Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-12-04 · Civilinė byla Nr. 2A-814-210/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-05-20Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-12-04Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-04
Bylos Nr.
2A-814-210/2013
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02186-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kursevičius
Atsakovas
K. S., N. S.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Šiaulių energija”
Kategorijos
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-814-210/2013Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02186-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 45.5;121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 4 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3186-251/2013 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Šiaulių energija” ieškinį atsakovams N. S. ir K. S. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Šiaulių energija“ ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 3389,68 Lt skolos ir 102 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovai nesumokėjo už tiektą šilumos energiją į atsakovams nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), skola už šilumos energiją ir techninį aptarnavimą susidarė per laikotarpį nuo 2011-05-01 iki 2013-01-31. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patikslino savo reikalavimą ir prašė priteisti ieškovo naudai iš atsakovų N. S. ir K. S. solidariai 2213,57 Lt skolos ir 66 Lt žyminio mokesčio, iš N. S. 1176,11 Lt skolos ir 46 Lt žyminio mokesčio.

Atsakovė N. S. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad su atsakovu K. S. negyvena nuo 2003 m., jis ieškovo teikiama paslauga nesinaudoja, todėl skolą ieškovui laikė savo asmenine skola ir nesutiko, kad ji būtų solidariai priteista iš atsakovo K. S.. Nurodė, kad jos finansinė padėtis yra sunki, todėl ieškovui priteistos skolos mokėjimą prašė išdėstyti dalimis, leidžiant skolą sumokėti per 4 metus.

Atsakovas K. S. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jau daug metų gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), todėl jokios prievolės mokėti už paslaugą, kuri jam nebuvo suteikta, neturi. Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2012-09-11 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu asmeninės nuosavybės teise atiteko atsakovei N. S., jis sutikimo pasirašyti šilumos tiekimo paslaugos sutartį atsakovei su ieškovu nedavė ir su sutarties sąlygomis niekada nebuvo supažindintas. Prašė ieškinį dalyje dėl skolos priteisimo iš atsakovo K. S. atmesti ir priteisti 300 Lt bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

priteisė solidariai iš atsakovų N. S. ir K. S. ieškovui AB „Šiaulių energija“ 2258 Lt skolą už laikotarpį nuo 2011-05-01 iki 2012-10-11 ir 66 Lt bylinėjimosi išlaidas, t.y. po 33 Lt iš kiekvieno;priteisė iš atsakovės N. S. ieškovui AB „Šiaulių energija“ 1131,68 Lt skolą už laikotarpį nuo 2012-10-12 iki 2013-02-28 ir 36 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pripažino, kad tarp šalių, t. y. AB „Šiaulių energija“, kaip tiekėjo, ir daugiabučių namo buto (gyventojų) N. S. ir K. S., kaip buitinių vartotojų, konkliudentiniais veiksmais buvo sudarytos neterminuotos energijos pirkimo - pardavimo sutartys standartinėmis sąlygomis. Tokiu būdu tarp šalių susiklostė sutartiniai energijos pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai. Pažymėjo, kad atsakovai iš esmės neginčijo to fakto, kad minėtu laikotarpiu bute gyvenusi atsakovė, netinkamai vykdė savo pareigą ieškovui atsiskaityti laiku už butui tiekiamą šilumos energiją bei techninį aptarnavimą, o atsakovai nesutiko tik su ieškovo apskaičiuotu bei jo paskirstytu skolos dydžiu atsakovams. Nesutikimą iš esmės grindė tik tuo, kad ieškovas paskirstydamas skolą neatsižvelgė į tai, jog bute gyvena viena atsakovė. Teismas konstatavo, kad atsakovas K. S., kaip buto ½ dalies savininkas, turi padengti ½ dalį šilumos ir kitų komunalinių mokesčių, susijusių su bendro buto išlaikymu, nepriklausomai nuo to, ar jis gyvena bute ir ar naudoja dalį šilumos energijos kaip vartotojas už laikotarpį nuo 2011-05-01 iki 2012-10-11, t.y. laikotarpį, kai buto dalis nuosavybės teise priklausė atsakovui, nes jis, kaip buto savininkas privalo rūpintis savo turtu, mokėti mokesčius butui išlaikyti ir išsaugoti. Teismas netenkino atsakovo K. S. prašymo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad atsakovas pats nebuvo apdairus ir rūpestingas, nevykdė savo pareigos prisidėti prie buto išlaikymo, todėl bylinėjimosi teisme išlaidas, teismo vertinimu, patyrė dėl savo veiksmų. Spręsdamas klausimą dėl atsakovei priteistos skolos sumokėjimo išdėstymo, teismas pažymėjo, kad atsakovė ieškovui nesumokėjo dar 2011 m. teismo sprendimu priteistos 4819,41 Lt skolos, nemoka einamųjų mokesčių už ieškovo teikiamas paslaugas, didina skolą, jog atsakovė pati nesikreipė į ieškovą su pasiūlymais dėl prievolės įvykdymo termino pratęsimo ar dėl galimybių išspręsti ginčą kitokiu būdu. Be to, teismo vertinimu, nesant pateiktų duomenų apie atsakovės turimą turtą ir gaunamas pajamas, atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimu priteistą skolos mokėjimą negali būti tenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas K. S. skundžia Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą, tačiau konkretaus prašymo dėl teismo sprendimo nepateikia.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apelianto teigimu, ieškovas pažeidė nustatytas sutarčių sudarymo sąlygas, nes esant daugiau kaip vienam savininkui, privalėjo sudaryti trišalę sutartį. Nagrinėjamu atveju, sutartis sudaryta prieš atsakovo valią ir yra neteisėta. Pasirašant sutartį su N. S. ieškovas buvo informuotas, kad K. S. ginčo bute negyvena nuo 2003 m., ir pasirašydama sutartį N. S. prisiėmė visą atsakomybę sau. Tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė, neapklausė liudininkų.

2. Apelianto ir N. S. santuoka nutraukta, tačiau ieškovui skola priteista solidariai. Apeliantui nesuprantama, kaip buvę sutuoktiniai gali mokėti solidariai. Skyrybų metu, N. S. parašu patvirtino skolų ir įsipareigojimų neturinti, o vėliau butą įregistravo Registrų centre savo vardu.

3. Ieškovas ieškinyje nurodė skolos sumą, tačiau nepateikė suvartotos šilumos kiekio, tai yra skaitiklio parodymų kilovatvalandėmis, kaip privaloma. Be to, apelianto teigimu, nėra įrodymų, kad šiluma buvo tiekiama.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „Šiaulių energija“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teikdamas ieškinį ir prašydamas skolą priteisti solidariai iš abiejų atsakovų, ieškovas vadovavosi 2012-11-13 NTR centrinio duomenų banko išrašu, kuriame nurodyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso N. ir K. S.. Nagrinėjant civilinę bylą teisme paaiškėjo, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki 2012-10-11 priklausė abiems atsakovams, o nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos 2012-10-11 nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą perėjo atsakovei N. S.. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas patikslino ieškinį ir pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Vadovaujantis CK 6.384 str. laikoma, kad tarp šalių yra sudaryta šilumos tiekimo sutartis prisijungimo būdu. Į butą, adresu (duomenys neskelbtini) tiekiama šilumos energija, o atsakovai privalo už gaunamą šilumos energiją apmokėti. Nors 2007-12-31 su N. S. buvo pasirašyta tiekimo vartojimo sutartis, tačiau šios sutarties pasirašymas neatleido atsakovo, kaip buto savininko, nuo mokesčių mokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas primena, kad apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant arba vertinant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius.

Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, kadangi konstatavus jų buvimą kyla atitinkamos pasekmės – priimtasis pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla turi būti nagrinėjama iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Dėl sutarties sudarymo

Byloje nustatyta, kad ieškovas AB „Šiaulių energija“ tiekia centralizuotą šilumą ir karštą vandenį daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio (duomenys neskelbtini) butas nuosavybės teise nuo 2002-12-03 iki 2012-10-11 priklausė atsakovams N. S. ir K. S., o nuo 2012-10-12 šis butas asmeninės nuosavybės teisė priklauso tik N. S..

Apeliantas K. S. apeliaciniame skunde teigia, kad sutartis sudaryta prieš atsakovo valią, todėl yra neteisėta. Pasirašant sutartį su N. S. ieškovas buvo informuotas, kad apeliantas ginčo bute negyvena nuo 2003 metų, todėl N. S. pasirašydama sutartį su ieškovu prisiėmė visą atsakomybę sau.

Įstatyme nustatyta, kad šilumos pirkimo –pardavimo sutartis turi būti sudaryta pagal standartines sutarčių sąlygas, tvirtinamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (Šilumos ūkio įstatymo 19 str.), t.y. raštu. Kai rašytinė sutartis nėra sudaryta, turi būti patikrinama, ar ji nėra sudaryta žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t.y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2012; kt.).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, K. S., dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), būtų sudaręs rašytinę sutartį dėl šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo su šilumos tiekėju. Todėl pagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutartis dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo tarp ieškovo ir apelianto buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str.).

Dėl solidariosios prievolės

Energijos pirkimo-pardavimo sutartis, kaip akivaizdu iš pačios sutarties pobūdžio ir paskirties, yra atlygintinė. Tai reiškia, jog vartotojas turi sumokėti tiekėjui už gautą paslaugą (CK 6.160 str. 1 d., 6.383 str. 1 d.). Todėl vien asmeninės rašytinės sutarties su apeliantu nesudarymas ir esant faktinei aplinkybei, kad apeliantas nuo 2003 metų šiame bute nebegyvena, neeliminuoja jo prievolės ieškovui. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad: nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-3/2008). Todėl teisėta ir pagrįsta laikytina teismo išvada, kad atsakovui K. S., kaip buto ½ dalies savininkui, tenka padengti ½ dalį šilumos ir kitų komunalinių mokesčių, susijusių su bendro buto išlaikymu, nepriklausomai nuo to, ar jis gyvena bute ir, ar naudoja dalį šilumos energijos, kaip vartotojas už laikotarpį nuo 2011-05-01 iki 2012-10-11, t.y. laikotarpį, kai buto dalis nuosavybės teise priklausė atsakovui, nes jis, kaip buto savininkas privalo rūpintis savo turtu, mokėti mokesčius butui išlaikyti ir išsaugoti. Apeliacinio skundo argumentas, kad N. S. pasirašydama su ieškovu sutartį prisėmė visą atsakomybę sau, laikytinas nepagrįstu, kadangi sutarties pasirašymas neatleido tuo metu buvusio jos sutuoktinio, kaip buto dalies savininko, nuo mokesčių mokėjimo pagal solidarias prievoles. Byloje apelianto įrodyta aplinkybė, kad jis nuo 2003 metų šiame bute nebegyvena, tačiau byloje nustatyta, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-09-11 sprendimu dėl santuokos nutraukimo tarp atsakovų ir VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki 2012-10-11 priklausė abiems atsakovams, o nuo minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 2012-10-11 nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą perėjo atsakovei N. S.. Tai rodo, kad šiuo atveju atsakovas K. S., nuo 2011-05-01 iki 2012-10-11, būdamas buto bendrasavininku, nesidomėjo ar už jam nuosavybės teise priklausančio buto daliai tiekiamą šilumos energiją yra mokama paskaičiuotas pagal suvartotą energijos kiekį sumas ar dengiamos ankstesnės skolos ir pan., t. y., nesirūpino jam priklausančio turto dalimi, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog solidariojo skolininko atsakomybė už skolas tenka ir patalpų bendrasavininkui, t. y. apeliantui.

Pažymėtina ir tai, kad AB „Šiaulių energija“, kaip atsakovų kreditorius, nebuvo įtraukas dalyvaujančiu byloje asmeniu santuokos nutraukimo byloje ir negalėjo pareikšti pretenzijų ir prieštaravimų. Kadangi šalys santuoką nutraukti pareiškė bendru sutuoktinių sutikimu, tai pareigą nurodyti savo kreditorius turėjo tiek N. S., tiek K. S.. Tai, kad skyrybų metu, N. S. parašu patvirtino skolų ir įsipareigojimų neturinti, neatleidžia buvusių sutuoktinių ir buto bendrasavininkų (šiuo atveju atsakovą K. S.) nuo solidariosios prievolės vykdymo.

Dėl skolos dydžio

Apeliantas nurodo, kad ieškovas nepateikė suvartotos šilumos energijos kiekio, tai yra skaitiklio parodymų kilovatvalandėmis, kaip tai privaloma pagal galiojančius teisės aktus. Be to, apelianto teigimu, nėra įrodymų, kad šiluma apskritai buvo tiekiama.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 178 str.). Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais, kurie apibūdinami, kaip civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Byloje esanti ieškovo pateikta skolos skaičiuoklė patvirtina, kad skola už laikotarpį nuo 2011-05-01 iki 2013-02-28 yra 3389,68 Lt (7-8 b. l.), tame tarpe už laikotarpį nuo 2011-05-01 iki 2012-10-11 (kuomet už skolą yra atsakingas ir atsakovas K. S. - 2258 Lt. Pirmosios instancijos teisme tiek apeliantas, tieks atsakovė nesutiko tik su ieškovo apskaičiuotu bei jo paskirstytu skolos dydžiu buvusiems sutuoktiniams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas aplinkybėmis dėl suvartotos šilumos kiekio, skaitiklių parodymų ir šilumos tiekimo į butą, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nesirėmė. Šias aplinkybes apeliantas pateikė tik apeliaciniame skunde. Be to, ieškovo pateikto skolos dydžio apeliantas jokiais įrodymais nepaneigė, savo skaičiavimų taip nepateikė. Byloje atsakovė N. S. neneigia aplinkybės, kad šilumos energija buvo tiekiama, todėl neteisus apeliantas teigdamas, kad byloje nėra įrodymų, kad šiluma buvo tiekiama. Remiantis išdėstytu, apeliacinio skundo argumentai dėl suvartotos šilumos kiekio, skaitiklių parodymų ir šilumos tiekimo, laikytini nepagrįstais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kadangi skundžiamo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra įstatyminio pagrindo (CPK 327, 329 str.), apelianto K. S. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Vytautas Kursevičius