Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko, teisėjų Ainoros Kornelijos Macevičienės, Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. ir prokuroro E. M. apeliacinius skundus dėl 2017-04-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7 d. ir jam, pritaikius LR BK 64¹ str. nuostatas, paskirta 32 MGL (1205,12 Eur) dydžio bauda. G. B. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 metams uždrausta jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Iš G. B. išieškota 2500 Eur valstybės naudai, atitinkančių dalį automobilio „LEXUS RX 300 vertės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. nuteistas už tai, kad 2017-01-09 apie 00.05 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – 2,36 promilių, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Lexus RX 300“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Titnago – Valkininkų gatvėmis, Vilniuje.

2017-04-18 nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino G. B. kaltu pagal LR BK 281 str. 7 d. ir nurodė, kad pats nuteistasis pripažino savo kaltę, ją patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Dėl konfiskuotino turto vertės apylinkės teismas pažymėjo, kad G. B. vienas išlaiko du nepilnamečius vaikus, todėl išieškojo valstybės naudai 2500 Eur, o ne 5920 Eur, kokia yra automobilio vertė.

Motyvuojamoji dalis

Prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų.

Nuteistojo apeliaciniame skunde, jo rezoliucinėje dalyje yra suformuluoti trys savarankiški reikalavimai: kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl BK 281 str. 7 d. atitikties Konstitucijai; priimti išteisinamąjį nuosprendį byloje; netaikyti turto konfiskavimo ir baudžiamojo poveikio priemonės. Apeliacinės instancijos teismas netenkina visų išdėstytų prašymų.

Dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą pažymėtina, kad apeliantas iš esmės akcentuoja tai, kad baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką yra neproporcinga. Sutiktina su nuteistojo skundo argumentais, kad iki 2017-01-01 galiojusi tiek BK, tiek Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) redakcija už G. B. veiką numatė administracinę atsakomybę ir, tuo atveju, jei nuteistasis būtų sustabdytas vairuojantis automobilį, kai jo kraujyje esanti alkoholio koncentracija viršija 1,5 promilės, jam būtų kilusi administracinė atsakomybė, tačiau G. B. nusikalstamą veiką padarė jau įsigaliojus naujai BK 281 str. 7 d. redakcijai. Įstatymų leidėjo veikla kriminalizuojant tam tikras veikas – įtraukiant jas į baudžiamąjį įstatymą (BK) yra natūrali ir įprasta, o vien tai, kad kai kuriems asmenims tokie parlamento veiksmai atrodo netikslingi ir nepriimtini nereiškia, kad įstatymas yra neteisėtas ir dėl to turi būti netaikomas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dar iki įsigaliojant BK 281 str. 7 d. naujajai redakcijai tiek žiniasklaidoje, tiek visuomeniniame gyvenime buvo gausu informacijos apie baudžiamąją atsakomybę nagrinėjamu atveju, taigi apeliantas žinojo, jog vairuodamas automobilį neblaivus gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Kriminalizuojant nusikalstamas veikas neišvengiamas pereinamasis laikotarpis, kai visuomenė dar gali būti visapusiškai socialiai neįsisavinusi naujo teisinio reglamentavimo, tačiau argumentai, kad ankščiau už tuos pačius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekildavo, yra neobjektyvūs. Remiantis nuteistojo apeliacinio skundo dėstomais motyvais susidarytų situacija, kuomet apskritai nebūtų galimybės patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už naujai kriminalizuotos nusikalstamos veikos padarymą, nes kiekvieną kartą „pirmieji“ už tam tikros veikos padarymą baudžiamojon atsakomybėn traukiami asmenys galėtų remtis argumentu, kad ankščiau ši veika nebuvo kriminalizuota. Be to, įstatymų leidėjo tikslas ir motyvas buvo būtent tas, kad baudžiamoji atsakomybė turėtų atgrasyti asmenis nuo vairavimo esant neblaiviems, todėl apygardos teismas vertina, jog dabar galiojantis teisinis reglamentavimas atspindi įstatymų leidėjo valią, todėl tikrinti normos atitikties Konstitucijai šiuo konkrečiu atveju, nuteistojo išdėstytais motyvais yra netikslinga. Kartu akcentuotina, kad šiuo konkrečiu atveju apygardos teismo teisėjų kolegija pateikia savo nuomonę/ vertinimą, jog dėl BK 281 str. 7 d. numatytos veikos konstitucingumo netikslinga kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Nuteistasis savo kaltės apeliaciniame skunde neginčija, pripažįsta nusikalstamos veikos padarymo faktą, todėl jo prašymas dėl išteisinimo pagal BK 281 str. 7 d. yra atmetamas. Matyti, jog apeliantas šį prašymą grindžia sistemiškai su argumentu, jog BK 281 str. 7 d. prieštarauja Konstitucijai, taigi, manytina, jog nuteistasis siekia įrodyti, kad jis neturėtų būti nuteistas pagal šią teisės normą. Kadangi apygardos teismas netenkina nuteistojo prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, vertintina, kad ir priimti jo atžvilgiu išteisinamojo nuosprendžio nėra pagrindo. Be to, įstatymai nesuteikia teisės teismui priimti išteisinamojo nuosprendžio remiantis vien tuo, kad teismo nuomone tam tikras įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Taigi, net ir tuo atveju, jei nuteistojo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą būtų patenkintas, jo atžvilgiu negalėtų būti priimamas išteisinamasis nuosprendis, kol Konstitucinis Teismas nepateiktų savo išvadų.

Dėl nuteistojo prašymo netaikyti jam baudžiamojo poveikio priemonių, pažymėtina tai, kad jam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta 2 metų laikotarpiui, taigi, BK 68 str. 2 d. numatyto termino vidurkiui. Atimti teisę vairuoti automobilį dar trumpesniam terminui ar apskritai neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės, šiuo konkrečiu atveju apygardos teismo vertinimu yra netikslinga. Vertinant G. B. asmenybę nagrinėjamos nusikalstamos veikos kontekste atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis praeityje daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 125- 128) – yra linkęs viršyti greitį, nesilaikyti Kelių eismo taisyklių, buvo teistas už smurto naudojimą buvusios žmonos atžvilgiu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis neturi pakankamų drausmingo vairavimo įgūdžių, pažeidimus daro sistemingai, o nagrinėjamu atveju padarė tyčinį nusikaltimą, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, todėl sutiktina su apylinkės teismo išvadomis, jog tikslinga atimti iš G. B. teisę vairuoti automobilį dvejiems metams. Dėl automobilio konfiskavimo apygardos teismas pasisakys nagrinėdamas prokuroro apeliacinio skundo argumentus, tačiau pastebėtina, kad nuteistasis akcentuoja, jog augina dvi dukras, transporto priemonė (bei teisė ją vairuoti) yra būtina užtikrinant šeimos poreikius. Šie nuteistojo argumentai yra svarbūs, tačiau pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų nuteistasis turėjo ir darydamas šią nusikalstamą veiką, be to – nusikalstamą veiką G. B. padarė 2017-01-09 apie 0:05 val., taigi, vidurnaktį, todėl neaišku, kaip tokiu metu jis rūpinosi savo vaikais. Pabrėžtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju apeliantas vakare vartojo alkoholinius gėrimus savo darbovietėje, namo neskubėjo, o po to važiavo namo neblaivus. Taigi, toks jo elgesys, be abejonės, yra netinkamas pavyzdys savo vaikams. Neigiamų padarinių, nepatogumų patyrimas yra neišvengiamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, o nepilnamečių vaikų auginimas nelaikytinas išimtinėmis aplinkybėmis. G. B. gyvena Vilniaus mieste, šalia jo gyvenamosios vietos važiuoja ir viešasis transportas, be to, nuteistais apeliacinės instancijos teismo posėdyje akcentavo, kad turi pavaldinių, vadovauja įmonei, taigi, darytina išvada, kad esant būtinybei galėtų prašyti pagalbos ir savo pavaldinių. Nuteistojo dukros yra 18 ir 14 metų amžiaus, jos jau gali ir pačios pilnavertiškai naudotis viešuoju transportu. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo G. B. atsižvelgtina ir į tai, kad G. B. nors ir teigia, kad gailisi dėl savo veiksmų, tačiau tiek iš apeliaciniame skunde dėstomų argumentų, tiek jo pasirinktos pozicijos viso baudžiamojo proceso metu matyti, kad jis nesureikšmina savo padaryto nusikaltimo pavojingumo, jį kvestionuoja. Visuma aukščiau išdėstytų argumentų patvirtina, kad tenkinti bent vieną iš nuteistojo apeliacinio skundo prašymų nėra objektyvaus teisinio pagrindo.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo konfiskuoti automobilį, su kuriuo G. B. padarė nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad netikslinga konfiskuoti automobilį, todėl konfiskavo pinigų sumą, kuri atitinka dalį automobilio vertės. Apygardos teismas pritaria prokuroro apeliacinio skundo argumentams. Pagal BK 72 str. 1, 2 d. konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 str. 5 d. numato plačius pagrindus teismui taikyti turto vertės, o ne konkretaus iš nusikaltimo gauto turto konfiskavimą. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas nenumatė galimybės nekonfiskuoti turto, kai yra nustatytos BK 72 str. sąlygos. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju BK 72 str. nuostatų taikymas visa apimtimi yra neproporcingas. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad BK 72 str. normos negali būti taikomos mechaniškai, todėl nukrypimas nuo BK 72 str. nuostatų tam tikrais atvejais gali būti pateisinamas.

Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo padaryti išvadą, kad turto (automobilio) konfiskavimas būtų vienareikšmiškai neproporcingas. Nusikaltimą G. B. padarė vairuodamas automobilį, taigi automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 str. prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne transporto priemonės panaudojimo būdą ir paties automobilio reikšmę darant nusikaltimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 str. 7 d. dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 str. 7 d. įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam G. B. nusikalstamumui, jam priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama. Apylinkės teismo argumentas, kad automobilio vertė yra didelė ir nuteistajam auginančiam dvi dukras jos konfiskavimas sukeltų finansinių sunkumų, negali būti vertinami kaip objektyvūs. Visų pirma, automobilio vertė negali būti kriterijus, pagal kurį teismas sprendžia dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo ir taikymo, nes kaltininko nusikalstama veika nuo jo vairuoto automobilio vertės netampa nei mažiau, nei daugiau pavojinga. Be to, asmuo vairuoja tokią transporto priemonę, kokią gali ar nori sau leisti, taigi, jei, šiuo konkrečiu atveju, nuteistasis vairavo beveik 6000 Eur vertės transporto priemonę, darytina išvada, kad jo finansinė padėtis yra tokia, kuri leidžia jam įsigyti, eksploatuoti, prižiūrėti būtent tokią (tokios vertės) transporto priemonę.

Taigi, pagal BK 72 str. nusikalstamos veikos priemonė turi būti konfiskuojama visais atvejais. Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis, tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo atžvilgiu BK 72 str. nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė konfiskuoti tik dalį automobilio vertės atitinkantį turtą – pinigų sumą, dėl ko skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis turi būti pakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroro E. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti 2017-04-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Vadovaujantis BK 72 str. paskirti G. B. baudžiamojo poveikio priemonę turto konfiskavimą ir konfiskuoti G. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį LEXUS RX 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.