- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-04
- Bylos Nr.
- e2S-707-569/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07316-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- P. M.
- Ieškovas
- T. S.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 8 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo T. S. ieškinį atsakovui P. M. dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, išvadą duodanti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. S. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti sandėlio, kurio matmenys: aukštis 2,80 m, plotis 1,70 m, ilgis 4,45 m, pastatyto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prie pat žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, statybą neteisėta ir įpareigoti atsakovą P. M. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti jo neteisėtai žemės sklype (duomenys neskelbtini) prie pat žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pastatytą sandėlį, to nepadarius – priteisti ieškovui T. S. iš atsakovo P. M. 50,00 Eur dydžio baudą per dieną iki visiško netesėtos statybos padarinių pašalinimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. 2024 m. spalio 7 d. ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodyta, jog atsakovas ieškinyje pareikštus reikalavimus įvykdė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. spalio 8 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo T. S. pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, priėmė ieškovo T. S. ieškinio atsakovui P. M. dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo atsisakymą, nutraukė civilinę bylą Nr. e2-14922-475/2024, priteisė iš atsakovo P. M. ieškovui T. S. 1 711,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo P. M. 8,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui T. S. jo sumokėto žyminio mokesčio dalį – 82,50 Eur.
4. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nebereiškia pretenzijų atsakovui, todėl ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo priėmė ir pažymėjo, kad toks atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja.
5. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodė, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso.
6. Teismas darė išvadą, kad atsakovas ieškinio reikalavimus įvykdė po ieškovo kreipimosi į teismą, taigi, atsakovas nesielgė sąžiningai – laiku nepašalino neteisėtos statybos padarinių, dėl to ieškovas turėjo kreiptis į teismą. Teismas nustatė, kad ieškovas sumokėjo 110,00 Eur žyminį mokestį ir 1 684,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas. Teismas sprendė, kad ieškovo prašomos priteisti 1 684,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistos ieškovui iš atsakovo. Ieškovui atsisakius ieškinio teismas grąžino 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, tai yra 82,50 Eur. Likusi žyminio mokesčio dalis 27,50 Eur priteista ieškovui iš atsakovo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas P. M. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-14922- 475/2024 dalyje dėl 1 711,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo P. M. ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo T. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Netenkinus nurodyto reikalavimo, prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-14922-475/2024 dalyje dėl 1 711,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir sumažinti iš atsakovo P. M. ieškovo T. S. naudai prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas proporcingai atsakovo kaltei. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Priteisiant bylinėjimosi išlaidas nebuvo gilinamasi į jų susidarymo priežastis, o tik formaliai įvertintas faktas, kad atsakovas patenkino ieškinio reikalavimą. Apeliantas nurodė, kad ieškovas nuo pat bendravimo pradžios vengė geranoriškai pasikalbėti, neteikė jokio oficialaus rašytinio pareikalavimo / prašymo nukelti atsakovo pastatytą sandėliuką, o priešingai, įžeidžiančiai bendravo su atsakovu ir sakydavo, kad atsakovas privalo nusigriauti sandėliuką. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas nugriauti sandėliuką teismui buvo pareikštas nebandant šio klausimo spręsti abipusiu šalių sutarimu, todėl ieškovo bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, t. y. laiku nepašalino neteisėtos statybos padarinių, tačiau neįvertino, kad pats ieškovas nesikreipė į atsakovą su oficialiu ir aiškiu reikalavimu patraukti sandėliuką nuo sklypų ribos. Vos tik toks reikalavimas buvo pareikštas, ieškovas perkėlė sandėliuką toliau nuo sklypo ribos ir pašalino polius, ant kurių sandėliukas buvo pastatytas. Taigi, atsakovas šiuos veiksmus atliko geranoriškai, kas lemia, jog nebuvo pagrindo kreiptis į teismą su ieškiniu.
7.3. Sandėliukas jau buvo pašalintas tuo metu, kai teismas šalis įpareigojo pateikti dubliką ir tripliką. Ieškovo reikalavimas iš esmės jau buvo įvykdytas, tačiau jis toliau palaikė ieškinio reikalavimą, taip didindamas bylinėjimosi išlaidas. Net teismui pripažinus, kad ieškinys buvo pateiktas pagrįstai, įvertinus minėtą aplinkybę, dubliko parengimo išlaidos neturėjo būti priteistos iš atsakovo.
7.4. Teismas turėjo nuodugniai įvertinti ieškovo ir atsakovo komunikaciją, kokia dalis jos buvo tiesioginė, kokia per trečiuosius asmenis ir ar tie asmenys turėjo tinkamus įgaliojimus atstovauti šalių poziciją. Dėl ieškovo nenoro bendradarbiauti ir ieškoti kompromisų ginčas persikėlė į teismą, o teismo proceso metu atsakovui realiai patenkinus ieškovo reikalavimą, ieškovas toliau didino bylinėjimosi išlaidas, palaikant ieškinio reikalavimą bylos pasirengimą vykdant paruošiamųjų dokumentų būdu (teikiant dubliką ir tripliką).
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas T. S. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad byloje nagrinėjamu atveju lemiamą reikšmę turi priežasčių, dėl kurių kilo teisminis procesas, nustatymas. Ieškovo vertinimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios kilo teisminis procesas, yra ta, kad atsakovas nesilaikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio, nustatančio statytojo teises ir pareigas, 1 dalies 13 punkto reikalavimų iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Atsakovas, prieš pradėdamas sandėlio statybą prie pat ieškovo žemės sklypo ribos, privalėjo gauti ieškovo – gretimo žemės sklypo savininko – rašytinį sutikimą, todėl ne ieškovas privalėjo reikšti reikalavimą atsakovui, o pats atsakovas privalėjo dar prieš pradėdamas sandėlio statybą gauti oficialų rašytinį ieškovo sutikimą.
8.2. Atsakovas nepagrįstai atskirajame skunde nurodo, kad vos tik reikalavimas jam buvo pareikštas teisme, jis perkėlė sandėliuką toliau nuo sklypo ribos ir pašalino polius, ant kurių sandėliukas buvo pastatytas, taigi, jis šiuos veiksmus atliko geranoriškai, kas lemia, jog nebuvo pagrindo kreiptis į teismą su ieškiniu. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, jei būtų geranoriškai patenkinęs jo ieškinio reikalavimus, neprivalėjo net teikti byloje atsiliepimo ieškinį, tačiau tokį pateikė ir jame nesutiko su ieškovo reikalavimais. Be to, sandėliui pastatyti reikalingus pamatus atsakovas išardyti galėjo ir tai padarė tik ieškovui pateikus dubliką, t. y. tik 2024 m. rugsėjo pabaigoje. Kai tik ieškovas tuo įsitikino, jis iškart teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, todėl bylinėjimosi išlaidų nedidino.
8.3. Ieškovas pažymėjo, kad dubliką byloje buvo priverstas teikti, nes atsakovas, teikdamas atsiliepimą, buvo tik patraukęs sandėlio antžeminę dalį, o pamatai – statinio dalis – išardyti nebuvo. Todėl dublike ieškovas nurodė, kad atsakovas ieškinio reikalavimų pilnai neįvykdė.
Šalies argumentai
8.4. Apeliantas taip pat nurodo ir alternatyvų reikalavimą – sumažinti iš atsakovo ieškovo naudai prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas proporcingai atsakovo kaltei. Toks reikalavimas, ieškovo nuomone, negali būti patenkintas, nes iš skundo turinio neįmanoma suprasti, koks yra atsakovo kaltės laipsnis, kuo grindžiamas atsakovo teiginys, kad jis tik iš dalies kaltas dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Apeliacijos dalykas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutraukė civilinę bylą, ieškovui atsisakius ieškinio, ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
11. CPK 294 straipsnyje įstatymų leidėjas įtvirtino procesinį ieškinio atsisakymo rezultatą – proceso nutraukimą teismo nutartimi, kuria patvirtinama proceso šalies valia atsisakyti ieškinio. Taigi, teismo sprendimas dėl esmės nepriimamas. Tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Turi būti atsižvelgta į tai, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismui skundžiama nutartimi priėmus ieškovo atsisakymą nuo ieškinio, civilinė byla buvo užbaigta ją nutraukus, t. y. bylos nagrinėjimas buvo baigtas, nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Ginčo byloje dėl to nekilo. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl proceso metu ieškovo susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, civilinę bylą nutraukus ieškovo atsisakymo nuo ieškinio pagrindu.
14. Apeliantas nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino į bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, o tik formaliai įvertino faktą, kad atsakovas patenkino ieškinio reikalavimą. Atsakovas akcentavo, kad ieškinio reikalavimas nugriauti sandėliuką teismui buvo pareikštas nebandant šio klausimo spręsti abipusiu šalių sutarimu, todėl ieškovo bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos iš atsakovo. Su šiais atsakovo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka toliau nurodomų motyvų pagrindu.
15. Pirma, atsakovas motyvuodamas, kad įvykdė ieškinio reikalavimus bylos nagrinėjimo eigoje, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui neturėjo būti priteisiamos, išimtinai akcentuoja ieškovo netinkamą komunikavimą su atsakovu ir netinkamą jo informavimą apie sandėliuko nukėlimą. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantas, byloje esančių įrodymų visuma leidžia spręsti, kad ieškovas žodžiu siekė išspręsti kilusį ginčą iki ieškinio padavimo teisme dienos ir apeliantas buvo informuotas apie ieškovo reikalavimą. Ši išvada darytina atsižvelgiant ir į prieštaringus apelianto paaiškinimus, t. y. apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovas nuo pat bendravimo pradžios vengė geranoriškai pasikalbėti, neteikė jokio oficialaus rašytinio pareikalavimo / prašymo nukelti atsakovo pastatytą sandėliuką, o priešingai, įžeidžiančiai bendravo su atsakovu ir sakydavo, kad atsakovas privalo nusigriauti sandėliuką. Taigi, nors apeliantas nurodo, kad ieškovas jokio prašymo nukelti sandėliuką jam nepateikė, tačiau atitinkamai nurodo ir kad ieškovas bendravo su juo, tačiau labiau pabrėžiamas bendravimo stiliaus netinkamumas. Be to, ieškovo paaiškinimai pateikti tiek su dubliku, tiek su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat leidžia spręsti apie žodinį bandymą spręsti kilusį ginčą su atsakovu.
16. Antra, ieškinys teisme yra pateiktas 2024 m. birželio 26 d., atsakovo atsiliepimas į ieškinį pateiktas 2024 m. rugpjūčio 16 d., o ieškovas kartu su dubliku pateikė 2024 m. rugsėjo 27 d. susirašinėjimą su atsakovu, kuriame ieškovas informavo atsakovą, jog patikrinęs pastebėjo, kad sandėliukas dar nėra perkeltas, t. y. ieškovas įvertino savo reikalavimo įvykdymo apimtį ir nustatė, kad yra pagrindas toliau palaikyti savo reikalavimą, nes atsakovas ieškinio reikalavimo pilna apimtimi neįvykdė. Be to, minėtas susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovas buvo nustatęs dviejų savaičių terminą atsakovui perkelti ginčo statinį, tačiau atsakovas nedėjo tinkamų pastangų su ieškovu derinti ginčo sandėliuko perkėlimo aplinkybių ar termino įpareigojimui įvykdyti. Taigi, nors apeliantas ir teigia, kad jis siekė spręsti kilusį ginčą operatyviai ir bendradarbiaujant, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina priešingą poziciją.
17. Trečia, apeliantas nurodė, kad teismas turėjo nuodugniai įvertinti ieškovo ir atsakovo komunikaciją, kokia dalis jos buvo tiesioginė, kokia per trečiuosius asmenis ir ar tie asmenys turėjo tinkamus įgaliojimus atstovauti šalių poziciją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip minėta, byloje esančių įrodymų visuma leidžia spręsti, jog ieškovas informavo apie reiškiamą reikalavimą apelianto atžvilgiu, taigi, ieškovas dėjo pastangas, siekdamas išvengti bylinėjimosi teisme ir, atsakovui neįvykdžius ieškovo reikalavimų, ieškovui teko patirti bylinėjimosi išlaidas, kurių būtų pavykę išvengti, jeigu atsakovas būtų įvykdęs ieškinyje pareikštus reikalavimus iki kreipimosi į teismą dienos, o apelianto minimas komunikavimas per trečiuosius asmenis nagrinėjamos bylos kontekste yra teisiškai nereikšmingas.
18. Svarbu pažymėti, kad faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas, kai ieškinio atsisakoma dėl to, kad ieškovo reikalavimai yra patenkinami, pagal pobūdį iš esmės atitinka proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti priėmus analogišką teismo sprendimą. Vadinasi, galima nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
19. Kai byla baigiama nagrinėti nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas atsisakė ieškinio dėl to, kad atsakovas perkėlė ginčo statinį į kitą vietą ir ginčo statinys nebėra stovintis prie ieškovo žemės sklypo ribos, todėl pripažįstama, kad civilinė byla išspręsta ieškovo naudai, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė ieškovui iš atsakovo.
20. Pažymėtina, kad apeliantas prašo sumažinti iš atsakovo P. M. ieškovo T. S. naudai prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas proporcingai atsakovo kaltei, netenkinus reikalavimo atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 15 punkte nurodytus motyvus, pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, jog ieškovas pateikė nepagrįstą ieškinį, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, be to, kaip minėta, jei atsakovas laiku ir tinkamai būtų vykdęs savo įsipareigojimus, ieškovui nebūtų reikėję inicijuoti šios civilinės bylos. Būtent atsakovo netinkamas elgesys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje (sprendžiant ginčo statinio nukėlimo / pašalinimo klausimą), lėmė tai, kad ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui, dėl ko ieškovas patyrė atstovavimo išlaidas.
21. Be to, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad ieškovas bylos eigoje didino bylinėjimosi išlaidas dėl šių priežasčių: 1) atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė fotofiksaciją, kuria įrodinėjo ieškinio įvykdymą. Visgi, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. Taigi, ieškovas, įvertinęs atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad ieškiniu prašydamas pašalinti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti atsakovo neteisėtai žemės sklype (duomenys neskelbtini) prie pat žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pastatytą sandėlį, jis prašo nugriauti visą statinį, t. y. ir prie pat ieškovo žemės sklypo įrengtus sandėlio pamatus, todėl, atsakovui perkėlus į kitą vietą antžeminę sandėlio dalį – konteinerį, bet palikus pamatus ieškovas negali vertinti, kad po ieškinio pareiškimo atsakovas įvykdė ieškinyje pareikštą reikalavimą pašalinti neteisėtos statybos padarinius; 2) byloje teiktų procesinių dokumentų chronologija patvirtina, kad ieškovas sužinojęs apie ieškinio reikalavimų įvykdymą, pasinaudojo jam įstatymo suteikta procesine teise atsisakyti ieškinio reikalavimų, t. y. atsakovas 2024 m. rugsėjo 30 d. teiktame triplike paaiškino, kad perkėlė sandėliuką ir pašalino pamatus, o ieškovas, įvertinęs atsakovo nurodomas aplinkybes, nedelsdamas, 2024 m. spalio 7 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos susidarė išimtinai dėl ieškovo delsimo atsisakyti ieškinio reikalavimų.
22. Svarbu pažymėti, kad, spręsdamas dėl bylinėjimosi dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr. minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017 24 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023 kt.).
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 110,00 Eur žyminį mokestį ir 1 684,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su pirmosios instancijos teismu pažymi, kad ieškovo prašomos priteisti 1 684,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos buvo pagrįstai priteistos ieškovui iš atsakovo. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė žyminio mokesčio grąžinimo/priteisimo ieškovui, t. y. atsisakius ieškinio ieškovui buvo grąžinta 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio - 82,50 Eur, o likusi žyminio mokesčio dalis – 27,50 Eur pagrįstai priteista ieškovui iš atsakovo.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
25. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento priėmimo klausimą, dėl to pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šalies patirtos išlaidos už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas atlyginamos CPK 98 straipsnyje nustatyta tvarka.
27. Nagrinėjamu atveju netenkinus atsakovo atskirojo skundo, bylinėjimosi išlaidos atsakovui neatlygintinos. Ieškovas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 200,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, todėl jos ieškovui priteistinos iš atsakovo.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto P. M. ieškovui T. S. 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.