Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. G. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-01 nuosprendžiu R. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. G. paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

2014-10-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu R. G. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2014-07-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2 nuosprendžiu paskirta bausme ir R. G. paskirtas laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-01 nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikta dalis.

2014-12-01 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu R. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 12 metų; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 3 metams; pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas 14 metų.

2015-03-16 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu R. G. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį, buvo kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas 4 metams. Vilniaus apygardos teismo 2014-12-01 nuosprendžio dalis dėl paskirtų bausmių bendrinimo buvo panaikinta ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas 14 metų.

2015-04-07 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2014-12-01 nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-16 nuosprendžiu, paskirtos bausmės apėmimo būdu buvo subendrintos su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-01 nuosprendžiu paskirta bausme ir R. G. buvo paskirtas laisvės atėmimas 14 metų.

2023-08-18 Vilniaus apygardos teismo nutartimi R. G. nusikalstama veika, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-01 nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, galiojusią iki 2015 m. kovo 24 d., perkvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, galiojančią nuo 2015 m. kovo 24 d., ir nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. R. G. nusikalstama veika, Vilniaus apygardos teismo 2014-12-01 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-16 nuosprendžiu, kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, galiojusią iki 2023 m. birželio 1 d., perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2014-12-01 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-16 nuosprendžiu, paskirta bausme už nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą apimti bausmes paskirtas šia nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-01 nuosprendžiu paskira bausmė už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-01 nuosprendžiu paskirta bausmė už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą, R. G. paskirtas laisvės atėmimas 12 metų. Bausmės pradžia – 2013-12-25, bausmės pabaiga – 2025-12-22. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 1 mėnesis 12 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Asmuo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, ne kartą skatintas, laisvėje turės gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

Analizuojamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už kelių nusikalstamų veikų padarymo, iš kurių viena itin sunki nusikalstama veika, kuri sukėlė negrįžtamus padarinius – asmens gyvybės atėmimą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už minėtų nusikaltimų padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad asmuo nusikalstamą veiką (nužudymą) padarė, būdamas apsvaigęs tiek nuo alkoholio, tiek nuo narkotinių medžiagų. Du kartus dėl narkotinių medžiagų vartojimo baustas ir laisvės atėmimo metu. Šiuo metu socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad asmuo baigė mokymus, skirtus įveikti priklausomybę nuo alkoholio ir narkotikų, tačiau konstatuotina, jog atsižvelgus į alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimo epizodus praeityje, šis veiksnys išlieka gana aukštas, dėl kurio kyla pagrįsta abejonė, ar nuteistasis galės ir gebės koreguoti savo elgesį laisvėje tinkama linkme. Nuteistasis linkęs elgtis impulsyviai, negalvodamas apie elgesio pasekmes. Apsvaigęs nuo psichoaktyvių medžiagų, linkęs elgtis agresyviai, konfliktų metu naudojęs smurtą. Anksčiau teistas 14 kartų. Pirmą kartą nuteistas 15 metų. Nusikaltimai sunkėja. Visa tai, kas nurodyta, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas net 9 kartus. Tai (nors nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios) neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Teismo vertinimu, nuteistojo nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, juo labiau, kad nuteistasis labai sunkų smurtinį nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pataisos įstaigoje išvadų nepadarė ir buvo ne kartą nubaustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą, taip pat vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistajam nuo nustatoma vidutinė (mažėjanti) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Svarbu paminėti ir tai, kad išlieka nemažai pakartotinių nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių – piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis; piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys. Minėti kriminogeniniai veiksniai nuteistajam nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y., įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2023 m. lapkričio 9 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-8638 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. G..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.