- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- AN2-19-332/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00204-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis (pirm.)
- Institucija
- Šiaulių apskrities VPK Raseinių PK
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK Raseinių r. PK arba Institucija) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. T. Šiaulių AVPK Raseinių r. PK tyrėjo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalį 50 Eur bauda, įpareigojant atlyginti UAB „R. ž.“ 7,50 Eur žalą, už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 1 d., apie 18.55 val., (duomenys neskelbtini), nuo privačioje teritorijoje esančio šlagbaumo savavališkai nudaužė kabėjusią spyną, taip UAB ,,R. ž.“ padarydamas 7, 50 Eur žalą.
Šalies argumentai
2. A. T. 2019 m. lapkričio 7 d. skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus, prašydamas panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimu A. T. skundą patenkino: panaikino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu Šiaulių AVPK Raseinių r. PK prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimą ir palikti galioti Šiaulių AVPK Raseinių r. PK 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
4.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamame nutarime padaryta teismo išvada, jog šiuo atveju nėra administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymio – kaltės, pasireiškusios A. T. tyčia, nes jis neturėjo tikslo sunaikinti ar sugadinti svetimą turtą, yra nepagrįsta. Institucijos teigimu, A. T., atsisakydamas kelio užtvaro rakto, puikiai žinojo ir suvokė, kad jam reikia kasdien važiuoti pro UAB „R. ž.“ teritoriją, todėl numatė, kad neturėdamas rakto, jis privalės imtis neteisėtų veiksmų, t. y. sugadinti kelio užtvaro spyną arba skambinti ir kviestis apsaugos darbuotojus tam, kad šie praleidinėtų A. T. ir jo šeimos narius. A. T. tikėjimasis, kad kelio užtvaras nebus rakinamas, yra nepagrįstas, nes jis buvo informuotas, jog verslinės žuvininkystės teritorija yra saugoma ir kelias bus rakinamas, juolab, kad taip buvo daroma ir anksčiau. Nurodo, kad UAB „R. ž.“ darbuotojai, duodami raktą, suteikė A. T. galimybę laisvai judėti pro savo teritoriją, o jo teiginys, kad jis nesulaukė pagalbos ar asmenų, kurie atrakintų spyną, neturi pagrindo – užtvaro raktas A. T. ir buvo duotas tuo tikslu, kad asmuo pats galėtų nevaržomai judėti. Pažymi, kad nekontroliuojamas patekimas į įmonės teritoriją labai pablogintų įmonės padėtį užtikrinant tvenkinių, auginamos žuvies bei laikomos technikos saugumą. Kelias, kuriam nustatytas servitutas, yra įrengtas ir skirtas aptarnauti UAB „R. ž.“ tvenkinius ir niekur kitur nenuveda, servitutu naudojasi tik T. šeima, įsigijusi sodybą (duomenys neskelbtini) rajone, už tvenkinių teritorijos.
4.2. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad iš Šiaulių AVPK Raseinių r. PK registruotų įvykių (duomenys neskelbtini) ir medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog tarp A. T. ir UAB „R. ž.“ yra konfliktinė situacija dėl apsaugai užtikrinti naudojamo kelio užtvaro, taigi ateityje ši situacija gali kartotis. Atsižvelgiant į Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), A. T. gali toliau nevaržomai gadinti UAB „R. ž.“ turtą, nesulaukdamas jokios atsakomybės už savo veiksmus, be to, teismo nutarime nepasisakyta dėl padarytos žalos atlyginimo. Akivaizdu, kad ginčas, kilęs tarp A. T. ir UAB „R. ž.“, liko neišspręstas. Dėl šios priežasties Šiaulių AVPK Raseinių r. PK, ateityje gaudamas analogiškus pareiškimus, negalės priimti teisingų sprendimų.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į Šiaulių AVPK Raseinių r. PK apeliacinį skundą A. T. prašo šį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.
5.1. Atsiliepime A. T. nurodo, kad kelias, ant kurio įrengtas užtvaras, yra servitutinis, jo šeima turi teisę naudotis šiuo keliu, kito kelio jiems pasiekti namus nėra. Užtvaras yra už beveik 4 kilometrų nuo sodybos, jiems (T.) dažnai tenka vykti į (duomenys neskelbtini), šeimoje yra du mažamečiai vaikai, iš kurių vienas eina į mokyklą (duomenys neskelbtini). Teigia, kad užtvaras paskutinius du metus buvo rakinamas nereguliariai, apie užtvaro užrakinimą jų (T.) niekas neįspėja. Atkreipia dėmesį, kad, esant reikalui, į jų sodybą negalėtų atvykti nei greitosios pagalbos, nei policijos automobilis. Nors dėl nurodytų aplinkybių jie pavasarį paliko užtvaro raktą žmogui, gyvenančiam šalia vartų, UAB „R. ž.“ darbuotojai raktą iš šio žmogaus atėmė. Kartu pažymi, kad spalio 4 d. jis (A. T.) UAB „R. ž.“ direktoriui parašė prašymą neberakinti vartų ir žodžiu įspėjo apsaugos darbuotojus, kad jie (T.) atsisako raktų ir rakinimo. Terminas nuimti užtvaro spyną jo prašyme buvo nurodytas iki spalio 10 d. Teigia, kad spalio 13 d. spyna dingo ir jos nebuvo iki lapkričio 1 d., t. y. beveik 3 savaites vartai buvo nerakinami.
Šalies argumentai
5.2. A. T. taip pat nurodo, kad lapkričio 1 d., anksti ryte, grįždami namo jie rado vartus užrakintus, ir, kadangi apsaugos darbuotojas telefonu pasakė, kad vartų atidaryti neatvažiuos, buvo iškviestas policijos ekipažas. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė apsaugos darbuotoją, jie užpildė pareiškimą dėl neteisėtai įrengto užtvaro, ir apsauga juos įleido. Įvažiuoti pro vartus tąkart jie užtruko dvi valandas. Tą pačią dieną, apie 18 val., jam (A. T.) išvažiuojant, vartai vėl buvo užrakinti. Telefonu paskambinus įmonės direktoriui, pastarasis pasakė, kad jam (A. T.) čia niekada nebegalima važiuoti. Jam vėl iškvietus policijos pareigūnus, pastarieji pareiškė, kad niekuo padėti negali, nes niekas iš UAB „R. ž.“ neatsiliepia telefonu, o vartus atidaryti jie neturi su kuo. Policijos pareigūnai, pasakę, kad turi rimtesnių reikalų, išvyko. Kadangi jam (A. T.) būtinai reikėjo išvažiuoti, jis policijos pareigūnams pranešė apie savo ketinimą spyną nulaužti dėl būtinojo reikalingumo ir spyną nulaužė. Teigia, kad neturėjo tikslo padaryti įmonei nuostolių ar kitokios žalos.
5.3. Pasak A. T., akivaizdu kad užtvaras įrengtas neteisėtai, nes jo įrengimas ir rakinimas, kaip paaiškino NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas J. P., nėra derintas su žemės savininku, tai yra valstybe (savivaldybe ar NŽT). Taigi UAB „R. ž.“ turtiniai interesai negali būti ginami – iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
6. Apeliacinis skundas atmestinas.
6.1. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde Šiaulių AVPK Raseinių r. PK nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, prašo palikti galioti Šiaulių AVPK Raseinių r. PK 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimą, kuriuo A. T. buvo nubaustas pagal ANK 115 straipsnį.
6.2. Pažymima, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
6.3. Apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymio – kaltės, pasireiškusios A. T. tyčia sunaikinti ar sugadinti svetimą turtą, ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukė.
6.4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, įvertino byloje surinktų duomenų visumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
6.5. ANK 115 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas tyčia sunaikino ar sugadino turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Sprendžiant asmens kaltės pagal ANK 115 straipsnį klausimą, būtina nustatyti objektyviuosius požymius, t. y. turto sunaikinimo ir sugadinimo faktą ir, kad dėl to asmuo patyrė žalą, neviršijančią trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taip pat būtina nustatyti ir subjektyviosios nusižengimo pusės požymį, t. y. asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, tyčią sunaikinti ar sugadinti turtą.
Žemesnės instancijos teismas
6.6. A. T. neneigia, jog 2019 m. lapkričio 1 d., vakare, jis nulaužė ant servitutinio kelio UAB „R. ž.“ įrengto kelio užtvaro pakabintą spyną. A. T. tvirtinimu, tikslo sugadinti ar sunaikinti įmonės turtą jis neturėjo, taip pasielgė dėl būtinojo reikalingumo. Paaiškino, kad sodyba, kurioje jis gyvena su žmona ir dviem mažamečiais vaikais, yra už keturių kilometrų nuo įrengto užtvaro, užtvertas kelias yra servitutinis, registruotas Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazėje, ir tai yra vienintelis kelias iki jų sodybos. Kito kelio, kuriuo jo šeima galėtų susisiekti su miestu ir kuriuo, esant reikalui, galėtų atvykti specialiosios tarnybos, nėra. Nurodė, kad 2019 m. lapkričio 1 d. rytą grįždamas į namus radęs spyna užrakintą kelio užtvarą ir neprisiskambinęs UAB „R. ž.“ darbuotojams, o apsaugos darbuotojui atsisakius atvažiuoti ir atrakinti spyną, jis iškvietė policijos pareigūnus, o šie, atvykę iškvietė įmonės apsaugos darbuotoją ir pareikalavo spyną atrakinti. Tos pačios dienos vakarą jis vėl rado šlagbaumą užrakintą. Paskambinus UAB „R. ž.“ direktoriui, pastarasis pasakė, kad nuo šiol važiuoti servitutiniu keliu draudžiama ir niekas vartų niekada nebeatrakins. Tuomet jis iškvietė policijos pareigūnus. Nors policijos pareigūnai skambino įmonės darbuotojams, tačiau telefonu niekas neatsiliepė, policijos pareigūnai, pasakę, kad neturi jokių galimybių padėti, išvažiavo. Prieš tai jis pareigūnams dar pasakė, kad lauš spyną. Neturėdamas kitos išeities, spyną nulaužė.
6.7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Pagal CK 4.113 straipsnio 2 dalį servituto turėtojas, įgyvendindamas servituto suteikiamas teises, privalo nepažeisti kitų savininkų teisių. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad UAB „R. ž.“ išsinuomotam žemės sklypui, adresu: (duomenys neskelbtini), yra nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku. Taigi šiuo atveju niekam neturi būti kliudoma naudotis keliu, kuriam nustatytas servitutas. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su skundžiamame nutarime padaryta pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos duomenys nepaneigia, jog A. T. užtvaro spyną nulaužė ne siekdamas sugadinti ar sunaikinti svetimą turtą, o dėl to, kad negalėjo pasinaudoti savo teise netrukdomai važiuoti servitutiniu keliu ir pagalbos jam niekas nesuteikė – užtvaro spynos neatrakino. Iš bylos matyti, kad A. T., radęs užrakintą užtvarą, skambino UAB „R. ž.“ direktoriui, tačiau niekas iš įmonės darbuotojų, taip pat ir apsaugos darbuotojų, neatvyko atrakinti kelio užtvaro spynos, policijos pareigūnų pagalbos jis taip pat nesulaukė – neprisiskambinę įmonės darbuotojams ir pasakę, kad neturi jokios galimybės padėti, jie išvyko. Taigi, neturėdamas kitos išeities, neturėdamas jokios galimybės išvykti iš savo namų ir į juos parvykti kitu keliu, A. T. buvo priverstas sulaužyti užtvaro spyną.
6.8. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad A. T., žinodamas, jog jam reikia kasdien važiuoti pro UAB „R. ž.“ teritoriją ir atsisakydamas kelio užtvaro rakto, suvokė, kad, neturėdamas rakto, jis privalės imtis neteisėtų veiksmų, pažymima, kad niekam neturi būti kliudoma naudotis keliu, kuriam nustatytas servitutas, t. y. A. T. nėra pareigos rakinti UAB „R. ž.“ įrengtą kelio užtvarą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nepritarti ir A. T. teiginiams, kad užrakinus vienintelio kelio, vedančio į jo sodybą, esančią už keturių kilometrų, užtvaro spyną, esant reikalui į jo namus negalėtų niekas atvykti, įskaitant būtinąsias tarnybas – greitąją pagalbą, policiją ir kt. Pastebėtina, kad neatmetama, jog net ir turėdamas raktą nuo kelio užtvaro, asmuo, besinaudojantis keliu, kuriam nustatytas servitutas, ne visuomet turėtų galimybę vykti iki užtvaro keturis kilometrus ir atrakinti spyną – jis tuo metu gali būti išvykęs iš namų, gali sirgti ir pan. Institucijos skunde nurodyta aplinkybė, kad nekontroliuojamas patekimas į įmonės teritoriją pablogintų įmonės padėtį užtikrinant tvenkinių, auginamos žuvies bei laikomos technikos saugumą, nereiškia, kad dėl to A. T. šeimai turi būti apsunkintas naudojimasis keliu, kuriam nustatytas servitutas.
6.8. Kartu pažymima, kad pagal CK 4.112 straipsnio 5 dalį viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga.
6.9. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, konstatuotina, kad apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pagrįstai nutraukė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. T. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną. Teismui priėmus sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nebebuvo pagrindo spręsti žalos klausimo, nes žalos atlyginimas priteisiamas tik iš kalto asmens.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimą nepakeistą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.