Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2007 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, paskirta 4 MGL dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. vairuodamas kelių transporto priemonę neblaivus, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent, jis 2019 m. balandžio 30 d., apie 00.20 val., būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,13 promilių etilo alkoholio koncentracija, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę <...> neblaiviems <...>.“, ir 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, <...>, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, t. y. Vilniuje, tamsiu paros metu važiuodamas Liepkalnio gatve, kryptimi nuo Vilniaus centro link Rudaminos, buvo neatidus ir neatsargus, ties Servečės g. 1-u pastatu nesugebėjo vairuojamo automobilio suvaldyti, nuvažiavo nuo kelio į dešinę ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą ir į medį. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio keleivis (duomenys neskelbtini) pilietis D. S., gimęs (duomenys neskelbtini) m., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis R. P. teisme parodė, kad D. S. buvo jo pagalbinis darbininkas, kartu dirbo nuo balandžio 10 d. 2019 m. balandžio 30 d. ryte nuvažiavo pas D. S., jam buvo bloga, nes išvakarėse buvo stačiatikių Velykos. Jie nusprendė į darbą nevažiuoti ir kartu mašinoje vartojo alkoholį. Tuo metu jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Apie 12 val. gėrė „ant dviejų“ „Starkos“ 200 g., praėjus 4-5 val., pakartojo taip pat „Starkos“ „fleškutę“. Paskui nukentėjusysis nupirko 0,7 l „Starkos“, buvo jau apie 18 val. Gėrė (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusysis gyveno. D. S. neturėjo deklaruotos gyvenamosios vietos, atvažiavo atidirbti skolas. Ten kur jis gyveno, buvo neįrengtos patalpos, dar vyko statybos. Dirbo pas kažkokį A. „S.“. Kas vyko po 18 val. jis (R. P.) nieko nepamena, išskyrus smūgį į medį, nors nei paties atsitrenkimo, nei kaip išgėrė 0,7 l. „Starkos“ butelį, nebepamena, bet po to matyt dar gėrė, nes mašinoje rado du butelius. Po smūgio jis atsigavo keleivio vietoje. Abu buvo prisisegę. Kažkas atidarė dureles ir jie abu išlipo. Pasižiūrėjo tamsoje į mašiną, bet D. pasidarė bloga, skundėsi rankos skausmu, tada jį pasodino į keleivio vietą. Jis po to prisėdo šonu, kojomis į lauką, į vairuotojo vietą. Kas vairavo, jis (R. P.) sėdėjo keleivio vietoje, todėl greičiausiai vairavo D.. Iš vairuotojo pusės dureles atidarė liudininkas. Kol neatidarė, išlipę iš mašinos nebuvo. Įvykio metu susižalojo tik alkūnę. Su liudytoju, kuris atvažiavo dureles nekalbėjo, tik sakė laukti policijos ir greitosios. Iškvietė liudytojas. Kai vartojo alkoholį, mašinos rakteliai buvo šalia rankinio stabdžio padėti, mašinoje, ten tokia daiktadėžė yra. Iš nukentėjusiojo žodžių žino, kad (duomenys neskelbtini) jis vairavo. Vilniaus D. S. nelabai pažinojo, bet (duomenys neskelbtini) pas jo mamą yra buvęs, apie 1,5 savaites gyveno pas ją. Jie važiavo tuo keliu, kuris veda pas jo mamą, kaip ten atsidūrė nepamena. D. ten yra buvęs, kurį laiką net gyveno. Nukentėjusysis lietuvių kalbos nemokėjo ir nesuprato, su juo bendraudavo rusiškai. Žino, kad nukentėjusysis nurodė jį vairuotoju, bet nežinojo motyvų, mano, kad nusprendė jo sąskaita užsidirbti pinigų. Mašina įvykio metu nebuvo drausta, ji priklauso (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną nukentėjusiojo bendri išvaizdos požymiai - apie (duomenys neskelbtini) metus, apytiksliai, panašaus ūgio ir kūno sudėjimo, sveria apie 60-70 kg, plaukų spalva - tokia pat kaip jo, tamsūs, turėjo iki 1 cm barzdą. Veido išskirtinių bruožų nebuvo, galėjo būti sulysęs, nes 1,5 mėnesio nevalgė normalaus maisto. Nukentėjusysis buvo su džinsinėmis kelnėmis, marškinėliais ir mėlynos spalvos džinsiniu švarkeliu. Jis (R. P.) buvo apsirengęs juodai, su statybinėmis kelnėmis, batais, barzdelės neturėjo. Kepurės jis (R. P.) neturėjo, ar D. turėjo, nežino. Pirmiausia atvažiavo greitoji, po to policija, D. uždėjo ant kaklo apsauginį gaubtą ir su neštuvais išnešė. Po greitosios atvažiavo policija, tikrino girtumą, taip pat reporteriai atvažiavo ir nufilmavo agresyviai besielgiantį. Jis prašė kad jį pristatytų į ligoninę, nes labai skaudėjo ranką. Po Lazdynų ligoninės, nuvežė į areštinę. Nežino, kas pareigūnams nurodė, kad jis buvo vairuotojas. Galėjo liudininkas nurodyti, bet kuriuo atveju, jis vienintelis ant kojų stovėjo, o D. išvežė. Lankė D. S. ligoninėje, pretenzijų dėl mašinos jam nereiškė, atleido dėl sugadinimo. Po to, kai nukentėjusysis nurodė, kad jis (R. P.) vairavo, sužinojo gegužės mėn., po jo išvykimo į (duomenys neskelbtini). Iki tol nežinojo, dar turėjo išpirkti jo pasą, kurį jis buvo užstatęs darbininkams. Po to jam skambino nukentėjusysis ir klausė, kada jam perves pinigus už tai, kad gulėjo ligoninėje. Prisimena nukentėjusiojo raštelį, kuriame jis parašė, kad pretenzijų neturi. Koks buvo to raštelio tikslas – nežino, sakė dėl medicinos išlaidų, nes jis buvo nedraustas, prašė padėti išvykti iš Lietuvos, dėl to jis davė pinigų, kad galėtų išvykti – 250 EUR. Pareigūnų tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad įvykio vietoje jis nežinojo, kas vairavo, nes tuo metu jis neatsiminė. Po įvykio jam buvo padaryta tik keletas nubrozdinimų, bet visi drabužiai ir bagažinė buvo kruvini. Tai buvo D. S. kraujas. Ikiteisminio tyrimo metu R. P. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad 2019 m. balandžio 29 d., apie 8 val., susitiko su pažįstamu D. (tikslių duomenų nežino, kadangi su minėtu piliečiu susipažino maždaug prieš savaitę), žino, kad šis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Jis turėjo 200 g „Starkos“, pasiūlė šiam išgerti, šis sutiko. Kai išgėrė jo turėtą alkoholį, D. iš kažkur atnešė dar „Starkos“, kiek išgėrė, tiksliai neatsimena. Sekantį ką atsimena, tai, kad jie važiuoja Liepkalnio g. link Rudaminos, jam priklausantį automobilį vairuoja D., kas vyko toliau, vėl neatsimena. Tada atsimena, kad įvyko eismo įvykis ir jie išlipa iš mašinos, jis – iš keleivio vietos, D. – iš vairuotojo. Išlipus, D. pasidarė bloga, todėl, šis atsisėdo į keleivio vietą. Neužilgo atvažiavo greitoji, dar po kažkiek laiko – policija. Kas vyko toliau įvykio vietoje, neatsimena (t. 1, b. l. 66). Papildomai apklaustas R. P. 2020 m. sausio 20 d. parodė, jog neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Jis suprato jam įteikto pranešimo apie įtarimą pagal BK 281 straipsnio 2 dalį esmę. Patvirtina savo parodymus, duotus 2019 m. balandžio 30 d. Savo kaltės nepripažįsta, nes automobilio „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis nevairavo, jį vairavo pats nukentėjęs (duomenys neskelbtini) pilietis D. S.. Prašo prie jo apklausos protokolo pridėti D. S. ranka 2019 m. gegužės 17 d. parašytą ir jų abiejų pasirašytą prašymą rusų kalba (t. 1, b. l. 77).

Nukentėjusysis D. S. teisme parodė, kad įvykio metu gyveno (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini) darė tvorą. Kadangi į (duomenys neskelbtini) buvo per toli važiuoti, R. P. vežiodavo pas motiną. Buvo pravoslavų Velykos ir su R. P. (duomenys neskelbtini) dirbo iki 11 valandos bei kartu išgėrinėjo. Visą dieną gėrus, vakarop jau buvo girti. Nusprendė nevažiuoti pas jo motiną, o pernakvoti objekte, automobilyje. Maždaug 23 val.-23.30 val. P. pasiūlė nuvažiuoti į naktinę parduotuvę. Nenorėdamas vienas likti, kartu su juo nuvažiavo į naktinę parduotuvę, nupirko alkoholio ir važiavo atgal į objektą. Jis kelio ten nežino, manė, kad iš naktinės parduotuvės važiuoja atgal į statybas, nakvoti automobilyje, bet, matyt, R. P. važiavo pas motiną. Prašė jo sustoti ir niekur nevažiuoti, nes jis jau vinguriavo. R. P. pradėjo lėčiau važiuoti, galvojo, kad lėtai pavyks nuvažiuoti. Gal priešpriešais važiavo kokia mašina, ar jam tik pasirodė, bet R. P. nuvažiavo nuo kelio. Prisimena mašinų lempas, stulpą ir smūgį, toliau nieko. Po to pamena, kad buvo reanimacijoje, jam buvo skalpas nuimtas, beveik viršugalvio nebuvo, raktikaulis sulaužytas, dešinė ranka išsukta į kitą pusę, buvo sutraiškyti du slanksteliai, koja susiūta. Ilgai niekas negalėjo ištraukti iš mašinos. Pirmą dieną buvo 3-4 operacijos atliktos, 5-6 dieną pradėjo lėtai vaikščioti. Per tą laikotarpį, kol buvo ligoninėje, R. P. keletą kartų buvo atvažiavęs, prašė prisiimti kaltę sau, pasakyti, kad buvo už vairo. Jis pasakė, kad tai neįmanoma, net jeigu ir norėtų, nes yra likę atspaudai, kraujo pėdsakai. Toje vietoje, kur jis sėdėjo, buvo didelė kraujo bala. R. P. pasakė, kad pašnekės su advokatu, kažką nuspręs, nes jam atims teises ir mašiną, kuri pirkta lizingo būdu, kad jį gali pasodinti. Pasakė, kad sumokės už ligoninę, moralinę, materialinę žalą atlygins, kad tik prisiimtų kaltę, žadėjo aukso kalnus. Sveikas protas neleido meluoti tyrimui. Papasakojo viską, kaip buvo, ir R. P. labai supyko. Jis turėjo jo užsienietišką pasą, o jam buvimo laikas Lietuvoje baiginėjosi, turėjo grįžti į (duomenys neskelbtini). Todėl tam, kad atgautų pasą, jis liepė parašyti, kad neturi pretenzijų, kad nesodintų jo ir, kad jis nekaltas. Jis taip ir padarė, tik, kad grąžintų pasą ir duotų pinigų grįžimui į (duomenys neskelbtini), nes kitaip būtų deportuotas. Paskui R. P. buvo piktas, nes kaltės neprisiėmė, pasakė, jog ant jo viską pakabins, nes jis tuo metu jau bus (duomenys neskelbtini), pinigų neturi, negalės advokato pasamdyti. Jis nori, kad R. P. atsakytų pagal įstatymą, nes tai jis padarė avariją, važiavo girtas ir užmigo už vairo. Dėl jo kaltės jis liko neįgalus visam gyvenimui, nors į Lietuvą važiavo užsidirbti, kad galėtų grąžinti skolą. Tai buvo pirmas apsilankymas Lietuvoje, iki avarijos prabuvo du mėnesius. Turi (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą, bet vairuoja blogai, į Lietuvą teisių nebuvo pasiėmęs, nevairavo. Įvykio metu automobilį vairavo R. P.. Lietuviškai kalbėti nemoka. Buvo apsirengęs mėlynos spalvos džinsais ir mėlynu megztiniu. R. P. buvo su darbiniais rūbais, atrodo juodais, su liemene arba striuke, ir kepure su snapeliu. P. turėjo kepurę, jis - ne. Kas vyko po įvykio, kaip greitoji atvažiavo, nepamena, atsibudo jau ligoninėje. Įvykio metu buvo keleivio sėdynėje, prisisegęs. Spėja, kad eismo įvykio metu buvo prispaustas, nes koja buvo mėlyna. Jam buvo sulaužytas kaklas, koja, galva kabėjo, raktikaulis buvo sulaužytas, kairė ranka sulaužyta, dešinė – išsukta. Mano, kad iš automobilio tokioje būsenoje išlipti negalėjo. Prieš tai su R. P. yra važiavęs pas jo motiną, tačiau pats pas ją nenuvažiuotų, nes eismas per sudėtingas ir apskritai yra nevairuojantis. Nors su R. P. tuo maršrutu važiavo 3-4 kartus, bet net neįsivaizduoja į kokią pusę jo kaimas buvo. Pirmoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu neminėjo alkoholio, nes pergyveno dėl savo gyvybės. Buvo patyręs daug lūžių, sudaužyta galva, buvo be paso, be pinigų, svetimoje šalyje, bijojo dėl savo gyvybės. R. P. ateidavo į ligoninę ir galėjo pastumti, o nukritus – bet kas galėjo nutikti. R. P. įkalbinėjo prisiimti kaltę sau, prašė nesakyti apie alkoholį. Jis netiesos nesakė, tiesiog nepasakė visos tiesos. Kai buvo atvykęs papildyti parodymus, buvo su pažįstamu, todėl nebijojo ir pasakė, kaip buvo iš tikrųjų. Iš pradžių jo pasą turėjo darbų vykdytojas – R. P. draugas, buvo jį paėmęs, kad ko nepavogtų. Kai pakliuvo į avariją, tas darbų vykdytojas, jo pasą atidavė R. P.. Pasą atgavo po susitikimo su advokatu, pas kurį parašė, kad neturi pretenzijų. Kai gulėjo ligoninėje paso neturėjo, jis buvo pas R. P., ateidamas aplankyti, apie tai nuolat sakydavo. Pasą atidavė R. P.. Iki eismo įvykio su R. P. nebuvo jokių konfliktų. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 8 d. D. S. parodė, jog 2019 m. balandžio 29 d., apie 10 val., pas jį į (duomenys neskelbtini), kur jis nuomoja namą, atvažiavo jo pažįstamas R. P.. Su šiuo jis susipažino maždaug prieš mėnesį per bendrus pažįstamus. Buvo stačiatikių Velykos, todėl jie su R. išgėrė butelį brendžio, 0,5 l ar 0,7 l talpos. Apie 16 val. jie su R. P. nuvažiavo į Vilnių, kur vaikščiojo po parduotuves, tiesiog po miestą, taip pat R. važinėjo savo reikalais, o jis – visur su šiuo. Jie važinėjo R. automobiliu „Volkswagen Touran“, kurį šis pats ir vairavo. Jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Per tą laiką jis dar vartojo brendžio. Vienu momentu šis paliko jį kažkuriame naktiniame bare, o pats išvažiavo su kažkuo susitikti. Bare jis vartojo dar brendžio. R. grįžo jo maždaug po 2 valandų, t. y. arti vidurnakčio. Jam nepasirodė, kad R. buvo neblaivus. Tačiau tuo momentu jis pats buvo gana girtas. R. pasakė, kad reikia kažkur pernakvoti, bet nevažiuoti į (duomenys neskelbtini), kur šis gyvena. Iš šio žodžių jis suprato, kad jie važiuos pas šio mamą, kuri gyvena netoli (duomenys neskelbtini). Jie su R. įsėdo į automobilį „Volkswagen Touran“. R. sėdo vairuotojo vietoje, o jis – šalia šio, t. y. priekinėje keleivio vietoje, ir jie išvažiavo. Kokiomis gatvėmis jie važiavo, pasakyti negali, nes nepažįsta miesto. Prisimena, kad jiems važiuojant, lygtai, kažkas perbėgo jiems kelią priekyje automobilio. R. staigiai pasuko vairą į kairę. Jis pamatė priešpriešais atvažiuojančio automobilio šviesas ir tuo metu R. pasuko vairą į kitą pusę. Tada prisimena, kad buvo du smūgiai. Vienas iš jų, lyg tai, buvo į gatvės apšvietimo stulpą. Nuo smūgio sprogo oro pagalvės. Automobiliui sustojus, jie abu iškart išlipo iš jo. R. pasakė, kad viskas, atvažiavo. Po to paėmė brendžio butelį, kurį jis nusipirko naktiniame bare, ir atsigėrė iš jo. Po to padavė jam šį butelį ir jis irgi išgėrė. Po to jis įsėdo atgal į automobilį. Girdėjo prie automobilio kitų žmonių balsus, bet šių jau nematė. Sėdėdamas automobilyje „Volkswagen Touran“, priekinėje keleivio vietoje, greičiausiai, prarado sąmonę. Kai atsigavo, buvo jau ligoninėje, reanimacijoje, po operacijų. Kas iškvietė medikus ir policijos pareigūnus į įvykio vietą, jis nežino. Nori patikslinti, kad ryte jie turėjo tik tai 0,2 l talpos buteliuką brendžio. Iš jų 150 ml išgėrė jis, o R. – tik tai 50 ml. O į Vilnių jie išvažiavo tik tai 16 val., kai R. pasitikrino alkotesteriu, kurį turėjo su savimi, ir pasakė, kad jie jau gali važiuoti (t. 1, b. l. 27-28, 31). Papildomai apklaustas 2019 m. birželio 18 d. D. S. parodė, jog 2019 m. balandžio 29 d. nuo pat ryto su R. P. Pavilnyje nelegaliai dirbo pas vieną žmogų – A. T. (jei tiksliai prisimena pavardę), darė prie šio namo tvorą. Nuo ryto, jie su R. P. dirbdami, pradėjo vartoti alkoholį, gėrė brendį. Jie dirbo iki 20 val. ir per tą laiką abu išgėrė 2 litrus brendžio. Po darbų jis pasiūlė R. P. namo nevažiuoti, o išsimiegoti šio automobilyje. Tačiau šis nesutiko, todėl jie įsėdo į R. P. automobilį „Volkswagen Touran“ su daniškais numeriais (jų neprisimena) – R. P. sėdo prie vairo, o jis – priekinėje keleivio vietoje, ir išvažiavo iš jų darbo vietos. Pirmiausia nuvažiavo į artimiausią naktinę parduotuvę. Parduotuvėje nusipirko dar du butelius brendžio, po 0,5 l. Vieną iš tų butelių išgėrė vietoje, pačioje parduotuvėje. Antrą butelį pasiėmė su savimi. Po šito jie dar kažkur važinėjo, buvo užvažiavę pas R. P. kažkokį draugą, kurio jis nepažįsta. Jis jau jautėsi pavargęs ir norėjo tik namo. R. P. nutarė, kad jie važiuos pernakvoti pas šio mamą, kuri gyvena kažkur už miesto. Kur ji gyvena, pasakyti negali, nežino šių vietovių. Jis sutiko. Kokiomis gatvėmis jie važiavo, pasakyti negali, tiesiog jų nežino. Jiems bevažiuojant, pajuto, kad R. P. vairuojamas automobilis „Volkswagen Touran“ pradėjo keisti trajektoriją ir važiuoti į dešinę, po ko, nuvažiavęs nuo kelio, automobilis trenkėsi į stulpą. Ar po to jis dar į kažką atsitrenkė, neprisimena, nes po pirmo smūgio prarado sąmonę. Nori pažymėti, kad viskas įvyko labai greitai, kadangi jų važiavimo greitis irgi buvo nemažas, apie 100 km/val. Mano, kad nuo kelio jie nuvažiavo dėl to, kad R. P. tiesiog užmigo prie vairo. Kas į įvykio vietą iškvietė medikus ir policijos pareigūnus, jis nežino, atsigavęs įvykio vietoje nebuvo. Atsigavo tik tai ligoninėje, reanimacijos palatoje. Nori pabrėžti, kad ne tik eismo įvykio metu, bet ir visą tą vakarą automobilį „Volkswagen Touran“ su daniškais numeriais vairavo tik tai R. P.. Jis prie šio automobilio vairo nei karto prisėdęs nebuvo. Pirmos apklausos metu jis davė klaidinančius parodymus todėl, kad R. P. ne kartą buvo atėjęs pas jį į ligoninę, grasino jam, sakė prisiimti šio kaltę. Šis taip pat sakė, kad nesakytų, jog dirbo nelegaliai pas šio draugą A. T., nes pastarasis gali turėti problemų dėl to. Apgailestauja, kad klaidino tyrėją ir prašo vadovautis jo parodymais, kuriuos davė šiandien (t. 1, b. l. 30).

Liudytojas R. S. (R. S.) teisme parodė, kad kaltinamojo nėra matęs. Negali pasakyti, ar yra matęs nukentėjusįjį. Tą dieną su šeima važiavo iš Salininkų. Prie pat žiedo pasigirdo kažkoks neaiškus garsas, lyg stabdžių cypimas. Nusukus link Liepkalnio, mašinų kelyje daug nebuvo, atrodo, niekas net nevažiavo. Važiuojant link Liepkalnio, pamatė akmenis ir daug smėlio, pasisukęs į kairę sustojo ir pamatė nuo kelio nuvažiavusį automobilį, bet šalia jo nieko nebuvo. Privažiavo arčiau. Sustojo ir kiti važiavę žmonės, kartu pribėgo prie automobilio. Kai pirmą kartą pamatė tą automobilį, šalia jo niekas nestovėjo. Po to vienas pribėgęs vaikinukas bandė atidaryti vairuotojo pusės dureles, bet nepavyko. Po kurio laiko jis iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, o pats išvyko. Kas buvo paskui - nežino. Prie jo iš automobilio niekas neišlipo. Automobilis buvo „VW Touran“, numeriai nelietuviški. Jame buvo du keleiviai, sėdėjo veidus palenkę į apačią. Ar buvo sužaloti, nepasakys. Vienas buvo su kepure, greičiausiai, šalimai sėdėjęs, kaip keleivis. Vienas iš asmenų bandė kažką sakyti, bet žmogiškų žodžių nebuvo. Tas, kuris buvo su kepure, buvo su nedidele barzdele. Atrodo jis buvo keleivis. Vairuotojas labiau veidą į šoną buvo nusukęs, nesimatė veido. Nepasakys, kokia kalba kalbėjo ir kuris iš jų, nėjo suprasti, ką kalba, veidų neįsižiūrėjo. Kadangi daug laiko praėjo, galėjo kažką ir supainioti. Ikiteisminio tyrimo metu, kai kurias aplinkybes geriau atsiminė, bet pasilieka prie teismo posėdyje duotų parodymų. Mano, kad durelės prie jo, vis tik, nebuvo atidarytos. Lyg ir girdėjo sakant „nereikia jokios pagalbos, viskas yra gerai“. Tikriausiai, lietuviškai pasakė, nežino kuris. Greičiausiai keleivis, bet negali tvirtinti. Iš automobilio dešinės pusės nebuvo priėjęs, buvo iš kairės, langas buvo atidarytas iš vairuotojo pusės. Atsimena, kad vienas jų buvo su kepure, bet kuris, tiksliai nepamena. Išvaizdą apibūdino ikiteisminio tyrimo metu, dabar nebepamena. Kai išvažiavo iš įvykio vietos, žmonių ten liko nemažai, bet policijos dar nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 20 d. R. S. parodė, kad 2019 m. balandžio 30 d., apie 00.20 val., jis, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo Salininkų link Liepkalnio. Buvo tamsu, kelias apšviestas, įrengtas apšvietimas. Priešpriešais automobiliai nevažiavo, o važiavo jam iš paskos. Jis važiavo su įjungtomis artimosiomis šviesomis, kadangi kelias apšviestas. Jis važiavo kartu su savo žmona, kuri sėdėjo priekinėje automobilio sėdynėje, ir mažamečiu vaiku, kuris sėdėjo ant galinės sėdynės. Jis važiuodamas jokio smūgio garso negirdėjo ir jokio įvykio nematė. Važiuodamas apšviestu keliu pastebėjo ant kelio, kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje, ant asfalto, išbirusį smėlį ir akmenis, betono luitų, galimai nuo apšvietimo stulpo. Jam kilo įtarimas, kad kažkas čia negerai, tada pamatė kairėje kelio pusėje griovyje stovintį automobilį. Jį pravažiavo, tačiau, supratęs, kad gal įvyko eismo įvykis ir žmonėms reikalinga pagalba, apsisuko ir grįžo prie griovyje esančio automobilio. Sustojęs kelkraštyje nuėjo prie griovyje stovinčio automobilio „Volkswagen Touran“, tamsiai mėlynos spalvos, kurio valstybinis numeris buvo užsienio valstybės. Jis ėjo vienas, žmona liko su vaiku automobilyje. Tuo metu, kol jis apsisukinėjo, sustojo jam iš paskos važiavęs automobilis (koks, nežino), iš kurio atbėgo aukštas vaikinas ir priėjęs prie automobilio „Volkswagen Touran“ atidarė vairuotojo dureles, durelės atsidarė sunkiai, atplėšė su jėga. Mano, kad vairuotojo vietoje sėdintis vyras negalėtų pats atidaryti, nes durelės buvo sulankstytos. Vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gal vyresnis, smulkaus kūno sudėjimo, su barzdele, tamsiais plaukais, apsirengęs tamsiai, kaip tiksliai, neprisimena, gal su džinsine liemene. Vyras kalbėjo lietuviškai. Vyras sakė, kad jokios pagalbos nereikia, kad šiems viskas gerai, policijos nereikia. Vyras kalbėjo nerišliai, susidarė įspūdis, kad šis neblaivus. Keleivio vietoje sėdėjo stambesnis vyras, buvo su kepure su snapeliu, kaip apsirengęs, neprisimena. Keleivis sėdėjo rankomis atsirėmęs į priekinę panelę. Vyras, sėdintis keleivio vietoje, nieko nekalbėjo. Ant vyrų rūbų ar kūno jokio kraujo nesimatė, neatrodė, kad vyrai būtų nukentėję, šie buvo ramūs, niekuo nesiskundė. Kai jie priėjo prie automobilio, visos automobilio durelės buvo uždarytos. Automobilio „Volkswagen Touran“ buvo sulamdytas priekis ir vairuotojo pusė, o iš dešinės pusės priėjęs jis nebuvo, todėl nematė. Automobilio „Volkswagen Touran“ priekinė dalis buvo nukreipta į kelią. Jis paskambino pagalbos telefonu Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Į įvykio vietą prisirinko daug žmonių. Kol jis buvo įvykio vietoje iš automobilio „Volkswagen Touran“ niekas nebuvo išlipęs. Jis pranešė telefonu apie įvykį ir pabaigęs pokalbį su 112 operatoriumi išvažiavo, policijos ir medikų nesulaukė, kas vyko vėliau, nežino. Jo žmona nieko nematė, kadangi sėdėjo su vaiku automobilyje (t. 1, b. l. 54).

Liudytojas N. P. teisme parodė, kad 2019 m. dirbo Kelių policijos vyr. patruliu. Kaltinamojo nėra matęs. 2019 m. balandžio 30 d. įvykį Liepkalnio gatvėje sunkiai atsimena, bet pamena, kad buvo du žmonės. Pašalinių, atrodo, visai nebuvo. Vienas asmuo lauke vaikščiojo, tą gerai atsimena. Kitas mašinoje sėdėjo. Negalėjo patvirtinti, kad R. P. sėdėjo. Laukė kito ekipažo, nes vairuotojas įpūtė daugiau normos, ir kažkiek kalbėjo. Asmuo sakė, kad iš Norvegijos grįžęs, šiek tiek „baliavojo“. Mašina, atrodo, norvegiška buvo. Kadangi kaltinamasis iš po sėdynės ištraukė dokumentus, tai buvo nuspręsta, kad jis ir vairavo. Tai buvo aišku. Kitas asmuo buvo visiškai girtas, nieko nekalbėjo. Su vairuotoju lietuvių kalba kalbėjosi. Vairuotojas buvo visiškai sveikas, o keleivis – kraujuotas. Keleivis buvo mašinoje, sėdėjo keleivio vietoje. Atvykus greitajai, jį ištraukė kaip maišą, greičiausiai, ir nuo alkoholio ir nuo smūgio toks buvo (žiūryklėje turi būti parašyta, kad buvo gautas pranešimas ir kada mes atvykome. Neatsimena, ar keleivis buvo prisisegęs, jis visai nekalbėjo, asmens dokumento su savimi neturėjo. Iš pradžių kaltinamasis neigė, kad vairavo, tik vėliau prisipažino vairavęs.

Liudytoja A. V. teismo posėdyje parodė, kad pagal iškvietimą atvyko į Liepkalnio gatvę. Ten buvo nuo kelio nuvažiavęs automobilis „Volkswagen“, automobilis buvo stipriai apgadintas. Automobilis buvo su užsienietiškais numeriais, jame buvo daug statybinių instrumentų. Tikrai atsimena, kad buvo du vyrai, vienas iš jų buvo sužeistas ir kruvinas. Iš pažiūros abudu buvo neblaivūs. Paskui buvo tikrinamas blaivumas. Tas, kuris buvo sužalotas, nelabai bendravo, neatsakys, ar sužalotasis asmuo buvo išlipęs iš mašinos. Negali pasakyti, ką jis sakė ir kokia kalba kalbėjo, kurioje vietoje jis buvo, taip pat nepamena. Jie iškvietė greitąją ir jį išvežė. Kokia buvo jo būklė – nežino, buvo rimtai sužeistas eismo įvykio metu. Lauke žmogus buvo išlipęs, bet neatsimena, ar tai kaltinamasis. Jie panašaus sudėjimo buvo. Vienas vyriškis laukė tikrai lauke, normaliai vaikščiojo. Nepamena, ar lauke vaikščiojęs asmuo buvo sužalotas. Vaikščiojęs asmuo, atrodo, pateikė dokumentus, pats sakė, kad mašina jo, nesenai iš užsienio grįžo. Nepamena, kokia kalba su juo kalbėjo, veido bruožų neatsimena. Atrodo, buvo abudu be barzdų. Automobilis buvo sumaitotas, nubrozdintas, labiausiai buvo apgadinti priekis ir šonai.

Apžiūros protokole Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. Majauskaitė-Čobot, susipažinusi su jai pateiktais D. S. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, pateikė išvadą, jog D. S. nustatyti odos nubrozdinimai abiejų rankų srityje, minkštųjų audinių patinimas dešiniajame dilbyje, plėštinės žaizdos dešinėje kaktos-momens srityje (apie 20 cm ilgio) ir kairėje momeninėje srityje (2 cm ilgio), stuburo kaklo 7 slankstelio kairės facetinės ataugos lūžis, kaklo 6 ir 7 slankstelių kairės pusės skersinių ataugų lūžiai, kairio raktikaulio lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 36).

Ekspertė J. Majauskaitė-Čobot teisme paaiškino, kad ji teikė išvadą dėl D. S. padaryto sveikatos sutrikdymo masto. Šį įvykį atsimena. Pagal D. S. padarytus sužalojimus asmuo galėjo judėti, savarankiškai išlipti iš automobilio.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su priedais užfiksuota eismo įvykio vietos, esančios Servečės g., ties 1-u pastatu, Vilniuje apžiūra. Nurodyta: kelio dangos būklė, tipas – sausa, asfaltas; važiuojamosios kelio dalies plotis yra 6,60 m; pėsčiųjų tako, šaligatvio, kelkraščio plotis – dešinės pusės – 2,50 m; duomenys apie važiuojamosios dalies paženklinimą – horizontaliuoju ženklinimu 1.5; matomumas iš vairuotojo pusės transporto priemonėje: tamsiu paros metu, įjungus artimųjų šviesų žibintus 150,00 m, tolimųjų šviesų žibintus – 300,00 m; transporto priemonių išdėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas: automobilis „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi Liepkalnio g., ties Servečės g. pastatu Nr. 1, nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies ir priekine dalimi atsitrenkęs į medį. Priekinė automobilio dalis nukreipta link Servečės g., galinė – link Rudaminos km. Nuo sankirtos su Servečės g. iki automobilio priekinės dalies – 108,50 m. Nuo automobilio „Volkswagen Touran“priekinių ratų ašies dešinės pusės iki Liepkalnio gatvės važiuojamosios dalies krašto – 6,80 m, nuo galinio dešinio rato iki Liepkalnio gatvės važiuojamosios dalies krašto – 8,50 m; pagrindiniai duomenys, apibūdinantys transporto priemonių susidūrimo vietą – nulaužtas gatvės apšvietimo stulpo plafonas 80 m už sankryžos su Servečės g.; kelių eismo dalyvių rasti daiktai, pėdsakai – iš automobilio „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio džinsinių kelnių dešinės kišenės išimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ sudaužytu ekranu (t. 1, b. l. 9-14, 22).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1-kuopos 3-0 būrio vyriausiojo patrulio N. P. 2019 m. balandžio 30 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. balandžio 30 d. dirbant kartu su vyriausiąja, patrule A. V. (VI832) apie 00.24 val. iš Vilniaus VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Liepkalnio g. automobilis nuvažiavo nuo kelio, yra nukentėjusiųjų, vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus į įvykio vietą rado automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie automobilio, šalia vairuotojo pusės stovėjo vyras R. P., gim. (duomenys neskelbtini) d., kuris į klausimą kas vairavo automobilį, atsakė, kad nežino. R. P. alkotesterio pagalba pirmą kartą nustatytas 2,31 prom. girtumas, antra kartą 2,13 prom. R. P. savo piniginę išėmė iš po vairuotojo sėdynės. Automobilio viduje, keleivio pusėje sėdėjo vyras kruvinu veidu, kuris į klausimus neatsakinėjo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojas pasakė, kad keleivio vardas D., daugiau duomenų apie jį nežino. GMP brigada 0822 minėtą vyrą (D.) su galvos trauma išvežė į RVUL apžiūrai. Automobilis „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvežtas į saugomą aikštelę (t. 1, b. l. 7)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto M. L. 2019 m. balandžio 30 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. balandžio 30 d. 00:20 val. Vilniuje, Liepkalnio g. ties Servečės g. 1, R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 2,13 promilių girtumas, vairuodamas automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į stulpą bei medį. Eismo įvykio metu nukentėjo nenustatytos tapatybės automobilio keleivis (iš žodžių D. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., galimai (duomenys neskelbtini) pilietis). Pirminiais duomenimis jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl tyrimas pradėtas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. 2019 m. balandžio 30 d. 02.17 val. iš RVU ligoninės gautas pranešimas telefonu, kad automobilio „Volkswagen Touran“ keleiviui nustatė galvos žaizdą ir kaklo slankstelio lūžimą. Gydymui jis paguldytas į Neurochirurgijos skyrių (t. 1, b. l. 6).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto M. L. 2019 m. balandžio 30 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. balandžio 30 d. apie 03.10 val. įforminant eismo įvykį Vilniaus aps. VPK KPV TOP patalpose, R. P. paprašė iškviesti GMP brigadą, nes jis blogai jaučiasi po eismo įvykio. Jam buvo iškviesta GMP brigada, kuri pristatė jį į RVU ligoninę. 06:38 val. telefonu iš RVU ligoninės gautas slaugytojos pranešimas, kad R. P. diagnozavo krūtinės ląstos sumušimą, kaklo raiščių ir raumenų patempimą. R. P. paskirtas ambulatorinis gydymas (t. 1, b. l. 8).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole su priedais užfiksuota automobilio „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra ir nurodyti tokie išoriniai sugadinimo požymiai: sugadintas priekinis bamperis, variklio dangtis, abu priekiniai žibintai, radiatoriaus grotelės, priekinis stiklas, stogas, priekiniai sparnai, priekiniai ratai, galinis stiklas, suveikusios oro pagalvės (t. 1, b. l. 15)

Apžiūros protokole užfiksuota papildoma automobilio „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra ir nurodyta, jog, apžiūrint automobilio saloną, buvo pastebėta, kad sprogo abi (vairuotojo ir priekinio keleivio) oro pagalvės. Ant abiejų pagalvių likusios dėmės panašios į kraują. Ant vairuotojo oro pagalvės dėmė mažesnė, ant keleivio – dėmės užima didesnį plotą. Apžiūros metu paimtas fragmentas vairuotojo oro pagalvės su dėme, panašia į kraują, ir fragmentas priekinės keleivio oro pagalvės su dėmėmis, panašiomis į kraują (t. 1, b. l. 16).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, jog vidutinė lengvojo automobilio „Volkswagen Touran“ 2.0 TDI (2011 m.) kaina Lietuvoje be PVM yra 5 422 EUR (t. 1, b. l. 23, 24).

Iš alkotesterio duomenų kvitų matyti ir Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog 2019 m. balandžio 30 d., 00.35 val., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0003 R. P. iškvėptame ore nustatyta 2,31 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 2019 m. balandžio 30 d., 01.15 val., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0760 –2,13 promilių etilo alkoholio koncentracija (t. 1, b. l. 93-97).

Pavyzdžio genetinei daktiloskopijai paėmimo protokoluose užfiksuota, kad buvo paimti R. P. ir D. S. DNR pavyzdžiai (seilės) genetinei daktiloskopijai (t. 1, b. l. 41, 100).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(2658)-IS1-5443 konstatuota, jog ant tirti pateiktų dviejų oro pagalvių fragmentų, paimtų apžiūrint automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančio R. P. (t. 1, b. l. 123-124).

Peržiūrėjus (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašą matyti, kad jame užfiksuotas prie apdaužyto automobilio vairuotojo durelių stovintis juodais marškinėliais ir juodomis kelnėmis apsirengęs R. P. su 6 policininkais. R. P. kalba lietuviškai ir pučia į alkotesterį. Taip pat matyti kaip nuo keleivio pusės pakeliamas ant neštuvų gulintis asmuo subintuota galva ir keliamas į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Reporteriai nurodo, kad keleiviui lūžo kaklo slankstelis, o vairuotoju nurodo R. P..

Dėl veiksmų kvalifikavimo.

Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsakomybė numatyta asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Nors R. P. tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai neigė automobilio vairavimo, o tuo pačiu ir eismo įvykio sukėlimo faktą, tačiau jo kaltę patvirtina byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Byloje nekilo ginčo, kad 2019 m. balandžio 30 d. tiek R. P., tiek D. S. buvo neblaivūs, tą patvirtino tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis. Iš R. P. alkotesterio duomenų kvitų ir neblaivumo nustatymo aktų matyti, kad kaltinamajam po įvykio nustatytas girtumas gerokai viršijo baudžiamosios atsakomybės ribą.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme R. P. nurodė, kad automobilį vairavo D. S., o pats sėdėjo keleivio vietoje. Po įvykio jie abu išlipo iš automobilio, tačiau D. S. pasidarė bloga ir jis persėdo į keleivio vietą, o R. P. prisėdo į vairuotojo. Teismo posėdyje apklausta ekspertė J. Majauskaitė-Čobot paaiškino, kad D. S. pagal jam padarytus sužalojimus galėjo judėti, išlipti iš mašinos, tačiau jokių kitokių įrodymų, patvirtinančių, jog D. S. iš tiesų buvo išlipęs iš automobilio ir apsikeitė su R. P. vietomis – nėra. Nustatyta, kad pirmasis prie kaltinamojo automobilio pribėgo liudytojas R. S.. Jis patvirtino, kad mašinos durelės buvo užsikirtusios ir jam būnant įvykio vietoje iš mašinos niekas neišlipo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas teigė, kad dureles vis tik pavyko atplėšti kitam pribėgusiam vaikinui, tačiau iš mašinos, vėl gi, viekas nebuvo išlipęs. Be to, liudytojas tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad iš mašinos girdėjo kalbant tik vieną asmenį ir jis kalbėjo lietuviškai. Nors teisme liudytojas nebuvo tikras, kurioje – keleivio, ar vairuotojo vietoje sėdėjo kalbėjęs asmuo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad keleivio vietoje sėdintysis nekalbėjo. Teismas tiki R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi jie buvo duoti praėjus neilgam laikui po įvykio, kuomet atsiminti visas aplinkybes buvo lengviau, nei duodant parodymus teisme, praėjus daugiau nei metams laiko. Be to, nenustatyta, kad liudytoją R. S. ir kaltinamąjį būtų siejusi ankstesnė pažintis ar priešiškumas ir liudytojas turėtų pagrindą apkalbėti R. P.. Teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis D. S. parodė, kad lietuvių kalbos visiškai nemoka ir nesupranta, tą patvirtino ir R. P.. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad Lietuvoje buvo pakankamai neilgą laiką ir visiškai nesiorientavo, be to, nors turėjo (duomenys neskelbtini) įgijęs teisę vairuoti, ja nesinaudojo, nes yra prastas vairuotojas, ir tvirtai tikino, kad įvykio metu automobilį vairavo R. P., po įvykio iš automobilio neišlipo, buvo praradęs sąmonę. Teismo posėdyje buvo apklausti į įvykio vietą atvykę pareigūnai N. P. ir A. V.. N. P. parodė, kad jam buvo aišku, jog vairavo R. P., jis dokumentus ištraukė iš po vairuotojo sėdynės, kalbėjo lietuviškai, o keleivio vietoje sėdėjęs asmuo visiškai nekalbėjo. Be to, nurodė, kad nežiūrint į tai, jog jo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad R. P. pasakė, kad nežino, kas vairavo, vėliau kaltinamasis jam prisipažino vairavęs. M. L. tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad vairavo R. P.. A. V. parodė, kad nepamena, kuris asmuo vairavo, tačiau patvirtino, kad buvo du asmenys ir tik vienas jų vaikščiojo, o kitas buvo sužeistas ir jį išvežė į ligoninę. Iš (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašo matyti, kad įvykio vietoje užfiksuotas vaikštantis ir lietuviškai kalbantis R. P., tuo tarpu kitas asmuo ant neštuvų apibintuota galva buvo nešamas į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Taigi, iš nurodytų parodymų ir vaizdo įrašo seka, kad vienintelis iš automobilio išlipęs ir su aplinkiniais lietuviškai bendravęs asmuo buvo R. P.. Be to, iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad R. S. pareigūnų kvietimo skambučio pradžios laikas fiksuojamas 00.20 val., pabaiga – 00.24 val., pareigūnų atvykimo laikas – 00.30 val., t. y. po 6 min. nuo skambučio pabaigos. R. S. parodė, kad jo buvimo prie mašinos metu, niekas iš mašinos nebuvo išlipę, prie jos buvo daugiau pašalinių asmenų, vienas jų bandė atidaryti vairuotojo dureles ir nors liudytojas išvažiavo nesulaukęs pareigūnų atvykimo, o pašalinių asmenų tapatybė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą atvažiavo netrukus po R. S. išvykimo, tačiau nė vieno jų parodymuose ar tarnybiniuose pranešimuose neužfiksuota, kad pašaliniai asmenys būtų informavę apie keleivio ir vairuotojo vietų pasikeitimą. Be to, įvertinus tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo girtumą, D. S. patirtų sužalojimų pobūdį, labai abejotina ar per tokį trumpą laiką minėti asmenys būtų spėję išlipti iš savo sėdimų vietų ir tik D. S. pasijutus blogai, vėl atgal susėsti į mašiną, bet priešingas vietas. Itin prastą nukentėjusiojo savijautą liudija vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad asmuo savarankiškai nejuda, yra nešamas ant neštuvų, kas tik patvirtina teismo įsitikinimą, kad nukentėjusysis po įvykio nebuvo išlipęs iš savo sėdimos vietos. Be to, tai, jog įvykio metu D. S. sėdėjo keleivio vietoje, matyti ir iš kraujo dėmių ant išsiskleidusių oro pagalvių (kraujo dėmė geriausiai matyti vaizdo įraše (duomenys neskelbtini)) – keleivio vietoje dėmė yra daug didesnė, nei ant vairuotojo oro pagalvės. Teismo vertinimu vairuotojo pusėje kraujo dėmė galėjo atsirasti traukiant nukentėjusįjį iš automobilio, kadangi R. P., kaip matyti iš vaizdo įrašo, nekraujavo, o ir specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tirti pateiktų abiejų oro pagalvių rastas vyro kraujas R. P. nepriklauso. Įvykio metu D. S. patyrė daug sužalojimų, įskaitant 20 cm plėštinę žaizdą dešinėje kaktos pusėje ir 2 cm kairėje momeninėje srityje, tokios žaizdos ypatingai kraujuoja, todėl logiška, kad tuo atveju, jei atsitrenkimo metu D. S. būtų sėdėjęs vairuotojo vietoje, šioje vietoje būtų rasta daug įvairesnėse vietose ir daugiau kraujo pėdsakų.

Dėl nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumo. Iš tiesų pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu D. S. parodymai skyrėsi. Nukentėjusysis pirmojoje apklausoje teigė, kad R. P. alkoholį vartojo jau po eismo įvykio, kita vertus nuosekliai teigė, kad mašiną vairavo kaltinamasis. Antrosios apklausos metu ir teisme D. S. parodė, kad pirminiai jo parodymai buvo klaidinantys, kad su R. P. kartu vartojo alkoholį dar iki eismo įvykio, o netiesą pirmosios apklausos metu sakė, norėdamas padėti išvengti atsakomybės ir siekdamas jo pagalbos išvykti iš Lietuvos. Šiuos nukentėjusiojo parodymus liudija ir į bylą R. P. pateiktas D. S. 2019 m. gegužės 17 d. (pagal medicininius dokumentus iš ligoninės išleistas 2019 m. gegužės 13 d.) prašymas, kuriame nukentėjusysis nurodo, kad R. P. jokių pretenzijų neturi ir jie susitaikė, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 1, b. l. 79-80). Šis raštelis, kaip teisingai pastebėjo prokuroras, atskleidžia kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykį bei dar sykį netiesiogiai patvirtina būtent R. P. vairavus transporto priemonę. Priešingu atveju, nukentėjusiajam nebuvo pagrindo prašyti kaltinamąjį atleisti nuo atsakomybės bei teigti, kad jokių pretenzijų jam neturi. Bet kuriuo atveju, tiek antrosios apklausos metu, tiek teisme D. S. parodė, kad mašiną vairavo D. P., todėl ši nukentėjusiojo parodymų dalis yra nuosekli. R. P. apklausos teisme metu neneigė, kad dar iki važiuodamas su D. S. automobiliu kartu suvartojo nemažą stipraus alkoholio kiekį, o įvykio vietoje negėrė, taigi, nukentėjusiojo parodymų nesutapimas jokios įtakos R. P. kaltės įrodinėjimo kontekste neturi. D. S. teisme ir antrosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai sutampa tarpusavyje bei atitinka kitus byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, todėl jais netikėti nėra pagrindo.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte be kita ko nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Pagal KET 127 punktą, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 30 d., apie 00.20 val., R. P. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,13 promilių girtumas), t. y. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. Be to, tamsiu paros metu važiuodamas Liepkalnio gatve, kryptimi nuo Vilniaus centro link Rudaminos, buvo neatidus ir neatsargus, ties Servečės g. 1-u pastatu nesugebėjo vairuojamo automobilio suvaldyti, nuvažiavo nuo kelio į dešinę ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą bei į medį. Tokiu būdu R. P. nepasirinko tinkamo važiavimo greičio ir nesugebėjo sustabdyti transporto priemonės iki iš anksto numatomos kliūties, t. y. pažeidė KET 127 punkto reikalavimus. Eismo įvykio metu automobilio keleiviui D. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl R. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

Dėl skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų.

Spręsdamas dėl bausmės skyrimo teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Padarytas nesunkus nusikaltimas transporto saugumo srityje. Kaltinamasis veikė mišria tyčia, t. y. jo santykis su daroma veika pasireiškė tiesiogine tyčia, o santykis su padariniais – neatsargia kalte. Vairuodamas automobilį būdamas neblaivus R. P. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, tačiau darydamas tyčinę nusikalstamą veiką nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiami padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaltinamasis savo kaltę neigė, taip apsunkindamas tyrimą ir prailgindamas bylos nagrinėjimo trukmę, jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Įvertinama ir R. P. asmenybė – Lietuvoje anksčiau teistas už turtinius nusikaltimus (2007 m. nuosprendis), tačiau teistumas išnykęs, 2019 m. kovo 30 d. teistas Danijoje už nusikaltimą nuosavybei (t. 1, b. l. 101-102), baustas administracine tvarka tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos, skirtos baudos sumokėtos, padaryti pažeidimai su transporto priemonių vairavimu nesusiję (t. 1, b. l. 103-104). Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamą vietą, yra brandaus amžiaus, darbingas ir dirbantis (iš jo žodžių) asmuo. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. P. paskyrus BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudą, kurios dydis nustatytinas didesnis už BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą minimumą.

Ikiteisminio tyrimo metu R. P. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. balandžio 30 d., 00.30 val. iki 2020 m. balandžio 30 d., 14.05 val., t. y. vieną dieną (t. 1, b. l. 58, 60), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkių metų. R. P. padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei, o šiuo atveju ir sukėlęs padarinius – dėl jo veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, todėl yra pagrindas uždrausti kaltinamajam vairuoti transporto priemones. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat R. P. nustatytą vidutinį girtumo laipsnį ir tai, kad praeityje jis nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant R. P. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju – nuo 2019 m. balandžio 30 d.

Bylos duomenimis automobilis „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam R. P. (t. 1, b. l. 20-21). BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal formuojamą teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus ir pagal BK 72 straipsnį nusikalstamos veikos priemonė turi būti konfiskuojama visais atvejais. Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-80-511/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-436-211/2017, 1A-416-190/2017, 1A-409-209/2017), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. R. P. vairuodamas automobilį neblaivus veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, išgėręs nemažą kiekį stipraus alkoholinio gėrimo, būdamas vidutinio girtumo būklės, sėdo už automobilio vairo, automobilyje buvo ne vienas, kartu su nukentėjusiuoju, kuriam dėl eismo įvykio buvo sutrikdyta sveikata, taigi, kaltinamojo veiksmais padaryta reali žala. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Prokuroro nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 85), kuris pratęstas iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. (t. 1, b. l. 89, 91, 164-165). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytinas iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (t. 1, b. l. 81-82, 84) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas, saugomas prie bylos 1 tomo viršelio, perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“, o rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – panaikintinos.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. D. S. advokatas V. Latušinskij pateikė teismui 2020 m. kovo 6 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį nukentėjusiojo 800 EUR išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nustatyta, kad advokatas V. Latušinskij nukentėjusįjį atstovavo nuo 2019 m. birželio 19 d. (t. 1, b. l. 43, 46). Advokatas atliko eilę procesinių veiksmų – susipažino su byloje esančia medžiaga ir darė jos kopijas (t. 1, b. l. 44, 50-51, 126, 133), teikė prašymus (t. 1, b. l. 126-127, 129) ir atstovavo užsienyje gyvenantį D. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu trijuose teismo posėdžiuose (t. 1, b. l. 178-193, t. 2, b. l. 6-16). Teismo vertinimu nukentėjusiojo išlaidos atitinka baudžiamosios bylos sudėtingumą, advokato atliktų procesinių veiksmų kiekį ir pagal savo dydį nelaikytinos neprotingomis, todėl iš R. P. nukentėjusiojo D. S. naudai priteistina 800 EUR su teisine advokato pagalba susijusių išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 80 MGL (4 000 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, R. P. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. balandžio 30 d., 00.30 val. iki 2020 m. balandžio 30 d., 14.05 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę – 78 MGL (3 900 EUR) dydžio baudą.

R. P. paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 30 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, R. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – automobilio „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)), perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“. Kitas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Iš R. P. priteisti nukentėjusiajam D. S. 800 EUR su teisine advokato pagalba susijusias išlaidas.

Išaiškinti R. P., kad nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.