Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui P. S., atsakovės atstovams advokatei Ž. G., R. K.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Ivabaltė“ ieškinį atsakovei Kėdainių rajono Pajieslio žemės ūkio bendrovei dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Įvertinus šalių teisinių santykių turinį, spręstina, kad tarp šalių susiklostė paslaugų teikimo teisiniai santykiai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalį, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Prievolės atsiranda iš sandorių ar kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius teisinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais (jei sandoriui įstatymai nenustato konkrečios formos, toks sandoris laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį) (CK 1.71 straipsnis). Teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų; paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. Jei kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sąlygoms, paslaugų teikėjas turi teisę atsisakyti vykdyti tokius nurodymus ir sutartį nutraukti (CK 6.718 straipsnio 1,2 ir 3 dalys).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniai)). Nagrinėjamu atveju, šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu. Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.).

Byloje nustatyta, kad atsakovė 2017-12-05 technikos perdavimo-priėmimo aktu perdavė ieškovei suremontuoti traktorių Fendt 930, kuris buvo suremontuotas ir grąžintas atsakovei, dėl remonto kokybės pretenzijų nepareikšta (bendrovės vadovo R. K. teigimu, po remonto traktorių pardavė). Buvo surašyti 2017-12-05, 2017-12-19, 2018-01-02 atliktų darbų priėmimo aktai, 2018-02-20 sąskaitos faktūros IND5664682, IND5664683. Atsakovės atstovas atliktų darbų aktus pasirašė, atsakovė apmokėjo tik sąskaitą Nr. IND5664682 (neapmokėtas likutis – 0,03 Eur), bet atsisakė apmokėti 2018-02-20 sąskaitą faktūrą IND5664683 motyvuodama tuo, kad buvo tartasi dėl mažesnės traktoriaus variklio remonto kainos. Nelaikytinas patikimu atsakovės atstovo R. K. aiškinimas, kad buvo susitarta už traktoriaus remontą mokėti 17 000 Eur plius PVM, nes posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „Ivabaltė“ vyr. inžinierius D. S. paaiškino, kad dėl traktoriaus remonto jis bendravo ir tarėsi ne su Pajieslio žemės ūkio bendrovės vadovu, o tik su inžinieriumi Juozapu Junčiu (jis pasirašė ir atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus). Liudytojas, be kita ko, parodė, kad, priėmus traktorių remontui, neįmanoma nepradėjus darbų nustatyti, kokius gedimus dar gali prireikti šalinti, todėl, paaiškėjus papildomiems gedimams, jis nuolat apie tai informuodavo J. J., kuris ne kartą buvo atvykęs į remonto vietą ir tam pritardavo. Šiais parodymais nėra jokio pagrindo netikėti, jie niekuo nepaneigti, o atsakovės atstovai pageidavimo liudytoju apklausti J. J. nepareiškė. Visiškai nepateisinamu laikytinas faktas, jog atsakovė, pripažinusi didžiąją dalį reikalavimo atlyginti už remontą (20 604,83 Eur), šios sumos iki šiol ieškovei nepervedė.

Ieškovė įrodė savo reikalavimų pagrįstumą (CPK 178 str.), todėl jai iš atsakovės priteistina 23 025,33 Eur už traktoriaus remontą (CK 6.38 straipsnis, 6.716 straipsnio 1 dalis).

Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 2 d., jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas (šis įstatymas taikytinas ir žodinėms sutartims). Pagal minėto įstatymo 2 str. 5 d. atsakovui taikytina 8,00 proc. pavėluoto mokėjimo metinių palūkanų norma, kadangi vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, o jų norma nuo 2016 m. yra 0,00 proc. (Lietuvos Banko puslapyje skelbiama informacija). Pagal paminėtą įstatymą paskaičiuotos 8,00 proc. metinių palūkanų, kas sudaro 0,022 proc. už 1 dieną (8 proc. / 365), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2018-03-07 (sekanti diena po sąskaitose faktūrose nurodyto apmokėjimo termino) iki ieškinio pateikimo teismui 2019-05-29 imtinai (448 dienos), sudaro 2 269,38 Eur (23 025,33 Eur x 0,022 % x 448 d.). Ši suma už vėlavimą atsiskaityti už traktoriaus remontą ieškovei priteistina iš atsakovės.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinas 570,00 Eur žyminis mokestis ir 600,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d., įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios 3,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268- 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Ivabaltė“, juridinio asmens kodas 173111650, iš atsakovės Kėdainių rajono Pajieslio žemės ūkio bendrovės, juridinio asmens kodas 161293921:

- 23 025,33 Eur (dvidešimt tris tūkstančius dvidešimt penkis eurus 33 ct) už traktoriaus remontą;

- 2 269,38 Eur (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt devynis eurus 38 ct) palūkanų pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą už vėlavimą sumokėti už traktoriaus remontą;

- 6 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 1 170,00 Eur (tūkstančio šimto septyniasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.