- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- e2S-535-603/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07480-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo V. K. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-12557-1099/2020, patenkino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 483,97 Eur skolos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (483,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 76,71 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Atsakovas V. K. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimą už akių ir ieškovės ieškinį atmesti, taip pat priteisti atsakovui iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Pareiškime nurodė, kad deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), pranešimai nebuvo siųsti. Ieškinio priėmimo metu atsakovui buvo baigta bankroto byla Nr. 2FB-254-141/2016. Atsakovo teigimu, informacija apie iškeltas bankroto bylas yra vieša ir prieinama bet kuriam interesantui, tačiau ieškovė teismui informacijos, kad atsakovui yra baigta bankroto byla Nr. 2FB-254-141/2016, nepateikė. Remdamasi Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 3 straipsnio 2 dalimi, ieškovė privalėjo nuo fizinio asmens pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo teisme dienos kreiptis į teismą su prašymu įtraukti ją trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kad būtų patvirtintas jos kreditorinis reikalavimas, tačiau to nepadarė. Tokiu būdu teismui priėmus sprendimą už akių buvo pažeistos teisės normos, keliamos bankrutuojančio fizinio asmens kreditorei, dėl ko teismas priėmė neteisėtą sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
5. Teismas sprendė, jog atsakovui procesiniai dokumentai buvo laikomi įteiktais pagal įstatyme numatytą fikciją (paliktas pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikant, kad jie įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus deklaruotoje gyvenamojoje vietoje palikimo) įgyvendinus kasacinio teismo nurodytą pareigą išnaudoti kitas, teismui prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018; 2019 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).
6. Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas laikė, jog atsakovui procesiniai dokumentai remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi įteikti tinkamai, išnaudojus prieinamas priemones procesiniams dokumentams įteikti. Pažymėjo, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami du kartus ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos, sutampančios su deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau abu kartus buvo neįteikti. Taip pat buvo tikrinama atsakovo darbovietė, tačiau tikslių duomenų nenustatyta, kadangi atsakovas verčiasi individualia veikla. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas teiktame pareiškime taip pat nurodė savo faktinę gyvenamąją vietą, sutampančią su ieškinyje nurodytu ir teismo siųstu adresu ((duomenys neskelbtini)). Laikė, kad atsakovas privalėjo pateikti atsiliepimą į ieškinį ne vėliau kaip 2020 m. gegužės 18 d., tačiau jo nepateikus, 2020 m. gegužės 19 d. priimtas sprendimas už akių.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog sprendimas, priimtas remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų įvertinimu, yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kad gali būti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą.
8. Pareiškėjo argumentus, jog ieškovė nepasinaudojo Fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau - FABĮ) nustatyta teise kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl jos kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, o ieškinio priėmimo metu neinformavo teismo apie atsakovui iškeltą ir pabaigtą bankroto bylą Nr. 2FB-254-141/2016, atmetė kaip nepagrįstus. Remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-254-141/2016 baigta atsakovo V. K. ir S. K. bankroto byla (iškelta 2015 m. birželio 2 d.), tačiau atsakovas su S. K. tarp savo kreditorių, be kitų kreditorių, buvo įvardiję tik UAB „Justiniškių būstas“, kurios kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas minėtoje bankroto byloje (kreditorės reikalavimas minėta nutartimi buvo nurašytas). Pažymėjo, jog atsakovas apie susidariusį įsiskolinimą turėjo žinoti, kadangi skola susidarė už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d., kai tuo tarpu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas su sutuoktine kreipėsi 2015 m. sausio 22 d. Konstatavo, kad tokiu būdu atsakovas neįgyvendino FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą ieškovei UAB „Mano Būstas Neris“ (iki reorganizacijos buvęs pavadinimas UAB „Žirmūnų būstas“).
9. Teismas pažymėjo, jog pareigą domėtis bankroto byla, būti aktyviu turi asmuo, prašantis iškelti jam bankroto bylą, o ne kreditoriai. Ieškovė UAB „Mano Būstas Neris“ (iki reorganizacijos buvęs pavadinimas UAB „Žirmūnų būstas“) nebuvo informuota apie atsakovui iškeltą (ketinamą kelti) bankroto bylą, atitinkamai nebuvo informuota apie teisę kreiptis dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, todėl baigus atsakovo bankroto bylą šis reikalavimas nebuvo nurašytas. Atsakovo poziciją, kad ieškovė pati iš viešų duomenų turėjo sužinoti informaciją apie jam iškeltą bankroto bylą, vertino kritiškai kaip neatitinkančią FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos pačiam pareiškėjui informuoti savo kreditorius apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliantas (atsakovas) V. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį ir ieškinį palikti nenagrinėtu. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti remiantis teisine įteikimo fikcija, todėl tokia aplinkybė pateikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo taisyklę laikytina svarbia priežastimi užtikrinti asmens teises į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą. Atsakovo nežinojimą apie teismo procesą nulėmė taip pat ieškovės veiksmai, neatitinkantys CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų reikalavimų nurodyti ir kitus byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų įteikimo adresus. Atsakovas vykdo individualią veiklą, duomenys apie jį yra VSDFV duomenų bazėje (telefono numeris ir elektroninis paštas), todėl procesiniai dokumentai galėjo būti įteikti atsakovui.
10.2. Atsakovas nebuvo nekilnojamojo turto, už kurį skaičiuojama skola, savininku nuo 2013 metų, manė, jog su ieškove yra atsiskaitęs. FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, todėl ieškovė privalėjo į teismą su prašymu įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų.
10.3. Vykstant Atsakovo bankroto procesui, teismas ieškovės pateiktą ieškinį privalėjo palikti nenagrinėtą, nurodant, kad atsakovui yra iškelta bankroto byla ir ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atsakovo bankroto byloje.
Atsiliepimas
11. Ieškovė UAB „Mano būstas Neris“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties atmesti. Nesutikimą grindžia tokiais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. apeliantas nepagrįstai nurodo, jog neišnaudotos visos galimybės įteikti jam procesinius dokumentus, o ieškovė neįvykdė pareigos nurodyti visus atsakovo duomenis. Priešingai nei teigia atsakovas, ieškovė nurodė visus žinomus atsakovo adresus. Ieškinyje nurodytas deklaruotos gyvenamosios vietos adresas remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, o neįteikus ieškovės nurodytu adresu buvo prašoma ieškinį įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovo darbo vieta ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinoma dėl duomenų apsaugos. Kitais duomenimis apie atsakovą ieškovė nedisponuoja, kadangi atsakovas nėra ieškovės klientas nuo 2013 m. gruodžio 17 d.
11.2. Atsakovo argumentai, jog turto savininku nėra nuo 2013 metų ir manė atsiskaitęs su ieškove, nėra teisiškai reikšmingi ir neturėtų būti vertinami. Viena vertus, atsakovas, perleisdamas turtą, kaip atidus ir rūpestingas turto savininkas turėjo pasidomėti, ar yra atsiskaitęs su ieškove. Kita vertus, atsakovo skola susidarė nuo 2012 m. sausio 1 d., todėl argumentas, jog nebuvo žinoma apie skolą, nesuprantamas ir nepagrįstas. Priešingai nei nurodo atsakovas, pareiga domėtis bankroto byla turi ne kreditoriai, o asmenys, kurie prašo iškelti bankroto bylą, turi įstatyme numatytą pareigą informuoti savo kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
13. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
15. CPK 285 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
16. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika lemia, kad teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).
17. Nagrinėjamoje byloje atsakovas siekia sprendimo už akių, kuris priimtas jam nepateikus atsiliepimo į ieškinį, peržiūrėjimo. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti pasinaudojus teisine fikcija, taip pat aplinkybe, jog ieškovė ieškinį pareiškė teismui išnagrinėjus atsakovui iškeltą bankroto bylą, nors turėjo reikalavimą pareikšti bankroto byloje ir įstoti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
Dėl pagrindo priimti sprendimą už akių
18. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas be kita ko tuo atveju, jeigu šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
19. Atsakovas visų pirma įrodinėja, jog procesiniai dokumentai pasinaudojant teisine fikcija jam įteikti nepagrįstai, nepasinaudojus VSDFV esančiais duomenimis (elektroniniu paštu ir telefonu). Taigi, aktuali yra ta aplinkybė, ar apeliantui, kaip procesinio dokumento – atsiliepimo į ieškinį nepateikusiai šaliai, buvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai – ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto argumentus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, susijusius su procesinių dokumentų įteikimu atsakovui, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas apie pradėtą procesą buvo informuotas tinkamai, o jam procesiniai dokumentai įteikti nepažeidžiant CPK nustatytų taisyklių. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir apelianto cituojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, pateikti išaiškinimai dėl teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą. Pažymėtina, kad nors apeliantas ir cituoja minėtą kasacinio teismo išplėstinės kolegijos nutartį, tačiau joje aptariamas procesinių dokumentų įteikimas juridiniam asmeniui pasinaudojant teisine fikcija, kai tuo tarpu nagrinėjamu atveju kilo klausimas dėl procesinių dokumentų įteikimo fiziniam asmeniui. Tačiau, neatsižvelgiant į tai, kad atsakovas remiasi kasacinio teismo nutartimi, kuria iš esmės pasisakyta ir vertinta procesinių dokumentų įteikimo pasinaudojant teisine fikcija juridiniam asmeniui aplinkybė, negali būti paneigiama atsakovo kaip fizinio asmens sužinojimo teisė apie pradėtą procesą, kuri užtikrinama be kita ko ir tinkamais, CPK įtvirtintais procesinių dokumentų įteikimo būdais.
21. CPK 123 straipsnio 3 dalis nustato vieną iš procesinių dokumentų įteikimo būdų – procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymą įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos Teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais kitose civilinėje bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018; 2019 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019), toks įteikimo fiziniam asmeniui procesinių dokumentų būdas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes.
22. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad iš tiesų pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas įstatyme numatytas procesines galimybes įteikdamas procesinius dokumentus atsakovui. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, atsakovui procesiniai dokumentai buvo siunčiami ieškinyje nurodytu adresu, kuris sutampa su deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau atsakovo buvo neatsiimti pašte per siuntos saugojimo terminą. Taip pat matyti, jog pirmosios instancijos teismas tikrino duomenis apie atsakovo darbovietę ir nustatė, jog atsakovas verčiasi individualia veikla. Taip pat matyti, jog pakartotinai procesiniai dokumentai atsakovui išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), ir laikytini, jog įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad kaip pagrįstai teismas atkreipė dėmesį, atsakovas ir teikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, bei atskirąjį skundą, nurodė adresą (duomenys neskelbtini), laikydamas jį savo gyvenamąja vieta. Be to, pateiktuose procesiniuose dokumentuose neginčijo, kad minėtu adresu jis negyvena (CPK 178 straipsnis). Taigi darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui procesinius dokumentus siuntė nurodytu adresu.
23. Apelianto argumentai, jog teismas turėjo galimybę procesinius dokumentus įteikti atsakovui pasinaudodamas VSDFV esančiais duomenimis – elektroniniu paštu arba nurodytu atsakovo telefonu, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju ir nesudaro pagrindo konstatuoti, jog neišnaudotos visos procesinių dokumentų įteikimo galimybės. Pažymėtina, kad, viena vertus, teismas turi galimybę matyti tik duomenis apie darbovietę, o tuo atveju, jeigu verčiamasi individualia veikla, išraše matyti tik tokia veikla ir papildomi duomenys (el. pašto adresas, telefonas) nėra matomi (tai matyti ir iš byloje esančio 2020-04-01 išrašo). Kita vertus, proceso įstatymas tokio procesinių dokumentų įteikimo būdo, kokį nurodo atsakovas, nenumato.
24. Apeliantas taip pat nepagrįstai remiasi aplinkybe, jog ieškovė pateikdama ieškinį neįgyvendino CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto reikalavimo nurodyti ir kitus proceso dalyvio adresus. Pažymėtina, kad iš tiesų ieškovė nurodė jai žinomą atsakovo adresą, o kitus atsakovo adresus turi pareigą nurodyti tik tuo atveju, jeigu jie žinomi (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Iš atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, jog atsakovei kiti atsakovo adresai nebuvo žinomi, todėl, priešingai nei įrodinėja atsakovas, ieškovės veiksmai šiuo aspektu niekaip negalėjo nulemti atsakovo (ne)žinojimo apie pradėtą procesą aplinkybės.
Dėl įrodymų, galėjusių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui
25. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktą pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos ir aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai.
26. Pažymėtina, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesirūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020).
27. Taigi, siekdamas savo pareiškime nurodyto rezultato, atsakovas turėjo pateikti tokius duomenis, kurie leistų pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Atsakovas nurodė, kad buto, už kurį susidarė skola, savininku nėra nuo 2013 metų, iki šiol buvo įsitikinęs, jog su ieškove yra atsiskaitęs. Taip pat remiasi tuo, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fiziniam asmeniui bankrotą draudžiamas finansinių prievolių vykdymas (FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o ieškovė privalėjo kreiptis į teismą su prašymu įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų. Mano, kad dėl šių aplinkybių sprendimas už akių naikintinas, o ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
28. Taigi tiek iš pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek iš atskirojo skundo argumentų matyti, jog atsakovas iš esmės neginčija šioje byloje priteistos skolos, taip pat nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad jis šioje byloje jam priteistą skolą būtų bent iš dalies sumokėjęs ir pan. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovui turėjo būti žinoma apie susidariusią skolą, kadangi su pareiškimu dėl bankroto bylos jam ir S. K. iškėlimo į teismą kreipėsi 2015 m. sausio 22 d., kai tuo tarpu buto, už kurį susidarė skola, savininku buvo iki 2013 m. gruodžio 17 d., ir neįgyvendino FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos pranešti ieškovei UAB „Mano Būstas Neris“ apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti ir tokiems pirmosios instancijos teismo argumentams.
29. Nors apeliantas ir atskirajame skunde nurodo, jog manė atsiskaitęs su ieškove, tokie argumentai yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Byloje esančiais duomenimis (skolų valdymo ataskaita) nustatyta, kad atsakovo skola už butą, adresu (duomenys neskelbtini), susidarė dar 2012 m. gruodžio mėn., kai tuo tarpu atsakovas minėto buto savininku buvo iki 2013 m. gruodžio 17 d. (atsakovas su tokia faktine aplinkybe taip pat sutinka). Pažymėtina, kad įsiskolinimas nesusidarė per paskutinį mėnesį, jis tęsėsi beveik metų laikotarpį, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, mažai tikėtina aplinkybė, jog apie gana ilgą laikotarpį besitęsiančią skolą atsakovui negalėjo būti apskritai nežinoma (CPK 185 straipsnis). Aplinkybė, jog apeliantui ir S. K. 2015 m. birželio 2 d. iškelta Vilniaus miesto apylinkės teisme bankroto byla Nr. 2FB-254-141/2016, kuri pabaigta 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi, neturi teisinės reikšmės priimtam sprendimui už akių. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, būtent atsakovas turėjo įgyvendinti įstatyme numatytą pareigą ir pranešti kreditoriams apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovas tokios pareigos neįgyvendino, ieškovė nebuvo įtraukta kreditore bankroto byloje, atsakovo skola ieškovei pasibaigus bankroto bylai nebuvo nurašyta, todėl jam tenka su pareigos neįgyvendinimu susijusios pasekmės – pareiga atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas. Taigi vertintina, jog apelianto nurodomos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo teikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovas iš esmės nenurodė aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas akivaizdžiai neteisingas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas iš esmės nepagrindė CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos būtinosios sąlygos (šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui), kuriai esant teismas turėtų sprendimą už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimą atnaujinti.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Dėl to atsakovo atskirasis skundas atmestinas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atmesti atsakovo atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.