Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), Olego Fedosiuko ir Prano Kuconio, susipažinusi su nuteistojo R. P. kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 23 d. nutarties, baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis R. P. kasaciniu skundu prašo panaikinti neteisėtus ir nepagrįstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Kasatoriaus nuomone, byloje yra padaryta esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą baigiamąjį teismo aktą. Teismai, nagrinėję bylą, anot kasatoriaus, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas bei padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas į teisingą ir nešališką teismą, teisę į gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasatorius skunde ginčija žemesnės instancijos teismų išvadas dėl įrodytos jo kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje. Nesutikdamas su tokiomis teismo išvadomis, kritikuoja liudytojų N. P., D. S., R. S. parodymus ir pateikia savą jų vertinimą ir apibendrindamas teigia, kad bylos tyrimo ir jos nagrinėjimo teisme metu nebuvo laikomasi BPK 20 straipsnio nuostatų dėl įrodymų vertinimo ir kad teismo vidinis įsitikinimas susiformavo ne objektyviu byloje esančių įrodymų vertinimu, jų analize, bet išankstiniu nusistatymu dėl jo kaltės, padarius nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad tokie teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, nes susiję tik su kitokiu situacijos vertinimu. Teisinių argumentų, kurie aiškiai pagrįstų kitus kasatoriaus nurodytus galimai padarytus teisės taikymo pažeidimus, skunde nesuformuluota.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo R. P. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.