- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-30
- Bylos Nr.
- e2-962-450/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00132-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Kauno skyrius, Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „CAPITAL Smart“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „CAPITAL Smart“ skundas dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „CAPITAL Smart“ kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ir Kauno skyrius, Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, atmestas, atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „CAPITAL Smart“ nemokumo (bankroto) byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 7 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „CAPITAL Smart“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškėlė nemokumo (bankroto) bylą; bendrovės nemokumo administratore paskyrė UAB „Bankrotas“ (toliau – nemokumo administratorė); nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 18 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi UAB „CAPITAL Smart“ pripažino likviduojama dėl bankroto (toliau – ir LUAB „CAPITAL Smart“).
Šalies argumentai
3. LUAB „CAPITAL Smart“, atstovaujama nemokumo administratorės, kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti LUAB „CAPITAL Smart“ 2025 m. liepos 29 d. vykusio kreditorių susirinkimo sprendimus, priimtus 3–uoju ir 4–uoju darbotvarkės klausimais, ir išspręsti šiuos klausimus iš esmės – nustatyti 9 500 Eur LUAB „CAPITAL Smart“ bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, paliekant nemokumo administratorei teisę lėšas skirstyti pagal poreikį, neviršijant sąmatos.
4. Skunde nurodė, kad 2025 m. liepos 29 d. įvykusiame pirmajame bendrovės kreditorių susirinkime, kuriame dalyvavo viena kreditorė Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), 3–uoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę, bankroto proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo tvarką (toliau – ir Tvarka) nustatyti pagal nemokumo administratorės pateiktą projektą, išskyrus Tvarkos 4 punktą, kuriame nurodyta, jog visa kita informacija, kuri nėra nurodyta Tvarkos 1 punkte (informacija apie juridinio asmens nemokumo bylos eigą ir finansinę būklę, t. y. pranešimai apie šaukiamus kreditorių susirinkimus, bankroto proceso planas, informacija apie juridinio asmens turtą, apie bankroto proceso išlaidas ir jų pagrindimo dokumentai, apie kreditorius, galutinė bankroto ataskaita, visa kreditorių susirinkimo medžiaga, kreditorių susirinkimo protokolai, nemokumo byloje priimti teismų sprendimai ir nutartys, likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai), teikiama atlygintinai; įkainis už kiekvieną lapą sudaro 0,20 ct, nemokumo administratorės darbo valandos kaina 60 Eur + pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM); išlaidas, susijusias su informacijos pateikimu, asmenys, prašantys pateikti informaciją, perveda į nemokumo administratorės nurodytą sąskaitą, prieš gaudami informaciją.
5. Pasak atsakovės, šis sprendimas yra nepagrįstas, nes Konkurencijos taryba, nepritardama Tvarkos 4 punktui, nenurodė tokios pozicijos argumentų. Informacijos teikimas yra viena iš nemokumo administratorės vykdomų funkcijų bankroto procese, tačiau jis susijęs su darbo ir laiko sąnaudomis (dokumentų kopijavimas, spausdinimas, skanavimas, pateikimas suinteresuotiems asmenims ir pan.), o bendrovės bankroto procedūrų įvykdymui būtinos išlaidos, patiriamos nemokumo administratorės, turi būti atlygintos. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nėra reglamentuota, kokiais kriterijais remiantis turėtų būti nustatomas atlygis nemokumo administratorei už informacijos teikimą kreditoriams. Apmokėjimas nemokumo administratorei už teikiamą informaciją kreditoriams patenka į bankroto proceso administravimo išlaidas, kurias nustato kreditorių susirinkimas JANĮ 75 straipsnio 2 dalies pagrindu. Nemokumo administratorė turi teisę gauti atlygį už informacijos teikimą kreditoriams, o jos teikiamų dokumentų kopijų darymo išlaidos neturėtų būti priskirtos bankroto proceso administravimo išlaidoms, nes reali situacija, kad kai kurie kreditoriai gali šia tvarka nesinaudoti, o kai kurie itin aktyviai naudotis, todėl kiekvienas kreditorius turi individualiai atsiskaityti pagal nustatytą dokumentų kopijų pateikimo tvarką. Nemokamas papildomos informacijos teikimas kreditoriams paneigtų nemokumo administratorės pagrįstą lūkestį gauti atlygį už tokios informacijos teikimą.
6. Kreditorių susirinkimo darbotvarkės 4–uoju klausimu buvo sprendžiama dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo pagal pateiktą projektą (toliau – ir sąmatos projektas) bei nutarta klausimo dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą atidėti iki kito kreditorių susirinkimo, įpareigojant nemokumo administratorę detalizuoti ir pagrįsti 1 500 Eur buhalterinių paslaugų išlaidas, už kokius atlikus darbus bus mokama, pateikti buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, nurodyti į kelias tokias paslaugas teikiančias įmones buvo kreiptasi, prieš sudarant sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo, taip pat detalizuoti, kaip apskaičiuota 500 Eur skelbimų, banko paslaugų, pašto, ryšių ir kt. išlaidos, pagrįsti 2 500 Eur išlaidas archyvui ir pateikti duomenis bei dokumentus apie perimtas bendrovės bylas ir dokumentus, pateikti sudarytą paslaugų sutartį.
7. Atsakovės manymu, šis sprendimas yra nepagrįstas, vilkinantis bankroto procesą. Bendrovė turi vykstančių teisinių procesų, kuriuose reikalinga profesionalių teisininkų pagalba, todėl prašomos 5 000 Eur teisinės išlaidos yra pagrįstos. Nors dėl teisinių paslaugų poreikio nekilo klausimų, tačiau jos nebuvo patvirtintos jokia apimtimi.
8. Nemokumo administratorei būtina nustatyti tikslų bendrovės kreditorių sąrašą, įsiskolinimų sumas, debitorių sąrašą, turto apimtis, jo likutines vertes, įsiskolinimus darbuotojams, kitus reikšmingus duomenis, patikrinti parengtų finansinių ataskaitų teisingumą ir atitikimą tikrovei, vesti buhalterinę apskaitą, pajamų, išlaidų apskaitymus, teikti privalomas deklaracijas institucijoms, teikti ataskaitas kreditoriams, apskaičiuoti mokesčius, dirbti su Garantiniu fondu. Šių veiksmų atlikimas ir bendrovės buhalterinės apskaitos vedimas reikalauja specialių žinių, kurias turi atlikti buhalteris. Buhalterinėms paslaugoms reikia 150 Eur per mėnesį, o iš viso nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo iki bendrovės išregistravimo bus reikalinga 1 500 Eur. Todėl nurodymas detalizuoti, už kokias buhalterines paslaugas bus mokama, yra deklaratyvus ir nepagrįstas, nes įstatymas įpareigoja nemokumo administratorę organizuoti juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą, užtikrinti finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą ir atlikti kitas su tuo susijusias funkcijas. JANĮ nesuteikia teisės kreditoriams nuspręsti, su kokiais konkrečiai paslaugų teikėjais sudaryti paslaugų ar kitas sutartis, nemokumo administratorė yra laisva pasirinkti, kokiu būdu ir priemonėmis siekti įstatyme nustatytų bankroto proceso tikslų. Pasiūlyta patvirtinti 1 500 Eur (150 Eur per mėnesį) buhalterinėms paslaugoms suma yra pagrįsta ir atitinkanti rinkos kainas.
9. Bendrovės bankroto procedūrų vykdymui užtikrinti būtinos iki 500 Eur transporto, kanceliarinės, įvairių pažymų, pašto, skelbimų ir kitos išlaidos, dalis jų jau yra patirtos.
10. Bankroto proceso metu bus reikalingos iki 2 500 Eur archyvo išlaidos, nes bendrovė iki bankroto bylos iškėlimo veikė 5 m., susikaupė nemažai veiklos dokumentų. Išlaidos archyvui yra priskiriamos prie bankroto proceso administravimo išlaidų pagal JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 6 punktą, įprastai bendrovės dokumentai perduodami saugoti specializuotam archyvui, kuris ir nurodo, kokia yra kaina, atsižvelgiant į dokumentacijos apimtį. Šioje proceso stadijoje nėra aišku, kiek tiksliai kainuos dokumentų sutvarkymas, pasiūlyta 2 500 Eur kaina yra preliminari, o tokių paslaugų teikimas bus pagrįstas vėliau. Nesant ginčo dėl tokių paslaugų būtinumo ir poreikio, nepagrįstai nepatvirtinta jokia šių išlaidų suma.
11. Taigi, iš viso reikalinga iki 9 500 Eur bankroto proceso administravimo išlaidų, visos šios išlaidos bus pagrįstos, todėl kreditorių susirinkimui nepatvirtinus šios sumos, tai turėtų padaryti teismas, tenkindamas nemokumo administratorės skundą .
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsakovės skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo atmetė.
13. Teismas pastebėjo, kad ginčo dėl iki 5 000 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms patvirtinimo ir įtraukimo į bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą nebuvo (todėl teismas dėl šių išlaidų nepasisakė), o ginčas iš esmės yra kilęs dėl kitų nemokumo administratorės pasiūlytame sąmatos projekte esančių pozicijų – 150 Eur per mėnesį ar iš viso 1 500 Eur išlaidų buhalterinėms paslaugoms, 500 Eur išlaidų kitoms paslaugoms ir 2 500 Eur išlaidų archyvo paslaugoms patyrimo būtinumo ir (ar) tokių išlaidų dydžio.
14. Teismas, spręsdamas dėl buhalterinių paslaugų išlaidų, sutiko su atsakove, kad JANĮ bei kiti bankroto procesą reguliuojantys teisės aktai iš esmės nedraudžia nemokumo administratorei kreiptis kvalifikuotos pagalbos į buhalterines ir (ar) teisines paslaugas teikiančius specialistus ir naudotis jų paslaugomis. Nė vienas iš bendrovės kreditorių, įskaitant ir ginčijamo sprendimo priėmimą lėmusi Konkurencijos tarnyba, iš esmės nekvestionavo buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų rengimo ir kitų nemokumo administratorės nurodytų funkcijų atlikimo, vykstant LUAB „CAPITAL Smart“ bankroto procesui, būtinumo, atitinkamai ir profesionalių specialistų (buhalterines paslaugas teikiančių asmenų ar įmonių) pasitelkimo šioms funkcijoms įgyvendinti galimumo bei išlaidų jų paslaugoms apmokėti patyrimo būtinumo, juo labiau kad pagal JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 3 punktą juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos expresis verbis (tiesiogiai) priskiriamos prie bankroto proceso administravimo išlaidų.
15. Teismas pažymėjo, kad pagal JANĮ 75 straipsnio 1–2 dalis nemokumo administratorė privalo pirmajam kreditorių susirinkimui ne tik pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, bet ir prie jos pridėti išlaidas pagrindžiančius apskaičiavimus, o kreditorių susirinkimas tokią sąmata tvirtina ir keičia, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Pasak teismo, nemokumo administratorė, prašydama patvirtinti 150 Eur per mėnesį arba iš viso visam bankroto proceso laikotarpiui 1 500 Eur išlaidų buhalterinėms paslaugoms apmokėti sumą, kreditoriams nepateikė paaiškinimų, duomenų ir įrodymų, kodėl yra reikalingas būtent toks nurodytas dydis, norint užtikrinti bendrovės tinkamą administravimą, t. y. visiškai nepagrindė nei paaiškinimais, nei dokumentais (rašytine medžiaga) (pvz., buhalterines paslaugas teikiančių subjektų tiek individualiai nemokumo administratorei pateiktais, tiek viešai skelbiamais pasiūlymais dėl jų teikiamų paslaugų kainų, jos apskaičiavimo tvarkos; preliminaria ar pagrindine sutartimi su konkrečiu buhalterinių paslaugų teikėju ir kt.) prašomo patvirtinti išlaidų buhalterinėms paslaugoms dydžio, nedetalizavo, kokios apimties ir pobūdžio buhalterinių paslaugų reikia LUAB „CAPITAL Smart“, įvertinant jos turimą turtą, kreditorių skaičių, finansinių įsiskolinimų dydį, finansinę padėtį ir pan., taip pat įvertinant, jog, priešingai nei nurodo nemokumo administratorė, visi bendrovės kreditoriai, debitoriai ir jų finansinių ir debitorinių reikalavimų dydžiai yra nustatyti ir žinomi (bendrovė turi 4 kreditorius) ir įvertinant kitas reikšmingas šiuo aspektus aplinkybes.
16. Teismas nusprendė, kad nemokumo administratorei iš esmės pagrindus išlaidų buhalterinėms paslaugoms objektyvų poreikį, tačiau nepagrindus tokių išlaidų apimties ir dydžio, kreditorių susirinkimas turėjo pagrindą šio klausimo sprendimą atidėti, pasiūlydamas ir įpareigodamas nemokumo administratorę detalizuoti ir pagrįsti, už kokius konkrečiai veiksmus (paslaugas) bus mokama bei pagrįsti prašomą patvirtinti išlaidų buhalterinėms paslaugoms dydį (paslaugų teikimo sutartimi ar buhalterines paslaugas teikiančių įmonių pasiūlymais).
17. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų kanceliarinėms prekėms, transportui ir kitų išlaidų, nurodė, kad nemokumo administratorės nurodytos paštui, ryšiams, transporto draudimui ir remontui, kanceliarinėms prekėms skirtos ir panašios išlaidos iš viso negali būti tvirtinamos bankroto procese, juo labiau kad sąmatos projekte yra tik abstrakčiai nurodoma tokių išlaidų pozicija, bet neišvardijama, kokios konkrečiai kanceliarinės prekės reikalingos, kokios sumos patirtinos jų įsigijimui, taip pat nedetalizuojamas pašto, ryšių išlaidų turinys ir dydis, todėl vien tokių išlaidų (prekių) išvardinimas nelaikytinas tinkamu šių išlaidų pagrindimu. Kiek tai susiję su pašto ir ryšių išlaidomis teismas pažymėjo, kad nėra aišku, kokiais atvejais tokios išlaidos būtų patirtos, su kuo jos susijusios, nes nemokumo administratorė pranešimus ir kitą informaciją (dokumentus) kreditoriams bei įvairioms institucijoms iki tol siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, informaciją skelbė internete.
18. Teismas sutiko, kad bankroto proceso metu gali būti patirtos transporto išlaidos kurui bei registrų / pažymų iš registrų gavimo ir kitos nenumatytos išlaidos, juo labiau kad kaip matyti iš nemokumo administratorės kreditorių susirinkimui pateiktų dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų nuo bankroto bylos iškėlimo iki kreditorių susirinkimo, t. y. per maždaug 4 mėn., realiai jau buvo patirtos 115,60 Eur ir 4,80 Eur išlaidos valstybės įmonei Registrų centrui bei akcinei bendrovei „Regitra“ duomenų teikimui ir gavimui, t. y. su įvairiais registrais susijusios informacinio pobūdžio išlaidos, tačiau, kadangi siūlydama tvirtinti iš viso iki 500 Eur išlaidų sumą, į kurią įtrauktos ir pirmiau minėtos kanceliarinių prekių, ryšio ir kitos išlaidos, kurios negali būti tvirtinamos, nemokumo administratorė neišskyrė, kokia 500 Eur dalis tenka kuro ir registrų pažymų išlaidoms, dėl to teismas nusprendė, kad kreditorių susirinkimas turėjo pagrindą klausimą dėl tokių išlaidų patvirtinimo atidėti, pasiūlydamas ir įpareigodamas nemokumo administratorę detalizuoti ir aiškiai pagrįsti, kaip apskaičiuota šių išlaidų suma, o tai sudaro galimybę nemokumo administratorei iki kito kreditorių susirinkimo patikslinti ir pakoreguoti siūlomą tvirtinti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą ir išlaidų pozicijas.
19. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų archyvui, pažymėjo, kad nors pagal JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 6 punktą juridinio asmens ir jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos iš esmės priskirtinos prie bankroto proceso administravimo išlaidų ir atitinkamai gali būti įtraukiamos į tvirtintiną tokių išlaidų sąmatą, tačiau nemokumo administratorė nei kreditorių susirinkimui, nei teismui pateiktame skunde nepagrindė nei tokių išlaidų patyrimo konkrečiai LUAB „CAPITAL Smart“ bankroto proceso vykdymo metu būtinumo, nei prašomo patvirtinti išlaidų dydžio, apsiribodama abstraktaus pobūdžio teiginiu apie tai, jog bendrovė turi nemažai dokumentų, kuriuos būtina perduoti saugojimui į archyvą, tačiau nenurodydama ir nepagrįsdama bendrovėje susikaupusių dokumentų pobūdžio, jų apimties, archyvo paslaugoms apmokėti planuojamų išlaidų dydžio (pvz., paslaugų teikimo sutartimi ar archyvo paslaugas teikiančių subjektų pasiūlymais).
20. Teismas nusprendė, kad nemokumo administratorei iš esmės nepagrindus nei išlaidų archyvo paslaugoms objektyvaus poreikio, nei tokių išlaidų apimties ir dydžio, kreditorių susirinkimas turėjo pagrindą klausimą dėl tokių išlaidų patvirtinimo atidėti, pasiūlydamas ir įpareigodamas nemokumo administratorę detalizuoti ir pagrįsti tokias išlaidas, pateikti įrodymus apie perimtus bendrovės dokumentus.
21. Teismas nusprendė, kad 2025 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo sprendimas 4–uoju darbotvarkės klausimu atidėti klausimo dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo iki kito kreditorių susirinkimo, įpareigojant nemokumo administratorę detalizuoti, paaiškinti ir pagrįsti tam tikrų išlaidų pozicijas (nepaisant to, kad dėl išlaidų teisinėms paslaugoms ginčo nekilo, tačiau įvertinus klausimo dėl visos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos kompleksinį pobūdį), laikytinas pagrįstu. Tai teismui sudarė pagrindą nemokumo administratorės skundo dalį atmesti ir nuspręsti, kad šiuo atveju nemokumo administratorė turėtų pakoreguoti ir pateikti kreditorių susirinkimo tvirtinimui naują sąmatos projektą kartu su tam tikras jos pozicijas pagrindžiančiais duomenimis ir medžiaga. Tai reiškia, kad, svarstydami naują sąmatos projektą LUAB „CAPITAL Smart“, kreditoriai turėtų atsižvelgti į teismo konstatuotas aplinkybes ir pateiktus išaiškinimus bei neturėtų nepritarti bankroto proceso administravimo išlaidų pozicijoms, dėl kurių pagrįstumo ir būtinumo teismas pasisakė nutartyje.
22. Teismas, įvertindamas informacijos kreditoriams teikimo tvarką, nurodė, kad, viena vertus, nemokumo administratorės teisė reikalauti, tikėtis ir gauti atlyginimą už papildomos, pirmiau nepaminėtos informacijos ir dokumentų suradimą bei pateikimą kreditoriams, negali būti laikoma negalima ir prieštaraujančia imperatyvioms JANĮ ar kitų teisės aktų nuostatoms. Kita vertus, nemokumo administratorė turi teisę ir lūkestį gauti atlyginimą už papildomai sugaištą laiką ir kopijų darymą tais atvejais, kai kreditorius prašo gauti informaciją JANĮ 65 straipsnio 4 dalies tikslu, siekdamas atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą, ir tokiu atveju atlyginimo (įkainių) dydžiai turi būti pagrįsti.
23. Pasak teismo, nemokumo administratorės pasiūlytos Tvarkos 4 punktas suformuluotas abstrakčiai, nes jame kalbama apie kitų dokumentų, duomenų, informacijos, nenurodytos Tvarkos 1 punkte, atlygintinį pateikimą kreditoriui, o ne konkrečiai apie juridinio asmens dokumentų patikrinimą ir kopijų darymą pagal JANĮ 65 straipsnio 4 dalį. Be to, nemokumo administratorės pasiūlytas įkainis (60 Eur už darbo valandą) nebuvo kreditoriams paaiškintas, argumentuotas ir pagrįstas. Teismo nuomone, nurodytas įkainis viršija norminius šalies darbo užmokesčio rodiklius. Valstybės duomenų agentūros oficialiais duomenimis vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis Lietuvoje 2025 m. antrąjį ketvirtį sudarė 2 387 Eur arba 14,20 Eur per val., kai nemokumo administratorės siūlytame patvirtinti Tvarkos 4 punkte yra numatytas net 60 Eur per val. įkainis, kuris žymiai viršija vidutinį valandinį atlygį šalyje.
24. Teismas nusprendė, kad 2025 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo sprendimas 3–uoju darbotvarkės patvirtinti Informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę, bankroto proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams Tvarką, išskyrus jos projekto 4 punktą, negali būti laikomas neteisėtu ir nepagrįstu, o tai sudarė pagrindą teismui nemokumo administratorės šią skundo dalį atmesti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
25. Apeliantė (atsakovė) LUAB „CAPITAL Smart“, atstovaujama nemokumo administratorės, atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti atsakovės LUAB „CAPITAL Smart“ 2025 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo sprendimą, priimtą 3–uoju darbotvarkės klausimu, o 2025 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo sprendimą, priimtą 4–uoju darbotvarkės klausimu, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Teismas nepagrįstai susiaurino nemokumo administratorės teisę ir lūkestį gauti atlyginimą už papildomai sugaištą laiką tik tiems atvejams, kai kreditorius prašo gauti informaciją JANĮ 65 straipsnio 4 dalies tikslu, siekdamas atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą. Šiuo atveju nemokumo administratorė prašė patvirtinti įkainius už papildomos informacijos teikimą, o ne tos, kuri pagal įstatymą teikiama neatlygintinai. Informacijos teikimas yra susijęs su darbo ir laiko sąnaudomis (dokumentų kopijavimas, spausdinimas, skanavimas, pateikimas suinteresuotiems asmenims ir pan.), kurios turi būti atlygintos. JANĮ nėra reglamentuota, kokiais kriterijais remiantis turėtų būti nustatomas atlygis nemokumo administratorei už informacijos teikimą kreditoriams. Jei kreditorių susirinkime kreditoriai ir teismas vertino, kad įkainis yra per didelis, jį galėjo nustatyti mažesnį, tačiau teigti, kad visos informacijos teikimas yra neatlygintinas yra nepagrįsta.
25.2. Teismas neišsprendė klausimo iš esmės – nenustatė bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, nors pažymėjo, kad ginčo dėl 5 000 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms nėra.
25.3. Nesutiko, kad nemokumo administratorė nepagrindė išlaidų buhalterinėms paslaugoms apimties ir dydžio. Skunde buvo pateiktos viešai nurodomos tokių paslaugų rinkos kainos, o nemokumo administratorė pasiūlė tvirtinti mažesnes nei vidutines rinkoje esančias kainas už tokio pobūdžio paslaugas. Be to, teismas sutiko, kad egzistuoja objektyvus poreikis tokioms paslaugoms.
25.4. Nesutiko, kad išlaidos paštui, ryšiams, transporto draudimui ir remontui, kanceliarinėms prekėms ir panašios išlaidos negali būti tvirtinamos bankroto procese. Įstatymas tokias išlaidas priskiria prie bankroto proceso administravimo išlaidų (JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 9–10 punktai).
25.5. Nesutiko su teismo pozicija, kad nepateikti argumentai dėl išlaidų archyvo paslaugoms. JANĮ priskiria turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidas prie bankroto proceso administravimo išlaidų (JANĮ 73 straipsnio dalies 6 punktas).
25.6. Bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata pagal savo pobūdį yra būsimų išlaidų planavimas, todėl ji negali būti preciziškai tiksli.
Atsiliepimas
26. Kreditorė Konkurencijos taryba, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
26.1. JANĮ 43 straipsnio 4 punkto ir JANĮ 65 straipsnio normos skiriasi pagal teikiamos informacijos turinį bei teikimo pobūdį, todėl, atsižvelgiant į šiuos skirtumus, jos negali būti tapatinamos. JANĮ 65 straipsnio 4 dalyje numatyta nemokumo administratorės teisė pareikalauti atlyginimo už juridinio asmens dokumentams patikrinti skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų pateikimą pagal analogiją negali būti taikoma JANĮ 43 straipsnio 4 punkte numatytai bendro pobūdžio kreditorių teisei gauti informaciją apie nemokumo procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-632-407/2021). Šiuo atveju nemokumo administratorė nenurodė JANĮ 65 straipsnyje numatytos informacijos teikimo įkainius pagrindžiančių dokumentų, nors ji privalo pagrįsti nustatytus įkainius už informacijos teikimą kreditoriams.
26.2. Nepaisant to, kad bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata pagal savo pobūdį yra tam tikras būsimų išlaidų planavimas ir dėl šios priežasties negali būti preciziškai tiksli, tai nereiškia, jog nemokumo administratorė gali grįsti tokių išlaidų sąmatą vien spėjimais apie galimus veiksmus ir reikalauti patvirtinti maksimaliai dideles bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos ribas, nes nepagrįstai sąmatos patvirtinimas prieštarautų bendrovės kreditorių turtiniams interesams. Taigi, bankroto proceso administravimo išlaidų dydis turi būti vertinamas, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, bankroto byloje atliktų (atliktinų) veiksmų apimtį, kurie objektyviausiai apibūdina jų poreikį bei dydį bei leidžia užtikrinti tiek bendrovės, tiek jos kreditorių teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju nemokumo administratorė tokių išlaidų nepagrindė.
26.3. Nemokumo administratorės siūlomas buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų mokesčio dydis yra nepagrįstai didelis, nes bendrovė veiklos nevykdo. Dėl šios priežasties reikalingų buhalterinių paslaugų apimtis yra mažesnė, todėl, atitinkamai, ir išlaidos turėtų būti numatytos proporcingos atliekamų darbų kiekiui. Vykdant bankroto procedūras, mažėja ir rengiamų bei tvarkomų apskaitos dokumentų kiekis. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti taikomas ir mažesnis mėnesio įkainis. Nemokumo administratorė nepagrindė prašomos patvirtinti buhalterinių paslaugų tvarkymui siūlomos sumos (kokiu būdu buvo apskaičiuota planuota tokių išlaidų suma, ar pasirinktas paslaugos teikėjas pagal mažiausius paslaugų įkainius, nenurodyta kiek darbo valandų reikalinga minėtoms paslaugoms atlikti, kokie paslaugų įkainiai, koks šių paslaugų realus poreikis).
26.4. Prie bankroto proceso administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su nemokumo administratoriaus vykdoma ūkine komercine veikla, pvz., ryšių paslaugos, įskaitant interneto, fakso ir telefoninio ryšio paslaugas, kurios yra fiksuotos bei laikytinos susijusiomis su nemokumo administratorės vykdoma komercine ūkine veikla, taip pat biuro technikos (spausdintuvų, kopijavimo aparatų, popieriaus, kompiuterių) naudojimo sąnaudos, kurios yra būtinos nemokumo administratoriaus veikloje, kaip ir automobilio draudimas, jo einamasis remontas.
26.5. Nemokumo administratorė nepagrindė išlaidų archyvo tvarkymui, nenurodė perimtų bendrovės dokumentų apimties, nepasisakė ar yra sudaryta paslaugų sutartis dėl archyvo tvarkymo .
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
28. Byloje nustatyta, kad 2025 m. liepos 29 d. įvyko pirmasis LUAB „CAPITAL Smart“ kreditorių susirinkimas, kuriame, be kita ko, 3–uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta nustatyti Informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę, bankroto proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams tvarką pagal nemokumo administratorės iki susirinkimo pateiktą Tvarkos projektą, išskyrus Tvarkos 4 punktą; 4–uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta klausimo dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo pagal nemokumo administratorės iki susirinkimo pateiktą sąmatos projektą svarstymą atidėti iki kito kreditorių susirinkimo, įpareigojant nemokumo administratorę detalizuoti ir pagrįsti 1 500 Eur buhalterines paslaugas (už kokius atliktus darbus bus mokama, pateikti buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, nurodyti, į kelias buhalterines paslaugas teikiančias įmones buvo kreiptasi, prieš sudarant sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo), kaip apskaičiuoti 500 Eur skelbimų, banko paslaugų, pašto, ryšių ir kitoms išlaidoms dydis, pagrįsti 2 500 Eur išlaidas archyvui, pateikiant duomenis ir dokumentus apie perimtas bylas bei dokumentus, sudarytą paslaugų sutartį.
29. Atsakovė, atstovaujama nemokumo administratorės, pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti LUAB „CAPITAL Smart“ 2025 m. liepos 29 d. vykusio kreditorių susirinkimo sprendimus, priimtus 3–uoju ir 4–uoju darbotvarkės klausimais, ir išspręsti šiuos klausimus iš esmės – nustatyti 9 500 Eur LUAB „CAPITAL Smart“ bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, paliekant nemokumo administratorei teisę lėšas skirstyti pagal poreikį, neviršijant sąmatos.
Žemesnės instancijos teismas
30. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsakovės skundo netenkino ir nurodė, kad 2025 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo sprendimas 4–uoju darbotvarkės klausimu – atidėti klausimo dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo iki kito kreditorių susirinkimo, įpareigojant nemokumo administratorę detalizuoti, paaiškinti ir pagrįsti tam tikrų išlaidų pozicijas (nepaisant to, kad dėl išlaidų teisinėms paslaugoms ginčo nekilo, tačiau įvertinus šio klausimo kompleksinį pobūdį), yra pagrįstas, o nemokumo administratorė šiuo atveju turėtų pakoreguoti ir pateikti kreditorių susirinkimo tvirtinimui naują sąmatos projektą kartu su ginčijamas pozicijas pagrindžiančiais duomenimis ir medžiaga. Teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 3–uoju darbotvarkės klausimu dėl informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę, bankroto proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo, patvirtinimo, išskyrus pagal siūlomos Tvarkos 4 punktą, yra pagrįstas ir teisėtas, nes nemokumo administratorė turi teisę ir lūkestį gauti atlyginimą už papildomai sugaištą laiką ir kopijų darymą tik tais atvejais, kai kreditorius prašo gauti informaciją JANĮ 65 straipsnio 4 dalies tikslu, siekdamas atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą, tačiau ir tokiu atveju atlyginimo (įkainių) dydžiai turi būti pagrįsti, to šiuo atveju nemokumo administratorė nepagrindė.
31. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Apeliantės manymu, teismas nepagrįstai neišsprendė klausimo iš esmės dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, sumažinant ginčijamų pozicijų išlaidas bei patvirtinant 5 000 Eur išlaidas teisinėms paslaugoms, nes ginčo dėl jų nebuvo. Pasak apeliantės, jos prašomos patvirtinti ginčijamos išlaidų pozicijos yra priskiriamos prie bankroto proceso administravimo išlaidų, o jų apimtis ir dydis yra pagrįsti. Taip pat apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai susiaurino nemokumo administratorės teisę ir lūkestį gauti atlyginimą už papildomai sugaištą laiką tik tiems atvejams, kai kreditorius prašo gauti informaciją JANĮ 65 straipsnio 4 dalies pagrindu.
32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl informacijos kreditoriams teikimo tvarkos ir dėl nemokumo administratorės pateikto bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos projekto pagrįstumo.
Dėl kreditorių teisės gauti informaciją apie bankroto bylos eigą apimties ir įkainių dydžių už tokios informacijos teikimą
33. Byloje nustatyta, kad nemokumo administratorė kreditorių susirinkimui 3–uoju darbotvarkės klausimu pasiūlė patvirtinti informacijos ir dokumentų kreditoriams teikimo Tvarką (projektą), pagal kurią: 1) informacija apie juridinio asmens nemokumo bylos eigą ir finansinę būklę, numatyta Tvarkos 1 punkte (pranešimai apie šaukiamus kreditorių susirinkimus, bankroto proceso planas, informacija apie juridinio asmens turtą (turto sąrašas, balansinė vertė, pradinė pardavimo kaina, pardavimo data, pardavimo būdas ir t. t.), informacija apie bankroto proceso išlaidas ir jų pagrindimo dokumentai, informacija apie kreditorius (vardas ir pavardė ar pavadinimas ir kodas, reikalavimų dydis ir tenkinimas pagal finansinių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus), galutinė bankroto ataskaita, visa kreditorių susirinkimo medžiaga, kreditorių susirinkimo protokolai, nemokumo byloje priimti teismų sprendimai ir nutartys, likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai) teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtos Priežiūros institucijos nemokumo procesų informaciniame portale neatlygintinai (Tvarkos 1–3 punktai); 2) visa kita informacija, nenurodyta Tvarkos 1 punkte, teikiama atlygintinai; įkainis už kiekvieną lapą sudaro 20 ct, nemokumo administratorės darbo valandos kaina 60 Eur + PVM; išlaidas, susijusias su informacijos pateikimu, asmenys, prašantys pateikti informaciją, perveda į nemokumo administratorės nurodytą sąskaitą, prieš gaudami informaciją (Tvarkos 4 punktas).
34. Kreditorių susirinkimas 3–uoju darbotvarkės klausimu iš esmės pritarė nemokumo administratorės pasiūlytai informacijos ir dokumentų teikimo tvarkai, išskyrus Tvarkos 4 punktą.
35. Teisės doktrinoje aiškinama, kad veiksmingas kreditorių teisių įgyvendinimas nemokumo procese galimas tik tada, kai kreditoriai žino savo teisėms įgyvendinti reikšmingą informaciją. Įmonių nemokumo teisėje pripažįstamas poreikis užtikrinti efektyvų kreditorių dalyvavimą šiame procese. Kreditoriai gali teikti patarimus ir pagalbą skolininkui, stebėti nemokumo administratoriaus veiksmus, ar nėra piktnaudžiaujama procesu, ir pan. Kreditorių galimybės dalyvauti įmonės bankroto procese ir jų teisių apimtis priklauso nuo pasirinkto nemokumo proceso modelio. Kreditorių funkcijoms tinkamai įgyvendinti itin svarbu užtikrinti tiesioginį ar netiesioginį (pvz., per kreditorių komitetą) reikšmingos, aktualios ir tikslios informacijos teikimą. Todėl kreditoriai nemokumo procese bet kuriuo metu gali prašyti skolininko ar nemokumo administratoriaus pateikti reikšmingą ir būtiną informaciją viso proceso metu (Jokubauskas, R. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Krokuva: Ksiegarnia akademicka. p. 126, 127). Iš esmės toks pat aiškinimas pateikiamas ir teismų praktikoje. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad kreditoriams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su dokumentais ir tai leidžia susidaryti teisingą nuomonę apie įmonės būklę bei priimti sprendimus dėl tolesnio proceso eigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-225-450/2019). Teisė gauti informaciją yra aiškinama teisės normų, reglamentuojančių bankroto tikslus, kreditorių teisių apimtį bei jų reikalavimų gynimo būdus, kontekste, todėl turėtų apimti ne tik tiesioginę informaciją, susijusią su bankroto bylos procesine eiga, bet ir kitą teisiškai reikšmingą informaciją, susijusią su nagrinėjama bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011).
36. Kreditorių susirinkimas turi nustatyti informacijos kreditoriams teikimo tvarką, kuri turi būti suderinama su veiksmingo nemokumo proceso tikslu ir kreditorių lygiateisiškumo principu. Informacijos teikimo kreditoriams tvarka turi būti aiški, konkreti, negali reikalauti neproporcingų išlaidų (Jokubauskas, R. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Krokuva: Ksiegarnia akademicka. p. 129). Kreditorių teisė nustatyti informacijos teikimo tvarką yra kreditorių autonomijos išraiška (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1428-330/2018). Pavyzdžiui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) 2020 m. spalio 6 d. paskelbė Informacijos teikimo bankroto procese ir restruktūrizavimo procese pavyzdinės tvarkos aprašą, kuriame pažymima, kad nustatant pateiktinos informacijos apimtį ir pobūdį, neturėtų būti nepagrįstai siaurinama ar plečiama informacijos apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą apimtis, nustatyta JANĮ 32 straipsnio 2 dalyje.
37. JANĮ 43 straipsnyje įtvirtinta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę, be kita ko, gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš juridinio asmens valdymo organų, vykstant restruktūrizavimo procesui, ir nemokumo administratoriaus (JANĮ 43 straipsnio 4 punktas). JANĮ 44 straipsnyje įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę, be kita ko, nustatyti informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę, taip pat nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų, teikimo kreditoriams tvarką (JANĮ 44 straipsnio 6 punktas).
38. JANĮ 32 straipsnio 2 dalis numato, kad priežiūros institucija suteikia teisę teismui ir kreditorių susirinkimuose teisę dalyvauti asmenims savo nustatyta tvarka susipažinti su atitinkama informacija nemokumo procesų informacinėje sistemoje: pranešimais apie šaukiamus kreditorių susirinkimus, bankroto proceso planu, informacija apie juridinio asmens turtą (turto sąrašas, balansinė vertė, pradinė pardavimo kaina, pardavimo data, pardavimo būdas ir t. t.), informacija apie bankroto proceso išlaidas ir jų pagrindimo dokumentai, informacija apie kreditorius (vardas ir pavardė ar pavadinimas ir kodas, reikalavimų dydis ir tenkinimas pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus), galutine bankroto ataskaita, nemokumo byloje priimtais teismų sprendimais ir nutartimis, likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniais.
39. JANĮ 65 straipsnyje reglamentuojama juridinio asmens dokumentų patikrinimo tvarka. Teismas, gavęs motyvuotą prašymą, gali leisti kreditoriui, siekiančiam skųsti teismui juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus, ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius (actio Pauliana) ar kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą (JANĮ 65 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad nuo teismo nutarties leisti atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą įsiteisėjimo dienos administratorius privalo: 1) sudaryti sąlygas kreditoriui susipažinti su juridinio asmens dokumentais; 2) pateikti kreditoriui prašomų dokumentų kopijas. Administratorius už juridinio asmens dokumentams patikrinti skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų pateikimą gali pareikalauti iš juridinio asmens dokumentų patikrinimą atliekančių kreditorių pagrįsto dydžio atlyginimo (JANĮ 65 straipsnio 4 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
40. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad kreditorių nutarimas, priimtas 3– uoju darbotvarkės klausimu, yra pagrįstas ir teisėtas, nes nemokumo administratorė turi teisę ir lūkestį gauti atlyginimą už papildomai sugaištą laiką ir kopijų darymą tik tais atvejais, kai kreditorius prašo gauti informaciją JANĮ 65 straipsnio 4 dalies tikslu, siekdamas atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą, tačiau ir tokiu atveju atlyginimo (įkainių) dydžiai turi būti pagrįsti, to šiuo atveju nemokumo administratorė tai nepagrindė.
41. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai susiaurino nemokumo administratorės teisę ir lūkestį gauti atlyginimą už papildomai sugaištą laiką tik tiems atvejams, kai kreditorius prašo gauti informaciją JANĮ 65 straipsnio 4 dalies tikslu.
42. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nurodytus argumentus, atkreipia dėmesį, kad teisės doktrinoje ir teismų praktikoje nurodoma, jog tiek anksčiau galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), tiek ir šiuo metu galiojančiame JANĮ įstatymų leidėjas yra išskyręs dvi kreditoriams teikiamos informacijos rūšis: informacija, skirta kreditoriaus teisėms įgyvendinti (JANĮ 43 straipsnio 1 dalies 4 punktas; ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir informacija, skirta dokumentų patikrinimui atlikti (JANĮ 65 straipsnis; ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Šiuose straipsniuose nustatytos kreditorių teisės tarpusavyje skiriasi subjektu, tikslais, objektu ir įgyvendinimo tvarka, kurios laikantis įgyvendinama teisė dėl atitinkamos informacijos ir (ar) dokumentų gavimo (R. Jokubauskas, Kreditorių teisė gauti informaciją įmonių bankroto procese. Teisė, 2019, p. 108–122; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 202 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-687/2020 28–31 punktai; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-632-407/2021 41 punktas).
43. Teismų praktikoje, kuria visiškai pagrįstai spręsdamas dėl kreditoriams teiktinos informacijos, atsižvelgiant į jos pobūdį, diferencijavimo rėmėsi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, išaiškinta, kad JANĮ 65 straipsnio 4 dalyje nustatyta nemokumo administratorės teisė iš juridinio asmens dokumentų patikrinimą atliekančių kreditorių reikalauti atlyginimo už dokumentų patikrinimui skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų pateikimą yra siejama tik su specialiu bankroto proceso institutu – juridinio asmens dokumentų patikrinimu, kuris atliekamas kreditoriui gavus teismo leidimą; pagal minėtą normą administratorius gali prašyti atlyginti už sugaištą darbo laiką ir dokumentų kopijų darymą (pateikimą); įkainių dydžiai už informacijos teikimą kreditoriams (dokumentams patikrinti skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų darymą) turi būti pagrįsto dydžio, t. y. atitikti nemokumo administratorės faktiškai patiriamas sąnaudas, kurios kiekvienu konkrečiu atveju įvertinamos pagal administratorės veiklos specifiką, darbuotojų skaičių, administruojamų įmonių kiekį ir pan.; nors nemokumo administratorės darbas, teikiant kreditoriams informaciją, nelaikytinas vien dokumentų skenavimu ir kopijavimu, kadangi apima ir atitinkamų dokumentų suradimą, atrinkimą bei jų pateikimą kreditoriams, tačiau šių veiksmų atlikimas iš esmės laikytinas techninio pobūdžio darbu, kuris nereikalauja specialaus išsilavinimo ar pasirengimo, todėl tokį papildomą darbą atliekantis nemokumo administratorius ar jo pasamdytas darbuotojas neturi pagrindo gauti didesnį atlyginimą negu šalyje mokamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1860-241/2020).
44. Taigi šiame kontekste nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nemokumo administratorės teisę ir lūkestį gauti atlyginimą už kreditoriams teikiamą informaciją, susiedamas ją su JANĮ 65 straipsnio 4 dalies tikslu, kai kreditoriai siekia atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą, nepagrįstai susiaurino nemokumo administratorės teisę ir lūkestį gauti atlygį už informacijos kreditoriams teikimą. Priešingai nei nurodo nemokumo administratorė skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė nurodytų nuostatų dėl kreditoriams teikiamos informacijos (JANĮ 43 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir JANĮ 65 straipsnis) ir nemokumo administratorės teisės reikalauti atlyginimo už tokios informacijos teikimą esmę ir prasmę, šias nuostatas aiškindamas sistemiškai, o ne atsietai. Pirmosios instancijos teismo pozicija šiuo klausimu visiškai atitinka tiek teisės doktrinoje, tiek ir teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl kreditoriams teiktinos informacijos apimties ir jos apmokestinimo išaiškinimus.
45. Apeliacinio teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į nemokumo administratorės pasiūlytą įkainį už informacijos teikimą, kaip nepagrįstą, neprotingą bei neproporcingą. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-687/2020 44, 48 punktai), įkainių dydžiai už informacijos teikimą kreditoriams (dokumentams patikrinti skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų darymą) turi būti pagrįsto dydžio, t. y. atitikti nemokumo administratorės faktiškai patiriamas sąnaudas, kurios kiekvienu konkrečiu atveju įvertinamos pagal nemokumo administratorė veiklos specifiką, darbuotojų skaičių, administruojamų įmonių kiekį ir pan. Nors nemokumo administratorės darbas, teikiant kreditoriams informaciją, nelaikytinas vien dokumentų skenavimu ir kopijavimu, kadangi apima ir atitinkamų dokumentų suradimą, atrinkimą bei jų pateikimą kreditoriams, tačiau šių veiksmų atlikimas iš esmės laikytinas techninio pobūdžio darbu, kuris nereikalauja specialaus išsilavinimo ar pasirengimo. Taigi tokį papildomą darbą atliekanti nemokumo administratorė ar jos pasamdytas darbuotojas neturi pagrindo gauti didesnį atlyginimą negu šalyje mokamas vidutinis darbo užmokestis. Būtent tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1860-241/2020 24 punktas; 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-849-450/2024 57 punktas).
46. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad LUAB „CAPITAL Smart“ 2025 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo sprendimas 3– uoju darbotvarkės klausimu patvirtinti Informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę, bankroto proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams Tvarką, išskyrus jos projekto 4 punktą, yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos projekto (ne)pagrįstumo
47. Byloje nustatyta, kad nemokumo administratorė kreditoriams siūlė patvirtinti iš viso iki 9 500 Eur bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą nuo LUAB „CAPITAL Smart“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, kurią sudaro: (1) iki 5 000 Eur teisinės išlaidos, reikalingos profesionalių teisininkų (advokatų) teisinei pagalbai apmokėti, įgyvendinant turimą reikalavimo teisę į skolininkę BUAB „Statom parduodam“ bei atstovaujant LUAB „CAPITAL Smart“ Regionų apygardos teismo Vilniaus rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI4-2026-816/2025 pagal pareiškėjų LUAB „CAPITAL Smart“ ir kitų skundus atsakovei Konkurencijos tarybai dėl jos 2024 m. gegužės 14 d. nutarimo ir juo paskirtos bendrovei 266 410 Eur baudos ginčijimo; 2) 150 Eur per mėn., iš viso 1 500 Eur, išlaidos buhalterinėms paslaugoms; 3) iki 500 Eur išlaidos transporto (kuro, draudimo), kanceliarinėms, įvairių pažymų, pašto, skelbimų, esant būtinybei kitoms paslaugoms (pvz., ryšio), kai dalis jų jau buvo patirta; 4) iki 2 500 Eur išlaidos archyvo tvarkymui.
48. Kreditorių susirinkimas 4–uoju darbotvarkės klausimu nutarė klausimo dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo pagal nemokumo administratorės iki susirinkimo pateiktą sąmatos projektą svarstymą atidėti iki kito kreditorių susirinkimo, įpareigojant nemokumo administratorę detalizuoti ir pagrįsti nurodomas 1 500 Eur išlaidas už buhalterijos paslaugas (už kokius atliktus darbus bus mokama, pateikti buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, nurodyti, į kelias buhalterines paslaugas teikiančias įmones buvo kreiptasi, prieš sudarant sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo), kaip apskaičiuota 500 Eur skelbimų, banko paslaugų, pašto, ryšių ir kitoms išlaidoms, pagrįsti 2 500 Eur išlaidas archyvui, pateikiant duomenis ir dokumentus apie perimtas bylas ir dokumentus, sudarytą paslaugų sutartį.
49. Apeliacinės instancijos teismas, prieš vertindamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nemokumo administratorės pateikto bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos projekto ir kreditorių sprendimo atidėti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą materialiuoju (turinio) aspektu, visų pirma, pažymi, kad šiuo atveju apeliantė turi teisę skųsti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bankroto proceso administravimo išlaidų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nepanaikinus skundžiamo kreditorių nutarimo 4–uoju darbotvarkės klausimu, klausimas dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos dydžio nėra išsprendžiamas iš esmės, t. y. tokia nutartis nelaikytina teismo nutartimi dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo tiesiogine šios sąvokos prasme (lot. stricto sensu). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad įstatymų leidėjui JANĮ 75 straipsnio 3 dalyje įtvirtinus išimtį iš bendrosios taisyklės, jog pirmosios instancijos teismo nutartys bylose pagal skundus dėl kreditorių susirinkimo sprendimų gali būti skundžiamos apeliacine tvarka (JANĮ 31 straipsnis), tik teismo nutartims dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, darytina išvada, kad teismo nutartis, kuria ši sąmata nėra patvirtinama, skundžiamą kreditorių nutarimą atidėti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą, pagal JANĮ nuostatas gali būti skundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-823/2022 19 punktas; 2023 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-781/2023 17 punktas).
50. Pagal JANĮ 75 straipsnio 1 dalį, paskirtas nemokumo administratorius privalo pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai. Pagal JANĮ 75 straipsnio 2 dalį, bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą.
51. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs JANĮ pakeitė iki tol galiojusį ĮBĮ, administravimo išlaidų instituto teisinis reguliavimas pakito, tačiau pagrindinės nuostatos, apibrėžiančios administravimo išlaidas ir jų sąmatos tvirtinimo kompetenciją priskiriančios kreditorių susirinkimui, iš esmės nepakito – administravimo išlaidų tvirtinimo modelis yra orientuotas į kreditorių autonomiją, kuri grindžiama ir veiksminga teismo kontrole sprendžiant ginčus dėl administravimo išlaidų sąmatos dydžio, t. y. šiuo klausimu lieka aktuali iki tol formuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-1075/2022).
52. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus; atitinkamai kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, turi nustatyti tokias administravimo išlaidų ribas, kurios leistų administratoriui atlikti administravimo procedūras ir netrikdyti bankroto bylos nagrinėjimo eigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).
53. Kreditorių susirinkimas, įvertinęs administratoriaus nurodytas jau patirtas ir būsimas išlaidas, tvirtina administravimo išlaidų sąmatą. Pareiga motyvuotai pagrįsti tokių išlaidų ir jų dydžio būtinumą tenka administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą. Atitinkamai kreditorių susirinkimas dėl konkrečių išlaidų ir jų sumų dydžio tvirtinimo ar netvirtinimo turi nuspręsti motyvuotai, atsižvelgdamas į tai, kokios yra objektyvios išlaidų atsiradimo priežastys, vadovaudamasis geros moralės nuostatomis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kreditorių susirinkimas turi teisę dėl atsiradusių naujų aplinkybių (papildomų išlaidų) pildyti šią sąmatą, nustatytos išlaidos, esant objektyvioms priežastims, gali būti didinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2013).
54. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsprendė klausimo dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo iš esmės. Visų pirma, aptariamas klausimas tiek kreditorių susirinkime, tiek ir teisme buvo sprendžiamas pirmą kartą. Antra, pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su kreditorių pozicija, kad nemokumo administratorė nei kreditorių susirinkime, nei teisme nepagrindė prašomų patvirtinti bankroto proceso administravimo išlaidų dydžio, nors tokią pareigą turi (žr. šios nutarties 52 punktą). Trečia, nors ginčo dėl iki 5 000 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms patvirtinimo ir įtraukimo į bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą nekilo, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai klausimus dėl bendros bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo bei nurodytą visą sąmatos sumą vertino kaip kompleksinius, vertintinus neatsiejamai.
55. Apeliacinės instancijos teismo nuomone šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad nemokumo administratorė pagrindė išlaidų buhalterinėms ir archyvo paslaugoms apimtį ir dydį. Pažymėtina, kad nors nagrinėjamu atveju ginčo, jog tiek buhalterinių paslaugų išlaidos, tiek ir archyvo paslaugų išlaidos priskiriamos prie bankroto proceso administravimo išlaidų (JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktai) bei, kad jos būtų patiriamos, nėra, tačiau tai nereiškia, jog nemokumo administratorė, prašydama patvirtinti konkrečius šių išlaidų dydžius, neprivalo pagrįsti, ar planuojamų patirti išlaidų dydžiai yra protingi ir adekvatūs, atitinkantys konkretų bankroto procesą bei rinkoje esančius tokių paslaugų įkainius.
56. Pažymėtina, kad nemokumo administratorės deklaratyvūs ir abstraktūs teiginiai, jog 150 Eur per mėnesį arba iš viso visam bankroto proceso laikotarpiui 1 500 Eur išlaidų buhalterinėms paslaugoms apmokėti suma yra pagrįsta ir atitinka rinkos kainas, tai matyti iš viešų duomenų, nelaikytini tinkamu tokių išlaidų pagrindimu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nemokumo administratorė kreditoriams nepateikė konkrečių paaiškinimų, duomenų ir įrodymų, kodėl yra reikalingas būtent toks jos nurodytas šių išlaidų dydis, norint užtikrinti bendrovės tinkamą administravimą, t. y. visiškai nepagrindė nei paaiškinimais, nei rašytiniais įrodymais (pvz., buhalterines paslaugas teikiančių subjektų viešai skelbiamais pasiūlymais dėl tokių teikiamų paslaugų kainų, jų apskaičiavimo tvarkos; preliminaria ar pagrindine sutartimi su konkrečiu buhalterinių paslaugų teikėju ir pan.) prašomo patvirtinti išlaidų buhalterinėms paslaugoms dydžio, nedetalizavo, kokios apimties ir pobūdžio buhalterinių paslaugų reikia būtent LUAB „CAPITAL Smart“ atžvilgiui, įvertinant jos turimą turtą, kreditorių skaičių, finansinių įsiskolinimų dydį, finansinę padėtį, taip pat įvertinant, jog visi bendrovės kreditoriai / debitoriai ir jų finansinių reikalavimų sumos yra nustatytos ir žinomos (bendrovė turi 4 kreditorius) bei atsižvelgiant ir į kitas reikšmingas šiuo aspektu atsakovės bankroto aplinkybes.
57. Atitinkamai nemokumo administratorės deklaratyvūs teiginiai, kad iki 2 500 Eur išlaidas archyvo paslaugoms patvirtina tai, jog bendrovė turi nemažai dokumentų, kuriuos būtina perduoti saugojimui į archyvą, nelaikytini tinkamu tokių išlaidų pagrindimu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nemokumo administratorė nei kreditorių susirinkimui, nei pirmosios instancijos teismui ar apeliacinės instancijos teismui nepagrindė tokių išlaidų dydžio LUAB „CAPITAL Smart“ bankroto proceso vykdymo metu būtinumo, nenurodė perimtų bendrovės dokumentų apimties, archyvo paslaugoms apmokėti planuojamų išlaidų dydžio (pvz., paslaugų teikimo sutartimi ar archyvo paslaugas teikiančių subjektų pasiūlymais).
58. Apeliantės teigimu, išlaidos paštui, ryšiams, transporto draudimui ir remontui, kanceliarinėms prekėms ir panašios išlaidos yra priskiriamos prie bankroto proceso administravimo išlaidų pagal JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 9–10 punktus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad šios išlaidos negali būti tvirtinamos bankroto procese. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos viešai skelbiamais duomenimis atsakovės nemokumo administratorė šiuo metu vykdo penkias nemokumo procedūras https://nemokumas.avnt.lt/public/manager/edit?uuid=0a64194a-8563-1f9c-8185-64230869101c), dėl to iš nemokumo administratorės LUAB „CAPITAL Smart“ kreditorių susirinkimui, taip pat pirmosios instancijos teismui ir apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti ar planuojamos patirti aptariamos išlaidos (ir kokia jų dalis, įkainiai) bent preliminariai yra tiesiogiai susiję būtent su atsakovės nemokumo proceso administravimu ir konkrečiais jos interesais (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra duomenų, kad konkrečios paslaugos yra teikiamos tik LUAB „CAPITAL Smart“ nemokumo procedūroms vykdyti, todėl nors bankroto procesui visos šios paslaugos yra būtinos, tačiau kreditoriai turi teisę įvertinti ar šios išlaidos yra protingos ir pagrįstos, tiesiogiai susijusios su atsakovės interesais.
59. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad LUAB „CAPITAL Smart“ 2025 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo sprendimas 4– uoju darbotvarkės klausimu, atidėti klausimo dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo klausimą iki kito kreditorių susirinkimo, įpareigojant nemokumo administratorę detalizuoti, paaiškinti ir pagrįsti tam tikrų išlaidų pozicijas, yra teisėtas ir pagrįstas. Nemokumo administratorė neįrodė, kad jos prašomos patvirtinti ir planuojamos patirti bankroto proceso išlaidos nurodyta apimtimi atsakovės nemokumo procese yra būtinos, protingos ir adekvačios bei skirtos užtikrinti sklandžią nemokumo proceso eigą.
Dėl procesinės bylos baigties
60. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias JANĮ nuostatas, reglamentuojančias informacijos kreditoriams teikimo tvarką ir bankroto proceso administravimo išlaidų nustatymą, bei teisingai nusprendė dėl skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, priimdamas teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.