Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-03-30 · Civilinė byla Nr. e2-839-930/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-30
Bylos Nr.
e2-839-930/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17332-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Makelienė
Ieškovas
E. D.
Atsakovas
R. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-839-930/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17332-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė,sekretoriaujant Karolinai Petniūnienei,

dalyvaujant ieškovei E. D., ieškovės atstovui advokatui S. M., atsakovui R. D. (vaizdo konferencijos būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės ieškinys, kuriuo prašoma padidinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir priteisti iš atsakovo išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 220 Eur iki vaiko pilnametystės. Ieškinyje nurodoma, kad Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismo spendimu nustatyta, jog atsakovas yra ieškovės dukters K. R. tėvas, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas nepilnamečio vaiko išlaikymas, mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 400 Lt (115,85 Eur) nuo 2010-12-15 iki vaiko pilnametystės. Sprendimo priėmimo metu šalių dukrai buvo (duomenys neskelbtini) metai, šiuo metu jai yra 11 metų, vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje. Vaikui augant, didėja ir jo poreikiai. Vaiko poreikiams patenkinti ieškovė per mėnesį turi skirti ne mažiau nei 417 Eur: 150 Eur – maistui namuose, 42 Eur - maistui mokykloje, 20 Eur - vaistams, vitaminams bei kitoms sveikatos priežiūros išlaidoms, 40 Eur - mokyklos išlaidoms (sąsiuviniams, kanceliarinėms prekėms, pasiruošimui mokslo metams), 25 Eur – užklasinei veiklai, 10 Eur - išvykoms su klase, 40 Eur - drabužiams bei avalynei, 20 Eur - higienos prekėms, 10 Eur - telefono išlaidoms, 20 Eur -šeimos šventėms ir laisvalaikiui, 40 Eur - vaiko būsto išlaidų daliai. Nuo 2011 m. pablogėjo ir ieškovės turtinė padėtis. 2007 m. ieškovei diagnozuotas onkologinis susirgimas, blogėjant sveikatos būklei, 2018 m. pradžioje ji buvo priversta palikti darbą ir nuo tada nedirba. Ieškovė yra registruota darbo biržoje, tačiau nedarbo draudimo išmokų mokėjimas pasibaigė 2019 m. vasario mėnesį. Todėl šiuo metu ieškovė gyvena iš santaupų ir padedant dabartiniam gyvenimo draugui. Ieškovė jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi, jai priklauso automobilis, kurį 2017-10-17 įsigijo už 1400 Eur. Išlaikymo dukrai atsakovas nemoka, ieškovė gauna išmoką iš vaikų išlaikymo fondo.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad ieškovės šeima Tarnybai žinoma nuo 2008-02-21, buvo įtraukta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Ieškovė kartu su dukra gyvena nuomojamame vieno kambario bute, kuriame vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Tarnybos vertinimu, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis galimai užtikrintų nepilnamečio vaiko interesus ir poreikius.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad jos sveikatos būklė yra bloga, dėl stiprių nugaros skausmų yra apribotas jos darbo krūvis, ji dirba 0,75 etato. Šiuo metu ieškovė dirba pagal individualios veiklos pažymą pavežėja.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad nuo 2011 m. pasikeitė ekonominė situacija, vaikas pradėjo lankyti mokyklą, turi sveikatos problemų.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko su ieškinio reikalavimais. Papildomai paaiškino, kad laisvės atėmimo bausmę jis atliks iki 2022-01-16. Įkalinimo įstaigoje nedirba, tačiau sutinka, kad kauptųsi skola, o išėjęs į laisvę, galės teikti vaikui išlaikymą.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą, institucija informuota tinkamai, pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš į bylą pateiktos gimimo liudijimo kopijos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą K. R., gim. (duomenys neskelbtini). 2011 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo sprendimu šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai, mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 400 Lt (115,85 Eur) nuo 2010-12-15 iki vaiko pilnametystės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikui reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. ar iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

Ieškovė vaiko poreikių pasikeitimą grindžia išaugusiais vaiko būtinaisiais poreikiais, atsiradusiomis išlaidomis ugdymui, popamokinei veiklai, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui ir pasikeitusia rinkos situacija, t. y. išaugusiomis rinkos kainomis. Sprendžiant dėl šalių dukters poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad teismui 2011-04-28 priimant sprendimą, jai buvo (duomenys neskelbtini) metai. Šiuo metu šalių dukrai yra daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų. 2019-05-02 pažymos duomenimis, ji lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Byloje nėra ginčo dėl to, kad padidėjo vaiko poreikiai, pradėjus lankyti mokyklą, atsirado nauji poreikiai.

Vaiko išlaikymui reikalingą sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017). Vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, teismų praktiką. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovės nurodytos išlaidos yra iš dalies pagrįstos į bylą pateiktais kvitais, kurie įrodo maisto prekių, higienos priemonių, kanceliarinių prekių įsigijimą. Ieškovės nurodytos išlaidos maistui namuose ir mokykloje, aprangai, būstui yra susijusios su minimaliais kiekvieno asmens poreikiais ir nėra neprotingai didelės.

Vaiko sveikatos priežiūrai ieškovė nurodo skirianti 20 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai dažnai serga sezoninėmis peršalimo ligomis, kurių gydymui susirgus patiriamos nemažos išlaidos, į tai, kad reikalinga ir profilaktiškai rūpintis vaiko sveikata perkant vitaminus, 20 Eur per mėnesį suma sveikatos poreikiams taip pat nėra neprotingai didelė. Be to, į bylą pateikti duomenys, įrodantys, kad šalių dukra turi specialių poreikių, t. y. turi regėjimo problemų, jai yra reikalingi akiniai, kurie, sprendžiant iš į bylą pateiktų duomenų, perkami kartą per kelis metus, o lęšiai keičiami kasmet.

Ieškovės nurodytos 20 Eur per mėnesį dydžio išlaidos higienos priemonėms, į kurias įskaičiuojamos ir išlaidos buities prekėms (5 Eur skalbimo milteliams, skalavimo priemonėms), vaiko kirpimui, yra realios ir protingo dydžio.

Ieškovė nurodė dideles, net 40 Eur per mėnesį išlaidas mokyklos prekėms. Visuotinai žinoma, kad didelės sumos išleidžiamos prieš kiekvienus mokslo metus, perkamos knygos ir pratybos, mokslo metų eigoje reikia papildyti pasibaigusias priemones. Kainuoja ir edukacinės išvykos, šventės, dovanos mokytojams, renkami pinigai kitoms klasės reikmėms. Pažymėtina, kad atsakovas ieškovės nurodytų poreikių mokyklos reikmėms dydžio neginčijo.

Šalių nepilnametei dukrai yra (duomenys neskelbtini) metų. Tokio amžiaus vaikas naudojasi mobilaus ryšio telefonu. Ieškovės nurodytos išlaidos šiam poreikiui tenkinti yra realios ir protingo dydžio.

Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Ieškovės nurodytos išlaidos vaiko laisvalaikiui ir popamokinei veiklai nėra didelės.

Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius, visuma, sprendžia, kad nuo 2011-04-28, kuomet šalių dukrai buvo trys metai ir šeši mėnesiai ir kuomet teismo sprendimu iš atsakovo vaiko išlaikymui buvo priteisti 400 Lt per mėnesį, šalių vaiko poreikiai išaugo. Šiuo metu vaikui priteistas išlaikymas negali būti laikomas patenkinančiu net minimalius vaiko poreikius. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su visomis ieškovės nurodytomis vaiko išlaidomis, neginčijo vaiko poreikių ir jam tenkinti skiriamos išlaidų sumos. Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyta suma šalių vaiko išlaikymui yra pagrįsta.

Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei išlaikytinių skaičių. Kaip jau buvo minėta šiuo atveju ieškinio dalykas yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis.

2011-04-28 sprendime konstatuota, kad sprendimo priėmimo metu atsakovas neturėjo jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. VĮ Registrų centras duomenimis ši aplinkybė nėra pasikeitusi. Kaip ir 2011 m., atsakovas nedirba ir atlieka bausmę laisvės atėmimo įstaigoje. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovo vardu registruotų juridinių asmenų akcijų, nario ar dalininko teisių nėra. Duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių ar turėtų sveikatos problemų, kurios mažintų jo darbingumo lygį, byloje nėra.

2011-04-28 sprendime konstatuota, kad sprendimo priėmimo metu ieškovė nedirbo, nes mokėsi vidurinėje mokykloje, jos pajamas sudarė 315 Lt dydžio socialinė pašalpa bei 52 Lt dydžio vaiko išmoka, nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturėjo. VĮ Registrų centras, Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto, juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių šiuo metu nėra. VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė (pirmosios registracijos data 2008-04-15). Duomenų, apie turimus kitus išlaikytinius, byloje nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė nuo 2018-06-14 registruota darbo biržoje, nurodė, kad verčiasi individualia veikla – teikia pavežėjimo paslaugas. Iš metinės 2018 m. pajamų deklaracijos matyti, kad 2018 m. ieškovės gautos pajamos sudarė 3218 Eur, t.y. 268,17 Eur per mėnesį. Kadangi atsakovas neteikia vaikui išlaikymo, šalių dukra nuo 2011-11-24 gauna 68,40 Eur dydžio vaiko išlaikymo išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo. Iš į bylą pateiktų ieškovės 2019 m. balandžio mėnesio medicininių duomenų matyti, kad ieškovei buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), taikytas 12 dienų operacinis gydymas, rekomenduota vengti darbo metu ilgai fiksuotos darbo pozos, sunkių daiktų kėlimo. Ieškovė turi finansinių įsipareigojimų, yra sudariusi investicinio draudimo sutartį dukters naudai, mėnesio įmokos sudaro 30 Eur.

Taigi iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis, lyginant su 2011 m., nepasikeitė. Ieškovė, nors ir pradėjo dirbti, lyginant su 2011 m. jos pajamos ženkliai neišaugo, atsirado sveikatos problemų, kurios turi įtakos jos galimybių pilnaverčiai dirbti sumažėjimui. Tuo tarpu atsakovas, būdamas jauno amžiaus, sveikas ir darbingas asmuo (duomenų apie tai, kad jo darbingumas yra apribotas į bylą nepateikta), privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti. Dar 2011 metais, priimant teismo sprendimą dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo teismo sprendime nurodyta, kad aplinkybė, jog atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesudaro pagrindo nepriteisti iš jo išlaikymo vaikui už laikotarpį iki laisvės atėmimo bausmės pabaigos. O atlikęs laisvės atėmimo bausmę jis turės galimybę susirasti darbą ir teikti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą. Be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, jai tenka didesnė rūpinimosi vaiku našta, todėl atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimais, teismas tenkina ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir priteisia iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą, mokamą po 220 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. birželio 7 d.) iki vaiko pilnametystės.

Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeitus priteisto išlaikymo dydį, nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau lieka ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą padidinti išlaikymą mokėjimo. Ieškinys patenkintas 100 procentų, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 28 Eur žyminis mokestis ((220 Eur – 115,85 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei buvo teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Į bylą pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos duomenimis, valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 144,50 Eur. Teismui tenkinus ieškovės ieškinį visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 144,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Byloje taip pat susidarė 8,53 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios taip pat priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.208 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1353-391/2011 nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo R. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. birželio 7 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise palikti ieškovę E. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. D., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 36,53 Eur (trisdešimt šešis eurus 53 euro centus) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo R. D., gim. (duomenys neskelbtini), 144,50 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ramunė Makelienė