- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-12
- Bylos Nr.
- e2-634-637/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Ežerskė
- Atsakovas
- D. G.
- Ieškovas
- UAB „Kotryna“
- Advokatai
- Aistė Bartkevičienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kotryna“ ieškinį atsakovei D. G. dėl teisės negrąžinti pagal sutartis sumokėtų pinigų pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. ieškovė UAB „Kotryna“ pareiškė ieškinį atsakovei D. G. dėl teisės negrąžinti pagal sutartis sumokėtų pinigų pripažinimo.
Šalies argumentai
2. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Kotryna“ atstovė paaiškino, kad ieškovė, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į teismą prašydama ginčą nagrinėti iš esmės. Nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d. atsakovė D. G. UAB „Kotryna“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įsigijo vaikišką vežimėlį „Mima Kobi“, o po to dar papildomai įsigijo „Mima“ miegmaišį ir vežimėlio paminkštinimo ir saugos diržų komplektą. 2018 m. balandžio 10 d. atsakovė pateikė pretenziją, nurodydama, kad vežimėlis yra nekokybiškas, nes buvo pažeista vežimėlio sportinės dalies apačia (pakojis). Ieškovė su pretenzija nesutiko, nes manė, kad pažeidimai negalėjo būti padaryti įprastai naudojant vežimėlį, t.y. vaikui avint įprastinę avalynę. Atsakovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau ir „VVTAT“). Tiek ieškovė, tiek atsakovė apskundė 2018 m. spalio 1 d. VVTAT patikrinimo aktą. 2019 m. vasario 6 d. buvo atlikta pakartotinė vežimėlio apžiūra. 2019 m. gegužės 27 d. VVTAT surašytas patikslintas patikrinimo aktas kardinaliai skiriasi nuo pirminio. Ieškovė nesutinka su VVTAT 2019 m. birželio 4 d. priimtu nutarimu, kuriuo tarnyba pripažino pagrįstais atsakovės reikalavimus nutraukti vežimėlio ir jo priedų (miegmaišio bei paminkštinimų) pirkimo-pardavimo sutartis ir grąžinti už juos sumokėtus pinigus, viso 1049,65 Eur. Ieškovė mano, kad vežimėlio pakojo dalies pažeidimas yra mechaninis, jo atsiradimo aplinkybės nėra aiškios, tačiau jis nėra susijęs su netinkama medžiagos (dirbtinės odos) kokybe. Nurodo, kad vežimėlis atitinka Europos Sąjungos standartą EN 1888:2012, pirkėjai vežimėlio pirkimo metu buvo suteikta visa informacija apie prekę. Taip pat atstovė nurodė, kad jeigu teismas pripažintų parduotą prekę nekokybiška, laikyti, kad pažeidimai yra mažareikšmiai, lyginant su prekės verte, jos naudojimo laikotarpiu, ir atsakovės pasirinktą gynybos priemonę laikyti neproporcinga galimai esamam vartotojo teisių pažeidimui.
Atsiliepimas
3. Atsakovė D. G. atsiliepimu į ieškinį su ieškovės reikalavimu nesutiko, teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos pretenzijos nagrinėjimas užtruko būtent dėl to, kad UAB „Kotryna“ nenorėjo spręsti kilusio ginčo geranoriškai. Atsakovė nurodė, kad nesulaukė jokio ieškovės pasiūlymo dėl nekokybiškos prekės pakeitimo, o prekė buvo naudojama ir buvo reikalinga. Nurodė, kad pirko prekę kaip pagamintą Olandijoje, nes pardavėjas prekės įsigijimo metu nesuteikė informacijos, kad vežimėlis pagamintas Kinijoje, nepateikė lietuviškos vartojimo instrukcijos, nepateikė informacijos, kad vežimėlis iš dirbtinės odos, pažeidė įstatymais numatytas ženklinimo taisykles, prekė neatitinka saugumo sertifikatų. Pasiūlymo pakeisti vežimėlio dalį nauja sulaukė tik 2018 m. rugsėjo mėnesį, t.y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams. Nurodo, kad dėl UAB „Kotryna“ parduodamų prekių, veiklos, skundžiasi ir kiti vartotojai. Pažymėjo, kad jos papildomai pirktos prekės (miegmaišis ir vežimėlio paminkštinimas bei saugos diržų komplektas) yra sudėtinės pirkto vežimėlio dalys ir negali būti naudojamos atskirai ir yra skirtos konkrečiam jos pirktam „Mima Kobi“ vežimėliui. Pabrėžė, kad ji niekada nebūtų pirkusi vežimėlio už tokią kainą, žinodama, kad jis pagamintas ne ES ir ne iš natūralios odos, nes tai kenkia ir vaiko sveikatai. Pasirinkdama tokį brangų vežimėlį, ji laikė tai investicija, skirta keliems vaikams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė UAB „Kotryna“ 2016 m. rugpjūčio 23 d. pardavė vežimėlį MIMA KOBI (pardavimo vieta (duomenys neskelbtini)), už 907,25 Eur, suteikdama 24 mėnesių garantiją vežimėlių komplektams MIMA; 2016 m. lapkričio 30 d. “Mima” miegmaišį už 79,20 Eur ir 2017 m. vasario 28 d. “Mima” komplektą (paminkštinimas, saugos diržai) už 63,20 Eur.
5. 2018 m. balandžio 10 d. D. G. kreipėsi į UAB „Kotryna“ su pretenzija, kurioje nurodė, kad su lopšiu vežimas buvo naudojamas tik 2 mėnesius, o perdarius lopšį į sportinę sėdynę, pradžioje jis buvo naudojamas su Mima žieminiu miegmaišiu, tačiau išėmus kailinį miegmaišį ir vaiką įsodinus į sėdynę su Mima komplektu (paminkštinimas, saugos diržai) per kelias dienas, toje vietoje, kur vaikui numatyta kojų atrama, nusitrynė (atsilupo) oda. D. G. prašė pakeisti nekokybišką prekę į kokybišką arba grąžinti už prekę sumokėtus pinigus.
6. 2018 m. gegužės 8 d. D. G. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, nurodydama kaip pažeidimą vežimėlio sportinės dalies lopšio odos defektus, atsiradusius naudojant daiktą pagal paskirtį, prašyme pasirinkdama kreipimosi formoje įvardytus vartotojo reikalavimus: netinkamos kokybės prekę pakeisti tinkamos kokybės preke; nutraukti prekės pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus.
7. VVTAT 2018 m. spalio 1 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 1OS-65. Patikrinimą 2018 m. spalio 25 d. atliko liudytoja apklausta vyriausioji sprecialistė O. S.. Apžiūrai buvo pateikta sėdimoji vežimėlio dalis, apžiūroje dalyvavo pardavėjo atstovas ir atsakovė. Paikrinimo akte konstatuota, kad gamintojo puslapyje www.mimakids.com yra nurodyta, kad vežimėlio audinys yra odinis, tačiau apžiūros metu nustatyta, kad vežimėlio audinys yra eko oda ir tai apžiūros metu patvirtino pardavėjo atstovas. Akte nurodyta, kad pirkėjai teigiant, kad pardavėjo pateikta klaidinga informacija apie vežimėlio medžiagos sudėtį galėjo įtakoti jos pasirinkimą dėl prekės įsigijimo, todėl VVTAT 2018-09-11 papildomai kreipėsi į pardavėją dėl vežimėlio atitikties dokumentų pateikimo. Tarnybai buvo pateikti atitikties dokumentai ir naudojimosi instrukcija ne įsigytam vežimėlio modeliui “Mima Kobi”, o vežimėliui “Mima Xari”. Patikrinimo Išvada: vežimėlio kojų atrama pažeista mechaniškai, t.y. mechaninės trinties pasekmė. Tarnyba negali nustatyti mechaninių pažeidimų atsiradimo aplinkybių. Pardavėjo klaidingai nurodyta informacija galėjo įtakoti vartotojos sprendimą įsigyjant vežimėlį. Nurodyto akto pagrindu VVTAT sprendimo nepriėmė, nes akto išvadas apskundė pardavėjas UAB “Kotryna” ir vartotoja (atsakovė D. G.).
8. 2019 m. gegužės 27 d. VVTAT surašė patikslintą patikrinimo aktą Nr. 1OS-65/1, 2019 m. vasario 6 d. papildomai apžiūrėjus vežimėlį (ir jo sudedamąsias dalis ir priedus – tik su šio modelio vežimėliu komplektuojami “Mima” miegmaišis, paminkštinimas bei saugos diržai). Patikrinimo išvada: vežimėlio lopšio medžiaga pagaminta iš dirbtinės odos, kurios dengiamasis sluoksnis netinkamai sujungtas su tekstiliniu pagrindu (netinkamas dirbtinės odos dengiamojo sluoksnio ir tekstilinio pagrindo sukibimas (adhezija)), “Mima” miegmaišis yra pagamintas iš tokios pačios dirbtinės odos, o ant “Mima” komplekto paminkštinimo ir saugos diržų nenurodyti įspėjimai bei priežiūros reikalavimai valstybine kalba. Konstatuota, kad nustatyti vežimėlio trūkumai yra esminiai.
9. 2019 m. birželio 4 d. VVTAT komisija, išnagrinėjusi ginčą tarp vartotojos D. G. ir UAB “Kotryna”, priėmė nutarimą Nr. 10-723, prašydama pardavėją per 30 dienų nuo Nutarimo priėmimo dienos informuoti apie nutarimo vykdymą. Nutarime nurodyta, kad VVTAT 2018-05-09 raštu kreipėsi į pardavėją, siūlydama su vartotoju kilusį ginčą spręsti taikiai, o nesutinkant su taikiu ginčo sprendimo būdu, paprašė iki 2018-05-21 pateikti išsamius paaiškinimus ir juos patvirtinančius įrodymus, tačiau pardavėjas atsakymo dėl vartotojos nurodytų aplinkybių ir keliamų reikalavimų nepateikė. O vartotoja 2018-07-25 padavė skundą dėl pardavėjo veiksmų, kuriame nurodė, kad į vartotojos prašymą pardavėjas pateikė neišsamų ir lakonišką atsakymą, nepagrįstą jokiais dokumentais. Nutarime taip pat nurodyta, kad vartotoja 2018-09-13 el.paštu pateikė 2018-08-02-2019-08-12 susirašinėjimo su pardavėju el. paštu medžiagą, kuriame ji teiravosi apie vežimėlio gamintoją, taikomą garantiją, CE sertifikatą. Pardavėjas vartotojai nurodė, kad “Mima” vežimėliai pagaminti Iralijoje, jiems suteikiama 24 mėnesių garantija gamykliniam brokui ir jie turi kokybės sertifikatą. Vartotoja 2019-03-06 pateikė tarnybai prašymo papildymą, kuriame papildomai nurodė reikalavimą nutraukti “Mima” miegmaišio ir “Mima” komplekto paminkštinimo ir saugos diržų pirkimo –pardavimo sutartis ir atlyginti 500 Eur neturtinę žalą ir apginti viešą interesą, kadangi pardavėjo vykdoma veikla galimai pažeidžia ir kitų vartotojų interesus. Nutarimu VVTAT konstatvo, kad pardavėjas pažeidė pareigą suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apie vežimėlį, jo naudojimą ir savybes, pažymėdamas, kad pardavėjas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šią aplinkbę. Komisija nutarime nurodė, kad pardavėjas nepagrindė savo pozicijos, kad vežimėlį vartotojai pardavė tinkamos kokybės ir vežimėlio defektai yra mechaninio pobūdžio pažeidimai, kurių negali pripažinti gamykliniu defektu. Komisija taip pat pažymėjo, kad ginčo nagrinėjimo metu pardavėjas pateikė vienas kitam prieštaraujančius vežimėlio atitikties ir saugumo reikalavimus patvirtinančius dokumentus, kurie nagrinėjimo atveju iš esmės neįrodo, kad vežimėlis yra kokybiškas ir pažeidimai atsirado dėl vartotojo kaltės. Komisija konstatavo, kad pardavėjas neįrodė CK 6.333 staripsnio 3 dalyje įtvirtintų jo atsakomybę šalinančių aplinkybių. Komisija taip pat padarė išvadą, kad pardavėjas privalo atlyginti pirkėjai patirtus nuostolius, kurie atsirado dėl su netinkamos kokybės vežimėliu susijusiomis išlaidomis, t.y. vežimėlio priedais, kurie naudojami kartu su juo _ “Mima” miegmaišio ir “Mima” komplekto paminkštinimo ir saugos diržų įsigijimo išlaidas, kurių kainos atitinkamai yra 79,20 Eur ir 63,20 Eur. Komisija taip pat nurodė, kad neturi kompetencijos svarstyti klausimo dėl vartotojos prašymo atlyginti jos nurodytą neturtinę žalą. Vadovaudamasis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 28 straipsnio nuostatomis komisija patenkino vartototojo D. G. reikalavimus, t.y. pripažino pagrįstais vartotojos reikalavimus nutraukti vežimėlio ir jo priedų pirkimo-pardavimo sutartis ir grąžinti už juos sumokėtus pinigus, iš viso 1 049,65 Eur.
12. Ieškovės argumentą, kad vežimėlis buvo eksploatuojamas 1,5 metų laiko ir nebuvo pateikta nusiskundimų dėl kokybės, paneigia atsakovės nurodytos aplinkybės dėl daikto naudojimo, t.y., specifinės daikto komplektacijos, ir atitinkamų prekės dalių naudojimą tiek pagal vaiko amžių, ūgį, svorį, metų sezoną. Prekės defektai paaiškėjo atsakovei pradėjus naudoti vežimėlį be miegmaišio, t.y. negalėjo paaiškėti iš karto nusipirkus daiktą. Šių aplinkybių ieškovė nepaneigė. Kaip ir nepaneigė VVTAT ginčo nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių dėl vaikiško vežimėlio komplektacijos, t.y., kad visos atsakovės įsigytos sudedamosios dalys priklauso vienam komplektui – vežimėliui “Mima kobi” ir negali būti naudojamos atskirai ar su kita preke. Vežimėlio komplektaciją patvirtina ir pačios ieškovės į bylą pateikta “Kobi naudojimo instrukcija ir garantija”, bei ieškovės atstovės paaiškinimas, kad prekės dalis, dėl kurios pažeidimo kilo ginčas tik “liaudiškai” vadinama sportine dalimi. Į bylą ieškovės pateiktoje naudojimo instrukcijoje nurodyta atsakovės paaiškinimus patvirtinanti aplinkybė, kad vežimėlį naudojant jaunesniems nei 6 mėnesių vaikams, rekomenduojama naudoti pridedamą nešiojamą lopšį, iki kol vaikas galės sėdėti be priežiūros, sėdimoji dalis nėra tinkama jaunesniems nei 6 mėnesių vaikams. Vežimėlį galima naudoti vaikams iki 17 kg. Nešiojamame lopšyje galima naudoti tik “Mima” čiužinuką, vaikui sėdint visada naudoti apsauginius diržus. Pažymėtina, kad nors pirkėjai įsigyjant prekę vartojimo instrukcija nebuvo pateikta, tačiau ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo, kad prekė buvo naudojama ne pagal paskirtį. Atsakovės pateiktas vaiko sveikatos pažymėjimas patvirtina jos nurodytas aplinkybes, kad vežimėlis buvo naudojamas pagal vaiko amžių, svorį, ūgį. Net naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad nuolat reikia patikrinti ar nėra atsilaisvinusių varžtų, suplyšusios medžiagos ir siūlų, o prireikus pakeisti dalis, pastebėjus medžiagos ir (arba) gamybos defektų - kreiptis į pardavėją. Ką ir padarė vartotoja.
13. Iš ištirtų įrodymų nustatyta, kad ieškovė neįrodė jos nurodomos aplinkybės, kad vartotoja nenorėjo ginčo spręsti taikiai. Atsakovės pirminiame kreipmęsi į VVTAT yra nurodyta, kad sutinka pakeisti nekokybišką prekę į kokybišką arba prašo grąžinti už prekę sumokėtus pinigus, tačiau pačio pardavėjo veiksmai ginčo VVTAT nagrinėjimo metu, privertė vartotoją pasirinkti kitą įstatymo suteiktą savo teisių gynimo būdą – prašyti nutraukti prekės ir su ja susijusių jos dalių pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimą. Pažymėtina, kad toks prašymo papildymas VVTAT pateiktas tik 2019-03-06. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė negali pateikti jokių įrodymų apie tai, kad siūlė vartotojai pakeisti prekę, kad vartotojai ar VVTAT pardavėjas būtų pateikęs informaciją jog kreipėsi į gamintoją dėl vežimėlio sėdimosios dalies pakeitimo, patvirtindama, kad šią vežimėlio dalį gavo tik 2018 metų rugsėjo mėnesį, ir tai patvirtina O. S. 2018-09-18 elektroninis laiškas D. G..
14. Ieškovė taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, kad prekės įsigijimo metu vartotojui buvo pateikta lietuviška naudojimo instrukcija. Ji nebuvo pateikta ir VVTAT prašymu. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad vartotojui, įsigyjančiam prekę suteikė visą reikalingą informaciją tiek apie gamintoją, tiek apie tai ar prekė turi dokumentus, patvirtinančius jos kokybę. Vartotojų teisių apsaugos įstaymas numato, kad vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas; gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas; gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes; valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose (3, 5 straipsniai). Pažymėtina, kad pati ieškovė ieškinyje nurodo, kad Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 7 straipsnyje (į kurį perkeltos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/95/EB nuostatos), be kitų gamintojo pareigų, nurodyta, jog gamintojas privalo teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti gaminį ir taip užtikrinti jo atsekamumą, prieš parduodamas gaminį vartotojams, teikti jiems reikiamą informaciją, kad vartotojas galėtų įvertinti su gaminiu susijusią riziką per visą jo įprastą ar pagrįstai iš anksto galimą numatyti vartojimo laiką, kai tokia rizika nėra tiesiogiai akivaizdi be reikiamo įspėjimo ir imtis atitinkamų atsargumo priemonių (Direktyvos 5 straipsnis). Ieškovės argumentas, kad atsakovei, įsigyjančiai vežimėlį su odiniu pakoju, be atskiro įspėjimo turėjo būti akivaizdu, kad gaminys per numatomą naudojimo laiką gali natūraliai nusidėvėti labiau, nei kitas vežimėlis su plastikiniu pakoju, niekuo nepagrįstas. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kuriuos patvirtina ir ištirti įrodymai, kad vežimėlis – konkrečiai sėdimoji vežimėlio dalis be miegmaišio buvo naudojama per trumpą laiko tarpą, kad vartotojas būtų galėjęs pats pirkdamas prekęs įvertinti, kad ji taip greitai nusidėvės. Juolab, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad vartotojui parduodant prekę buvo suteikta informacija, kad vežimėlis yra ne iš natūralios odos, tačiau iš dirbtinės. Tai, kad ieškovės manymu, atsakovė turėjo pati ieškoti internete (net ne pardavėjo – UAB “Kotryna” tinklapyje/svetainėje) jai rūpimos informacijos, darytis vertimus, prieštarauja aukščiau nurodytam Vartotojų teisių apsaugos įstatymo reikalavimui ir CK normoms (6.353 straipsnio 10 dalis, 6.363 straipsnio 2,3 dalys) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/95/EB nuostatoms. Ieškovės argumentas, kad nebegali pateikti įrodymų, nes prekė parduota ir perduota pirkėjai su įpakavimu, kurio nebėra, nepaneigia to, kad ieškovė, kuri vykdo prekybą ir bylos nagrinėjimo metu, galėjo ir turėjo pateikti informaciją kaip pateikiama informacija pirkėjui, kaip prekė ženklinama, ar nurodomas gamintojas ir kt. Pažymėtina, kad ieškovė nepaneigė tos aplinkybės, kad atsakovės teismo posėdžio metu pateikta vežimėlio nuotrauka, ant kurios nesimato ženklinimo, yra daryta ieškovei priklausančioje parduotuvėje.
15. Pažymėtina, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnis paaiškina gamintojo savoką, t.y. gamintojas – teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje veikiantis (įsteigtas) asmuo, kuris ne tik pagamino gaminį, bet ir kuris veikia kaip gamintojo atstovas, kai gamintojas nėra įsisteigęs Europos ekonominės erdvės valstybėje, arba gaminį importuoja, kai Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusio gamintojo atstovo nėra.
16. Vartotojų teisių apsaugos įstaymo 14 straipsnis nustato, kad prekių ir paslaugų kokybės ir saugos reikalavimus nustato Civilinis kodeksas, Produktų saugos įstatymas ir kiti teisės aktai.
17. Net ne su ieškiniu, o jau nagrinėjant bylą teisme ieškovė pateikė prašymą priimti papildomus įrodymus – testavimo ataskaitą (Nr. GZHG1404013680IP) ir pateikė vežimėlio testavimo dėl pavojingų cheminių medžiagų ataskaitą (Nr. GZHG1408028988IP). Testavimo ataskaita (Nr. GZHG1404013680IP) atlikta KOBI 2G (pirkėjas Mima International Limited, Kinija). Pažymėtina, kad iš šios ataskaitos matyti, kad nei cheminiai nei mechaniniai testai nebuvo atlikti. Testavimo ataskaitoje Nr. GZHG1408028988IP vežimėlio modelis bei kokių prekių medžiagos testuotos apskritai nėra nurodyta. Dar vėliau ieškovė pateikė jos nurodymu ištrauką (6 dalį) iš vežimėlio atitikties Europos Sąjungos standartui EN 1888:2012 “Vaikų priežiūros gaminiai. Vaikų vežimėliai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai”, tačiau iš pateikto dokumento teismas negali nustatyti ryšio su pirkėjos įsigyta preke, t.y., kad prekė atitinka tuos standartus. Juolab, kad ieškovė pateikė elektroninį susirašinėjimą su FTMC Tekstilės institutu, iš kurio matyti, kad standartuose pateikti tik bandymų metodų aprašymai, bet nėra nuorodų ar reikalavimų nustatytiems parametrams. Ieškovė pateikė ir elektroninį laišką iš Kauno technologijos universiteto, iš kurio matyti, kad būtų galima nustatyti tik dirbtinės odos dangos adheziją, tačiau reikalavimų šiam rodikliui nėra. Ieškovė taip pat 2020-01-15 pateikė savo elektroninius susirašinėjimus, iš kurių matyti, kad pardavėjas parduotai prekei neturi CE sertifikato, ir remiasi tuo, kad jo manymu visų dirbtinių odų sudėtis ta pati, todėl tinka testo rezultatai kaip standartai, išskyrus spalvą, todėl ir VVTAT teikė testus su Xari 3G Stroller. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų kas yra prekės gamintojas. Pačios UAB”Kotryna” susirašinėjime elektroniais laiškais nurodoma, kad gamintojas Italija, po to atsiranda Kinija, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo prekės gamintojas buvo nurodytas pirkėjui prekant prekę, tokios informacijos nebuvo pateikta ir nagrinėjant ginčą VVTAT, nei civilinės bylos nagrinėjimo metu.
18. Tai tik patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes ir VVTAT išvadas, kad pardavėjas ne tik nebendradarbiavo sprendžiant ginčą, bet ir vartotojui įsigyjant prekę pardavėjas pats neturėjo reikalingos informacijos apie prekę. Šią aplinkybę patvirtina ir UAB “Kotryna” vadybininko S. V. 2018-09-11 elektroninis laiškas VVTAT vyr.specialistei O. S..
19. Ieškovės teiginys, kad VVTAT sprendimui turėjo įtakos žiniasklaidos dėmesys nepagrįstas jokiais įrodymais, be to vartotoja raštiškai paprašė pardavėjo sutikimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad apskritai atsakinėjo į šį vartotojos kreipimąsi.
20. Tiek ieškovės tiek atsakovės pateiktų nuotraukų apie parduodamus naudotus vežimėlius teismas byloje negali vertinti, nes nežinomas nei jų naudojimo laikotarpis nei sąlygos, nagrinėjamoje byloje vertinamas konkrečios vartotojos įsigytos prekės atitikimas kokybės reikalavimus. Tačiau teismas sutinka, kad atsakovės teismo posėdžio metu pateikti įrodymai apie tai, kad Mima Xari vežimėliai turi dar vieną dalį – pėdų atramos apsaugą, patvirtina pačios ieškovės nurodytą aplinkybė, kad tuomet vežimėlis (vežimėlio dalis į kurią remiasi/dedasi vaiko kojytės) taip greitai nenusidėvėtų.
21. Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių kilęs ginčas yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, pirkimo-pardavimo sutartis atsakovės sudaryta varotojimo tikslais, o pardavėjas (ieškovė) yra verslininkas, vykdantis komercinę veiklą.
22. Esminė pardavėjo pareiga pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui prekę, kurios kokybė ir kiti kriterijai atitinka pardavimo sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327, 6.333 straipsniai).
23. Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą) (CK 6.363 straipsnio 1 dalis). Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.363 straipsnio 2 dalis). Įstatyme įtvirtinta, kad daikto savybės atitinka pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko; 4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių (CK 6.363 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2019). Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
24. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
25. Kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų, turi įrodyti pirkėjas. Teismų praktikoje pažymėta, kad tokia pareiga išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
26. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad atsakovė ne tik nurodė ieškovės parduotos prekės neatitikimą kokybės ir kitų įstatymuose nustatytų reikalavimų, bet ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovės argumentas, kad VVTAT patikrinimo aktai yra prieštaringi, nėra pagrįstas. Kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnis). Civilinės bylos nagrinėjimo metu teismas visus įrodymus ištyrė betarpiškai (CPK 14 straipsnis). Teismo posėdžio metu buvo apklaustos prekės apžiūrą atlikusios VVTAT vyriausiosios specialstės O. S. ir A. Č.. Liudytoja O. S. paliudijo, kad VVTAT aktai nėra skirtingi ar atskiri, antrasis papildė pirmąjį, atsižvelgiant į tai, kad pirmąjį aktą apskundus tiek pardavėjui tiek vartotojai, skunduose buvo nurodomos papildomos aplinkybės, kurias reikėjo ištirti. Liudytoja A. Č. parodymus davė apžiūrint pačią vežimėlio dalį teismo posėdžio metu (CPK 209 straipsnis) ir patvirtino VVTAT akte nustytas aplinkybes, t.y., kad vežimėlio lopšio medžiaga pagaminta iš dirbtinės odos, kurios dengiamasis sluoksnis netinkamai sujungtas su tekstiliniu pagrindu (netinkamas dirbtinės odos dengiamojo sluoksnio ir tekstilinio pagrindo sukibimas (adhezija)). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ne tik atsisakė teismo siūlomos skirti byloje ekspertizės, bet ir nurodė teismui, kad dėl prekės kokybės (galimų gamybos defektų) patikrinimo nesikreipė ir į gamintoją, nors prekės dalis, kurioje yra pažeidimai nuo pat tarp vartotojo ir pardavėjo kilusio ginčo nagrinėjimo pradžios yra pas pardavėją, t.y. ieškovę UAB “Kotryna”.
27. Pagal bendrąją CK 6.363 straipsnio 2 dalyje nustatytą taisyklę pardavėjas yra atsakingas už bet kokį neatitikimą, esantį prekių pateikimo metu. CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatyta nuo šio principo nukrypti leidžianti taisyklė – daikto (prekės) kokybės trūkumai, paaiškėję per šešis mėnesius nuo jų perdavimo, jeigu neįrodoma kitaip, laikomi buvusiais perdavimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės, paslaugos ar jos trūkumo pobūdžiu.
28. CK 6.363 straipsniu į nacionalinę teisę perkeliamos 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų (toliau – Direktyva 1999/44/EB) nuostatos.
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nei Direktyvoje 1999/44/EB, nei ją įgyvendinančiose CK nuostatose nereikalaujama, jog defektas būtų akivaizdus jau daikto perdavimo metu – pakanka, kad būtų priežastys tokiam defektui išryškėti ar atsirasti ateityje garantinio laikotarpio metu. Tai ypač aktualu kalbant apie kompleksinius ir technologiškai sudėtingesnius daiktus, kadangi jų trūkumams (kuriuos sukeliančios priežastys jau yra daikto perdavimo metu) išryškėti gali reikėti daugiau laiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018).
30. Nustatyta, kad vartotoja pretenziją dėl daikto kokybės pateikė prekės garantiniam laikotarpiui nepasibaigus, nurodžius aplinkybes kodėl prekės pažeidimai atsirado vėliau, t.y. pradėjus vežimėlio sėdimąją dalį naudoti be miegmaišio.
31. Atitinkamai Direktyvos 1999/44/EB 3 straipsnyje „Vartotojo teisės“ įtvirtinta, kad, esant neatitikimui, vartotojas turi teisę į nemokamą prekių atitikties sutarčiai užtikrinimą, jas pataisant ar pakeičiant pagal šio straipsnio 3 dalį, arba teisę į atitinkamą kainos sumažinimą arba su tomis prekėmis susijusios sutarties nutraukimą pagal šio straipsnio 5 ir 6 dalis (2 dalis); vartotojas pirmiausia gali reikalauti, kad pardavėjas nemokamai pataisytų arba pakeistų prekes, nebent tai yra neįmanoma ar neproporcinga. Teisės gynimo priemonė laikoma neproporcinga, jeigu ja, palyginti su alternatyvia teisės gynimo priemone, pardavėjui nustatomos nepagrįstos išlaidos, atsižvelgiant į vertę, kurią prekės turėtų, jeigu nebūtų neatitikimo, neatitikimo reikšmingumą ir tai, ar alternatyvi teisės gynimo priemonė galėtų būti įgyvendinta nesukeliant didelių nepatogumų vartotojui. Bet koks prekių pataisymas ar pakeitimas atliekamas per protingą laiką ir nesukeliant jokių didelių nepatogumų vartotojui, atsižvelgiant į prekių pobūdį ir paskirtį, dėl kurios tos prekės vartotojui buvo reikalingos (3 dalis). Vartotojas gali reikalauti atitinkamai sumažinti kainą arba nutraukti sutartį, jeigu vartotojas neturi teisės nei į prekių pataisymą, nei į jų pakeitimą, arba pardavėjas per protingą laiką neįgyvendino teisės gynimo priemonės nesukeldamas didelių nepatogumų vartotojui (5 dalis); vartotojas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu neatitikimas yra nedidelis (6 dalis).
32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, pagal Direktyvos 1999/44/EB 3 straipsnio 2 ir 3 dalis, kai atsiranda prekės neatitiktis sutarčiai, paraleliai taikomi du netinkamos kokybės prekės atitikties sutarčiai užtikrinimo būdai – prekės pataisymas ar prekės pakeitimas. Siekiant užtikrinti abiejų sutarties šalių interesus, Direktyvoje 1999/44/EB teikiama pirmenybė sutarties vykdymui, pasinaudojant dviem pirmiausia nustatytomis teisės gynimo priemonėmis, prieš sutarties nutraukimą arba pardavimo kainos sumažinimą. Taigi pirmiausia vartotojas turi teisę reikalauti užtikrinti, kad prekė atitiktų sutartį. Jei prekės atitiktis negali būti užtikrinta, jis gali reikalauti sumažinti kainą arba atsisakyti sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019).
33. ESTT praktikoje pažymėta, kad pagal Direktyvos 1999/44/EB 3 straipsnio 3 dalį sutarties neatitinkančių prekių taisymas ar keitimas turi būti atliekamas ne tik nemokamai, bet ir per protingą laiką, nesukeliant didelių nepatogumų vartotojui. Toks iš trijų dalių susidedantis reikalavimas yra Sąjungos teisės aktų leidėjo siekio užtikrinti veiksmingą vartotojo apsaugą išraiška.
34. Ieškovė, prašydama teismą pripažinti prekės neatitikimus mažareikšmiais remiasi apygardų teismų priimtais sprendimais, tačiau kiekviename ieškovės nurodytame sprendime buvo sprendžiama dėl konkrečios prekės pagal konkrečias teismo sprendimais nustatytas aplinkybes.
35. Nagrinėjamoje byloje teismas ištyrė konkrečius įrodymus ir nustatė nagrinėjamo ginčo aplinkybes. Teismas, konstatavęs vartotojo teisės į daikto atitiktį kokybės reikalavimams pažeidimą, sprendžia, ar vartotojo pasirinktas teisių gynimo būdas proporcingas jo teisės į tinkamos kokybės daiktą pažeidimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad tai, ar galiojančio vartotojų teisių apsaugą užtikrinančio teisinio reglamentavimo kontekste kuris nors iš pasirinktų vartotojo teisių gynimo būdų, išdėstytų CK 6.363 straipsnio 4–8 dalyse, suderinamas su proporcingumo principu, sprendžia teismas, vadovaudamasis vartotojo teisių apsaugą užtikrinančiomis teisės aktų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2013).
36. Teismas taip pat vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2019, kurioje teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovui ginčijant prekės trūkumus nebuvo galimybės prekę pakeisti per protingą laiką, taip pat į tai, kad daikto pakeitimas kitu praėjus beveik dvejiems metams po jo įsigijimo neužtikrintų tinkamos vartotojo ir pardavėjo interesų pusiausvyros.
37. Esant teismo nustatytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad daikto trūkumas nėra mažareikšmis, net ir pakeitus vežimėlio komplekto sėdimąją dalį, prekės savybės išliktų tokios pačios, t.y. sėdimosios dallies pakojis, kaip ir nurodo pati ieškovė, liečiamas vaiko batų trinasi, ir ieškovė nepateikė jokių garantijų, kad ir vėl neatsiras tie patys prekės pažeidimai, kurie buvo nustatyti bylos nagrinėjimo metu. Nei viena šalis nepaneigė VVTAT tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kad pažeidimai yra mechaniniai. Ieškovė nepaneigė tos aplinkybės, kad mechaniniai pažeidimai padaryti vaiko batais, natūraliai naudojant vežimėlį pagal jo paskirtį. Neatmestinas ir atsakovės argumentas, kad pirkėja įsigijo brangų daiktą, tikėdamasi jį naudoti ir ne vieno vaiko išauginimui. Tokie vartotojos lūkesčiai, atsižvelgiant į prekės pobūdį, yra visiškai pagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad vartotoja buvo nuolatinė ieškovės UAB “Kotryna” pirkėja, pasitikėjo pardavėju, todėl ir tikėjo pardavėjo teikiama informacija, kuri ją suklaidino. Teismas negali daryti išvados, kad vartotojos pasirinktas jos teisių gynimo būdas, kurį, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, vartotoja pasirinko ne iš karto, o pardavėjui vengiant ginčą spręsti taikiai, ir toliau neteikiant reikalingos informacijos, ignoruojant vartotojo poreikius, būtų neproporcingas įvertinus abiejų ginčo šalių interesus. Pažymėtina, kad tiek Vartotojų teisių apsaugos įstatymas, tiek visa teismų parktika nurodo, kad vartotojas yra silpnesnioji šalis. Silpnesniajai vartojimo sutarties šaliai ginti skirtas vartotojų teisių apsaugos institutas – valstybė riboja sutarties laisvės principą, imperatyviu reguliavimu įsikišdama į sutartinius santykius; šio instituto tikslas – vartojimo sutartinių santykių reguliavimu atkurti sutarties šalių lygybę, interesų pusiausvyrą.
38. Kasacinio teismo praktikoje dėl šių įstatymo nuostatų aiškinimo pažymima, kad, skirtingai nei taikant CK 6.334 straipsnį, vartotojo galimybė pasinaudoti sutarties nutraukimo ir kainos grąžinimo institutu nėra siejama su sutarties pažeidimo esmingumu. Aiškinimas, kad CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtinto vartotojo teisių gynimo būdo taikymas yra galimas tik CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais, neatitiktų teisinio reguliavimo bei vartojimo sutarties instituto tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Pirkėjo – vartotojo teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis nei įprasta sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis.
39. 2013 m. gruodžio 19 d. įstatymu Nr. XII-700 (įsigaliojo nuo 2014 m. birželio 13 d.) CK 6.363 straipsnio 8 dalis papildyta nustatant, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019 išaiškino, kad šis teisinis reguliavimas iš esmės atitinka ankstesnėje teismų praktikoje suformuluotas nuostatas dėl vienašališko sutarties nutraukimo, kaip vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo, vertinimo proporcingumo aspektu.
40. D. G., apgynusi savo teises Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje, kuriai įstatymu pavesta nustatyti teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų apsaugą, pažeidimus, teismui nagrinėjant ginčą iš esmės, byloje patraukta atsakove, savo teises gynė pati, kai tuo tarpu ieškovė, ieškovės atstovės patvirtinimu būdama ne tik žinoma rinkoje, bet ir turėdama didelę apyvartą, buvo pajėgi sumokėti advokatei 1400 Eur atstovavimo išlaidas, tad teismas negali daryti išvados, kad pirkimo pardavimo sutarties, kurios vertė 1049,65 Eur, nutraukimas pažeidė pardavėjo ir pirkėjo interesų pusiausvyrą. Teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytą prekės komplektiškumą, tiek ir į tai, kad pati ieškovė neginčijo, kad vartotojos papildomai prie vežimėlio įsigytos dalys yra sudėtinė vežimėlio “Mima Komba” dalis, vartotoja turėjo teisę nutraukti tiek 2016 m. rugpjūčio 23 d. vežimėlio MIMA KOBI sutartį, tiek 2016 m. lapkričio 30 d. “Mima” miegmaišio ir 2017 m. vasario 28 d. “Mima” komplekto (paminkštinimas, saugos diržai) pirkimo-pardavimo sutartis bei pareikalauti grąžinti už juos sumokėtus pinigus, iš viso 1 049,65 Eur. Ieškovei kyla įstatymo nustatyta pareiga grąžinti pirkėjui sumokėtą kainą (CK 6.363 straipsnio 8 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 289 straipsniais,
Teismas nusprendžia:
ieškovės UAB „Kotryna“ ieškinį atsakovei D. G. dėl teisės negrąžinti pagal sutartis sumokėtų pinigų pripažinimo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.