- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-20
- Bylos Nr.
- 2-3186-251/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02186-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gema Janušienė
- Ieškovas
- AB „Šiaulių energija“
- Atsakovas
- N. S., K. S., N.
- Kategorijos
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Šiaulių energija” ieškinį atsakovams N. S. ir K. S. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 3389,68 Lt skolą ir 102,00 Lt bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį. Nurodo, kad atsakovai nesumokėjo už tiektą šilumos energiją į atsakovams nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) todėl prašo ieškinį tenkinti ir iš atsakovų solidariai priteisti skolą ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė N. S. su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodo, kad su atsakovu K. S. negyvena nuo 2003 m., jis ieškovo teikiama paslauga nesinaudoja, todėl skolą ieškovui laiko savo asmenine skola ir nesutinka, kad ji būtų solidariai priteista iš atsakovo K. S.. Nurodo, kad jos finansinė padėtis yra sunki, todėl ieškovui priteistos skolos mokėjimą prašo išdėstyti dalimis, leidžiant skolą sumokėti per 4 metus.
Atsakovas K. S., su ieškiniu nesutinka, nurodė, kad jau daug metų gyvena bute esančiame Tilžės g. 67b-1, Šiauliuose, todėl jokios prievolės mokėti už paslaugą, kuri jam nebuvo suteikta, neturi. Nurodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) 2012-09-11 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu asmeninės nuosavybės teise atiteko atsakovei N. S., jis sutikimo pasirašyti šilumos tiekimo paslaugos sutartį atsakovei su ieškovu nedavė ir su sutarties sąlygomis niekada nebuvo supažindintas. Prašo ieškinį dalyje dėl skolos priteisimo iš atsakovo K. S. atmesti ir priteisti 300,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašų (3-4, 41-42 b.l.) matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkais nuo 2002-12-03 iki 2012-10-11 buvo abu atsakovai, o nuo 2012-10-12 butas asmeninės nuosavybės teise priklauso N. S.. Aplinkybę, kad faktinis buto gyventojas ir ieškovo teikiamos paslaugos vartotojas nuo 2003 m. yra ne abu atsakovai, o tik N. S. šalys įrodinėjo paaiškinimais teismo posėdžių metu, bei papildomais rašytiniais įrodymais (2003-07-07 Mokymo sutarties, 2004-10-08 Invalidumo pažymėjimo, 2012-09-11 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimo kopijos) (25-29 b.l.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.383 straipsnio 1 dalis nustato, jog pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo - pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.384 straipsnio 1 dalis nustato, jog tuo atveju, kai pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 39 punktu, ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4 - 260 patvirtintų Šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 8 ir 16 punktais šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių ir karšto vandens pirkimo - pardavimo sutarčių pagal standartines sąlygas šalys yra šilumos ar karšto vandens tiekėjas ir pastato savininkas - karšto vandens ar šilumos vartotojas. Atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto įrenginiai yra prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, į butą yra tiekiama šilumos energija bei atliekamas techninis aptarnavimas, o šios paslaugos gavėjais (vartotojais) kaip jau minėta yra jame gyvenantys asmenys ir savininkai.
Asmenų valia sudaryti sutartį gali būti išreikšta ne vien tiesiogiai (žodžiu, paprasta/kvalifikuota rašytine forma), bet ir netiesiogiai (konkliudentiniais veiksmais) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.71 str.). Konkliudeniniais veiksmais galima sudaryti ne kiekvieną, o tik tam tikras įstatyme nurodytas sutartis. Prie sutarčių, kurias galima sudaryti konkliudentiniais veiksmais, priskiriamos ir energijos pirkimo – pardavimo sutartys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.384 str. 1 d.). Taigi nepaisant rašytinės sutarties nebuvimo, šalių teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai energijos pirkimo – pardavimo santykiai. Energijos pirkimo – pardavimo sutartis, kaip akivaizdu iš pačios sutarties pobūdžio ir paskirties, yra atlygintinė. Tai reiškia, jog vartotojas turi sumokėti tiekėjui už gautą paslaugą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.160 str. 1 d., 6.383 str. 1 d.).
Pripažintina, kad tarp šalių, t. y. AB „Šiaulių energija“ kaip tiekėjo ir daugiabučių namo buto (gyventojų) N. S. ir K. S. kaip buitinių vartotojų konkliudentiniais veiksmais buvo sudarytos neterminuotos energijos pirkimo - pardavimo sutartys standartinėmis sąlygomis. Tokiu būdu tarp šalių susiklostė sutartiniai energijos pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.383 straipsnis). Šių aplinkybių atsakovė neginčijo, o atsakovas nurodė, kad sutikimo atsakovei pasirašyti sutartį nedavė, o ir pats jokios sutarties nepasirašė, bei apie ją informuotas nebuvo. Atsakovė N. S. teismo posėdžio metu pripažino, kad už į butą tiekiamą šilumą, bei suteiktas techninio aptarnavimo paslaugas ieškovui buvo mokoma nereguliariai. Atsakovai iš esmės neginčija to fakto, kad minėtu laikotarpiu bute gyvenusi atsakovė, netinkamai vykdė savo pareigą ieškovui atsiskaityti laiku už minėtam butui tiekiamą šilumos energiją, bei techninį aptarnavimą, atsakovai nesutiko tik su ieškovo apskaičiuotu bei jo paskirstytu skolos dydžiu atsakovams. Nesutikimą grindė iš esmės tik tuo, kad ieškovas paskirstydamas skolą neatsižvelgia į tai, jog bute gyvena viena atsakovė. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu savo reikalavimą atsakovams už butui suteiktą šilumą ir atliktą techninį aptarnavimą, grindė tuo, kad pastarieji turi atsakyti kaip nekilnojamojo turto savininkai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iš esmės panašiose bylose analizuodamas šiluminės energijos ir karšto vandens vartojimo daugiabučiuose namuose ypatumus teisės taikymo požiūriu, pažymėjo, kad name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Iš vienos pusės jie yra vartotojai, nes šilumos tiekėjas parduoda šilumos energiją kiekvienam iš gyventojų suvartojimui buityje. Kaip vartotojas gyventojas-abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitos prietaisais apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos yra apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų. Kita dalis, kurią sudaro neapmokėtoji kaip vartotojų dalis, turi būti apmokėta tiekėjui kaip namo savininkų. Ši dalis turi būti tarp jų paskirstoma pagal bendrasavininkių nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu ( turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Namo gyventojai gauna šilumą kaip vartotojai ir kaip savininkai, todėl už ją ir sumoka ir kaip vartotojai (pagal individualaus vartojimo prietaisų rodmenis) ir kaip savininkai (likusią dalį, fiksuotą tiekėjo apskaitos prietaisu, paskirstytą tarp jų kaip bendraturčių). Atsakovas K. S., kaip buto ½ dalies savininkas, turi padengti ½ dalį šilumos ir kitų komunalinių mokesčių, susijusių su bendro buto išlaikymu, nepriklausomai nuo to, ar jis gyvena bute ir ar naudoja dalį šilumos energijos kaip vartotojas už laikotarpį nuo 2011-05-01 iki 2012-10-11, t.y. laikotarpį, kai buto dalis nuosavybės teise priklausė atsakovui, nes jis, kaip buto savininkas privalo rūpintis savo turtu, mokėti mokesčius butui išlaikyti ir išsaugoti.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.), todėl iš atsakovų N. S. ir K. S. solidariai priteistina 2258,00 Lt skolą už laikotarpį nuo 2011-05-01 iki 2012-10-11 ir iš atsakovės N. S. 1131,68 Lt skolą už laikotarpį nuo 2012-10-12 iki 2013-02-28.
Atsakovo K. S. prašymas priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas, nes atsakovas pats nebuvo apdairus ir rūpestingas, nevykdė savo pareigos prisidėti prie buto išlaikymo, todėl bylinėjimosi teisme išlaidas patyrė dėl savo veiksmų.
Įstatymas numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su atsakovo, tiek su ieškovo interesais. Tuo pačiu būtina nagrinėti kitas aplinkybes, kuriomis remiasi šalys. Sprendimo vykdymo atidėjimo pagrindu turi būti išskirtinės ir išimtinės aplinkybės, dėl kurių sprendimo vykdymas nedelsiant yra neįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl atsakovei priteistos skolos sumokėjimo išdėstymo, atsižvelgtina į tai, kad atsakovė ieškovui nesumokėjo dar 2011 metais teismo sprendimu priteistos 4819,41 Lt skolos, nemoka einamųjų mokesčių už ieškovo teikiamas paslaugas, didina skolą, taip pat į tai, kad atsakovė pati nesikreipė į ieškovą su pasiūlymais dėl prievolės įvykdymo termino pratęsimo ar dėl galimybių išspręsti ginčą kitokiu būdu. Be to, atsižvelgtina ir į tai, atsakovė 2013-04-16 atsiliepime į ieškinį yra nurodžiusi, kad šiai dienai jos turtinė padėtis, gaunamos pajamos nėra pakankamos iš karto sumokėti skolą ieškovui, nepateikė įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti nei kartu su atsiliepimu į ieškinį nei bylos nagrinėjimo metu, todėl teismo nuomone, nesant pateiktų duomenų apie atsakovės turimą turtą ir gaunamas pajamas, atsakovės nurodytos aplinkybės besąlygiškai yra nepatvirtintos, todėl prašymas išdėstyti teismo sprendimu priteistą skolos mokėjimą, netenkintinas. Atsakovei išaiškintina, kad dėl susitarimo skolą mokėti dalimis ji turi teisę kreiptis į skolos išieškojimą vykdysiantį antstolį.
Kadangi ieškinys tenkintinas ieškovui priteistinos 102,00 Lt turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. solidariai iš atsakovų N. S. ir K. S. priteistina po 33,00 Lt žyminio mokesčio iš kiekvieno, ir iš atsakovės N. S. priteistina 36,00 Lt žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 80 str., 93 str.1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 246 str. 2 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285-287 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų N. S. ir K. S. ieškovui AB „Šiaulių energija“ 2258,00 Lt (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt aštuonių litų) skolą už laikotarpį nuo 2011-05-01 iki 2012-10-11 ir 66,00 Lt (šešiasdešimt šešių litų) bylinėjimosi išlaidas, t.y. po 33,00 Lt (trisdešimt tris litus) iš kiekvieno.
Priteisti iš atsakovės N. S. ieškovui AB „Šiaulių energija“ 1131,68 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt vieno lito, 68 centų) skolą už laikotarpį nuo 2012-10-12 iki 2013-02-28 ir 36,00 Lt (trisdešimt šešių litų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.