- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-19
- Bylos Nr.
- AN2-25-519/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00212-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus (pirm.)
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausias policijos komisariatas Raseinių raj.PK
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato viršininko A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu V. B.-T. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą paskirta 16 Eur bauda. V. B.-T. nubausta už tai, kad ji 2019 m. lapkričio 5 d. apie 8 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), esančioje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ teritorijoje pastatė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdama savininko leidimo.
1.1. Taip pat Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimu V. B. – T. už ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą paskirta 16 Eur bauda. V. B.-T. nubausta už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 8 d. 7 val. 00 min. iki 2019 m. lapkričio 8 d. 8 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), esančioje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ teritorijoje savavališkai paliko automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdama savininko leidimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimu tenkintas pareiškėjos V. B.-T. skundas ir panaikinti: Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje dėl ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta; Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje dėl ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Nutarime konstatuota, kad institucija nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog V. B.-T. savavališkai vykdė savo tariamą teisę nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso šalių atsiliepimai, prašymai
3. Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato viršininkas A. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą ir palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 7 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. lapkričio 15 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ANK 518 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo.
3.1. Institucijos atstovas nesutinka su teismo sprendimu. Nurodo, kad ANK 518 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą, t. y. traukiant administracinės atsakomybėn, būtina nustatyti kokių teisės aktų nuostatas pažeidė atsakomybėn traukiamas asmuo. Teigia, kad V. B.-T. pažeidė Lietuvos Respublikos Žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktus, kuriuose numatyta, kad draudžiama be pramoninio akvakultūros tvenkinių ūkio savininko arba valdytojo leidimo statyti motorines transporto priemones, važiuoti jomis, išskyrus specialiąsias, kurių reikia akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti, laisvai vaikščioti be pramoninio akvakultūros tvenkinių ūkio savininko arba valdytojo leidimo, todėl ji padarė nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje.
3.2. Nurodo, kad teismo vertinimas, jog V. B.-T. statydama automobilį buvo pilnai įsitikinusi, kad stato leistinoje vietoje, servitutiniame kelyje, neturi pagrindo. Bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja (duomenys neskelbtini) atstovė, vyresnioji specialistė L. M. paaiškino, kad minėtu servitutiniu keliu jo naudotojams galima eiti ir važiuoti, o stovėti negalima. Kelias, kuriam nustatytas servitutas, yra pylimas tarp dviejų vandens telkinių ir jame prasilenkti automobiliams sunku, o prasilenkti su sunkiąja įmonės aptarnavimui skirta technika, nėra galimybės.
3.3. Pažymi ir tai, kad iš surinktos medžiagos matyti, jog V. B.-T. savo automobilį pastatė net ne servitutiniame kelyje, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje (ant kito pylimo), kur pašaliniams žmonėms patekti draudžiama. Teigia, kad V. B.-T. motyvai, jog ten (UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje) esančiame kelyje nėra ženklų, draudžiančių sustoti, taip pat neturi pagrindo. Taip pat teigia, jog šiuo atveju negalima vadovautis Lietuvos Respublikos Kelių įstatymu, nes visi keliai, esantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje (tame tarpe ir kuriam nustatytas servitutas) neturi nei magistralinio, nei krašto kelio, nei rajoninio kelio statuso (Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo, 2018-11-14 Nr. 1132), todėl pačioje teritorijoje ženklai nestatomi, o prie įvažiavimo yra ženklas, kad į teritoriją pašaliniams asmenims įvažiuoti draudžiama.
3.4. Nurodo, kad apklaustas liudytoju S. K. (2019 m. gruodžio 16 d. apklaustas liudytoju administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl analogiško V. B.-T. 2019 m. spalio 3 d. padaryto pažeidimo) paaiškino, kad jis V. B.-T. 2018 metais, taip pat prieš rašydamas pareiškimus 2019 metais, ne kartą parodė ir paaiškino, kur draudžiama statyti automobilį ir paprašė jo ten nebestatyti. Apie tai, kuris kelias yra servitutinis, V. B.-T. sužinojo net tik iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo S. K., bet ir iš gauto (duomenys neskelbtini) atsakymo į jos paklausimą elektroniniu laišku. Šią situaciją V. B.-T. turėjo galimybę išsiaiškinti ir susipažindama su policijos surinkta medžiaga administracinio nusižengimo byloje, kai jai buvo surašomi protokolai už analogiškus pažeidimus, bet to ji nepadarė. Teigia, kad jei V. B.-T. duomenys gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar policijos apie servitutinį kelią ir draudimą ten statyti automobilius atrodo nepatikimi, ji turėjo galimybę kreiptis į (duomenys neskelbtini) ir kaip suinteresuotas asmuo gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos planą. Tai, jog ji tokią galimybę turi, patvirtino Apie tokią galimybę teismo posėdyje patvirtino (duomenys neskelbtini) skyriaus atstovė L. M.
3.5. Institucijos atstovo teigimu, nesuprantama kaip V. B.-T. tris kartus baudžiama už analogiškus nusižengimus (2019-10-03, 2019-11-05 ir 2019-11-08) gali nesuprasti, jog statyti savo automobilio UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ji negali. Pažymi ir tai, jog V. B.-T. teismo posėdyje pasakė, kad ji gali ten statyti savo automobilį ir tai darys ateityje. Iš šios V. B.-T. išreikštos pozicijos, pasak Institucijos atstovo, matosi, kad tarp jos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susiklosčiusi konfliktinė situacija dėl automobilio statymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, todėl mano, kad V. B.-T. toliau ketina statyti savo automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, pažeisdama galiojančius teisės aktus, o Institucija, atsižvelgdama į priimtą skundžiamą nutarimą, ateityje gavęs analogiškus pareiškimus, negalės priimti tinkamų ir teisingų sprendimų.
4. Atsiliepimu į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato viršininko A. K. apeliacinį skundą V. B.-T. prašo apeliacinio teismo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą dėl tos priežasties, kad Raseinių policijos komisariato pareigūnai surašė sprendimą ją bausti neįsigilinę į situaciją, o taip pat todėl, kad Civilinis kodeksas nedraudžia laikyti automobilį šalia servitutinio kelio.
Atsiliepimas
4.1. Nurodo, kad jų sklypas su tvenkinių sklypu nesiriboja, todėl (duomenys neskelbtini) jiems neišduoda dokumentų ir jų kopijų apie sklypus. Teigia, kad pagal REGIA žemėlapį, kuris yra oficialus kadastro žemėlapis ir prieinamas viešai, sužinojo per (duomenys neskelbtini) tvenkinius maršrutą. Teigia, jog nei policijos pareigūnai, nei tvenkinių apsaugos darbuotojai jiems nepateikė jokių dokumentų dėl kelio.
4.2. Taip pat atsiliepime atkreipia dėmesį į tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ribojo jų šeimos judėjimą servitutiniu keliu visus 2019 metus. Pirmiausia direktorius pareikalavo (duomenys neskelbtini) mokykloje, kad pas juos nebevažiuotų mokyklinis autobusas, o kai jiems pavyko pasiekti, jog vaiką toliau vežtų, tada (duomenys neskelbtini) savivaldybės taryba šį maršrutą atšaukė dėl blogo kelio stovio. Dėl to, kad jie vaikus veždavo iki tos vietos, kur galima dar pravažiuoti ir ten laiko automobilius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dėl laikomų automobilių teikti skundus policijai ir statyti ant kelio užtvarus. Teigia, kad policija gaudama skundus nesigilino į esamą situaciją, o tik pateikė jiems jau surašytus procesinius sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad V. B.-T. veiksmuose nenustatyta administracinių nusižengimų, numatytų ANK 518 straipsnyje, požymių, ir pagrįstai panaikino Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolus, nutarimus bei nutraukė administracinio nusižengimo bylų teisenas.
5.1. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
5.2. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Pagrindinis savavaldžiavimo objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad objektyvių įrodymų, pagrindžiančių administracinio nusižengimo padarymo faktą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B.-T. kaltę, byloje nepateikta, tokiai išvadai pritaria aukštesnės instancijos teismas.
6.1. Pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktą teritorijos planą nustatyta, kad V. B.-T. automobilis buvo pastatytas ne servitutiniame kelyje, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Nors Institucijos atstovas tvirtina, kad V. B.-T. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo, (duomenys neskelbtini) gauto atsakymo, turėjo žinoti, kuris kelias servitutinis ir automobilio nestatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.
6.2. Duodama paaiškinimus V. B.-T. tvirtino, jog ji vadovavosi oficialiu Regia Kadastro žemėlapiu ir (duomenys neskelbtini) Tarnybos specialistės laišku, paaiškinančiu, kad kelias yra servitutinis per visą tvenkinių teritoriją. Todėl ji buvo įsitikinusi, kad kelias, kuris yra vienintelis kelias pasiekti gyvenamąją vietą, kuriame ji paliko stovėti automobilį, yra vietinės reikšmės ir jam yra nustatytas servitutas važiuoti transporto priemonėmis ir eiti pėsčiomis. Oficialios informacijos, kuris kelias yra servitutinis, kaip tvirtino V. B.-T., ji negalėjo gauti, nes jos sklypas nesiriboja su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ teritorija, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įgalioti atstovai tokių duomenų (planų, brėžinių ir pan.) jai nepateikė ir galiojančiais dokumentais jos nesupažindino, tik tai, jog jai buvo pasakyta, kad ji automobilį statosi įmonės teritorijoje. Tai, jog pagal pateiktą prašymą informacija teikiama tik gretutinių sklypų savininkams ar naudotojams, patvirtino teisme apklausta (duomenys neskelbtini) skyriaus atstovė vyriausioji specialistė L. M.. Informacijos, kad tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir V. B.-T. sodybos esantis žemės sklypas yra suformuotas ir registruotas, liudytoja taip pat negalėjo pateikti. Liudytoja paaiškino, jog servitutinis kelias per teritoriją yra pažymėtas ženklu S1, kitų kelių daugiau nėra. Po 2016 metais atliktų kadastrinių matavimų servitutas nedingo, tik buvo sumažintas servitutinis plotas. Pažymėjo ir tai, kad servitutai nustatomi tam, jog gretimų sklypų savininkai ir naudotojai galėtų susisiekti ir būtų patenkintos jų teisės. Tai, kad servituto turėtojas, įgyvendindamas servituto suteikiamas teises, privalo nepažeisti kitų savininkų teisių, nustatyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.113 straipsnio 2 dalyje.
6.3. Taigi iš aptartų duomenų matyti, kad V. B.-T., nors ir būdama UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovo informuota, jog vieta, kur ji statosi automobilį, yra įmonės teritorijoje, tačiau ji neturėdama jokių tai patvirtinančių duomenų, ir vadovaudamasi oficialiu Regia Kadastro žemėlapiu, (duomenys neskelbtini) Tarnybos specialistės laiške pateikta informacija, kad kelias yra servitutinis per visą tvenkinių teritoriją, buvo įsitikinusi, jog stato automobilį leistinoje vietoje, servitutiniame kelyje.
6.4. Be to, kaip paaiškino V. B.-T., automobilį ji statė dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl prasto kelio, nebuvo galimybės įvažiuoti į savo kiemą, nes po to negalėtų iš jo išvažiuoti ir nuvežti vaikus kur reikia. Šias V. B.-T. nurodomas aplinkybes dėl prasto kelio patvirtina ir administracinių nusižengimų bylose esančios nuotraukos. Taip pat apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su V. B.-T. teisme nurodytomis aplinkybėmis, jog ant kelio niekur nėra ženklų draudžiančių stovėti, sustoti, kadangi tokių duomenų nebuvo pateikta, o kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, automobilis buvo pastatytas šalia kelio, paliekant pakankamai vietos pravažiuoti keliu kitiems automobiliams. Pažymėtina ir tai, kad Civilinis kodeksas nenumato draudimo stovėti automobiliui servitutiniame kelyje.
7. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į išdėstytus duomenis, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog V. B.-T. turėjo tyčią padaryti administracinius nusižengimus, numatytus ANK 518 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas objektyviai ir išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, savo procesinį sprendimą motyvavo, todėl skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti ar keisti Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo ir skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą nepakeistą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato viršininko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama