Šiaulių apygardos teismo nutarimas

2020-02-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-29-875/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-310-476/2019Nutarimas · 2019-12-30Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutarimas · 2020-02-20Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-02-20
Bylos Nr.
AN2-29-875/2020
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00211-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
Teisėjas
Nerijus Masiulis (pirm.)
Pareiškėjas
A. T.
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausias policijos komisariatas Raseinių raj.PK
Kategorijos

Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-29-875/2020 Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00211-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8; 21.19.18 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTAR IMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 20 d.

ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono policijos komisariato (toliau - Institucija) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimo, kuriuo patenkintas pareiškėjo A. T. skundas ir panaikintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimu A. T. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnyje numatytą nusižengimą paskirta 50 Eur bauda, už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 8 d. apie 6.55 val. (duomenys neskelbtini), esančioje privačioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje nulaužė plieninę kilpą, fiksavusią kelio užtvarą.

2. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu (toliau – Nutarimas), patenkinus skundą, A. T. paskirta nuobauda panaikinta ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta, motyvuojant tuo, kad byloje neįrodyta, jog A. T. turėjo tyčią padaryti administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje, todėl negalima konstatuoti jam inkriminuojamojo administracinio nusižengimo sudėties.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimą motyvuojant tuo, kad A. T. buvo duodamas servitutinio kelio raktas, bet jį paimti A. T. raštiškai atsisakė. Atsisakydamas kelio užtvaro rakto, puikiai žinojo ir suvokė, kad jam reikia kasdien važiuoti pro UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, todėl numatė, kad neturėdamas rakto, jis privalės imtis neteisėtų veiksmų, t. y. sugadinti kelio užtvaro spyną arba skambinti ir kviestis apsaugos darbuotojus tam, kad šie praleidinėtų A. T. ir jo šeimos narius. Akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, duodami raktą A. T. suteikė galimybę laisvai judėti pro savo teritoriją, o tokie A. T. veiksmai (spynos gadinimas ar kilpos nulaužimas) laikytini tyčiniais. Šiuo atveju, A. T. nulaužė spyną, laikančią kilpą net ne nuo servitutinio kelio, o konkrečiai nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, kuriai nenustatytas joks servitutas ir į kurią patekti draudžia Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymas (24 straipsnio 6 dalies 2 punktas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas S. K. buvo A. T. parodęs ir paaiškinęs, kuris kelias yra servitutinis, kur jam galima važiuoti, o kur draudžiama važiuoti ir statyti automobilį. Tai A. T. paaiškino ir policijos pareigūnas, kuris dėl užtvaro nulaužimo A. T. prieš kelias dienas jau buvo surašęs protokolą. Policijos rinktose medžiagose buvo gautas teritorijos žemėlapis, kuriame nurodytas servitutinis kelias, bet A. T. nepanoro susipažinti su surinkta medžiaga. Be to, A. T. žmona, V. B.-T. N. žemės tarnybai rašė elektroninį laišką, į kurį gautame atsakyme parašyta, kad servitutas nustatytas vienam, per tvenkinių vidurį einančiam keliui. Iš visko matosi, kad A. T. turėjo pakankamai galimybių sužinoti ir žinojo, kuris kelias yra servitutinis, o jo teiginiai, kad jis rėmėsi www.regia.ltduomenimis yra tik jo gynybinė versija. Be to, teismo posėdyje (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) NŽT Raseinių skyriaus atstovė, vyresnioji specialistė L. M. paaiškino, kad servitutas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją nustatytas tik kaimyninių sklypų savininkams, o A. T. sodyba yra (duomenys neskelbtini) rajone ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sklypu net nesiriboja.

3.1. Nurodo ir tai, kad iš Šiaulių AVPK Raseinių r. PK registruotų įvykių ROIK (duomenys neskelbtini), ROIK (duomenys neskelbtini), ROIK (duomenys neskelbtini), ROIK (duomenys neskelbtini), ROIK (duomenys neskelbtini), ROIK (duomenys neskelbtini) ir medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) matosi, kad tarp A. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra konfliktinė situacija dėl apsaugai užtikrinti naudojamo kelio užtvaro, todėl ateityje ši situacija gali kartotis. Atsižvelgiant į Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), A. T. gali toliau nevaržomai gadinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nesulaukdamas jokios atsakomybės už savo veiksmus, todėl Šiaulių AVPK Raseinių r. PK ateityje gaudamas analogiškus pareiškimus, negalės priimti tinkamų ir teisingų sprendimų.

Atsiliepimas

4. A. T. atsiliepimu prašo Institucijos skundą atmesti ir Nutarimą palikti galioti.

4.1. Nurodo, kad Policijos pareigūnas nesigilino į situaciją parašė - „UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje nulaužė plieninę kilpą, fiksavusią kelio užtvarą“. Kelias eina kairiuoju (duomenys neskelbtini) upės tvenkinio krantu, jis buvo servitutinis iki 2016 metų, servitutas nuimtas NŽT nutarimu mažinant bendrą servituto plotą. Jie gyvena sodyboje nuo 2017 metų ir naudojasi šiuo keliu daugiau nei du metus, kadangi juo mažiau važiuoja sunki UAB „(duomenys neskelbtini)“ technika. Taip pat juo naudojasi ir kitas servituto naudotojas, ūkininkas iš V. V. V., kuomet važiuoja su didelių gabaritų žemės ūkio technika.2019 m. lapkričio 8 d. ryte vežė automobiliu 11 metų amžiaus sūnų į mokyklą. Per tris metus, nuo 2017 metų vasario mėnesio jo niekas niekada nebuvo įspėjęs nei žodiškai nei raštiškai, kad negali važiuoti kairiajame (duomenys neskelbtini) upės krante esančiu pylimu. Juo, kaip alternatyviu pravažiavimu, naudojasi jie ir kiti gretimų sklypų savininkai. Regia žemėlapis rodo analogišką abiejų kelių reikšmę, o Regia yra vienintelis viešai prieinamas Kadastro žemėlapis. Keliu naudojasi dėl to, kad įprastas kelias rudenį yra sugadinamas sunkios UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos. Atvažiavęs iki tvenkinių teritorijos vidurio, apytiksliai 2,5 kilometro nuo namų, netikėtai rado naujai įrengtą užtvarą - grandinę su spyna. Buvo 6.55 val. ryto, o autobusas, kuriuo toliau vaikas važiuoja į mokyklą, būna dar už 3 kilometrų 7.06 val. grįžti atgal ir apvažiuoti 3 km ratą per sugadintą kelią, nebeturėjo galimybės. Suprasdamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai piktybiškai įrengia trukdžius, nuėmė privirintą kilpą, laikiusią spyną ir nuvežė vaiką į autobusą. Šiuo metu, kai vyksta teismai, pravažiuoti minimu keliu galimybės nebeturi, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ užtvėrė kelią dviem užtvarais, todėl esant itin blogam orui ilgesnį laiką ir jeigu toliau bus netaisomas kelias, negalės vežti vaiko į mokyklą. Šiemet yra pirmi metai, kai dėl prasto kelio stovio mokyklos autobusiukas iki jų nebevažiuoja. Paminėtina, kad 2017 ir 2018 m. autobusiukas važiavo ir minėtų problemų neiškildavo.

4.2. Kilpos nulaužimo momentu jokių dokumentų, įrodančių kad šis kelias nėra servitutinis nebuvo matęs, naudojosi Regia žemėlapio kelio reikšmės žyma, kurioje abiejų kelių aplink tvenkinį reikšmės yra vienodos. Policijos pareigūnas M. G. atsivežė nutarimą jį bausti iš anksto paruošęs, priėmė jo pasiaiškinimą, tačiau į jo paaiškinimą neatsižvelgė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Kaip matyti Institucija nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimu ir prašo jį panaikinti, kadangi nesutinka su A. T. veiksmų vertinimu. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, ANK 652 straipsnyje apibrėžtas apeliacinio proceso ribas, patikrina nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą skundo ribose.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

6. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

7. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą bei faktines bylos aplinkybes neatitinkančią išvadą dėl A. T. tyčios nebuvimo ir administracinės teisenos nutraukimo jo atžvilgiu.

8. ANK 115 straipsnyje numatyta, kad pagal šį straipsnį atsako tas, kas tyčia sunaikino ar sugadino turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Įstatymas numato tik maksimalų žalos dydį už kurio padarymą asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Kokia gali būti minimali žala, kad būtų galima asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, nenumatyta. Vadinasi, pakanka nustatyti, kad apskritai buvo padaryta bent kokia žala ir jos dydis neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Svetimo turto sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y., kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori ar jeigu ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

9. Kaip matyti, apylinkės teismas, panaikindamas Institucijos nutarimą, iš esmės rėmėsi tuo, kad nenustatyti A. T. tyčiniai veiksmai.

10. Kaip teisingai vertina apylinkės teismas, vertinant ANK 115 straipsnyje numatytų veiksmų buvimą, būtina nustatyti asmens tyčią, kadangi svetimo turto sugadinimo subjektyvioji pusė būtent ir pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori ar jeigu ir nenori sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Šios bylos duomenys patvirtina, kad būtent A. T. sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y., pats A. T. pripažįsta, jog būtent jis sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ užtvarą, nulauždamas kilpą, tačiau savo veiksmus vertina kaip teisių gynimą, su kuo aukštesnysis teismas negali sutikti.

11. Paneigtina A. T. nurodoma aplinkybė, kad jis nežinojo, kad kelias, kuriuo jis visą laiką važiavo, nėra servitutinis, bei tai, kad 2019 m. lapkričio 8 d. netikėtai rado įrengtą užtvarą - grandinę su spyna. Pažymėtina, kad šioje byloje A. T. buvo nubaustas už nusižengimą, padarytą 2019 m. lapkričio 8 d., tačiau kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, Šiaulių AVPK Raseinių r. PK tyrėjo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), A. T. jau buvo baustas pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį už 2019 m. lapkričio 1 d. iš esmės analogišką nusižengimą, ir nepaisant to, kad minimas nutarimas buvo panaikintas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutarimu, kuris paliktas nepakeistu Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartimi (pastebėtina, kad apygardos teismo išnagrinėtoje byloje nebuvo paneigta, kad A. T. nežinojo apie kelio servituto pakeitimus, be to, buvo kviečiama policijos pagalba, kas šioje byloje nebuvo daroma), tai tik patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 8 d. pažeidimas nebuvo atsitiktinis, o A. T. tyčinių veiksmų pasekmė. A. T. tyčinių veiksmus patvirtina ir Institucijos skunde nurodyta aplinkybė, kad A. T. buvo duodamas servitutinio kelio raktas, tačiau jis atsisakė jį paimti. Dar daugiau, skunde nurodyta ir tai, kad apie tai, kuris kelias yra servitutinis, kur A. T. galima važiuoti, o kur draudžiama, buvo paaiškinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas S. K. bei policijos pareigūnas, kuris dėl užtvaro nulaužimo A. T. prieš kelias dienas jau buvo surašęs protokolą.

12. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje pateiktame žemės sklypo plane (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) aiškiai matyti, kad kur yra padarytas kelio užtvaras, nėra servitutinis kelias, bei tai, kad kairiojoje pusėje nėra kelio servituto, yra tik dešiniojoje pusėje. Tai, kad pats A. T. nenorėjo susipažinti su jam galimai nepalankiu sklypo servitutu, patvirtina ir Institucijos skunde nurodyta informacija, kad policijos rinktose medžiagose buvo gautas teritorijos žemėlapis, kuriame nurodytas servitutinis kelias, bet A. T. nepanoro susipažinti su surinkta medžiaga. Atkreiptinas dėmesys, kad iš turimo žemės sklypo plano akivaizdu, kad A. T. nulaužė užtvaro kilpą net ne nuo servitutinio kelio, o nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelio, kuriam nenustatytas joks servitutas. Svarbu tai, kad iš neteisės negali gimti teisės. A. T., neįsitikinęs, kad jis turi teisę važiuoti, kaip jis nurodo servitutiniu keliu, savivaliavo nulauždamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelio užtvaro kilpą, juolab, kad pažeidimo padarymo metu jau buvo baustas už iš esmės analogišką pažeidimą.

13. Kartu pažymėtina, kad šiuo atveju nesutarimų dėl servitutinio kelio išsprendimas civilinio proceso tvarka yra veiksminga ir tinkama teisinės gynybos priemonė asmeniui, manančiam, kad jo teisės ir interesai galimai nukentėjo konkrečiais kitų asmenų veiksmais. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų ir paties A. T. paaiškinimų, jis nesikreipė į teismą dėl įpareigojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pašalinti esamas kliūtis – kelio užtvarą, trukdančio naudotis, kaip jo manymu, servitutiniu keliu. Atkreiptinas dėmesys, kad servitutas, nepaisant jo nustatymo pagrindo (įstatymas, sandoris, teismo sprendimas ar administracinis aktas), yra daiktinė teisė, kurią, visų pirma, reglamentuoja Civilinio kodekso normos, todėl ginčai, kylantys dėl servituto teisių įgyvendinimo, laikytini ginčais, kylančiais iš civilinių teisinių santykių ir spręstini teisme, o ne savališkai įgyvendinant savo tariamas teises.

14. Atmestinas ir A. T. argumentas, kad jis veikė dėl būtinojo reikalingumo, kadangi nenustatyta, kad A. T. ar jo šeimai būtų grėsęs pavojus, o tai, kad jam reikėjo sūnų nuvežti iki stotelės, ir jis nenorėjo kitu keliu važiuoti, kadangi būtų pavėlavęs sūnų nuvežti į autobusą, negali būti laikoma būtinuoju reikalingumu pateisinama priežastis. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo, kas šiuo atveju nebuvo nustatyta.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad byloje neginčijamai įrodyta, kad A. T. nulaužė užtvaro kilpą ir tai padarė tyčia. Be to, kad pats pažeidėjas patvirtino nulaužęs kilpą, tai patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos. Nors A. T. tvirtina, kad jis tik siekė apginti savo teises, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, to jis nesiekė nei geruoju nei teisminiu keliu, įtvirtindamas savo tariamai pažeidžiamas teises. Vadinasi, A. T. suprato ir žinojo, kad tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas ir jį nulaužus, jis bus apgadintas bei bus padaryta bent minimali žala ir šių pasekmių norėjo ar jeigu ir nenorėjo, tai sąmoningai leido joms atsirasti.

16. Už ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą galima paskirti baudą nuo 50 € iki 750 € eurų. Parenkant baudos dydį A. T. pažeidimų nenustatyta, bauda individualizuota tinkamai, nes jam skirta minimali bauda.

17. Atsižvelgiant į visa tai, kas anksčiau paminėta, konstatuotina, jog Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jis naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą:

pareiškėjo A. T. skundą atmesti ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)palikti nepakeistą.

Teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Nerijus Masiulis