- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-08
- Bylos Nr.
- e2A-1286-565/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18401-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jūra Marija Strumskienė, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- T. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui T. B. dėl išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti išlaikymą iš atsakovo T. B. išlaikymą nuo 2017 m. vasario 8 d. periodinėmis išmokomis po 135 Eur kas mėnesį, sumokant išmokas į ieškovės nurodytą sąskaitą banke iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 15 dienos ir indeksuojant išmokas kiekvieną kartą pasikeitus minimalios mėnesinės algos dydžiui.
2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. vasario 9 d. mirė vienintelis ieškovės sūnus G. B., o atsakovas yra vienintelis ieškovės vaikaitis. Ieškovė yra 77 metų amžiaus, neįgali, jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Ieškovė gauna 247,87 Eur invalidumo / netekto darbingumo pensiją, kurios nepakanka pagrindiniams poreikiams patenkinti. Ieškovė už butui teikiamas komunalines paslaugas kas mėnesį sumoka nuo 60 iki 168 Eur, už kabelinę televiziją – 6,70 Eur, už namų telefono paslaugas – 4,95 Eur, vaistams kas mėnesį išleidžia ne mažiau kaip 20 Eur. Atsakovas yra sveikas, darbingas, neskurstantis jaunas žmogus, todėl turi prisidėti prie ieškovės išlaikymo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas T. B. su ieškiniu nesutiko.
4. Atsakovas nurodė, kad 1998 m. liepos 3 d. teismo sprendimu buvo nutraukta jo tėvų J. B. ir G. B. santuoka. 2007 m. rugsėjo 27 d. teismo sprendimu iš G. B. atsakovui buvo priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus. G. B. po santuokos nutraukimo geranoriškai išlaikymo nemokėjo. Vykdant išlaikymo išieškojimą, G. B. teigė, kad jokių pajamų neturi ir gyvena su motina (ieškove) iš jos pensijos. Taigi, ieškovė gebėjo iš gaunamos pensijos išlaikyti save ir G. B.. Iki G. B. mirties ieškovė niekada nebendravo su atsakovu, neįleisdavo jo į namus. Apie G. B. mirtį atsakovui pranešė kaimynai. Atsakovui yra 24 metai, baigęs vidurinę mokyklą, atsakovas įstojo mokytis į Mykolo Romerio universitetą, tačiau dėl finansinių problemų turėjo nutraukti studijas. Atsakovas gyvena su motina ir jos tėvais, nekilnojamojo turto, santaupų neturi. Atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 443 Eur, kadangi atsakovas teikia taksi paslaugas, jo pajamos nebūna stabilios. Atsakovas turi padėti kartu gyvenantiems pensinio amžiaus seneliams bei motinai, kuri, nors ir dirba, tačiau turi stuburo išvaržą, pažeistus klubo sąnarius, pakilusį kraujospūdį. Atsakovas taip pat turi sveikatos sutrikimų – jam pašalinta tulžies pūslė, todėl jis turi problemų dėl virškinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, jo atlyginimas yra didesnis nei ieškovės pensija, jis turi du automobilius, todėl sprendė, jog šiuo metu atsakovas turėtų galimybę skirti išlaikymą ieškovei.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog jos poreikių patenkinimui reikalinga suma viršija jos gaunamas pajamas ir sudaro 380 Eur per mėnesį sumą. Teismas atmetė ieškovės į bylą pateiktus statistinius duomenis, kad pragyvenimui didžiuosiuose miestuose reikalinga dar didesnė suma – 391 Eur per mėnesį, nurodydamas, kad statistiniai duomenys negali būti laikomi reikalingo išlaikymo dydžiu. Teismas konstatavo, kad ieškovei mokama senatvės pensija viršija vienkartinės pašalpos skyrimui ir paramos maistu iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo gavimui nustatytą ribą, ieškovės gaunamos pajamos nėra tokios mažos, kad jai būtų būtina papildoma parama.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Ieškovė A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą 2017 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. šeimos kategorijos bylose teismas turi būti aktyvus, pasiūlyti ar padėti rinkti įrodymus šaliai, kurių, teismo nuomone, trūksta pripažįstant įrodyta vieną ar kitą faktinę aplinkybę. Ieškovė į bylą pateikė jos išlaidas patvirtinančius mokėjimo kvitus ir kitus dokumentus, poreikių paskaičiavimą. Kai kurios ieškovės poreikiams reikalingos išlaidos skiriamos ne kas mėnesį, o rečiau, atsiradus poreikiui. Be to, poreikių tenkinimas priklauso ir nuo to, ar pakanka turimų pajamų, kad jas būtų galima skirti tam tikriems poreikiams tenkinti. Nesant pajamų, nėra galimybės patirti atitinkamų išlaidų, tuo pačiu – pateikti teismui šias išlaidas patvirtinančių dokumentų. Tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama kaip paneigianti tam tikrų poreikių būtinumą;
8.2. ieškovė pagrįstai vadovavosi statistiniais duomenimis ir orientaciniais kriterijais apie pragyvenimui reikalingas pajamas. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio. Kasacinio teismo praktikoje, priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, nėra nurodoma, kad išlaikytinio poreikiai turi būti visiškai įrodyti. Ieškovė iki netikėtos sūnaus mirties tokiai bylai nesiruošė ir įrodymų nekaupė, todėl pateikti teismui negalėjo, šią aplinkybę teismas turėjo vertinti pats, nustatydamas konkretų poreikių dydį, o ne atmesdamas ieškinį kaip neįrodytą;
Žemesnės instancijos teismas
8.3. pirmosios instancijos teismas nebuvo nuoseklus vertindamas ieškovės poreikius. Dalį poreikių teismas atmetė kaip nereikalingus (paminklo sūnui išlaidos), kitą dalį atmetė kaip neįrodytus (išlaidos vaistams), trečią dalį pripažino būtinomis, tačiau įvertino mažesne suma. Ieškovės pateikti kvitai patvirtina, jog daugelio ieškovės vaistų įsigijimo kaina buvo iš dalies kompensuojama, kas reiškia, kad jie buvo įsigyti su gydytojo išrašytu receptu – taigi tikrai reikalingi ir pagrįstai įsigyti. Kiti vaistai – daugiausia širdies veiklą reguliuojantys ir skausmą malšinantys, vartojami pagal poreikį ir parduodami be recepto. Atsižvelgiant į senyvą ieškovės amžių, ligas, vaistų vartojimo poreikis pripažintinas pagrįstu be jokių papildomų įrodymų. Teismas, atmesdamas ieškovės nurodytų išlaidų, skirtų įvairiems poreikiams tenkinti, dydžius, šioms išlaidoms reikalingas sumas nustatė nemotyvuojant, kodėl ieškovei turėtų pakakti sprendime nurodomų sumų. Daugelio rūšių ieškovės išlaidų teismas neįvertino jokia suma. Apie ieškovei reikalingas lėšos drabužiams, avalynei, kultūrinėms pramogoms ir kt. teismas iš viso nepasisakė, nurodydamas, kad šiems poreikiams reikalingų lėšų ieškovė nenurodė. Iš tokių teismo motyvų galima suprasti, kad tokių poreikių ieškovė neturi, o tai neatitinka tikrovės ir visuotinai pripažintų aplinkybių apie būtinųjų poreikių, kurie daugeliu atveju visiškai vienodi, nepriklausomai nuo konkretaus asmens. Ieškovė kategoriškai nesutinka su teismo išvadomis dėl lėšų, reikalingų maistui, buities, higienos prekėms dydžio. Ieškovė maistui per mėnesį išleidžia 200 Eur. Šias išlaidas pagrindžia pateikti kvitai. Teismo išvada, kad ieškovei turėtų pakakti 140 Eur, niekaip nemotyvuota. Argumentas, kad ieškovė išleidžia per daug, taip pat nepagrįstas, nes teismas visiškai neanalizavo šių išlaidų (kokie maisto produktai, kiekiai perkami ir pan.);
8.4. teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovės turtinė padėtis yra pakankamai gera, nes ji negauna paramos. Teiktinos paramos dydis priklauso nuo valstybės, savivaldybių ar kitų fondų turimų lėšų ir finansinių galimybių teikti paramą jos reikalingiems asmenims. Tokia parama teikiama paskutiniu atveju.
Atsiliepimas
9. Atsakovas T. B. su pateiktu apeliaciniu skundu nesutiko. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:
9.1. pirmosios instancijos teismas neturi galimybių už ieškovę surinkti faktiškai jos patiriamų išlaidų, t. y., kvitų už maistą, buitines priemones, vaistus ir kt., todėl, ieškovei neįrodinėjant šių poreikių, negali jų žinoti, nes kiekvieno žmogaus būtini bei gyvybiškai svarbūs poreikiai gali būti skirtingi. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis);
9.2. išlaikymo reikalaujanti ieškovė pagal sutartį advokatui P. R. sumokėjo 1 000 Eur sumą, apeliacinėje instancijoje pasisamdė naują atstovą, kas iš esmės jau sudaro prašomo priteisti iš atsakovo išlaikymo sumą per vienerius metus. Ieškovė nesikreipė dėl valstybės garantuojamos pagalbos, o sumokėjo dideles sumas už advokato pagalbą, kas patvirtina jos geras finansines galimybes, galimai turimas sukauptas santaupas – įrodymai iš banko sąskaitų (įrodinėjant ieškovės sunkią turtinę padėtį) nepateikti, dėl ko pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės „gaunamos pajamos nėra tokios mažos“, nes ji gali sau leisti patirti tokias išlaidas advokatams;
9.3. šiuo metu, kai dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), po G. B. mirties paveldėjo atsakovas, ieškovės komunalinių paslaugų išlaidos sumažės, o likusi pinigų suma galės būti panaudota kitų jos poreikių tenkinimui;
9.4. apeliaciniame skunde nurodomoje kasacinio teismo 2016 m. lapkričio 25d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-481-248/2016 buvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, kurį išlaikė ne biologinis tėvas. Nurodomoje byloje nei reikalavimas, nei faktinės aplinkybės visiškai neatitinka ginčo bylos faktinių aplinkybių. Suaugęs žmogus, turintis nekilnojamojo turto, gaunantis pensiją, priešingai nei nepilnametis vaikas, nėra analogiška situacija. Ieškovė, priešingai nei nepilnametis vaikas, turi galimybes daryti sprendimus: sudaryti sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos, parduoti nekilnojamąjį turtą ir įsigyti pigesnį, naudotis kitomis teisėmis – valstybės garantuojama teisine pagalba, kreiptis paramos, tačiau to nedarė, taikos sutartį sudaryti atsisakė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus, tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
12. Apeliacinis skundas atmetamas.
13. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis senelei iš vaikaičio priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus – prekybos centrų kasos kvitus. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, nepasiūlė ir nepadėjo ieškovei rinkti įrodymų, todėl ieškovė apeliacinės instancijos teismui teikia papildomus įrodymus, patvirtinančius ieškovės poreikius.
16. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti bylos dalyviams galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti juos veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ar paneigti pateiktus atsikirtimus, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentracija pirmosios instancijos teisme, kuriame kiekvienas proceso dalyvis turi pareigą rūpintis ne tik greitu bylos išnagrinėjimu, bet ir rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus. Būtent todėl byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs ir rinkdami įrodymus, ir teikdami teismui prašymus bei reaguodami į byloje esančius reikalavimus. Byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus sprendimas.
17. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė tinkamai nepagrindė, kodėl naujai teikiami įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, nors ieškovė pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujama advokato, o ieškovės būtinieji poreikiai ir išlaidų jiems patenkinti dydis buvo įrodinėjimo dalykas byloje, todėl nauji apeliantės teikiami įrodymai nepriimami, nevertinami ir grąžinami apeliantei (CPK 314 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis)
Dėl išlaikymo priteisimo
18. CK 3.237 straipsnio 1 dalis numato, kad pilnamečiai vaikaičiai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus senelius. Šios prievolės atsiradimas siejamas su keliomis sąlygomis: 1) vaikaitis turi būti pilnametis; 2) jis turi turėti realią galimybę teikti išlaikymą, tai yra turėti pakankamai pajamų; 3) seneliai turi būti nedarbingi ir jiems reikalinga materialioji parama. Visais atvejais vaikaičių parama yra subsidiarioji, tai yra ji atsiranda, jeigu nėra vaikų, iš kurių nedarbingi tėvai galėtų prisiteisti išlaikymą ir išlaikymo senelis ar senelė negali prisiteisti iš kito sutuoktinio arba šie neturi galimybės jį teikti.
19. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovė, gimusi (duomenys neskelbtini), yra nedarbinga (yra pensinio amžiaus). Atsakovas yra pilnametis vienintelis ieškovės vaikaitis. Ieškovės vienintelis sūnus G. B. mirė (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl paramos ieškovei reikalingumo bei atsakovo galimybės teikti ieškovei išlaikymą.
20. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė neterminuotai nustatyta 2 invalidumo grupė, kuri yra prilyginama vidutinių specialiųjų poreikių lygiui neterminuotai, ieškovės invalidumo / netekto darbingumo pensija nuo 2017 n. birželio 1 d. sudaro 256,23 Eur. Ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis dviejų kambarių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje yra biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centro ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2017-10-03 raštas Nr. 8-1113-(7.4), kuriame nurodyta, jog ieškovei 2017-02-17 buvo skirta vienkartinė parama maistu iš labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“, duomenų apie ieškovės kreipimąsi dėl piniginės socialinės paramos ar kitų išmokų skyrimo nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovei mokama paskirta senatvės pensija viršija vienkartinės pašalpos skyrimui ir paramos maistu iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo gavimui nustatytą ribą. Ieškovei paskirta 2 invalidumo grupė atitinka vidutinių specialiųjų poreikių lygiui, kurie pagal Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-11-16 įsakymu Nr. A1-316 patvirtintų Specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygų bei taisyklių 3 punktą (aktuali redakcija), tenkinami specialiosios pagalbos priemonėmis: techninės pagalbos priemonėmis, finansinės pagalbos priemonėmis ir teikiant socialines paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė tokios paramos kreipėsi.
21. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neįrodytais ieškovės nurodytus 140 Eur per mėnesį poreikius transportui, kabelinei televizijai, telefonui, 30 Eur – buičiai. Neužtenka nurodyti poreikius ir sumas jiems patenkinti. 140 Eur išlaidos per mėnesį transportui, kabelinei televizijai ir telefonui yra akivaizdžiai per didelės, jei nėra pateikti išsamūs paaiškinimai ir juos pagrindžiantys įrodymai apie tokių išlaidų būtinumą. Tas pats pasakytina ir apie 30 Eur per mėnesį išlaidas buičiai. Nėra aišku, kokie konkretūs produktai ir už kokią kainą yra įsigyjami.
22. Byloje yra duomenys, kad ieškovė viso proceso metu naudojosi privačių advokatų paslaugomis, už šias paslaugas ieškovė 2017 m. spalio 4 d. sumokėjo 700 Eur, 2017 m. gegužės mėn. – 550 Eur ir 300 Eur , už apeliacinio skundo parengimą ieškovė sumokėjo 600 Eur, t. y., sumas, žymiai viršijančius jos gaunamas 256,23 Eur pajamas per mėnesį. Tai rodo, kad ieškovė turi galimybę iš kitų šaltinių patenkinti poreikius, viršijančius jos gaunamas 256,23 Eur pajamas per mėnesį.
23. Minimali mėnesinė alga yra tik orientacinis kriterijus išlaikymo dydžiui nustatyti ir kiekvienoje byloje turi būti individualiai įvertinti išlaikytinio poreikiai, kurie turi būti įrodyti. Statistiniai duomenys negali įrodyti individualių konkretaus fizinio asmens poreikių. Apeliantė, nesutikdama su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis iš esmės kelia įrodymų vertinimo klausimą. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmos instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas vertino byloje surinktų įrodymų visetą, išanalizavo aplinkybes dėl ieškovės nurodytų poreikių dydžio ir paramos ieškovei reikalingumo (būtinybės), pasisakė dėl byloje esančių įrodymų įrodomosios reikšmės.
25. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas verčiasi individualia veikla. Į bylą pateiktas UAB „Oryo“ raštas patvirtina, kad atsakovas yra registruotas šiai įmonei priklausančioje eTAKSI platformoje kaip taksi vairuotojas, dirbantis pagal individualios veiklos pažymas. Iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme atsakovas neturėjo nekilnojamojo turto. Pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų konstatavo, kad atsakovas kreipėsi į notarų biurą dėl G. B. palikimo priėmimo. Sudarytas paveldimo turto apyrašas, pagal kurį palikėjo turtą sudaro ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 237,44 Eur permoka UAB „Vilniaus vandenys“. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-11 išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-24413-779/2017 dėl ieškovės teisės priimti palikimą lygiomis dalimis su atsakovu pripažinimo, ieškinys atmestas, sprendimas įsiteisėjo 2017-10-12. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. rugsėjo 24 d. išraše nurodyta, kad atsakovui paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu nuosavybės teise priklauso ¼ dalis 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės: VW TOURAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2007-07-12, ir VW GOLF CABRIOLET, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 1994-04-21. Iš atsakovo 2016 metų metinės pajamų deklaracijos matyti, jog atsakovo pajamas sudarė 5 312,95 Eur 5 procentų tarifu apmokestinamų pajamų ir 2 534 Eur individualios veiklos pajamų, t. y., apie 654 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Atsakovo teigimu, sumokėjus mokesčius, atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 443 Eur. sumokėjus mokesčius per mėnesį atsakovas vidutiniškai uždirba apie 443 Eur sumą Atsakovas gyvena su motina ir seneliais iš motinos pusės 3 kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Byloje yra duomenys, jog atsakovui 2011 m. lapkričio mėn. buvo išoperuota tulžies pūslė. Atsakovas nurodė, kad yra įgijęs tik vidurinį išsilavinimą, 2012 metais buvo įstojęs į Mykolo Romerio universitetą sociokultūrinės edukacijos studijų programos nuolatines studijas, pirmais studijų mokslo metais gavo Valstybės remiamą paskolą studentams – 5 160 Lt, tačiau paskolos neužteko mokslams ir pragyvenimui, todėl studijas teko nutraukti dėl finansinių problemų. Suteikta paskola buvo baigta grąžinti 2017 m. balandžio 18 d.
26. Ieškovė žymiai geresnę atsakovo turtinę padėtį, nei nurodyta, grindė deklaratyviais teiginiais, kad atsakovo tikrosios pajamos yra didesnės, nei jis pats nurodė, taip pat straipsniais apie taksi paslaugas asmenų teikiančių asmenų galimai gaunamas pajamas. Minėta, jog pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovė teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių pakankamai gerą ir stabilią atsakovo turtinę padėtį. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas gautų pajamas iš kitos veiklos ar kad atsakovas gautų neapskaitytas pajamas iš taksi paslaugų veikos. Atsakovo nuosavybės teise valdomos transporto priemonės nėra naujos (2007 ir 1994 metų), jų vertė nėra didelė, atsakovas nėra įgijęs specialybės, dėl finansinių sunkumą atsakovui teko nutraukti studijas universitete, atsakovas tik po tėvo mirties paveldėjo ¼ dalį dviejų kambarių būti, iki tol atsakovas nuosavybės teise neturėjo nekilnojamojo turto. Taigi, atsakovo turtinė padėtis nevertintina kaip asmens, galinčio teikti ieškovei išlaikymą.
27. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai ar CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimai.
28. Nurodytų išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika dėl išlaikymo dydžio priteisimo vaiko poreikių tenkinimui. Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-175/2014).
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės sprendimo priėmimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
30. Remdamasi išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti arba keisti apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu, nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas yra atmestas. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
32. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 700 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, jog šias išlaidas sudaro advokato pagalba rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovo atstovė pateikė 2018 m. rugpjūčio 22 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 18/08/86 ir pinigų paėmimo kvitą Nr. 895134, patvirtinančius 700 Eur sumos sumokėjimą advokatei. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės atsakovo (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).
33. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo Nr. 1R-298/1K-290“, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo, valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punku,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui T. B. iš ieškovės A. B. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.