Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1071-555/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-12
Bylos Nr.: e2A-1071-555/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-12624-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Edvardas Paliokas, Diana Labokaitė
Atsakovas: V. N.
Ieškovas: V. N.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė „Kauno energija“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1071-555/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12624-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Edvardo Palioko ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1003-997/2022 pagal ieškovo V. N. patikslintą ieškinį atsakovei V. N. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės V. N. priešieškinį ieškovui V. N. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, santuokos metu įgyto turto bei kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė „Kauno energija“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. N. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas: 1) nutraukti jo ir atsakovės V. N. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančio atsakovei, nedalinti; 3) nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančio ieškovui, nedalinti; 4) kreditinius įsipareigojimus AB „Swedbank“ pagal 2020 m. birželio 30 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2021 m. liepos 22 d. skolos likutis yra 1 289,38 Eur), po santuokos nutraukimo palikti solidaria ieškovo ir atsakovės prievole; 5) nustatyti, kad kreditiniai įsipareigojimai AB „Kauno energija“ pagal vykdomą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį raštą yra asmeninė atsakovės prievolė; 6) po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – N. ir N.; 7) priteisti iš atsakovės ieškovui visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė bylą nagrinėti iš esmės ir netaikyti termino susitaikyti.

2. Ieškovas nurodė, kad su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Su atsakove nepilnamečių vaikų neturi. Nuo 2021 kovo mėn. su atsakove kartu negyvena, bendro ūkio neveda, kaip šeima negyvena, prasidėjus nesutarimams esminiais gyvenimo klausimais: pagarbos, pagalbos vienas kitam, požiūrio į šeimą. Ieškovas įsitikinęs, kad visi saitai tarp jų nutrūkę galutinai, santuoka egzistuoja tik formaliai, todėl ji nutrauktina. Intymiai nebendrauja, bendro ūkio netvarko, iš esmės skiriasi požiūris į gyvenimą ir vertybes. Atsakovė gražiuoju santuoką nutraukti atsisako, todėl prašė teismo pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taip pat nurodo, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl yra nedalintinas. Nekilnojamasis turtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui, todėl yra nedalintinas. Santuokoje automobilių neįgijo. Santuokos metu įsigytus namų apstatymo ir apyvokos daiktus pasidalijo iki santuokos nutraukimo. Įsipareigojimą AB „Swedbank“ pagal 2020 m. birželio 30 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2021 m. liepos 22 d. skolos likutis – 1 289,38 Eur), po santuokos nutraukimo prašo palikti solidaria jo ir atsakovės prievole, kadangi vartojimo kreditas buvo paimtas išskirtinai šeimos interesams, gautos lėšos buvo panaudotos šeimos namų ūkiui išlaikyti, šeimos poreikiams tenkinti. Daugiau bendrų kreditorių ieškovas ir atsakovė neturi, ieškovas asmeninių kreditorių neturi. Po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokines pavardes – N. ir N.. Po santuokos nutraukimo išlaikymo iš atsakovės nereikalauja.

3. Atsakovė V. N. nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies ir kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydama: 1) nutraukti jos ir ieškovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; 2) priteisti jai iš ieškovo 2 000,00 Eur kompensaciją už santuokos iširimą; 3) priteisti jai iš ieškovo 3 277,5 Eur dydžio kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę bendro turto dalį (92,5 Eur už daiktus ir 3 185,00 Eur už atliktus buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus); 4) butą, esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti asmenine atsakovės nuosavybe; 5) butą, esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti asmenine ieškovo nuosavybe; 6) po santuokos nutraukimo ieškovo turimą kreditorinį įsipareigojimą AB „Swedbank“, pagal 2020 m. birželio 30 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmeniniu ieškovo kreditoriniu įsipareigojimu; 7) po santuokos nutraukimo atsakovės turimą kreditorinį įsipareigojimą AB „Kauno energija“, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmeniniu atsakovės kreditoriniu įsipareigojimu; 8) po santuokos nutraukimo palikti atsakovei iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – N.; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašė teismo netaikyti termino susitaikymui.

Atsiliepimas

4. Atsakovė nurodė, kad ieškovas ir atsakovė susipažino 2015 m. rudenį, 2015 m. lapkričio mėn. kartu apsigyveno ieškovui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) biure sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų neturi. Atsakovė įrodinėjo, kad 2021 m. pavasarį santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė fizinio smurto prieš atsakovę naudojimu. Santuokoje su ieškovu ji visą laiką buvo jam ištikima, lojali, tinkamai vykdė visas savo, kaip sutuoktinės, pareigas, rūpinosi šeima (sutuoktiniu). Stengėsi, kad šeima būtų darni ir laiminga, savo pareigas kaip sutuoktinė atliko tinkamai, visokeriopai prisidėjo prie šeimos išlaikymo, prižiūrėjo namus, darė remontą, augino šeimai skirtas daržoves, rūpinosi buitimi. Ieškovas, priešingai, nesirūpino šeima, vartojo alkoholį, lošė azartinius lošimus, naudojo psichologinį smurtą, dažnai būdavo konfliktinių situacijų iniciatorius. Ieškovas 2021 m. balandžio 13 d. apie 17 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu atsakovės atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Dėl neteisėtų ieškovo veiksmų (duomenys neskelbtini) policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra užbaigtas ir byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Po ieškovo smurto panaudojimo prieš atsakovę šalių santuoka galutiniai iširo. Ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu, o pavartojęs alkoholio tampa agresyvus ir konfliktiškas, dažnai lošia azartinius žaidimus, todėl atsakovė negali toleruoti tokio sutuoktinio elgesio. Dėl ieškovo alkoholio vartojimo ir konfliktiško elgesio, šeimos gyvenamosios vietos adresu ne kartą buvo įvykę konfliktai, kuriuos girdėjo kaimynai. Bandymai pakeisti tarpusavio santykius nedavė teigiamo rezultato, todėl atsakovės jausmai ieškovui galutinai išnyko. Dėl reikalavimo dėl 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo nurodė, jog, kurdama santuoką, tikėjosi sukurti darnią šeimą ir puoselėti šiltus jausmus, tačiau dėl netinkamo ieškovo elgesio, santuokinių pareigų pažeidimo, dažno alkoholio vartojimo, azartinių lošimų, panaudoto smurto, šalių santuoka iširo, o atsakovė patyrė psichologinį ir fizinį skausmą, buvo moraliai sukrėsta ir pažeminta tiek paties sutuoktinio, tiek aplinkinių akyse. Dėl patirtų neigiamų emocinių išgyvenimų atsakovė kreipėsi psichologinės pagalbos į specialistus. Dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nurodė, kad šalys neįgijo nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, kuris būtų dalintinas santuokos nutraukimo metu. Gyvenant santuokoje, neužtekus jos gaunamo darbo užmokesčio, siekdama pagerinti šeimos gyvenimo sąlygas, 2016 m. kovo 14 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Credit Service“ dėl 500,00 Eur vartojimo kredito. Kadangi pirmojo kredito ir atsakovės gaunamo darbo užmokesčio neužteko visiems norimiems darbams atlikti, 2016 m. lapkričio 18 d. sudarė vartojimo paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „IPF Digital Lietuva“ dėl 500,00 Eur vartojimo kredito. 2016 m. gruodžio 16 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „General Financing“ dėl 220,00 Eur vartojimo kredito. Bendra sumokėta vartojimo kredito suma 366,52 Eur. Ieškovui priklausančio buto atnaujinimo darbams neužtekus piniginių lėšų, 2016 m. gruodžio 29 d. pagal 2016 m. kovo 14 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Credit Service“, atsakovei buvo suteikta papildoma 500,00 Eur vartojimo kredito suma. Vėliau, 2017 m. kovo 8 d. atsakovė sudarė papildomą vartojimo paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „IPF Digital Lietuva“, kurios pagrindu pasiskolino dar 302,00 Eur. 2017 m. spalio 10 d. atsakovė sudarė papildomą vartojimo paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „IPF Digital Lietuva“, pagal kurią pasiskolino dar 141,00 Eur. Iš viso, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2017 m. spalio 10 d. atsakovė iš UAB „Credit Service“ pasiskolino 1 000,00 Eur, bendra grąžinta kredito suma su papildomomis įmokomis – 1 864,08 Eur, iš UAB „IPF Digital Lietuva“ pasiskolino 888,41 Eur, iš UAB „General Financing“ pasiskolino 220,00 Eur, bendra grąžinta kredito suma 366,52 Eur. Visas iš vartojimo kreditų gautas pinigines lėšas atsakovė panaudojo ieškovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimui. Šiuos kreditorinius įsipareigojimus iš gauto darbo užmokesčio padengė viena atsakovė, ieškovas prie šių kreditorinių įsipareigojimų padengimo neprisidėjo. Už pinigines lėšas, gautas pagal vartojimo kreditų sutartis ir gautą darbo užmokestį, ieškovui priklausančiame bute atsakovė: 1) pakeitė 4 vnt. vidaus durų, bendros 700,00 Eur vertės; 2) organizavo ir apmokėjo koridoriaus ir virtuvės betonavimo ir plytelių klijavimo darbus, bendros 1200,00 Eur vertės; 3) organizavo ir apmokėjo tualeto ir vonios remonto darbus, bendros 600,00 Eur vertės; 4) organizavo ir apmokėjo virtuvės sienų griovimo ir apdailos darbus, bendros 700,00 Eur vertės; 5) savo jėgomis atliko miegamojo kambario remontą, bendros 300,00 Eur; 6) organizavo ir apmokėjo lango keitimo ir apdailos darbus, bendros 400,00 Eur vertės; 7) organizavo ir apmokėjo rūsio lentynų įrengimą, bendros 200,00 Eur vertės; 8) įsigijo baldus ir buitinę techniką, kuri po faktinio santuokos iširimo liko ieškovui priklausančiame bute: a) prieškambario spinta – 500,00 Eur; b) svetainės baldai – 1 500,00 Eur; c) skalbimo mašina – 200,00 Eur; d) šaldiklis – 150,00 Eur; e) dujinė viryklė – 120,00 Eur. Iš viso bendro šalių gyvenimo laikotarpiu atsakovė įgijo ir vienasmeniškai padengė 3 119,01 Eur vertės kreditorinius įsipareigojimus, kurie buvo panaudoti šeimos poreikių patenkinimui, ir atlyginti iš atsakovės gauto darbo užmokesčio. Iš viso atsakovė į ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą investavo apie 3 900,00 Eur, o baldams ir buitinei technikai likusiai ieškovui priklausančiame bute sumokėjo 2 470,00 Eur. Visų pagerinimų ir daiktų vertė – 6 370,00 Eur. Be to, šalims gyvenant santuokinį gyvenimą, atsakovė šeimos poreikiams tenkinti įsigijo 4 statines (3 plastmasines ir 1 metalinę), bendros 100,00 Eur vertės, elektrinį trimerį 35,00 Eur vertės, krūmapjovę 28,00 Eur vertės, komodą 40,00 Eur vertės, 3 stalus, bendros 50,00 Eur vertės, televizoriaus anteną 50,00 Eur vertės. Bendra išvardintų daiktų vertė – 185,00 Eur. Šie daiktai po faktinio santuokos iširimo liko ieškovo žinioje, o atsakovei negyvenant santuokinio gyvenimo tapo nereikalingi, todėl atsakovė reikalauja priteisti iš ieškovo ½ šių daiktų vertės dydžio kompensaciją, t. y. iš ieškovo turi būti priteista 3 277,50 Eur kompensacija atsakovei, už jam tenkančią didesnę bendro turto dalį. Kompensacijos suma apskaičiuota sudėjus visų atliktų buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimų vertę su ieškovo žinioje esančių namų apyvokos daiktų verte (6 555,00 Eur) ir padalinus gautą sumą pusiau. Dėl kreditorinių įsipareigojimų nurodė, kad kreditorinis įsipareigojimas AB „Kauno energija“ yra asmeninio pobūdžio, todėl po santuokos nutraukimo turi būti paliktas asmenine jos turtine prievole. Ieškovo vardu esantis kreditorinis įsipareigojimas AB „Swedbank“ buvo paimtas jo asmeniniams poreikiams tenkinti, atsakovei nėra žinoma apie lėšų gautų pagal šią vartojimo kredito sutartį panaudojimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad pagal šią sutartį gautos piniginės lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovas šio kreditorinio įsipareigojimo pagrindu įgytas pinigines lėšas panaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui, todėl po santuokos nutraukimo šis įsipareigojimas turi būti pripažintas asmeniniu ieškovo kreditoriniu įsipareigojimu. Kitų kreditorinių įsipareigojimų, dalintinų santuokos nutraukimo metu, šalys neturi. Po santuokos nutraukimo, atsakovė pageidauja, kad jai būtų atstatyta iki santuokos sudarymo turėta pavardė – N..

5. Ieškovas su priešieškiniu sutiko iš dalies, nesutiko, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Ieškovas teigė, kad atsakovė nurodė melagingas aplinkybes dėl 2021 m. balandžio 13 d. įvykusio konflikto, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dabar vyksta byla. Ieškovas nesutiko, kad jis buvo konflikto iniciatorius, kad panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą. Būtent atsakovė buvo konflikto iniciatorė. Ikiteisminio tyrimo metu pati atsakovė nurodė, kad 2021 m. kovo 16 d. namuose ji, atidariusi komodos stalčių, rado 2021 m. kovo 3 d. jo sudarytą testamentą, kuriame buvo parašyta, kad jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), su visais jame esančiais daiktais palieka savo dukrai V. G.. Radusi šį jo testamentą, atsakovė supyko, buvo kviesta policija, atsakovė policininkams atidavė jo pasą. Būtent 2021 m. balandžio 13 d. apie 14.30 val. ji grįžo iš policijos komisariato, kur buvo apklausiama dėl ieškovo paso, buvo pikta dėl jo sudaryto testamento, dėl kviečiamos jai policijos, dėl apklausos policijos komisariate, todėl puolė jį ir būtent atsakovė jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Atsakovės panaudoto fizinio smurto ir jos sukeltus sužalojimus jam patvirtina ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nesutiko ir su teiginiais, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, alkoholio vartojimo ir priklausomybės azartiniams lošimams, atsakovės atžvilgiu naudoto smurto. Šios aplinkybės yra išgalvotos, melagingos, atsakovė tokiais teiginiai siekia jį pažeminti ir apšmeižti. Ieškovas nurodė, kad alkoholio nevartoja, jokių priklausomybių neturi. Santuokinis gyvenimas su atsakove tapo nebeįmanomas būtent dėl jos veiksmų, t. y. nuolatinių jos išpuolių jo atžvilgiu. Dėl to ieškovas nesutiko su atsakovės prašoma 2 000,00 Eur kompensacija dėl iširusios santuokos, o santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas nesutiko ir su tuo, kad atsakovės naudai iš jo būtų priteista 3 277,5 Eur dydžio kompensacija už jam tenkančią didesnę bendro turto dalį, 92,50 Eur už daiktus ir 3 185,00 Eur už atliktus buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus. Atsakovės nurodytus kreditinius įsipareigojimus, kurie, anot atsakovės, buvo naudojami bendroms reikmėms, prisiėmė atsakovė dar iki santuokos sudarymo. Jie buvo atsakovės asmeniniai kreditiniai įsipareigojimai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie jos minimus padarytus remonto darbus už jos lėšas, nes jokių remonto darbų nebuvo. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos prašomą kompensacijos dydį, nepateikė daiktų ar reikmenų pirktų remonto darbams atlikti įsigijimo dokumentų ar čekių. Su atsakove santuokoje jokio bendro turto neįgijo. Ieškovas sutiko, kad nekilnojamasis turtas butas, esančiu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl yra nedalintinas, o kad nekilnojamasis turtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso jam, todėl taip pat yra nedalintinas. Ieškovas nesutiko, kad po santuokos nutraukimo kreditorinis įsipareigojimas AB „Swedbank“ būtų pripažintas asmeniniu jo kreditiniu įsipareigojimu, kadangi vartojimo kreditas buvo paimtas išskirtinai šeimos interesams, gautos lėšos buvo panaudotos šeimos namų ūkiui išlaikyti, šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovas sutiko, kad po santuokos nutraukimo kreditiniai įsipareigojimai AB „Kauno energija“ nutraukus santuoka būtų laikomi asmenine atsakovės prievole bei, kad po santuokos nutraukimo, atsakovei būtų palikta ikisantuokinė pavardė – N., kad teismas neskirtų termino susitaikyti. Ieškovas nesutiko su reikalavimu apmokėti atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Po santuokos nutraukimo išlaikymo iš atsakovės nereikalavo.

Atsiliepimas

6. Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ nurodė, jog tarp ieškovo ir banko 2020 m. birželio 18 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovui buvo suteiktas 1 800,00 Eur kreditas. Bankas neprieštaravo, kad, nutraukiant santuoką tarp ieškovo ir atsakovės, kredito įsipareigojimai pagal minėtą sutartį būtų pripažinti asmenine ieškovo prievole. Pažymi, kad ieškovui įrodžius teisme solidarios prievolės atsiradimo pagrindus, neprieštarauja ir dėl įsipareigojimo pripažinimo solidaria ieškovo ir atsakovės prievole.

7. Trečiasis asmuo AB „Kauno energija“ atsiliepimo byloje teismo nustatytu terminu nepateikė, teismo posėdyje atstovas nedalyvavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino iš dalies: 1) nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, 2) po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę – N., atsakovei – N., 3) nustatė, kad po santuokos nutraukimo kreditorinis įsipareigojimas AB „Swedbank“ yra asmeninė ieškovo turtinė prievolė, 4) nustatė kad po santuokos nutraukimo kreditorinis įsipareigojimas AB „Kauno energija“ yra asmeninė atsakovės turtinė prievolė; 5) kitų patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalių netenkino; 6) priteisė ieškovui iš atsakovės 335,45 Eur bylinėjimosi išlaidas; 7) priteisė iš ieškovo valstybės naudai 8,99 Eur bylinėjimosi išlaidas, o iš atsakovės – 13,84 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) tarp šalių įregistruota santuoka. Santuokoje šalys vaikų nesusilaukė. Santuokos metu ieškovas ir atsakovė bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neįgijo. Santuokos metu 2020 m. birželio 18 d. ieškovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Swedbank“, kurios pagrindu jam buvo suteiktas 1 800,00 Eur kreditas.

10. Dėl santuokos nutraukimo pagrindų. Teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovės namuose alkoholio būdavo įsigyjama ir iš giminaičių, kartais alkoholis buvo vartojamas šalims kartu, tačiau byloje duomenų, patvirtinančių ieškovo piktnaudžiavimą alkoholiu ar priklausomybę jam, nėra. Teismas nurodė, kad byloje įrodymų, patvirtinančių ieškovo priklausomybę lošimams, jog buvo kreiptasi į specialistus pagalbos, nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų išleidęs dideles pinigų sumas azartiniams lošimams ar būtų pralošęs didelę atsakovės pinigų sumą. Dėl to teismas vertino, kad atsakovė nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, kas lemtų santuokos iširimą būtent dėl šių ieškovo veiksmų. Teismas, ištyręs bylos duomenis, nustatė, kad santuokos metu tarp šalių būdavo ir anksčiau piktumų bei nesutarimų, ypač padažnėjo 2021 m., ieškovui parašius testamentą dukros naudai. Nors atsakovė teigė santuokoje su ieškovu ne kartą patyrusi ieškovo agresiją, nuolatinį fizinį smurtą, piktnaudžiavimą alkoholiu ir priklausomybę azartiniams lošimams, tačiau šiems teiginiams konkrečių tokio elgesio atvejus patvirtinančių įrodymų nepateikė, byloje apklausti liudytojai nenurodė konkrečių galimo ieškovo smurto prieš atsakovę naudojimo faktų. Teismas vertino, kad byloje, be pačios atsakovės samprotavimų apie ieškovo kaltę, nesama patikimų duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti, kad ieškovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, kad buvo nelojalus šeimai. Abi šalys kaltino viena kitą konfliktų kėlimu, nepagarba vienas kitam, pripažino, kad po paskutinio konflikto nei viena nesiekė išsaugoti santuoką. Nors byloje surinkti įrodymai ir teikia pagrindo pripažinti ieškovą labiau pažeidus sutuoktinio pareigas, tačiau įrodymų sisteminis vertinimas neleido teismui daryti vienareikšmę išvadą, jog išimtinai tik dėl ieškovo kaltės nutrūko šalių santuoka. Teismas padarė išvadą, kad abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnyje, nedėjo pastangų puoselėti santuoką ir abu yra kalti dėl santuokos nutrūkimo. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti išimtinai tik vieno sutuoktinio kaltę.

11. Dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismui pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nebuvo teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl neturtinės žalos atsakovei priteisimo iš ieškovo, todėl priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė.

12. Dėl turto padalijimo. Teismas nustatė, kad nei ieškovo, nei atsakovės vardu nėra registruota transporto priemonių, šalių vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, įgyto po santuokos sudarymo bendrąją jungtine nuosavybe. Iki šalių sudarytos santuokos įgytas nekilnojamas turtas paliktas jų asmenine nuosavybe: butas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo paliekamas asmenine atsakovės nuosavybe; butas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo paliekamas asmenine ieškovo nuosavybe. Ginčo dėl to, tarp šalių nėra.

13. Dėl turto kompensacijos. Teismas padarė išvadą, kad ginčo bute (po santuokos paliktame ieškovui) buvo darytas remontas. Teismas vertino, kad nors šalys į bylą nepateikė įrodymų dėl medžiagų įsigijimo (sąskaitų faktūrų, kvitų ar pan.), taip pat kitokių įrodymų dėl darbų vertės ir apmokėjimo už atliktus darbus, tačiau padarė išvadą, jog šiuo atveju abu sutuoktiniai, gyvendami kartu ir vesdami bendrą ūkį, prisidėjo prie gyvenimo sąlygų gerinimo, ieškovas – piniginėmis lėšomis, atsakovė – ir piniginėmis lėšomis, ir savo darbu. Nors šalių paaiškinimais teismas nustatė, kad ieškovas dėl objektyvių priežasčių – savo sveikatos problemų, prie buto remonto prisidėti darbais negalėjo, tačiau tuo metu ieškovo gaunamas darbo užmokestis ir pensija, kuri buvo apie 500,00 Eur dydžio, bei atsakovės gaunama pensija, kuri tuo metu buvo apie 420,00 Eur, taip pat jos gaunamas darbo užmokestis (apie 600,00-800,00 Eur), suponavo išvadą, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė finansiškai buvo pajėgūs prisidėti prie remonto darbų. Remdamasis CK 3.27 straipsnio nuostata, teismas sprendė, kad šiuo atveju išskirti kiekvieno iš šalių konkretų indėlį į buto remontą ir jį įkainoti konkrečia pinigų suma, nėra pagrindo.

14. Teismas taip pat vertino, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kiek tiksliai kainavo buto baldai, buitinė technika, sodo inventorius. Atsakovė į bylą tiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų bute esančių baldų ir buitinės įrangos stovį, vertę, jų kainas, nepateikė. Atsakovės parodymų dėl daiktų vertės nustatymo nepatvirtina jokie byloje esantys rašytiniai įrodymai, teisme apklausti liudytojai apie baldus bute taip pat nieko negalėjo pasakyti. Teismas vertino ir tai, kad atsakovės į bylą pateiktos fotonuotraukos yra neinformatyvios, neaišku, ar jos apskritai yra darytos ieškovo bute, o jei darytos, tai kuriuo gyvenimo bute laikotarpiu (prieš ar po remonto), iš jų negalima spręsti ir apie realią daiktų vertę. Byloje esančios vartojimo kreditų sutartys, raštai iš kredito įstaigų apie atsakovės vienasmeniškai prisiimtus įsipareigojimus 2016 m. kovo mėn. – 2017 m spalio mėn. laikotarpiu nepatvirtino, kad atsakovės gautos lėšos buvo naudojamos buto remonto ar namų apyvokos daiktams įsigyti. Be to, atsakovės vartojimo kreditų sutartys buvo sudarytos dar iki šalių santuokos sudarymo momento, todėl šioms vienasmeniškai prisiimtoms prievolėms netaikomas įstatyme nustatytas sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų institutas su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Atsakovė į bylą nepateikė duomenų, kad savo vardu paimtus kreditus panaudojo ieškovo buto ar sodo remontui. Teismas sutiko su ieškovo teiginiais, jog nurodytus daiktus atsakovė gali pasiimti natūra, todėl nėra pagrindo iš ieškovo priteisti pusės turtinės žalos sumos. Teismas sprendė, kad priešieškinio reikalavimas dėl turtinės kompensacijos priteisimo yra neįrodytas ir nepagrįstas.

15. Dėl kreditorinių įsipareigojimų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vartojimo kredito sutartį su banku sudarė tik ieškovas, šalių versijos, kam buvo skirti kredito pinigai iš esmės skiriasi, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad ieškovo turima prievolė kreditorei būtų kilusi iš būtinumo išlaikyti šeimos namų ūkį ir naudotas šeimos poreikiams tenkinti, padarė išvadą, kad vartojimo kreditas buvo paimtas asmeniniais ieškovo tikslais, dėl to šią prievolę po santuokos nutraukimo pripažino ieškovo asmenine prievole. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė turi kreditorinį įsipareigojimą AB „Kauno energija“, byloje tarp šalių ginčas nekilo, jog ši prievolė yra atsakovės asmeninė prievolė.

16. Teismas tenkino šalių reikalavimus dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, taip pat sprendė, kad šalims nereikalaujant vienas iš kito tarpusavio išlaikymo, ieškovas ir atsakovė yra pajėgūs patys save išlaikyti ir dėl to tarpusavio išlaikymo nepriteisė. Teismas taip pat sprendė, kad buvo patenkinti 67 procentai patikslinto ieškinio reikalavimų ir 20 procentų priešieškinio reikalavimų, todėl atitinkamai tarp šalių paskirstė tiek jų, tiek valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Apeliaciniu skundu atsakovė V. N. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. (apeliaciniame skunde nurodyta klaidinga data 2022 m. birželio 26 d.) sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo pagrindų, neturtinės žalos už santuokos iširimą priteisimo ir turtinės kompensacijos priteisimo: nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką, pripažįstant, kad ji iširo dėl ieškovo kaltės; priteisti atsakovei iš ieškovo 2 000,00 Eur kompensaciją už santuokos iširimą; priteisti atsakovei iš ieškovo 3 277,50 Eur dydžio kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę bendro turto dalį (92,50 Eur už daiktus ir 3 185,00 Eur už atliktus buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Sprendimas priimtas netinkamai pritaikius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio, 185 straipsnio normas, nevisapusiškai išnagrinėjus visas bylai svarbias aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos, todėl netinkamai vadovautasis CK nuostatomis ir nusistovėjusiomis teismų praktikos taisyklėmis dėl santuokos iširimo pagrindų, taip pat netinkamai pritaikytos CK nuostatos dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ir kompensacijos už sutuoktiniui tenkančią didesnę turto dalį priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nesivadovaudamas byloje pateiktais įrodymais, konstatavo, kad santuokos metu tarp šalių kildavę nesutarimai ir piktumui turėjo įtakos visiškam šalių santuokos iširimui. Tokie teismo argumentai yra nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Byloje esantys duomenys ir šalių pripažintos aplinkybės, kad vedė bendrą ūkį ir gyveno santuokinį gyvenimą iki 2021 m. balandžio 13 d. muštynių, paneigia, jog šalių santuoka pradėjo irti dar iki 2021 m. balandžio 13 d. įvykio. Nors sutuoktiniai kartais ir nesutardavo, tačiau gyveno nepertraukiamą santuokinį gyvenimą, vedė bendrą ūkį, kartu leido laisvalaikį ir gyveno kaip pilnavertė šeima. Byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų teismo konstatuotus faktus, kad 2021 m. balandžio 13 d. šalių santuoka jau buvo iširusi ir dėl to yra kalti abu sutuoktiniai. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo užbaigtas ir teismui pateiktas 2022 m. kovo 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovas buvo pripažintas kaltu smurtavęs prieš atsakovę. Teismas nepagrįstai nesivadovavo minėtu nuosprendžiu, vien dėl to, kad jis buvo neįsiteisėjęs. Atsakovės atžvilgiu tame pačiame komisariate taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2021 m. birželio 29 d. nutarimu buvo nutrauktas, konstatavus, kad ji veikė būtinosios ginties sąlygomis. Šios aplinkybės teismui buvo žinomos, ikiteisminio tyrimo metu priimtas nutarimas, kartu su nuosprendžiu, taip pat neabejotinai patvirtina, kad 2021 m. balandžio 13 d. įvykio metu atsakovė ieškovo atžvilgiu nenaudojo fizinio smurto, bet ieškovas žiauriai ir negailestingai sužalojo atsakovę, dėl ko tolimesnis šalių santuokinis gyvenimas tapo nebeįmanomas.

1.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas 2020 m. žiemą sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą be išlygų paliko savo dukrai. Dėl šių aplinkybių ieškovas ir atsakovė nesutarė, kadangi atsakovė buvo įskaudinta, jog atlikusi daug darbų ir investavusi savo darbą ir finansus, gerindama šeimos gyvenimo sąlygas, tikėjosi, kad po ieškovo mirties ji turi teisę bent į dalį kartu užgyvento turto. Ieškovas kategoriškai atsisakė šiuos klausimus derinti su atsakove, o tai vienareikšmiškai galima vertini kaip netinkamą sutuoktinio pareigų vykdymą, t. y. netinkamą visų šeimos gyvenimo klausimų sprendimo abipusiu sutarimu, apipusės pagarbos ir vienas kito nuomonės paisymo pareigų vykdymą.

1.4. Ieškovas pripažino, kad jam nuosavybės teise priklausančiame bute jis su atsakove atliko pagerinimus, kurių vertė ne mažesnė kaip 1 500,00 Eur, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, jog nėra pagrindo įkainoti kiekvieno iš šalių konkretų indėlį į buto remontą ir jį įkainoti konkrečia pinigų suma, nepagrįsti. Teismas taip pat nepagrįstai nepriteisė ½ dalies pripažintų nekilnojamojo turto, priklausančio ieškovui, išlaidų kompensacijos atsakovei. Ieškovas pripažino, kad jo žinioje yra likęs atsakovės nurodytas turtas (daiktai), dėl ko teismas turėjo spręsti jo priteisimo atsakovei natūra arba kompensacijos už jį priteisimo. Priešingai padarytoms teismo išvadoms, atsakovė negavo namų apyvokos daiktų veltui ir niekada tokių aplinkybių teismui nenurodė. Atsakovė namų apyvokos daiktus ir vidaus apdailos paslaugas gavo atlikusi barterinius mainus, t. y. už vidaus apdailos darbus atlikdama mainus vietoje užmokesčio. Ieškovas tik teismo posėdžio metu pripažino, kad pagerinimai jo bute buvo atlikti ir jo žinioje yra likę visi atsakovės nurodyti kilnojamieji daiktai.

Atsiliepimas

18. Ieškovas V. N. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kurio prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Priešingai atsakovės apeliacinio skundo argumentams, būtent ji pati turėjo motyvą ieškovą sumušti, nes kaip pati ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog yra supykusi dėl testamento ir skyrybų, dėl policijos iškvietimų, dėl apklausos policijoje dėl ieškovo paso. Toks išpuolis, kuriame buvo panaudotas fizinis smurtas prieš ieškovą, dėl sudaryto testamento, tik patvirtina, jog ne ieškovas šeimoje naudojo fizinį smurtą, o būtent pati atsakovė. Priešingai atsakovėms teiginiams, ieškovas jokių nepriklausomybių neturi, alkoholį vartoja saikingai. Tai, kad santuokinis gyvenimas su atsakove tapo neįmanomas dėl jos veiksmų, t. y. pastovių išpuolių ieškovo atžvilgiu, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir ieškovo dukra. Kadangi santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepagrįstas atsakovės reikalavimas ir dėl prašomos priteisi neturtinės kompensacijos.

Žemesnės instancijos teismas

2.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė finansiškai buvo pajėgūs prisidėti prie remonto darbų, todėl, remiantis CK 3.27 straipsniu, išskirti kiekvieno iš šalių konkretaus indėlio į buto remontą ir jį įkainoti konkrečia pinigų sumą, nėra pagrindo. Atsakovė neįrodė ir kiek tiksliai kainavo buto baldai, buitinė technika, sodo inventorius, taip pat nepateikė įrodymų, kad savo vardu paimtus kreditus panaudojo ieškovo buvo ar sodo remontui. Ieškovas neprieštaravo, kad daiktus, dėl kurių atsakovė prašo priteisti kompensaciją, pasiimtų ir naudotųsi, t. y. juos gali pasiimti natūra ir dėl to nėra pagrindo iš ieškovo priteisti pusės kompensacijos sumos. Atsakovės reikalavimai dėl turtinės kompensacijos priteisimo yra nepagrįsti ir turi būti atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

20. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalies, kuria buvo nutraukta bylos šalių santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atmestas atsakovės (apeliantės) V. N. reikalavimas priteisti iš ieškovo V. N. neturtinę žalą bei kompensaciją už ieškovo turto pagerinimus ir ieškovui tenkančius kilnojamuosius daiktus, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų.

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo

21. Apeliantė V. N. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantė teigia, kad ji pateikė pakankamai duomenų, jog ieškovas prieš atsakovę panaudojo fizinį smurtą, netinkamai sprendė turtinius paveldėjimo klausimus, todėl, apeliantės vertinimu, teismas turėjo remtis CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

22. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3-ioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

23. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui taip pat tenka pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas).

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 30 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažino ieškovą V. N. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 18 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), anksčiau minėtas pirmos instancijos teismo nuosprendis pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais pripažinta, kad V. N. 2021 m. balandžio 13 d. apie 17.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę V. N., t. y. tyčia rankomis spaudė ir suko jos dešinę ranką, lovoje užgulęs kūnu ant jos kairės rankos, tampė jai už plaukų ir ne mažiau kaip keturis kartus sudavė jai rankomis į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą bei dėl padarytų kraujosruvų dešinio peties srityje, dešiniame žaste, dešiniame rieše, kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešinėje ir kairėje krūtyse, nubrozdinimo dešiniame dilbyje ir nugaros kairėje, nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

25. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog nustatytas ir aptartas ieškovo elgesys yra nepriimtinas nei teisės, nei moralės požiūriu. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys pripažino faktinę aplinkybę, jog nepaisant nesutarimų, kilusių dėl ieškovo valios sudaryti testamentą, šalys nebuvo nutraukę santuokinių ryšių, gyveno kartu, o bendras gyvenimas nutrūko po 2021 m. balandžio 13 d. įvykusio konflikto. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė įrodė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytą prezumpciją pripažinimui, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kadangi smurtą ieškovas atsakovės atžvilgiu vartojo dar iki faktinių sutuoktinių santykių nutraukimo. Tuo tarpu ieškovas, nors ir teigė, kad konfliktą išprovokavo ir smurtą panaudojo atsakovė, įrodinėjimo priemonių, patvirtinančių šiuos teiginius, nepateikė, priešingai, byloje surinkti duomenys įgalina daryti išvadą, kad kūno sužalojimai ieškovui buvo padaryti atsakovei ginantis nuo ieškovo panaudoto smurto jos atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo įvardytas konfliktas dėl jo valios sudaryti testamentą, apeliantės būdas, požiūris į ieškovą, negali būti pagrindu pripažinti, kad apeliantė iki faktinių santuokinių santykių nutraukimo pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas.

26. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, ištyręs su prezumpcijos taikymu susijusias faktines aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, jog smurtiniai ieškovo veiksmai apeliantės atžvilgiu buvo tik abiejų sutuoktinių neatsakingo požiūrio į šeimą pasekmė, o ne santuokos iširimo priežastis. Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad apeliantė būtų pažeidusi savo, kaip sutuoktinės pareigas. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis, susijusius su sutuoktinių kalte, todėl netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo pagrindus, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog smurto faktas nebuvo tiesiogine priežastimi, dėl kurios nutrūko šalių santuokiniai ryšiai, ir nepagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas byloje aplinkybes, konstatuoja, jog yra pagrindas pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą ir pripažinti, jog šalių santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

27. Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Kadangi teisėjų kolegija pripažino, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, spręstinas apeliantės reikalavimo dėl 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinimo klausimas. Neturtinė žala yra apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog šalys santuokoje išgyveno apie 1,5 metų, ieškovas, byloje įrodytais duomenimis, panaudojo smurtą prieš apeliantę. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokios šeimyninio gyvenimo aplinkybės turėjo sukelti apeliantei neigiamų emocijų ir dvasinių išgyvenimų. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš ieškovo yra tenkinamas iš dalies, šioje dalyje pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodant, kad iš ieškovo apeliantės naudai yra priteisiama 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl sutuoktinių asmeninių lėšų indėlio pagerinant kito sutuoktinio turtą ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo

29. Vienas iš klausimų, kurį teismas privalo išspręsti nutraukdamas santuoką, nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų ji nutraukiama, yra bendro sutuoktinių turto padalijimas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

30. Koks turtas sutuoktiniams priklauso asmeninės, o koks – bendrosios jungtinės nuosavybės teise, spręstina pagal CK 3.88, 3.89 ir kt. sutuoktinių turtinius teisinius santykius reglamentuojančių CK straipsnių normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2013).

31. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad turtas, kuris buvo sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑30/2011; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015; kt.).

32. Apeliantė nurodo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė kompensacijos už nekilnojamojo turto, priklausančio ieškovui, pagerinimą bei už ieškovui tekusius kilnojamuosius daiktus. Ieškovas, nesutikdamas su šiais apeliantės argumentais nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė (apeliantė) nepateikė jokių duomenų apie jos prisidėjimą asmeninėmis lėšomis ir darbu prie ieškovui priklausančio turto pagerinimo, neįrodė ir kiek tiksliai kainavo buto baldai, buitinė technika, sodo inventorius, kurie, ieškovo teigimu, yra nevertingi ir jam taip pat, kaip ir atsakovei (apeliantei), nėra reikalingi. Be to, kompensacijos priteisti už šiuos daiktus, ieškovo vertinimu, nėra pagrindo, kadangi atsakovei nėra sudaromos kliūtys šiuos daiktus pasiimti.

33. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą plačiai pasisakyta dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑415/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012).

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tyrė byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius tiek ieškovo, tiek apeliantės turėtas finansines, darbo ir kt. galimybes prisidėti prie atliktų buto remonto darbų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog kompensacijos priteisimo klausimas svarstytas neįvertinus reikšmingų byloje aplinkybių. Byloje nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek apeliantė santuokos metu gaudavo pajamų, abu prisidėjo prie šeimos gyvenamosios vietos remonto darbų. Nors atsakovė (apeliantė) įrodinėja, kad jos indėlis į šeimos būsto pagerinimą yra didesnis, nes šeimos gyvenamosios vietos pagerinimui panaudojo iš kredito įstaigų gautas lėšas, tačiau nustačius, kad kreditai atsakovei (apeliantei) suteikti iki santuokos su ieškovu sudarymo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė, jog gautas iš kredito įstaigų lėšas panaudojo šeimos būsto pagerinimams ar kilnojamųjų daiktų įsigijimui.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai sutuoktinių bendro gyvenimo metu turtas, ypač jeigu tai yra šeimos gyvenamoji vieta, nepriklausomai nuo to, kam jis priklauso nuosavybės teise, yra gerinamas nesudarant specialių susitarimų dėl tam skiriamų lėšų dalies (išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai sudaro sutartis dėl turto pasidalijimo (vedybų ar povedybines)), taip pat nerenkama atliktų pagerinimų vertę patvirtinančių įrodymų, nes šeimos, kaip tokios, tikslai yra bendri. Tai reiškia, kad, sprendžiant dėl kompensacijos vienam sutuoktiniui už kito sutuoktinio asmeninio turto pagerinimą priteisimo, reikšmingomis pripažintinos visos sutuoktinio nurodomos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai, kurie sudaro pagrindą spręsti apie jo prisidėjimą prie kito sutuoktinio asmeninio turto pagerinimo.

36. Nagrinėjamos bylos atveju nustačius, kad turtas, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui, buvo naudojamas kaip šeimos būstas, kad atsakovė apsiribojo paaiškinimais ir neteikė byloje įrodymų, įgalinančių spręsti, jog dėl atliktų remonto darbų pakito ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto vertė, CK 3.27 straipsnyje įtvirtintą sutuoktinių pareigą pagal kiekvieno iš jų galimybes prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad atlikus remonto darbus ieškovui priklausančio daikto vertė pakito (padidėjo). Atsakovės patirtas išlaidas už įvardintus darbus (sanitarinių mazgų, miegamojo kambario, koridoriaus remontą), pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip šeimos naudojamojo būsto išlaikymą, todėl sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad dėl santuokos metu atliktų remonto darbų ieškovas praturtėjo apeliantės sąskaita, pagrindo nėra.

37. Sutiktina ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė ir santuokos metu įsigytų kilnojamųjų daiktų apimties ir jų vertės. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad atsakovės byloje teiktos įrodinėjimo priemonės apie santuokos metu įgytus kilnojamuosius daiktus neinformatyvios, jų pagrindu negalima nustatyti nei daiktų buvimo vietos, vertės, pagrįstai neįtraukė prašomų padalyti kilnojamųjų daiktų į dalytiną turtą, nes byloje nepateikta įrodymų apie tokio turto faktinį buvimą, t. y. atsakovės nurodytų daiktų įgijimą, valdymą vieno iš sutuoktinių ar abiejų sutuoktinių vardu ir jų buvimo vietą, vertę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ginčo kilnojamojo turto padalijimo, ir palieka galioti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas reikalavimas dėl šio turto padalijimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

38. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovo ieškinys buvo tenkintas 33,33 procentais, o apeliantės – 70 procentais (tenkintas apeliantės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, bet atmestas ieškovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės, iš dalies tenkintas apeliantės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo ir atmestas jos reikalavimas dėl kompensacijos už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį priteisimo, taip pat patenkintas abiejų reikalavimas dėl prievolės kreditorei AB „Kauno energija“ palikimo asmeninė apeliantės prievole, tačiau atmestas ieškovo reikalavimas dėl prievolės kreditorei AB „Swedbank“ pripažinimo solidaria šalių prievole, pripažinus šią prievolę asmenine ieškovo prievole). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir apeliantė byloje buvo pareiškę savarankiškus reikalavimus (ieškinį ir priešieškinį), nuo kurių abu turėjo apsiginti, spręstina, kad ieškovas byloje laimėjo 31,665 procentų apimtyje ((33,33 proc. + 30 proc.) / 2), o apeliantė – 68,335 procentų apimtyje ((70 proc. + 66,67) / 2). Atsižvelgiant į nustatytas proporcijas, yra perskirstomos pirmosios instancijos teisme šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.

39. Ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo 1 475,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis pirmosios instancijos teismas pripažino 975,00 Eur sumą, kadangi už ieškinį buvo sumokėta du kartus (ieškovas apeliacinės instancijos teisme šių aplinkybių neginčija), o apeliantė pirmosios instancijos teisme turėjo 1 589,00 Eur, todėl, atsižvelgiant į teismo nustatytą procentinę patenkintų reikalavimų proporciją, ieškovui pirmosios instancijos teisme iš apeliantės turėjo būti priteista 308,73 Eur (975,00 Eur x 31,665 proc. / 100), o iš ieškovo apeliantei – 1 085,84 Eur (1 589,00 Eur x 68,335 proc. 100). Kadangi šie šalių reikalavimai yra priešpriešiniai vienarūšiai, jie subendrinami, į didesnę dalį įskaičius mažesnę, todėl iš ieškovo apeliantės naudai priteisiama bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, suma sudaro 777,11 Eur (1 085,84 Eur – 308,73 Eur). Atitinkamai perskirstoma ir teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimo (pašto), kurios pirmosios instancijos teisme sudarė 27,23 Eur, t. y. valstybės naudai iš ieškovo priteisiama suma sudaro 18,61 Eur (27,23 Eur x 68,335 proc. / 100), o iš apeliantės – 8,62 Eur (27,23 Eur x 31,665 proc. / 100).

40. Atsižvelgiant į šios nutarties 38-39 punktuose išdėstytus argumentus, atitinkamai yra keičiama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo bei dalis dėl teismo procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

41. Apeliantės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. 50 procentų (tenkintas reikalavimas dėl kaltės (33,33 proc.), iš dalies tenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo (16,67 proc.), tačiau atmestas reikalavimas dėl kompensacijos už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį priteisimo (0 proc.)), jai proporcingai tenkintų reikalavimų daliai turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, o ieškovui iš apeliantės – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (50 proc.). Apeliantė apeliacinės instancijos teisme turėjo 194,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis, kitų jos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų į bylą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nėra pateikusi (reg. Nr. DOK-69551; DOK-65646), todėl jai iš ieškovo priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 97,00 Eur (194,00 Eur / 2). Tuo tarpu ieškovas į bylą yra pateikęs prašymą jo naudai priteisti 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (reg. Nr. DOK-16489). Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl jo naudai iš apeliantės yra priteisiama 250,00 Eur (500,00 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidų. Kadangi šie šalių reikalavimai yra priešpriešiniai vienarūšiai, jie subendrinami, į didesnę dalį įskaičius mažesnę, todėl iš apeliantės ieškovo naudai priteisiama bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, suma sudaro 153,00 (250,00 Eur – 97,00 Eur).

42. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidų nesusidaro, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą pakeisti.

Nustatyti, kad ieškovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukiama dėl ieškovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltės.

Iš ieškovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteista 335,45 Eur (trys šimtai trisdešimt penki eurai 45 ct) bylinėjimosi išlaidos.

Iš ieškovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 777,11 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 11 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Padidinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu iš ieškovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteistas 8,99 Eur (aštuonių eurų 99 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (pašto), iki 18,61 Eur (aštuoniolikos eurų 61 ct) sumos, ją sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sumažinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu iš atsakovės V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteistas 13,84 Eur (trylikos eurų 84 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (pašto), iki 8,62 Eur (aštuonių eurų 62 ct) sumos, ją sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš atsakovės V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 153,00 (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana LabokaitėEdvardas PaliokasEgidijus Tamašauskas