Kauno apygardos teismo nutartis

2016-05-09 · Civilinė byla Nr. 2A-597-324/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-11-23Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-05-09Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-09
Bylos Nr.
2A-597-324/2016
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02329-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
Atsakovas
G. B.
Ieškovas
G. B.
Civilinė byla Nr. 2A-597-324/2016Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02329-2015-3
Procesinių sprendimų kategorijos:(S)2.6.5.2.1.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14; 3.3.1.21.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3073-179/2015 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui G. B. dėl materialinio išlaikymo priteisimo neįgaliam pilnamečiui vaikui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant mokėti nuo 2014 m. (duomenys neskelbtini), iki ieškovo gyvos galvos ar kol jis taps veiksnus ir darbingas.

Nurodė, kad vaikystėje persirgo cerebriniu paralyžiumi, turi kompleksinę negalią, sunkiai vaikšto, dėl negalios yra 80 procentų nedarbingas, neįgalumas pripažintas neterminuotai. Ieškovo tėvas (atsakovas) nei materialiai, nei kitokia forma ieškovui nepadeda. Atsakovo finansinės padėties nežino, mano, kad ji nėra blogesnė nei jo kartu su mama. Ieškovo pajamas sudaro 641,42 Eur dydžio neįgalumo pašalpa, iš kurios 270 Eur skirta už jo slaugą. Maistas mėnesiui kainuoja apie 130 Eur, mokslo priemonės – 20 Eur per metus, drabužiai ir avalynė per mėnesį – 100 Eur, būsto išlaikymas – 80 Eur, higienos priemonės – apie 20 Eur, vitaminams ir vaistams išleidžia 50 Eur, žaidimams – 50 Eur, iš viso mėnesio išlaidos sudaro apie 385 Eur. Neturi nekilnojamo turto, kuris garantuotų pajamas, nesukaupęs pajamų, leidžiančių pasirūpinti savimi. Ieškovas be tėvų paramos išsilaikyti negali.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo jo pilnamečiui neįgaliam sūnui G. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 50 Eur kas mėnesį nuo 2014 m. (duomenys neskelbtini) iki ieškovo gyvos galvos arba iki jis taps visiškai darbingas priklausomai nuo komisijos išvados, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublkos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, piniginių lėšų tvarkytoja paskyrė vaiko motiną I. B.. Įvertinus ieškovo neįgalumą, nedarbingumo lygį, poreikius ir turtinę padėtį, sprendė, kad šiuo metu ieškovui išlaikymas yra būtinas. Ieškovo 741 Eur minimaliūs poreikiai iš esmės nėra dideli. Atsižvelgiant į ieškovo negalią, į tai, kad jo gaunamų pajamų nepakanka būtinų poreikių patenkinimui, kad iki šio laiko didesnė jo išlaikymo našta buvo perkelta ieškovo motinai, kurios pajamas sudaro tik slaugos išlaidų kompensacija, taip pat kad atsakovas ilgą laiką buvo bedarbis ir disponavo mažomis pajamomis, teismas padarė išvadą, kad atsakovas turi pareigą teikti išlaikymą neįgaliam savo vaikui. Atsakovas yra darbingas, dirba žemės ūkio bendrovėje „Nematekas“, pagal darbo sutartį numatomos 325 Eur mėnesinės pajamos. Sumažino prašomą priteisti 100 Eur išlaikymo sumą, kadangi ji atsakovui būtų neproporcingai didelė, iš esmės pablogintų jo turtinę padėtį, jo pajamos sumažėtų iki 225 Eur, būtų ženkliai mažesnės net už ieškovo gaunamą neįgalumo pašalpą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad su sprendimu nesutinka.

Teismas netinkamai išaiškino CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatas, neįvertino, kad tėvų ir pilnamečių vaikų santykiai yra ypatingi. Teismo sprendimas iš esmės blogina atsakovo turtinę padėtį, daro jam esminę žalą. Nustatyta, kad atsakovo pajamos nėra didelės. Mėnesio pajamos neviršija minimalios algos, seniai gyvena ties skurdo riba. Pagerinti savo finansinės padėties nepavyksta, nes yra eilinis darbininkas, socialiai remtinas, pagal turtinę padėtį priskirtas prie pirmo turto ir pajamų lygio. Nėra aukštos kvalifikacijos specialistas, abejoja, kad pavyktų rasti geriau apmokamą darbą. Dažnai yra bedarbis, šiuo metu nedirba, gyvena iš socialinės pašalpos. Negalėdamas patenkinti būtinųjų poreikių, ėmė pinigus pagal fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį, turi įsiskolinimą bankui Swedbank. Turto ir transporto priemonių neturi. Niekada nevengė išlaikyti sūnaus, pagal galimybės mokėjo išlaikymą. Išlaikymo įsiskolinimas atsirado dėl ribotų galimybių. Jeigu sūnaus motina neturi galimybės globoti sūnaus, jam gali nustatyti institucinę globą. Teismas turi taikyti CK 1.5 straipsnį, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

Prašo panaikinti sprendimą, ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas įvertino ieškovo gaunamas pajamas iš valstybės, šeimos sudėtį, poreikius, atsakovo galimybę mokėti išlaikymą. Atsakovas yra darbingas, bylos nagrinėjimo metu dirbo, tačiau gyvena netinkamai – nuolat vartoja alkoholį. Turi teisę reikalauti išlaikymo iš tėvo, kadangi atsakovas geranoriškai prie išlaikymo neprisideda.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymą pilnamečiam nedarbingam vaikui, nedarbingu dėl invalidumo tapusiam iki pilnametystės.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad CK 3.194 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliantui kyla pareiga teikti išlaikymą savo pilnamečiam sūnui.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis ir asmeninė turtinė prievolė (CK 3.155, 3.156 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį, išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Pagal kasacinio teismo formuluotą CK 3.194 straipsnio 3 dalies aiškinimo taisyklę, priteisti išlaikymą pilnametystės sulaukusiam vaikui šios teisės normos pagrindu galima tuo atveju, jeigu vaikas yra nedarbingas. Pripažinus vaiką iš dalies darbingu, išlaikymo priteisimas prieštarautų šioje teisės normoje nurodytai – vaiko buvimo nedarbingu – sąlygai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. A. G. dėl materialinio išlaikymo priteisimo, civilinės bylos Nr. 3K-3-91-686/2016). Pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, nedarbingi ar iš dalies darbingi asmenys – asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas mažesnis negu 55 procentų darbingumo lygis ir netekto darbingumo procentai, apskaičiuojami iš 100 procentų atėmus asmeniui nustatytus darbingumo lygio procentus. Asmens darbingumo lygį ir netekto darbingumo procentus nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste – NDNT). Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 1, 2 punkus, jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis; jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos.

Iš NDNT 2015 m. sausio 5 d. darbingumo lygio pažymos matyti, kad ieškovui nedarbingumo lygis 80 procentų nustatytas nuo 2014 m. (duomenys neskelbtini) iki 2061 m. gruodžio 14 d., darbingumo lygio priežastis atsiradusi nuo vaikystės. Iš ligų aprašymo (TLK-10 klasifikatorių) nustatyta, jog ieškovui diagnozuotas gilus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, ataksinis cerebrinis paralyžius. Ieškovas, būdamas 20 procentų darbingas dėl nuo vaikystės turimo neįgalumo, laikytinas nedarbingu Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo prasme. Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo sąlygų, jam taikytina CK 3.194 straipsnio 3 dalis.

Apeliantas neteisingai nurodo, kad išlaikymo pilnamečiui sūnui teikti negali, nes jo turtinė padėtis bloga. Iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. pažymos Nr. PSP-21098 apie pajamas matyti, kad 2015 m. apelianto pajamas sudarė socialinė pašalpa: vasarį–balandį, rugpjūtį 81,60 Eur, gegužę–birželį 68,09 Eur; pagal 2015 m. spalio 21 d. pažymą Nr. PSP-26766 apie pajamas 2015 m. spalį – 2016 m. sausį socialinės pašalpos dydis 71,40 Eur. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad ieškojo geriau apmokamo darbo, nenurodė pateisinamų priežasčių, dėl kurių negali dirbti (CPK 178 straipsnis). Atsakovas nurodė, kad turi 23 metų darbo stažą, iš darbo išėjo dėl peties traumos, reikėjo daryti operaciją, šiuo metu sveikatos problemų neturi, randa nepastovių darbų, darbo birža siuntė mokytis (2015 m. spalio 21 d. garso įrašo 27:29 min., 2015 m. lapkričio 23 d. – 43:10 min.). Iš 2013 m. vasario 1 d., 2014 m. kovo 31 d. terminuotų darbo sutarčių matyti, kad apeliantas dviems mėnesiams įsidarbindavo atlikti viešuosius darbus. Iš 2014 m. lapkričio 13 d. darbo sutarties matyti, kad apeliantas UAB „Nematekas“ įsidarbino gamybos darbininku, darbo sutartis neterminuota, darbo užmokestis yra ne mažesnis nei LR Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis atlygis. Pagal Sodros duomenis, šie darbo santykiai nutrūko 2015 m. sausio 28 d. Apeliantas nenurodė priežasčių, kodėl nedirba bendrovėje „Nematekas“, pateiktas tik pirmas šios sutarties lapas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad apeliantas pakartotinai pagal 2015 m. lapkričio 2 d. neterminuotą darbo sutartį įsidarbino UAB „Nematekas“ gamybos darbininku, tačiau nuo 2015 m. gruodžio 21 d. įmonėje vėl nebedirba. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, kad apeliantas negali susirasti darbo, nes darbą jis randa, yra darbingo amžiaus, turi didelį darbo stažą, kėlė kvalifikaciją darbo biržos mokymuose, kaip nurodo pats, neturi sveikatos problemų. Tuo remiantis darytina išvada, jog nedirbti yra apelianto subjektyvus pasirinkimas, tačiau toks apsisprendimas neatleidžia jo nuo pareigos teikti reikalingą išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Nevertintini apelianto argumentai dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo, priteisto ieškovui būnant nepilnamečiu, kadangi tai neturi reikšmės sprendžiant dėl apelianto pareigos išlaikyti pilnametį sūnų.

Nustačius, kad atsakovas turėtų pareigą remti savo pilnametį sūnų, kai sūnus yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, tokį išlaikymą teismas gali priteisti, jei ieškovui reikalinga parama, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (CK 3.192¹ straipsnio 3, 4 dalys).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinės padėtis. Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006); tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. v. Š. P., bylos Nr. 3K-3-513/2011). Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. A. P., Nr. 3K-3-491/2013). Teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį nustačius šias sąlygas: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovui nepakanka valstybės teikiamos paramos, todėl ieškovo poreikius privalo padengti jo tėvai. Remdamasi šiuo argumentu teisėjų kolegija pripažįsta, kad, sprendžiant dėl išlaikymo sumos, svarbus realių vaiko poreikių nustatymas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama kiekvieno nepilnamečio vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas MMA. Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nurodė 741 Eur pinigines lėšas, kurios reikalingos ieškovo poreikiams patenkinti, tačiau tai neturėjo esminės įtakos sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo.

Nei teismo posėdžių metu, nei procesiniuose dokumentuose ieškovas neįvardino, kad jo poreikiams patenkinti reikėtų 741 Eur lėšų. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas nurodė skirtingas jam būtino išlaikymo sumas – bendrą poreikių sumą nurodo apie 385 Eur, o pagal ieškovo poreikių suvestinės duomenis atskirų išlaidų suma sudaro apie 432 Eur (maistui 130 Eur, drabužiams ir avalynei 100 Eur, būsto išlaikymui 80 Eur, higienos priemonėms 20 Eur, lavinimo žaidimams 50 Eur, mokslo priemonėms apie 1,6 Eur (20 Eur per metus/12) (b.l. 1, 25). Nereikia įrodinėti, kad ieškovui reikia lėšų maistui, higienai, drabužiams, avalynei, žaidimams, jos laikytinos būtinomis ir proporcingomis. Minėta, kad teismų praktikoje vadovaujamasi prezumpcija, kad minimalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma atitinka vienos minimalios mėnesio algos dydį (bylos nagrinėjimo metu 1 MMA 325 Eur, nuo 2016 m. sausio 1 d. – 350 Eur), tuo atveju, jei vaikas neturi specialių poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Ieškovui šiuo metu yra 19 metų, jis turi specialiųjų poreikių, nuo 2015 m. birželio 2 d. yra pripažintas neveiksniu. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas savo poreikių suvestinėje teisingai nurodė savo poreikiams patenkinti pagrįstą išlaidų sumą – apie 432 Eur per mėnesį.

Iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015 m. gegužės 5 d. pažymos Nr. S-2155 apie pajamas matyti, kad ieškovo 2015 m. sausio mėn. socialinė pašalpa, transporto išlaidų kompensacija, šalpos pensija neįgaliam (invalidui), slaugos išlaidų tikslinė kompensacija sudarė 569,36 Eur, 2015 m. vasario–balandžio mėn. – po 632,48 Eur; iš 2015 m. lapkričio 20 d. pažymos Nr. PSP-30855 apie pajamas matyti, kad 2015 m. spalio mėn. pajamos sudarė 641,42 Eur. Ieškovo motinai yra skirta slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, kuri apytiksliai sudaro 262,50 – 270 Eur, kitos tikslinės išmokos skirtos ieškovui yra apie 360 – 369,98 Eur (b. l. 19, 2015 m. lapkričio 23 d. garso įrašo 25:12 min.). Tai pagrindžia, kad 360 – 369,98 Eur dydžio ieškovo pajamos (jam skirta valstybės parama) vidutiniškai 62 eurais nepadengia jo 432 Eur dydžio išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo motina (globėja) negali dirbti dėl nuolatinės ieškovo priežiūros, jai, kaip kartu gyvenančiam asmeniui, neišvengiamai tenka didesnė jo priežiūros išlaidų dalis, 50 Eur dydžio šių išlaidų dalis turi atitekti atsakovui. Tuo remiantis sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada dėl 50 Eur išlaikymo priteisimo.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Aušra BaubienėVirginija GudynienėIzolda Nėnienė