- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- AN2-90-238/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-19-3-00168-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.)
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. J. atstovės Š. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti L. J. atstovės Š. G. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. spalio 21 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo teisenos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos Veiklos skyriaus tyrėja A. S. 2019 m. spalio 21 d. nutarimu nepradėjo administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal L. J. pareiškimą, kuriame jis teigė, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. apie 10 val. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose po įvykusio teismo posėdžio jis žodžiu paprašė savo žmonos E. J. atiduoti paimtus buto raktus, kad galėtų patekti į bendrą santuokoje įgytą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio pabaigoje nuo šio buto raktus jis paliko bute ir nuo to laiko jų E. J. neatiduoda, jis negali patekti į butą. E. J. sakė, kad buto rakto neduos ir į butą neįleis, šiuo metu vyksta skyrybų procesas, turtas nėra padalintas, jokių teismo apribojimų į jį patekti nėra.
2. Tyrėjos nutarime nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos argumentuota tai, kad E. J. ir L. J. butas įsigytas santuokos metu, jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, byloje nėra duomenų, kad turtas būtų padalintas teismo sprendimu, todėl kilusį ginčą dėl buto naudojimosi šalys turi spręsti civilinio proceso tvarka. Šį nutarimą L. J. atstovė Š. G. skundė apylinkės teismui.
3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi netenkino L. J. atstovės Š. G. skundo ir paliko nepakeistą Institucijos 2019 m. spalio 21 d. nutarimą. Apylinkės teismas įvertino surinktą medžiagą ir padarė išvadą, kad Institucijos Veiklos skyriaus tyrėja A. S. priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal L. J. pareiškimą. Iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo, teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso L. J. ir E. J.. Teismas konstatavo, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, teismas nustatė, kad Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), santuoka tarp E. J. ir L. J. nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat padalintas santuokos metu įgytas turtas. Civilinėje byloje, be kitų reikalavimų, ieškovė E. J. reiškė reikalavimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) padalinimo. Teismo sprendimu butas sutuoktiniams padalintas po ½ dalį, teismo sprendimas šiuo metu dar neįsiteisėjęs. Teismas nurodė, kad L. J. manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, turėjo teisę ir realią galimybę jas ginti civilinio proceso tvarka, tačiau LITEKO duomenimis, kilusio ginčo civilinės bylos nagrinėjimo metu šalys nesprendė. Aptartos aplinkybės apylinkės teismui sudarė pagrindą pripažinti, kad tarp L. J. ir E. J. yra kilę ginčai ir nesutarimai dėl naudojimosi tvarkos butu, o šis ginčas pirmiausia turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) L. J. atstovė Š. G. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį ir pripažinti E. J. kalta dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje padarymo, skirti jai administracinę nuobaudą.
4.1. Teigiama, kad teismas nevertino reikšmingų bylai aplinkybių ir priimta nutartis formuoja ydingą teismų praktiką, kad vieno bendrosios jungtinės nuosavybės bendraturčio veikimas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, yra toleruotinas ir leidžiamas. Taip pat teismas, priimdamas nutartį, netinkamai taikė LR Konstitucijos, ANK, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas. Nurodoma, kad apylinkės teismas teisingai nustatė, kad butas priklauso Linui ir E. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau nepadarė teisingos išvados, kad pagal CK 3.92 straipsnį bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Nustačius tokį CK 3.92 straipsnio galiojimą, nekiltų jokių kitų klausimų, kaip valdomas, naudojamas bendrosios jungtinės nuosavybės turtas. Teigiama, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, kad E. J. veiksmai buvo savavališki, juos įgyvendinant nesilaikyta įstatymų nustatytos tvarkos, nurodoma ir tai, kad ji tyčia neįleidžia L. J. į abiem priklausantį butą, tyčia neduoda raktų ir netgi neleidžia aplankyti bute gyvenančio sūnaus. Sąmoningi tęstiniai jos veiksmai patvirtina, kad ji (E. J.) supranta savo elgesį, nesigaili dėl tokio elgesio, mano, kad jos toks elgesys yra tinkamas, sąžiningas bei atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau atstovės manymu, tokie E. J. veiksmai visiškai atitinka administracinio teisės nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje objektyviąją pusę ir patvirtina jos kaltę, nes ji realizavo savo teisę, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, pažeisdama L. J. teisę naudotis jam priklausančiu turtu.
4.2. Teigiama, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą, neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, kurios turi reikšmės teisės pažeidimo faktui bei patraukimo administracinėn atsakomybėn teisėtumui išspręsti. Policijos pareigūnai netinkamai nustatė faktines aplinkybes. Teismas vadovavosi melagingais E. J. parodymais, pvz.: duodama paaiškinimus ji nurodė, kad L. J. visiškai nesirūpina butu, jame negyvena, tačiau tokios aplinkybės yra melagingos, kadangi L. J. moka paskolą, kuri buvo paimta butui įsigyti, taip pat L. J. tame bute negyvena ne savo noru, o išimtinai tik todėl, kad į butą neįleidžia E. J.. Pirmosios instancijos teismas netikrino E. J. pateiktų pasakojimų, netinkamai įvertino faktinių aplinkybių visumą, padarė klaidingas išvadas, nepateikė realių ir pagrįstų motyvų, argumentų, todėl priėmė neteisingą nutartį.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą Institucijos viršininkas A. D. ir E. J. prašo L. J. atstovės Š. G. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
6. L. J. atstovės Š. G. apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti teismo nutartį ir priimti naują sprendimą pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad tiek Marijampolės apylinkės teismas, tiek Institucija priėmė objektyvius ir motyvuotus sprendimus, šioje byloje nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad E. J. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių, ir pagrįstai administracinio nusižengimo bylos teisenos nepradėjo.
9. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
10. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
11. ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
12. ANK 518 straipsnyje nustatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį yra reikšminga nustatyti aplinkybę, ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar savavališkai.
13. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų teisės paskirčiai. Esant civilinių teisių pažeidimams, jos gali būti nustatyta tvarka apgintos teismo, įstatymų numatytais būdais (Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso 1.137 straipsnis, 1.138 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju tyrėjos 2019 m. spalio 21 d. nutarimu atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Tyrėja, priimdama tokį procesinį sprendimą, įvertino visus medžiagoje surinktus duomenis ir padarė išvadą, kad E. J. ir L. J. butas esantis adresu(duomenys neskelbtini). įsigytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė bei nėra duomenų, kad minėtas turtas būtų padalintas teismo sprendimu, todėl šalys kilusį ginčą dėl buto naudojimosi turi spręsti civilinio proceso tvarka.
15. Taigi, aukštesnysis teismas sutinka su tokia Institucijos padaryta išvada ir nurodo, kad E. J. veiksmuose nėra požymių administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje. Iš esmės analogiškas išvadas padarė ir medžiagoje esančių duomenų vertinimą atlikęs apylinkės teismas. Iš Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties matyti, kad joje išsamiai išdėstyti motyvai dėl sprendimo atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną teisėtumo ir pagrįstumo, išsamiai nurodyti skundo atmetimo argumentai, išvados dėl skunde minimų aplinkybių įvertinimo, su kuriomis aukštesnysis teismas sutinka ir jų papildomai nebekartoja. Byloje surinkti duomenys pirmosios instancijos teismui neleido įžvelgti, jog E. J. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Skunde apygardos teismui L. J. atstovė Š. G. nepateikė naujų, teismo nenagrinėtų faktų ar argumentų, todėl padaryti priešingas išvadas nei padarė tyrėja ir pirmosios instancijos teismas, nėra teisinio pagrindo.
16. Apylinkės teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso L. J. ir E. J.. Teismas teisingai konstatavo, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Teismas nustatė, kad Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), santuoka tarp E. J. ir L. J. nutraukta, padalintas santuokos metu įgytas turtas. Civilinėje byloje, be kitų reikalavimų, ieškovė E. J. reiškė reikalavimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo, teismo sprendimu butas sutuoktiniams padalintas po ½ dalį. Teismas pagrįstai konstatavo, kad L. J., manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, turėjo teisę ir realią galimybę jas ginti civilinio proceso tvarka, tačiau kilusio ginčo civilinės bylos nagrinėjimo metu šalys nesprendė. Visos šios aplinkybės apylinkės teismui sudarė pagrindą pripažinti, kad tarp L. J. ir E. J. yra kilę ginčai ir nesutarimai dėl naudojimosi tvarkos butu, o šis ginčas pirmiausia turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
17. Todėl apygardos teismas daro išvadą, kad minėti teismo argumentai yra teisingi ir pritaria apylinkės teismo išvadai, kad tarp L. J. ir E. J. yra kilę ginčai ir jie turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Visi bylos duomenys patvirtina ir įrodo, kad Institucijos Veiklos skyriaus tyrėjos priimtas nutarimas yra teisingas ir pagrįstas, jog dėl E. J. veiksmų nebuvo pagrindo pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Apylinkės teismas patikrinęs medžiagą įrodymų vertinimo aspektu padarė išvadą, jog nėra surinkta jokių įrodymų, kad buvo padarytas L. J. skunde nurodytas administracinis nusižengimas. Aukštesnės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo nesutikti su šia apylinkės teismo padaryta išvada.
18. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
19. Įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis aukštesnysis teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog E. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, todėl tiek Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato tyrėjos nutarimas, tiek Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis paliekami galioti, o L. J. atstovės Š. G. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. J. atstovės Š. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.