Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka už KET pažeidimus baustas, teistas 1999-02-04 pagal LR BK 246 str. 2 d. 2 metų laisvės atėmimo bausme su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 1 metam 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. kaltinamas tuo, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo kitas asmuo. A. J. 2014-12-21, apie 21.16 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį Mercedes Benz E420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šviesoforais reguliuojamoje Žirmūnų g. – Kareivių g. sankryžoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus, numatančius, kad „..., vairuotojas privalo sustoti ir praleisti <...> sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. ...“, tai yra, Žirmūnų g. – Kareivių g. sankryžoje važiuodamas Žirmūnų gatve degant žaliam šviesoforo signalui ir sukdamas į kairę, į Kareivių gatvę, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusio ir iš kairės į dešinę pusę degant žaliam šviesoforo signalui ėjusio pėsčiojo, įvažiavo į perėją ir partrenkė bei sužalojo pėstyjį V. N., gim. (duomenys neskelbtini), kuris dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ligoninėje mirė. Šiais savo veiksmais A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad viskas įvyko taip, kaip surašyta kaltinamajame akte. Eismo įvykis įvyko 21.00 val., buvo tamsu. A. J. vairuodamas automobilį suko į kairę ir nepastebėjo per perėją einančio žmogaus. Automobilyje važiavo vienas. Prieš sukdamas A. J. žiūrėjo tiesiai į automobilius, kuriuos jis turėjo praleisti. Sukdamas į kairę, jis matė tik didelį kelio ženklą ir per jį bei automobilio atramą nepastebėjo per kelią einančio pėsčiojo. Prieš sukdamas jis buvo visiškai sustojęs ir tik tada pradėjo judėti į kairę. Pėstyjį A. J. pamatė tik smūgio metu. Automobilio greitis buvo apie 30 kilometrų per valandą. Po smūgio pėstysis dar porą metrų pavažiavo ant automobilio priekio ir nugriuvo. A. J. iškart išlipo iš automobilio. Pėstysis gulėjo ir neatsistojo. A. J. paprašė praeivių, kad iškviestų greitąją pagalbą, nes pats buvo šoko būsenos. Jis pripažįsta, jog buvo neatidus. Su nukentėjusiais asmenimis nebendravo, nes tyrėja sakė, kad su jais gali bendrauti per ją. Jis teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų. Šiuo metu nedirba, bet turi realių galimybių įsidarbinti. Sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu.

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. J. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta specialistų išvadomis, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, vaizdo įrašu, kitais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis Mercedes Benz E420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi Kareivių gatvėje, priekine dalimi link Saulėtekio alėjos, nuo pėsčiųjų perėjos nutolęs 11,0 m. Nuo automobilio priekinio dešinio rato ašies iki Kareivių gatvės dešinio važiuojamosios dalies krašto – 3,6 m., nuo galinio – 4,2 m. (b.1. 10-11).

Fotolentelėse matyti bendras eismo įvykio vietos vaizdas, nukentėjusiojo kraujo dėmės ant kelio važiuojamosios dalies ir pats sužalotas nukentėjusysis (b. l. 13-16).

Automobilio Mercedes Benz E420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad automobiliui sudaužytas priekinis stiklas, sulenktas priekinis dešinės pusės statramstis (b.1. 18-19).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas S. L. pateikė išvadą, kad V. N. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, žaizdomis dešinio momens srityje ir pakaušio kairėje, sutvarkytomis chirurgiškai, galvos ir kaklo KT (2014-12-21 22:10 val. Nr. 738, 739), galvos KT (2014-12-22 Nr. 210) – ūmia kraujosruva po kietuoju dangalu dešinėje pagal visą didžiųjų smegenų pusrutulį, pakraujavimu po minkštaisiais dangalais abipus kaktinėse-momeninėse-smilkininėse-pakaušinėse skiltyse ir pagal smegenų dangtį, sumušimo židiniais kairėje momeninėje skiltyje, daugybiniais skeveldriniais kaukolės skliauto ir pamato lūžiais su kietojo galvos smegenų dangalo pažeidimais, akytkaulio ląstelėse, kairiame žandiniame, dešiniame pleištiniame sinusuose, abipus speninėse ląstelėse yra heterogeninio tankio turiniu (kraujingu), galvos operacija kaukolės skliauto dešinėje (2014-12-22 13:00 val.), kur rasta ir pašalinta kraujosruva virš kietojo dangalo, sumušimo židiniai kaktinėje ir smilkininėje skiltyse su aktyviu kraujavimu, kraujavimas po minkštaisiais dangalais, kraujavimas pamatiniame paviršiuje, virš kietojo dangalo ir iš Silvijaus vagos gilumos, krauju galvos smegenų skilveliuose, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju su dislokacija kairėn, galvos smegenų pabrinkimu, smegenų koma, šoku, metaboline acidoze, ūmiu inkstų nepakankamumu, mažakraujyste, abipusiu plaučių uždegimu (pilkosios hepatizacijos stadija), progresuojančiu centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. V. N. mirė nuo sužalojimų visumos galvos srityje (b.1. 24-32).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 11144/14(01) nurodyta, kad V. N. kraujyje rasta 0,54 ‰ (promilės) etilo alkoholio (b.1. 37).

Vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota: įrašas Nr. „2014122121112007_DE1_13“: Vaizdo įrašas įrašytas vaizdo kamera, priklausančia SĮ „Susisiekimo paslaugos“, įrengta ant gatvės apšvietimo stulpo, esančio Žirmūnų g. – Kareivių g. sankryžoje, Vilniuje. Automobiliams, važiuojantiems Žirmūnų gatve ir pėstiesiems, kertantiems Kareivių g. važiuojamąją dalį, dega žalias šviesoforo signalas. Kairiame apatiniame ekrano kampe pasirodo pėsčiasis, kertantis Kareivių g. važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjos ribose. Jis kerta važiuojamosios dalies pusę, skirtą transporto priemonėms važiuoti nuo O. Milašiaus gatvės pusės. Kareivių g. – Žirmūnų g. sankryža yra dešinėje pusėje pėsčiojo judėjimo atžvilgiu. Pėsčiajam nuėjus iki saugumo salelės, sankryžos viduryje pasirodo tamsios spalvos automobilis, judantis ta pačia kryptimi kaip ir pėsčiasis. Šis automobilis sankryžoje suka į kairę, į Kareivių gatvę, link O. Milašiaus gatvės. Pėsčiajam įžengus į važiuojamosios dalies pusę, skirtą automobiliams važiuoti link O. Milašiaus gatvės pusės, ir automobilio ir pėsčiojo atžvilgiu pradeda mirksėti žalias šviesoforo signalas. Pėsčiasis eina toliau ir jį, nuėjusį keturis žingsnius, partrenkia sankryžoje į kairę sukantis ir iš sankryžos išvažinėjantis tamsios spalvos automobilis. Pėsčiojo partrenkimas įvyksta antroje eismo juostoje, automobilio judėjimo kryptimi, žaliam šviesoforo signalui sumirksėjus tris kartus. Partrenkęs pėsčiąjį, automobilis išvažiuoja iš vaizdo kameros fiksavimo teritorijos. Daugiau aktualios informacijos nėra. (b.1. 76)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 11137/14(01) nurodyta, kad A. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.1. 88-89).

Nurodytų įrodymų visuma neabejotinai nustatyta, kad kaltinasis A. J. 2014-12-21, apie 21.16 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį Mercedes Benz E420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šviesoforais reguliuojamoje Žirmūnų g. – Kareivių g. sankryžoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus ir partrenkė bei sužalojo pėstyjį V. N., gim. (duomenys neskelbtini), kuris dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ligoninėje mirė. Teismas pripažįsta, kad tik kaltinamojo veiksmai, t.y., nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kad būtų praleistas į jo važiavimo krypties eismo juostą įėjęs ir iš kairės į dešinę pusę degant žaliam šviesoforo signalui ėjęs pėstysis, bei įvažiavimas į perėją buvo būtina kilusių pasekmių sąlyga bei jų priežastis. Kaltinamasis veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdamas KET sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Šie kaltinamojo A. J. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įstatymų leidėjas už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos veikos padarymą numatė vienos rūšies bausmę – laisvės atėmimą, tačiau, nustatydamas jos dydį iki aštuonerių metų, suteikė teismui plačią diskreciją, nustatant konkretų bausmės dydį už padarytą veiką. Teismai šią diskreciją įgyvendina vadovaudamiesi BK 54 straipsnio nuostatomis ir teismų praktika šios kategorijos bylose. Taigi, šios kategorijos bylose, skiriant bausmę, teismai turi laikytis ne tik bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų reikalavimų, bet taip pat įvertinti teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, didelį dėmesį skiriant kaltininko asmenybei, jo charakteringai elgsenai kelių eismo saugumo ir transporto veiklos srityje iki veikos padarymo, taip pat ir po veikos padarymo, kaltininko santykį su nukentėjusiaisiais teismo proceso metu, pastangas atlyginti nukentėjusiems asmenims padarytą žalą, nukentėjusiųjų poziciją dėl bausmės dydžio bei kitas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015)

Skirdamas kaltinamajam A. J. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Kaltinamasis A. J. padarė neatsargų nusikaltimą, jo neteisėtų veiksmų pasekoje žuvo kitas asmuo. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nustatytą vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažinimą ir gailestį), taip pat į tai, jog kaltinamasis vieną kartą buvo teistas už KET pažeidimą (b.l. 103-106), baustas administracine tvarka (taip pat ir už KET pažeidimus) bei eismo įvykio dieną turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą (b. l. 107-111), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 112), Vilniaus priklausomybės ligų centre nuo 2008-09-03 įrašytas į priežiūros grupę, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b. l. 113), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2008-10-23 iki 2008-11-11, diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, sunki abstinencija (b. l. 114), teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiųjų ir sutinka su jų pareikštu civiliniu ieškiniu. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialistas V. B., atlikęs A. J. asmens sveikatos istorijos iš Vilniaus priklausomybės ligų centro, gydymo stacionare ligos istorijos iš VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės ir asmens sveikatos istorijos iš VšĮ Šeškinės poliklinikos apžiūrą, pateikė išvadą, kad pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie A. J. lėtinį progresuojantį psichikos sutrikimą ar silpnaprotystę arba kokią laikiną psichikos sutrikimo būseną inkriminuojamos veikos metu, todėl skirti jam teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b.1. 115). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis aukštesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam A. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė ir su jų pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam A. J. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Todėl kaltinamajai A. J. taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant kaltinamajam tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigą.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008). Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams – atsižvelgti į kelio, eismo ir oro sąlygas.

Kaltinamasis A. J. nevykdė KET reikalavimų, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusio ir iš kairės į dešinę pusę degant žaliam šviesoforo signalui ėjusio pėsčiojo, įvažiavo į perėją ir partrenkė bei sužalojo pėstyjį, kuris dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ligoninėje mirė. Kaltinamojo veika sukėlė itin sunkius padarinius. Pažeidimas vertintinas kaip šiurkštus KET pažeidimas. Be to, bylos duomenimis, A. J. kartą jau buvo teistas 1999-02-04 nuosprendžiu pagal LR BK 246 str. 2 d. dėl KET pažeidimo, kai buvo sužaloti kiti asmenys, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, ne kartą yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus.

Kaltinamojo gynėjas teismo posėdyje nurodė, kad netekęs teisės vairuoti, kaltinamasis A. J. negalės įsidarbinti, tačiau remiantis Aukščiausiojo Teismo praktika, vien tai, kad BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų atėmimą teisės dirbti šį darbą). Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, maksimaliam įstatymo numatytam terminui.

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji V. N., E. N. ir L. N. per savo atstovę advokatę Daivą Balčiūnienę pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniu ieškiniu nukentėjusiųjų atstovė prašė nukentėjusiesiems iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 2162 eurus turtinei žalai atlyginti, taip pat iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiesiems priteisti iš viso 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti, o iš civilinio atsakovo bei kaltinamojo A. J. priteisti nukentėjusiesiems iš viso 35000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir V. N. priteisti 1051,32 eurą išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismo posėdyje nukentėjusiųjų atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ atlygino nukentėjusiesiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą ir AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu nukentėjusieji pretenzijų neturi. AB „Lietuvos draudimas“ pranešimas apie žalos atlyginimą pridėtas prie bylos medžiagos. Pagal jį, V. N. iš viso išmokama 3782,36 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, E. N. – 1174,44 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o L. N. – 1252,77 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinio dalį dėl iš A. J. priteistinų sumų nukentėjusiųjų atstovė palaikė ir prašė nurodytas sumas priteisti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų ir kt. Pirmosios instancijos teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010).

Dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusioji V. N. neteko sūnaus, o nukentėjusieji E. N. ir L. N. – brolio. Kaip civiliniame ieškinyje nurodė nukentėjusiųjų atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė, nukentėjusiuosius ir žuvusyjį siejo nuolatiniai, artimi dvasiniai ir emociniai ryšiai, nukentėjusieji patyrė didelį dvasinį skausmą, netektis visam laikui paveikė jų gyvenimą. Be to, V. N. yra bedarbė, žuvęs sūnus V. teikdavo jai lėšų pragyvenimui.

Pagal teismų formuojamą praktiką kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 15 000 iki 150 000 Lt (nuo 4344,30 iki 43443 eurų) (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188/2009, 2K-127/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013).

Svarbi aplinkybė, vertinant neturtinę žalą yra ir tai, jog nusikaltimas sukėlė sunkius padarinius (nukentėjusiesiems artimam žmogui atimta gyvybė), taip pat žala nukentėjusiems padaryta neatsargia kaltės forma ir sąmoningai nesiekiant jiems sukelti dvasinių, moralinių išgyvenimų, duomenų, kad būtų ilgesniam laikui ir reikšmingai sutrikusi nukentėjusiųjų sveikata, nėra. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį svarbu įvertinti ir kaltinamojo A. J. turtinę padėtį (nedirba, turi vidurinį išsilavinimą). Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiųjų atstovės pareikštame civiliniame ieškinyje nurodyti nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydžiai yra proporcingi jų patirtai neturtinei žalai, atitinka teismų praktikoje suformuotus vidurkius ir nėra būtinybės mažinti civilinio ieškinio sumų, be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinė žala padaryta trims asmenims, kuriems neturtinės žalos atlyginimas priteistinas dalimis. Nukentėjusiajai V. N. priteistina 17000 eurų, o E. N. ir L. N. po 9000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Dėl nukentėjusiosios V. N. patirtų atstovavimo išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš advokatės Daivos Balčiūnienės pateikto pinigų priėmimo kvito ir PVM sąskaitos už teisines paslaugas, nukentėjusioji V. N. advokatei sumokėjo 1051,32 eurą už atstovavimą ir procesinių dokumentų surašymą (b. l. 60, 61). Advokatė atstovavo nukentėjusiajai viename teismo posėdyje, ruošė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Dėl to nukentėjusiosios turėtos advokatės pagalbos išlaidos jai turi būti apmokėtos. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, daro išvadą, kad turėtos išlaidos yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl priteistinos iš kaltininko.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pripažinti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir skirti jam 4 (ketverių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. J. galutinę bausmę – 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti A. J. paskirtos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, A. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, A. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - per šešis mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 15 MGL (t.y. 564,90 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Byloje pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. J. neturtinės žalos atlyginimui priteisti:

- V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17000 (septyniolika tūkstančių) eurų;

- E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9000 (devynis tūkstančius) eurų;

- L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9000 (devynis tūkstančius) eurų.

Priteisti iš A. J. 1051,32 (vieną tūkstantį ir penkiasdešimt vieną bei trisdešimt du centus) eurų V. N. naudai, jos turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Įpareigoti A. J. atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą ir atstovavimo išlaidas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.