Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1941-587/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-17
Bylos Nr.: e2A-1941-587/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-22-3-01062-2019-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Edvardas Paliokas, Albina Rimdeikaitė, Lina Žemaitienė
Atsakovas: Kėdainių rajono Pajieslio žemės ūkio bendrovės
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Ivabaltė“

Civilinė byla Nr. e2A-1941-587/2019Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01062-2019-0

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.20.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Albinos Rimdeikaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kėdainių rajono Pajieslio žemės ūkio bendrovės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16323-736/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ivabaltė“ ieškinį atsakovei Kėdainių rajono Pajieslio žemės ūkio bendrovei dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Ivabaltė“ (toliau – ir UAB „Ivabaltė“) prašė priteisti iš atsakovės Kėdainių rajono Pajieslio žemės ūkio bendrovės 23 025,33 Eur skolą už traktoriaus remontą, 2 269,38 Eur palūkanas pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą už vėlavimą sumokėti už traktoriaus remontą, 6 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad:

2.1. šalys 2017 m. gruodžio mėnesį sudarė žodinę sutartį dėl traktoriaus Fendt 930 remonto, ieškovė atsakovės pageidavimu atliko įvairius remonto darbus. Atsakovė atliktų darbų aktus pasirašė, tačiau apmokėjo tik sąskaitą Nr. IND5664682 (neapmokėtas likutis – 0,03 Eur), atsisakė apmokėti 2018 m. vasario 20 d. sąskaitą faktūrą Nr. IND5664683 motyvuodama tuo, kad šalys tarėsi dėl kitokios traktoriaus variklio remonto kainos. Šalys niekada nesitarė dėl konkrečios remonto kainos. Visi atsakovės traktoriaus remonto darbai buvo iš anksto žodžiu derinami su atsakingu atsakovės asmeniu, kuris pasirašė atliktų darbų aktus ir pretenzijų niekada nereiškė. Variklio remonto metu paaiškėjus, kad reikalinga atlikti kitus, su variklio remontu tiesiogiai nesusijusius remonto darbus, jie atsakovės atstovo pritarimu buvo atlikti, taip pat atliktas ir techninis traktoriaus aptarnavimas. Todėl bendra traktoriaus remonto darbų apimtis ir kaina išaugo. Atsakovė neginčija savo pareigos mokėti už traktoriaus remontą, tačiau nesutinka apmokėti 2 455,28 Eur (2029,16 + PVM) sumos, nurodytos sąskaitoje IND5664683.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Kėdainių rajono Pajieslio žemės ūkio bendrovė atsiliepimu į ieškinį bei jos atstovai teismo posėdyje pripažino, kad už traktoriaus Fendt 930 remontą ieškovei liko skolinga 20 604,83 Eur, tačiau nesutinka mokėti dar 2 420,33 Eur, nes dėl darbų už tokią sumą nebuvo susitarta. Atsakovė atsiliepimą į ieškinį grindžia rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis ir nurodė, kad:

3.1. 2017 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į UAB „Ivabaltė“ dėl traktoriaus Fend 930 variklio remonto, iš ieškovės gavo du pasiūlymus remonto darbams: 1) naujo bloko keitimas su darbais ir su garantija, darbų suma 15204,28 Eur, 2) seno bloko remontas su detalėmis, su darbais, be garantijos 10171,93 Eur. Žodžiu buvo informuota, kad papildomi darbai su detalėmis gali kainuoti iki 2000 Eur. Atsakovė pasirinko pirmą pasiūlymo variantą, sutarus, kad viskas kainuos iki 17000 Eur +PVM.

3.2. Sąskaitoje Nr. 5664659 buvo nurodyta sumokėti 19826,2 Eur + PVM. Tuo pat metu buvo gauta 2018 m. vasario 20 d. sąskaita Nr. 5664484 už traktoriaus greičių dėžės remontą 2705,31 Eur + PVM sumai. Šioje sąskaitoje buvo įtrauktas purkštuko komplektas su davikliu, kurių greičių dėžėje nebūna, už 428,26 Eur + PVM. Variklių dėžės remontas papildomai buvo įkeltas į kitą sąskaitą. Šią sąskaitą atsakovė apmokėjo ir nereikalavo grąžinti 428,26 Eur + PVM. Viso variklio remontas kainavo 20254,46 Eur + PVM. Sąskaita Nr. 5664659 atsakovės bendrovėje nebuvo priimta.

3.3. Vėliau buvo atsiųsta sąskaita Nr. 5664683 suma 19029,16 Eur + PVM. Su šia sąskaita ir suma atsakovė taip pat nesutiko ir informavo ieškovę, kad į apskaitą ši sąskaita nebus traukiama. Atsakovė ieškovei nurodė, kad ištaisius sąskaitą 17000 Eur + PVM sumai, iškart bus atliktas mokėjimas už atliktus darbus, ir kad atsakovė nereikalaus ištaisyti 2018 m. vasario 20 d. sąskaitos Nr. 5664484, neatitinkančios tikrovės. Šalių buvo aptarta, kad remonto darbai kainuos 17 000 Eur + PVM, likusi kainos dalis su atsakove nebuvo derinta ir aptarta. Ieškovė variklio remontui reikiamas detales atrinko pati, apie tai nepranešusi atsakovei, dėl ko ir susidarė šalių nesutartas kainų skirtumas.?

3.4. Ieškovė nebuvo sudariusi rangos ar paslaugų sutarties su atsakove, nevykdė pareigos pateikti atsakovei visą reikiamą informaciją apie remonto darbams atlikti reikalingas medžiagas, laiką, o sąskaitą išrašė jau po darbų atlikimo, tuo apsunkino atsakovės galimybę derėtis. Darbų sąmata nesudaryta, ji vienašališkai be jokio derinimo surašyta atlikus visus darbus. Neatliktų darbų prirašyta daugiau kaip už 2420,50 Eur, į 2018 m. vasario 20 d. PVM sąskaitą faktūrą įtrauktos medžiagos ir darbai, kurie nebuvo perduoti pagal ieškovės nurodytus perdavimo priėmimo aktus: 1) Traktoriaus Fendt 930 remonto darbai už 2079 Eur, 2) eksploatacinės medžiagos už 125,50 Eur, 3) traktoriaus Fendt 930 techninis aptarnavimas už 216 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino. Iš atsakovės ieškovei priteisė 23 025,33 Eur skolą už traktoriaus remontą, 2 269,38 Eur palūkanas pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą už vėlavimą sumokėti už traktoriaus remontą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 170,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad:

4.1. atsakovė 2017 m. gruodžio 5 d. technikos perdavimo-priėmimo aktu perdavė ieškovei suremontuoti traktorių Fendt 930, kuris buvo suremontuotas ir grąžintas atsakovei, dėl remonto kokybės pretenzijų nepareikšta. Buvo surašyti 2017 m. gruodžio 5 d., 2017 m. gruodžio 19 d., 2018 m. sausio 2 d. atliktų darbų priėmimo aktai, 2018 m. vasario 20 d. išrašytos sąskaitos faktūros Nr. IND5664682, Nr. IND5664683. Atsakovės atstovas atliktų darbų aktus pasirašė, atsakovė apmokėjo tik sąskaitą Nr. IND5664682 (neapmokėtas likutis – 0,03 Eur), bet atsisakė apmokėti 2018 m. vasario 20 d. sąskaitą faktūrą IND5664683 motyvuodama tuo, kad buvo tartasi dėl mažesnės traktoriaus variklio remonto kainos.

4.2. Teismas atsakovės atstovo R. K. teiginį, kad šalys susitarė dėl 17 000 Eur plius PVM traktoriaus remonto kainos, pripažino nepagrįstu. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo netikėti liudytojo UAB „Ivabaltė“ vyr. inžinieriaus D. S. parodymais, kurie nepaneigti kitais įrodymais. Teismas nepateisinama vertino aplinkybę, jog atsakovė, pripažinusi didžiąją dalį reikalavimo atlyginti už remontą (20 604,83 Eur), šios sumos iki šiol ieškovei nepervedė. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė savo reikalavimų pagrįstumą.

4.3. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 2 straipsnio 5 dalies pagrindu atsakovei taikytina 8,00 procentų dydžio pavėluoto mokėjimo metinių palūkanų norma, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 7 d. (sekanti diena po sąskaitose faktūrose nurodyto apmokėjimo termino) iki ieškinio pateikimo teismui 2019 m. gegužės 29 d. imtinai (448 dienos), palūkanos sudaro 2 269,38 Eur (23 025,33 Eur x 0,022 % x 448 d.), jas priteisė iš atsakovės. CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atsakovė Kėdainių rajono Pajieslio žemės ūkio bendrovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą: reikalavimą priteisti 2420,50 Eur skolą, 2269,38 Eur palūkanas ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 20604,83 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. teismas, darydamas išvadą, kad tarp šalių susiklostė paslaugų santykiai, nesilaikė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių, nenagrinėjo tikrųjų šalių ketinimų, nukrypo nuo teismų praktikos ir priėmė neteisėtą bei nepagristą sprendimą. Apeliantės nuomone, tarp šalių akivaizdžiai susiklostė rangos teisiniai santykiai.

5.2. Ieškovė be pagrindo į PVM sąskaitą faktūrą įtraukė neaktuotų medžiagų ir paslaugų iš viso už 2420,50 Eur sumą. Ši suma nei žodžiu, nei raštu su ieškove nebuvo aptarta, ji neaptarta ir 2017 m. gruodžio 22 d. pasiūlyme, apie tai, kad reikalingi papildomi darbai ir medžiagos atsakovė nebuvo informuota nei raštu, nei žodžiu. Tai, kad ieškovė po darbų atlikimo išrašė padidintą PVM sąskaitą faktūrą, neeliminuoja šalių susitarimu nustatytos darbų kainos. Ši taisyklė užsakovą apsaugo nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, skatina šalis bendradarbiauti. Nedavęs sutikimo papildomiems darbams, užsakovas gali atsisakyti apmokėti atliktų papildomų darbų vertę. Teismas nepagrįstai ir ypač formaliai vertino susidariusią situaciją, yra neteisinga ir nesąžininga paslaugų gavėjo atžvilgiu reikalauti didesnės sumos negu, kad buvo pateikta 2017 m. gruodžio 22 d. pasiūlyme.

5.3. Teismas priteisė 2 269,38 Eur palūkanų pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą už vėlavimą sumokėti už traktoriaus remontą. Tarp šalių nebuvo sudaryta ir pasirašyta jokia komercinė sutartis, vadinasi nebuvo susitarta ir dėl apmokėjimo termino, todėl minėtas įstatymas taikytas netinkamai. Dėl palūkanų taikymo pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą šalys turi susitarti sutartyje. Jeigu nesudaryta komercinė sutartis, šis įstatymas negali būti taikomas, o privalo būti taikomos CK 6.37 straipsnio 2 dalies normos.

Atsiliepimas

5.4. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjęs teisėjas 2019 metų rugpjūčio 5 d. teismo posėdyje, bylą nagrinėjo nevilkėdamas mantijos ir nedėvėjo ženklo. Mano, kad tokiu elgesiu teisėjas galimai pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 44 straipsnį, šio išdavoje galėjo priimti neteisingą sprendimą.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Ivabaltė“ prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovės 300,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1. šalys niekada nesitarė dėl konkrečios traktoriaus remonto kainos. Atsakovės minimas „pasiūlymas remonto darbams“ yra tik elektroniniu paštu byloje liudytoju apklausto ieškovės darbuotojo D. S. atsakovės inžinieriui siųstas elektroninis laiškas su 2017 m. gruodžio 22 d. lentele, orientacine informacija atsakovei palyginti galimas minimalias variklio remonto išlaidas renkantis traktoriaus varikio remonto būdą. Atsakovė objektyviais duomenimis neįrodė aplinkybės, jog šalys buvo susitarusios dėl konkrečios remonto darbų kainos.

6.2. Remontuojant atsakovės traktorių buvo atlikta daugiau darbų, kurie nebuvo tiesiogiai susiję su varikio remontu ir kuriuos šalys derino remonto darbų eigoje. 2018 m. sausio 2 d. Atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte Nr. L-M-2018-01-02-95IU nurodyti darbai ir sunaudotos medžiagos atitinka PVM sąskaitos faktūros Nr. 5664683 duomenis.

6.3. Tariantis dėl traktoriaus remonto betarpiškai dalyvavo atsakovo inžinierius J. J., iš atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų matyti, kad darbus priėmė ir atsakovo vardu juos pasirašė J. J.. Liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas D. S., dalyvavęs tiek tariantis dėl traktoriaus remonto, tiek jį atliekant, parodė, kad J. J. reguliariai lankydavosi ieškovės dirbtuvėse ir stebėdavo atliekamus traktoriaus remonto darbus, buvo supažindinamas su visais atliekamais darbais, jiems niekada neprieštaravo. Ieškovės teiginius apie tarp šalių susiklosčiusius santykius, remonto apimtis ir atsakovės pareigą atsiskaityti su ieškove patvirtina rašytiniai įrodymai (atliktų darbų aktai, sąskaitos faktūros ir kt.), liudytojo D. S. parodymai. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir apeliaciniame skunde nurodytas faktines aplinkybes įrodinėja tik savo atstovo ir vadovo paaiškinimais.

Žemesnės instancijos teismas

6.4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta paslaugų sutartis, apeliantės teigimu – rangos sutartis. Bet kuriuo atveju tokia sutartis gali būti sudaryta žodžiu ir atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme įtvirtintą komercinės sutarties sąvoką, kadangi sutartis buvo sudaryta tarp ūkio subjektų dėl už atlyginimą teikiamų prekių (pavyzdžiui, traktoriaus variklio bloko), paslaugų ir atliekamų darbų (traktoriaus remonto). Minėtas įstatymas taikomas įstatyme nurodytoms komercinėms sutartims, nepriklausomai nuo jų sudarymo formos, ir žodinėms sutartims. Kadangi atsakovė vėlavo įvykdyti savo piniginę prievolę – atsiskaityti už traktoriaus remonto darbus, ieškovė pagrįstai apskaičiavo atitinkamą sumą palūkanų.

6.5. Apeliacinio skundo argumentus, kad teismas galėjo priimti neteisingą sprendimą, kadangi posėdžio metu teisėjas nedėvėjo mantijos, ieškovė vertina, kaip nenagrinėtiną apeliacinio skundo argumentą. Atsakovė parengiamojo teismo posėdžio metu sutiko pereiti į bylos nagrinėjimą ir nereiškė jokių pretenzijų dėl tariamai netinkamo teisėjo elgesio. Remtis pirmosios instancijos teisme nenurodytomis aplinkybėmis apeliaciniame procese draudžia CPK 306 straipsnio 2 dalis, todėl apeliantės argumentai dėl tariamo teismo negebėjimo priimti teisingą sprendimą, nenurodyti pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame procese nenagrinėtini. Atsakovė iš esmės nenurodo jokių aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių teismo nešališkumu ar kitokiu netinkamu bylos nagrinėjimu, nenurodo jokių procesinių absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

9. Byloje nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 5 d. Technikos perdavimo-priėmimo aktu remontui, atsakovė perdavė ieškovei suremontuoti traktorių Fendt 930, kuriame nurodyta atlikti pilną technikos defektaciją. Grafoje „Technikos atstovo pageidavimai, remontui (pastebėti gedimai)“ nurodyta, jog girdisi pašaliniai garsai greičių dėžėje ir jaučiasi nevienodas traukimas, netraukia sumažėjusi galia ir degina variklio alyvą. Taip pat šiame akte nurodoma atliekamų darbų vieta, standartiniai darbų įkainiai valandomis. Dėl konkrečios darbų kainos šiame akte nėra susitarta. Atsakovė nenurodė kokia aukščiausia darbų kaina jai priimtina. Taigi kolegija daro išvadą, kad buvo tartasi dėl nurodytų pastebėtų gedimų pašalinimo, neįvardijant konkrečių darbų, detalių ir jų kainos. Nors atsakovės 2018 m. spalio 4 d. atsakyme į pretenziją ieškovei nurodoma, kad atsakovė, ieškovės siūlymu pasirinko traktoriaus remonto kainą ir apie tai informavo ieškovę (ne daugiau 17 000 Eur su PVM), tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 177, 178 straipsniai). Byloje pateikti Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai Nr. L-M-2017-12-19-20LS, L-M-2018-01-02-95IU, kuriuos pasirašė abi sutarties šalys, t. y. ieškovės ir atsakovės atstovai. Pasirašant minėtus aktus atsakovės atstovas dėl per didelės darbų kainos ar apimties bei kokybės jokių pretenzijų nepareiškė. Todėl kolegija daro išvadą, kad darbus ieškovė pagal žodinę sutartį atliko tinkamai. Pretenzijų ir vėliau pareikšta nebuvo. Bendrovės vadovo R. K. teigimu, po remonto traktorius buvo parduotas.

10. Atsakovei 2018 m. vasario 20 d. buvo išrašytos sąskaitos faktūros IND5664682, IND5664683. Atsakovė apmokėjo tik sąskaitą Nr. IND5664682 (neapmokėtas likutis – 0,03 Eur), bet atsisakė apmokėti 2018 m. vasario 20 d. sąskaitą faktūrą IND5664683 motyvuodama tuo, kad buvo tartasi dėl mažesnės traktoriaus variklio remonto kainos.

11. Atsakovės atstovas R. K. nurodo, kad buvo susitarta, jog traktorius bus suremontuotas už ne didesnę kaip 17 000 Eur kainą, tačiau kaip minėta, byloje tokių objektyvių įrodymų nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek ieškovė tiek atsakovė yra verslininkės, todėl atsakovė, manydama, kad remonto kaina turi neviršyti tam tikros sumos, būdama apdairi ir rūpestinga, dėl to turėjo nurodyti ieškovei ar su ja susitarti raštu. Tokią išvadą kolegija daro todėl, kad akivaizdu, jog remontuojant traktorių ar kitą transporto priemonę, tik ją išardžius galima tiksliai pasakyti kokie bus reikalingi atlikti darbai bei kokias detales reiks keisti ar remontuoti, vizualiai apžiūrint to negalima tiksliai numatyti.

12. Todėl sutiktina su pirmos instancijos išvada, jog nelaikytinas patikimu atsakovės atstovo R. K. aiškinimas, kad buvo susitarta už traktoriaus remontą mokėti 17 000 Eur plius PVM, šios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Be to posėdžio pirmos instancijos teisme metu, liudytoju apklaustas UAB „Ivabaltė“ vyr. inžinierius D. S. paaiškino, kad dėl traktoriaus remonto jis bendravo ir tarėsi ne su Pajieslio žemės ūkio bendrovės vadovu, o tik su inžinieriumi J. J. (jis pasirašė ir atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus). Liudytojas, be kita ko, parodė, kad, priėmus traktorių remontui, neįmanoma nepradėjus darbų nustatyti, kokius gedimus dar gali prireikti šalinti, todėl, paaiškėjus papildomiems gedimams, jis nuolat apie tai informuodavo J. J., kuris ne kartą buvo atvykęs į remonto vietą ir tam pritardavo. Šiais parodymais pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti, jie nėra paneigti, o atsakovės prašymo apklausti J. J. liudytoju nepareiškė.

13. 2018 m. spalio 1 d. ieškovė atsakovei dėl nesumokėtos skolos pareiškė pretenziją, nurodant, kad neatsiskaičius bus kreiptasi į teismą, taip pat bus prašoma priteisti delspinigius bei įstatymo nustatyto dydžio palūkanas. Taigi toks pretenzijos turinys turėjo būti vada atsakovei sumokėti bent pripažįstamą skolos dalį, kadangi akivaizdu, kad delspinigiai bei palūkanos atitinkamai mažėtų, tačiau atsakovė net ir pripažįstamos (ženkliai didesnės nei ginčijamos) skolos dalies nesumokėjo, savo rizika didindama palūkanų bei delspinigių sumas. Į pretenziją 2018 m. spalio 4 d. atsakė, kad buvo pasiūlyta keli remonto variantai, iš kurių atsakovė pasirinko pirmąjį t.y. už 15204,28 Eur, taip pat žinant (nes buvo informuoti), kad papildomi darbai su detalėm dar gali kainuoti 2000 Eur, t.y. viso remontas turėjo kainuoti iki 17 000 Eur, plius PVM. Apie tokį pasiūlymą byloje, kaip jau minėta, rašytinių įrodymų nepateikta. Viso remontas kainavo 20254,46 Eur plius PVM. Atsakyme į pretenziją nurodo, kad pasilieka teisę mokėti teisingą sumą 17 000 Eur plius PVM. Tačiau ir šios sumos atsakovė nėra sumokėjusi.

14. Taigi kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog visiškai nepateisinamu laikytinas faktas, jog atsakovė, pripažinusi didžiąją dalį reikalaujamos sumos atlyginti už traktoriaus remontą, šios sumos iki šiol ieškovei nesumokėjo, nors traktorių ir pardavė.

15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad įvertinus šalių teisinių santykių turinį, spręsta, kad tarp šalių susiklostė paslaugų teikimo teisiniai santykiai, nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog tai rangos teisiniai santykiai. Kolegija sprendžia, kad šalys abi yra verslo subjektai, kaip matyti rašytinės sutarties tarp jų sudaryta nebuvo, tačiau žodinį susitarimą abi pripažįsta. Atsakovė pripažįsta, kad ji buvo informuota apie preliminarią darbų kainą, kad ji eigoje gali kisti, įrodyta, kad šalys kontaktavo prieš atliekant papildomus darbus. Tai patvirtino liudytojo parodymai, šalių paaiškinimai (CPK 177, 178 straipsniai). Tai, kad nebuvo kaina aptarta raštu, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, yra atsakovės nerūpestingumas, nes būtent ji nurodo, kad kaina buvo apibrėžta, taigi galėjo pasiūlyti tai padaryti raštu, tačiau to nepadarė. Kaip minėta šalys abi yra verslo atstovės ir žino susitarimų bei jų įrodinėjimo ypatumus.

16. Taip pat kolegija sprendžia, jog atmestinas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai ir ypač formaliai vertino susidariusią situaciją, nes yra neteisinga ir nesąžininga paslaugų gavėjo atžvilgiu reikalauti didesnės sumos negu, kad buvo pateikta 2017 m. gruodžio 22 d. pasiūlyme. Įrodymų apie tokį konkretų pasiūlymą, kurį su skaičiavimais atsakovė nurodo atsiliepime, apeliaciniame skunde, byloje nepateikta (CPK 177, 178 straipsniai). Dėl šios aplinkybės pirmos instancijos bei apeliacinės instancijos teismas tokio įrodymo iš viso neturėjo galimybės įvertinti.

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad atsakovė objektyviais duomenimis neįrodė aplinkybės, jog šalys buvo susitarusios dėl konkrečios remonto darbų kainos, o betarpiškai reguliuojant darbus bei remonto atlikimo kainą dalyvavo atsakovo inžinierius J. J., darbus priėmė ir atsakovo vardu juos pasirašė taip pat J. J. neprieštaraudamas. Taigi atsakovė per atstovą priimant darbus ir jų kainas prieštaravimų nepareiškė ir su viskuo sutiko.

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalį, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Prievolės atsiranda iš sandorių ar kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius teisinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais (jei sandoriui įstatymai nenustato konkrečios formos, toks sandoris laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį) (CK 1.71 straipsnis). Teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų; paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. Jei kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sąlygoms, paslaugų teikėjas turi teisę atsisakyti vykdyti tokius nurodymus ir sutartį nutraukti (CK 6.718 straipsnio 1,2 ir 3 dalys).

19. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniai)). Nagrinėjamu atveju, šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu. Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.).

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovė įrodė savo reikalavimų pagrįstumą (CPK 178 str.), todėl jai iš atsakovės priteisė 23 025,33 Eur už traktoriaus remontą (CK 6.38 straipsnis, 6.716 straipsnio 1 dalis). Šią išvadą patvirtina tai, kad atsakovė jokių pretenzijų ieškovei nereiškė, nevedė derybos dėl kainos dydžio (tokių įrodymų nepateikta), nors buvo akivaizdu kad remonto kaštai turėjo būti nemaži, o pretenzijas ir nesutikimą pareiškė tik gavusi sąskaitas faktūras. Tai, kad nemokama yra be pagrindo, patvirtina ir tai, kad nemokama ir suma, kuri yra neginčijama ir yra ženkliai didesnė už ginčijamą sumą. Be to akivaizdžiai atsakovei žinant, kad nuo ženkliai didesnės nesumokėtos sumos bus skaičiuojamos ir ženkliai didesnės palūkanos, skola vis tiek nėra sumokama. Be to, įvertinant tai, kad atsakovė remontuotą traktorių pardavė ir net iš dalies neatsiskaitė už atliktus darbus su ieškove, nors ženkliai didelę dalį skolos pripažįsta, kolegijos įsitikinimu rodo atsakovės nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu.

21. Atmestini atsakovės argumentai, kad teismas, darydamas išvadą, kad tarp šalių susiklostė paslaugų santykiai, nesilaikė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių, nenagrinėjo tikrųjų šalių ketinimų, nukrypo nuo teismų praktikos ir priėmė neteisėtą bei nepagristą sprendimą. Šie apeliantės argumentai yra deklaratyvūs, konkrečiai nenurodoma kaip buvo nukrypta nuo sutarčių aiškinimo taisyklių, nuo kokios teismų praktikos nukrypta, kokie šalių ketinimai nenagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliantės argumentus, kadangi sprendžia, jog pirmos instancijos teismas teisingai aiškino sutartį, kuri buvo sudaryta žodžiu, aiškiai pasisakė dėl šalių ketinimų bei nenukrypo nuo teismų praktikos. Kaip matyti iš susiklosčiusios situacijos, atsakovės nesąžiningas ketinimas yra nemokėti už traktoriaus remontą net pripažįstamos skolos dalies, nes net ir pardavus remontuotą traktorių su ieškove atsiskaityta pripažįstama skolos dalimi nebuvo.

Dėl palūkanų priteisimo

22. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 2 d., jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas (šis įstatymas taikytinas ir žodinėms sutartims). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos išvada bei skaičiavimais, kad pagal minėto įstatymo 2 str. 5 d. atsakovui taikytina 8,00 proc. pavėluoto mokėjimo metinių palūkanų norma, kuri sudaro 2 269,38 Eur ir yra priteista pagrįstai.

23. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta paslaugų sutartis, kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad tokia sutartis gali būti sudaryta žodžiu ir atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme įtvirtintą komercinės sutarties sąvoką, kadangi sutartis buvo sudaryta tarp ūkio subjektų dėl už atlyginimą teikiamų prekių (pavyzdžiui, traktoriaus variklio bloko), paslaugų ir atliekamų darbų (traktoriaus remonto). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog minėtas įstatymas taikomas įstatyme nurodytoms komercinėms sutartims, nepriklausomai nuo jų sudarymo formos, t. y. ir žodinėms sutartims. Kadangi atsakovė vėlavo įvykdyti savo piniginę prievolę – atsiskaityti už traktoriaus remonto darbus, ieškovė pagrįstai apskaičiavo atitinkamą sumą palūkanų, o pirmos instancijos teismas jas priteisė.

24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, jog vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pagrįstai pirmos instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

25. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

26. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

27. Ieškovė UAB „Ivabaltė“ apeliacinės instancijos teismo procese patyrė 300,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pirmos instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą, bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, priteistinos ieškovei UAB „Ivabaltė“ iš atsakovės Kėdainių rajono Pajieslio žemės ūkio bendrovės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Ivabaltė“, juridinio asmens kodas 173111650, iš atsakovės Kėdainių rajono Pajieslio žemės ūkio bendrovės, juridinio asmens kodas 161293921, 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Edvardas PaliokasAlbina RimdeikaitėLina Žemaitienė