Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-1657-730/2015

2015 m. gruodžio 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (atsakovės) UAB „Minvida“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Elektrifikacijos paslaugos“ ieškinį atsakovei UAB „Minvida“ dėl avanso priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė 2015-03-18 pateikė teismui prieštaravimus dėl 2015-01-29 preliminaraus sprendimo, kuriuo ieškovės reikalavimai tenkinti visiškai. Nurodė, jog su preliminariu sprendimu ir pateiktu ieškiniu nesutinka, nes AB „Lietuvos dujos“ neišdavė planavimo sąlygų ieškovės sklypui, todėl detalusis planas neparengtas ne dėl atsakovės kaltės, o dėl valstybės ir savivaldybės institucijų priimtų sprendimų. Atsakovė parengė 2010-05-04 prašymą dėl planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti gavimo ir pateikė jį 2010-05-05 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui, 2010-04-12 parengė prašymą perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, taip pat ieškovės prašymu parengė projektinį pasiūlymą, o po atsisakymo išduoti planavimo sąlygas atsakovė parengė situacijos schemą siekdama, kad UAB „Lietuvos dujos“ pakartotinai spręstų klausimą dėl planavimo sąlygų išdavimo, todėl reikalavimas priteisti avansinį mokėjimą nepagrįstas. Atsakovė savo prievoles vykdė sąžiningai, tinkamai ir nustatytu laiku, iki buvo atsisakyta valstybės ir savivaldybės institucijų išduoti planavimo sąlygas, dėl ko tolesnis planavimas tapo negalimas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Byloje kilo ginčas dėl pagal projektavimo darbų sutartį faktiškai atliktų darbų masto bei sumokėto avanso grąžinimo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tarp šalių 2010-04-12 buvo sudaryta projektavimo darbų sutartis Nr. 2010-04-12 2010-34, pagal kurią atsakovė (vykdytojas) įsipareigojo gauti planavimo sąlygų sąvadą detaliojo plano projektui parengti žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagal gautą planavimo sąlygų sąvadą parengti detaliojo plano projektą, numatantį pakeisti žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, nustatyti naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdį – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (Sutarties 1.1, 1.2 punktai). Ieškovė įsipareigojo per 3 kalendorines dienas nuo sutarties pasirašymo datos sumokėti atsakovei 30 procentų avansą nuo bendros sutarties kainos (10000,00 Lt), tai yra 3000,00 Lt (Sutarties 4.1 punktas). Ieškovė 2010-04-21 atliko avansinį mokėjimą atsakovei – bankiniu pavedimu sumokėjo 3000,00 Lt, vadovaudamasi Sutarties 4.1 punktu (b. l. 7); 2013-10-25 ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama grąžinti avansą, nes darbai nebuvo atlikti (b. l. 8).

Atsakovė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės motyvuoja tuo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai įvertino atsakovės atliktų darbų mastą, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu.

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus, nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimų, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Byloje ginčo dėl to, jog sudarytos projektavimo darbų sutarties Nr. 2010-04-12 (toliau – Sutartis) pagrindu šalis siejo projektavimo rangos teisiniai santykiai, nėra (CK 6.700 straipsnis). Pagal CK 6.700 straipsnį projektavimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Pagal CK 6.644 straipsnio 2 dalį iš projektavimo rangos kilusiems šalių teisiniams santykiams taikomos specialiosios teisės normos (CK 6.700–6.704 straipsniai), o bendrosios rangos teisės normos (CK 6.644–6.671 straipsniai) taikomos tiek, kiek šie santykiai nereguliuojami specialiųjų teisės normų.

Atsakovė įrodinėjo, jog atsakovė atliko darbų, kurių mastas sudaro 25 procentus visų pagal Sutartį sulygtų darbų. Siekiant nustatyti, kokį kiekį ir kokios vertės darbus atliko atsakovė, būtina aiškintis Sutarties sąlygas.

Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-409/2010). Taigi, aiškinant sutartį, svarbu nustatyti, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys; surašytų dokumentų prasmė turi būti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias būtent (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2013).

Pagal šalių pasirašytos Sutarties 1.1 ir 1.2 punktus, kaip jau buvo minėta, atsakovė (vykdytojas) įsipareigojo gauti planavimo sąlygų sąvadą detaliojo plano projektui parengti žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagal gautas sąlygas parengti detaliojo plano projektą (Sutarties 1.1, 1.2 punktai). Ieškovė įsipareigojo laiku sumokėti už atliktus darbus (Sutarties 5.3 punktas), per 3 kalendorines dienas nuo Sutarties pasirašymo datos sumokėti atsakovei 30 procentų avansą nuo bendros Sutarties kainos (10000,00 Lt), tai yra 3000,00 Lt (Sutarties 4.1 punktas), kitą dalį sutartinio darbo kainos – 3000,00 Lt ieškovė įsipareigojo sumokėti, atsakovei pateikus detaliojo plano projektą į Klaipėdos r. nuolatinę statybos komisiją, likusią dalį sutartinio darbo sumos – 4000,00 Lt ieškovė įsipareigojo sumokėti po Sutartyje numatytų darbų pabaigimo ir užbaigtų paslaugų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos (Sutarties 4.2, 4.3 punktai). Kaip matyti iš šalių pasirašytos Sutarties sąlygų, tiek ieškovė, tiek ir atsakovė prisiėmė įsipareigojimus, atsirandančius vykdant Sutarties sąlygas.

Atsakovė buvo įsipareigojusi darbus pradėti, gavusi avansinį mokėjimą (Sutarties 3.1 punktas). Ieškovė vykdydama prisiimtus įsipareigojimus 2010-04-21 pervedė bankiniu pavedimu atsakovei 3000,00 Lt sumą. Iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė per Sutarties vykdymo laikotarpį parengė ir 2010-05-05 pateikė Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriui Prašymą planavimo sąlygų sąvadui detaliojo planavimo dokumentui rengti gauti (b. l. 29), parengė prašymą dėl detaliojo planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo, kuris pateiktas Urbanistikos ir architektūros skyriui 2010-04-12 (b. l. 33), parengė ieškovei projektinį pasiūlymą (b. l. 32), po atsisakymo išduoti projektavimo sąlygas bei sąlygų sąvadą atsakovė parengė situacijos schemą, kuri buvo pateikta AB „Lietuvos dujos“, siekiant pakartotinai spręsti klausimą dėl planavimo sąlygų išdavimo (b. l. 37).

Kadangi atsakovė teigė, jog anksčiau minėti darbai sudaro 25 procentus visų sutartų darbų, turėjo pareigą tai įrodyti (CPK 178 straipsnis). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis galimą būtų daryti išvadą, jog atsakovė atliko darbų už 3000,00 Lt. Sutartyje šalys neaptarė atskirų darbų kainos, nenumatė darbų eiliškumo, kiekio. Iš Sutarties 4.1–4.3 punktų (Atsiskaitymo tvarka) matyti tik tai, jog šalys suderino mokėjimo už darbus etapus, tačiau kokie ir kiek konkrečiai darbų atliekama kiekvienu etapu, nenumatė. Įvertinus Sutarties 4.1–4.3 punktuose numatytus apmokėjimo etapus, darytina išvada, jog atsakovė, gavusi šalių įvardytą 3000,00 Lt avansą, turėjo gauti planavimo sąlygų sąvadą bei parengti patį detalųjį planą, kadangi Sutarties 4.2 punkte numatė, kad kitą dalį sutartinio darbo sumos – 3000,00 Lt ieškovė būtų sumokėjusi atsakovei tik tuomet, kai atsakovė būtų pateikusi detaliojo plano projektą į Klaipėdos rajono nuolatinę statybos komisiją. Taigi, atsakovė, norėdama gauti antrąją dalį sutartos darbų kainos, turėjo visiškai įvykdyti Sutarties 1.1 punktą (gauti sąlygų sąvadą) bei įvykdyti 1.2 punktą (parengti detalųjį planą).

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-07-01) (toliau – Įstatymas) detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Tais atvejais, kai planavimo organizatorius yra žemės valdytojas ar naudotojas, reikalavimai dėl detaliojo plano rengimo etapo stadijų nustatomi planavimo sąlygose, kurias rengia savivaldybės vyriausiasis architektas (Įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). Pagal to paties straipsnio 6 dalį, prieš pradėdamas rengti detaliojo planavimo dokumentus, planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją savivaldybės vyriausiąjį architektą, kad šis pateiktų planavimo sąlygų sąvadą. Tarp šalių ginčo nėra, jog planavimo sąlygų sąvadą buvo atsisakyta išduoti, ką patvirtina byloje esantys įrodymai – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2010-06-17 raštas, AB „Lietuvos dujos“ 2010-05-28 raštas. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, jog atsakovė negavo planavimo sąlygų sąvado, atsakovė net neturėjo galimybės pradėti rengti detaliojo plano, tai yra vykdyti Sutarties 1.2 punkto bei neįvykdė ir Sutarties 1.1 punkto.

Rangovui priėmus užduotį, ši įgyja jam teisinę galią, jam tenka sutarties neįvykdymo padarinių rizika net tuo atveju, jei paaiškėtų, kad užduotis yra netinkama (CK 6.702 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 6.703 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog vien tik projektinio pasiūlymo parengimas (b. l. 32) jau iš esmės yra pagrindinio detaliojo plano brėžinio parengimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė, negavusi projektinių sąlygų sąvado ir parengusi projektinį pasiūlymą, veikė savo rizika, juo labiau jog negavus projektinių sąlygų sąvado, nėra žinoma, koks detalusis planas turi būti rengiamas, kokių reikalavimų privaloma laikytis.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į tai, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), kitokių įrodymų (sąskaitų faktūrų, atliktų darbų akto ir pan.), pagrindžiančių, jog atlikti darbai sudaro 25 procentus sutartų darbų masto, atsakovė nepateikė, pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą, tačiau atsakovė teise rinkti įrodymus nesinaudojo.

Užsakovas pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus (CK 6.704 straipsnio 1 punktas). Kadangi nustatyta, jog atsakovė, gavusi 3000,00 Lt sumą, privalėjo gauti projektavimo sąlygų sąvadą ir parengti detalųjį planą, įvertinusi išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgusi į nustatytą ginčo šalių sutartinių santykių pobūdį, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais bei atsižvelgdama į tai, jog atsakovė neįrodė, kad atlikti darbai sudaro 25 procentus visų sutartų darbų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad už dokumentų (dviejų prašymų, situacijos schemos, projektinio pasiūlymo) parengimą atsakovei priklauso dalis sumokėto avanso – 500,00 Lt (144,81 Eur), kuri, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra protinga ir adekvati faktiškai atliktų darbų mastui, todėl pagrįstai priteisė iš atsakovės 2500,00 Lt (724,05 Eur).

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, rašytinius įrodymus (CPK 185 straipsnis), visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimą.