- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-08
- Bylos Nr.
- e2A-1512-260/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-323518-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Aušra Baubienė, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Komunalinių paslaugų centras“
- Trečiasis asmuo
- BTA „Insurance Company“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Komunalinių paslaugų centras“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-1308-429/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Komunalinių paslaugų centras“, trečiasis asmuo BTA „Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ 2015 m. lapkričio 24 d. paduotu ieškiniu (t. 1, b. l. 1-10; čia ir toliau nurodomi elektroninės bylos apyrašo lapų numeriai) prašė: 1) pripažinti UAB „Komunalinių paslaugų centras“ vienašalį 2014 m. spalio 20 d. Pirkimo sutarties Nr. 57-11 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimu“ nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti atsakovę UAB „Komunalinių paslaugų centras“ minėtą sutartį vykdyti natūra; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ 13 141,51 Eur už atliktus darbus, 6 % (šešių procentų) dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Komunalinių paslaugų centras“ atsiliepime į ieškinį (t. 1., b. l. 131-135) nurodė, kad ieškinį laiko nepagrįstu, nesąžiningu, todėl prašo jį atmesti ir atsakovei iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Ieškovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ 2016 m. balandžio 4 d. pareiškime dėl ieškinio dalyko tikslinimo (t. 2, b. l. 51-53), nurodė, kad ieškinyje kėlė reikalavimą dėl 13 141,51 Eur priteisimo iš atsakovo už atliktus darbus, ši suma buvo netiksli, nes pritaikius atvirkštinį PVM taikymą, atsakovo įsiskolinimas sudarė 13 054,95 Eur. 2016 m. vasario 8 d. VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ ieškovei sumokėjo 13 054,95 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „(duomenys neskelbtini)“, todėl ji prašo: 1) pripažinti UAB „Komunalinių paslaugų centras“ vienašalį 2014 m. spalio 20 d. Pirkimo sutarties Nr. 57-11 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimu“ nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti atsakovę UAB „Komunalinių paslaugų centras“ minėtą sutartį vykdyti natūra; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ ieškovės naudai 19,59 Eur delspinigių, 6 procentų metines palūkanas už 13 054,95 Eur įsiskolinimą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2016 m. vasario 8 d. bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas šią bylą, 2016 m. kovo 29 d. ir 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimis įtraukė byloje dalyvauti trečiaisiais asmenimis BTA „Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, namo (duomenys neskelbtini) gyventojus A. S. S., D. U., Č. I., R. G., G. G., L. E., V. K., A. D., R. D., L. Ž., M. K., A. R., S. P., V. B., D. V. ir S. M., taip pat įmones – UAB „Statybų vizija“ ir UAB „Inspekta“.
5. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-10199-214/2016 pagal ieškovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ ieškinį atsakovei UAB „Komunalinių paslaugų centras“, tretieji asmenys BTA “Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, UAB Statybų vizija“, UAB “Inspekta“ A. S. S., D. U., Č. I., R. G., G. G., L. E., V. K., A. D., R. D., L. Ž., M. K., A. R., S. P., V. B., D. V., S. M., dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo sutartį vykdyti natūra, skolos priteisimo, 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pripažino atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ vienašalį 2014 m. spalio 20 d. Pirkimo sutarties Nr. 57-11 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimu“ nutraukimą neteisėtu ir priteisė iš atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ ieškovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ naudai 19,59 Eur delspinigių, 6 procentų metines palūkanas už 13 054,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. vasario 8 d. bei 3606 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.
6. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ ir atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-10199-214/2016, 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.e2A-847-436/2017, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškovo teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, dėl ko byla galėjo būti išspręsta neteisingai, šie CPK normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, sudarant ieškovei galimybę, iškilus būtinybei, pakeisti ieškinio dalyką (CPK 141 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
7. Iš naujo nagrinėjant bylą, ieškovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ 2017 m. spalio 24 d. pateikė patikslintą ieškinį ( t. 8, b. l. 170-180) , kuriame prašė: 1) pripažinti UAB „Komunalinių paslaugų centras“ vienašalį 2014 m. spalio 20 d. Pirkimo sutarties Nr. 57-11 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimu“ nutraukimą neteisėtu; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ ieškovei 8 833,06 Eur žalos atlyginimą ir 6 % (šešių procentų) metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2014 m. spalio 20 d. ji su atsakove sudarė Pirkimo sutartį Nr. 57-11 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) modernizavimo darbų su projektavimu“ (toliau – Sutartis). Darbai pagal Sutartį buvo numatyti dviem etapais: pirmas – techninio projekto parengimas ir pridavimas užsakovui; antras – statybos rangos darbų atlikimas. Projektavimui buvo numatytas dviejų mėnesių laikotarpis, statybos darbams — aštuoni mėnesiai. Projektavimo darbai užsitęsė dėl atsakovės kaltės, jai nepateikiant projektavimui reikalingų dokumentų, vilkinant derinimo procedūras ir kitų trukdžių. Projektavimo darbai faktiškai buvo baigti 2015-09-15, lydraščiu Nr. 2-748 perduodant atsakovei techninį darbo projektą. 2015-10-30 lydraščiu ieškovė pateikė ir sąskaitas bei aktus už atliktus darbus 13141,51 Eur sumai. Atsakovė, neatsižvelgdama į savo pačios veiksmus (neveikimą), 2015-10-20 raštu Nr. 3-1218 informavo ieškovę dėl Sutarties vienašališko nutraukimo, teigdama, kad ieškovė iš esmės pažeidė Sutartyje numatytus įsipareigojimus, t. y. neatliko darbų nustatytu terminu, ir pareikalavo nuostolių atlyginimo. Ieškovės nuomone, Sutartis nutraukta nepagrįstai ir neteisėtai, nes darbų atlikimo termino pažeidimui tiesioginės ir vienintelės įtakos turėjo ta aplinkybė, kad atsakovė nesilaikė sutarties nuostatų, nepateikė privalomosios dokumentacijos, kurią pagal teisės aktus ir sutartį privalėjo pateikti ieškovei, kad pastaroji galėtų be kliūčių pradėti darbus. Tai numatyta Sutarties 9.2.2 p. Ieškovė eile raštų prašė atsakovės pateikti reikiamus dokumentus, tačiau atsakovė tinkamai parengtų reikiamų dokumentų ieškovei nepateikė, todėl ieškovė neturėjo galimybės pradėti sutartimi sulygtų darbų. Tarp šalių vyko susirašinėjimas. Ieškovė, matydama, kad atsakovės veiksmai yra visiškai neadekvatūs, prieštaraujantys šalių bendradarbiavimo principui bei sutartiniams įsipareigojimams, 2015-04-24 raštu Nr. 15/04/24-4 pasiūlė atsakovei tartis dėl Sutarties nutraukimo šalių sutarimu. Tačiau atsakovė nereagavo į tokį pasiūlymą ir toliau konkliudentiniais veiksmais patvirtino apie tolimesnį Sutarties vykdymą. Toliau tarp šalių vyko susirašinėjimas, atsakovė pareikalavo ieškovės perduoti techninio darbo projektą ekspertizei UAB „Būsto sprendimai“. 2015-07-14 ieškovė nurodė atsakovei, kad UAB „Būsto sprendimai“ ekspertė pareikalavo pateikti trūkstamus dokumentus, t. y. specialiuosius architektūrinius reikalavimus ir techninį darbo projektą (ekspertizė buvo baigta tik 2015-09-01, ir dėl to dar du mėnesius užsitęsė projekto rengimas). 2015-10-20 atsakovė pateikė raštą Nr. 3-1218 dėl vienašališko Sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo neva netinkamai vykdžius Sutarties sąlygas. Ieškovė į šį raštą, atsakė 2015-10-20 raštu Nr. 2015/10/20-2, nurodydama kliūtis, kurias įtakojo pati atsakovė. Ieškovė, kartu su 2015-10-21 raštu Nr. 15/20/21-1 pateikė aktą už atliktus darbus bei sąskaitą faktūrą SRD Nr. 000764 (galutinis variantas SF bei atliktų darbų aktas pateiktas 2015-10-30) 13141,51 Eur dydžio sumai. Atsakovė, neatsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, kilusių nesutarimų tarp sutarties šalių, 2015-10-26 raštu Nr. 3-1257 kreipėsi į draudimo bendrovę BTA dėl nuostolių padengimo dėl neva ieškovės veiksmų pažeidžiant tinkamą Sutarties vykdymą. Ieškovė, nedelsdama ir siekdama apginti savo teisėtus interesus, informavo draudiką, kad toks atsakovės reikalavimas nepagrįstas bei nurodė visus tai pagrindžiančius argumentus. Visas sutarties vykdymas užsitęsė net 11 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo dienos būtent dėl atsakovės vilkinimo pateikti dokumentaciją, reikalingą projektams parengti, be kurios tinkamas ir savalaikis sutarties įvykdymas buvo neįmanomas. Pagal įstatymą kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės. Ieškovė negalėjo nustatytais terminais parengti Techninio darbo projekto dėl atsakovės kaltės, todėl atsakovė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti sutarties dėl vykdymo terminų pažeidimo, kadangi pačios atsakovės pareigų nevykdymas ir nulėmė užsitęsusį sutarties vykdymą. Sutarties nutraukimas yra kraštutinė atsakomybės taikymo priemonė ir ieškovės atžvilgiu neturėjo būti taikoma. Vienašališkai nutraukti sutartį galima tik esant esminiam sutarties pažeidimui. Šiuo atveju esminio sutarties pažeidimo iš ieškovės pusės nebuvo. Atsakovė negali formaliai remtis įstatyme nurodytu sutarties nutraukimo pagrindu, nes savo konkliudentiniais veiksmais/neveikimu įtakojo sutarties netinkamą vykdymą ir terminų pažeidimą. Atsakovės veiksmai nutraukiant sutartį buvo neteisėti ir sąlygojo ne tik nuostolių atsiradimą, bet ir viešojo intereso pažeidimą. Dėl atsakovės neteisėto sutarties nutraukimo ieškovė negavo pajamų, kurias būtų gavusi įvykdžiusi sutartį ir atlikusi statybos rangos darbus. Todėl ieškovei atlygintini nuostoliai – grynasis pelnas, kurį ieškovė būtų gavusi už sutarties įvykdymą. Bendra sutarties kaina be PVM sudaro 229 089,43 Eur, iš kurių techninio darbo projekto parengimas sudaro 10 860,75 Eur be PVM. Kadangi už techninį darbo projektą bylos nagrinėjimo metu su ieškove buvo atsiskaityta, ieškovės patirta žala, t. y. negautas grynasis pelnas, yra skaičiuojama nuo likusios sumos – 218 228,68 Eur. Ieškovės pelnas nuo šios sumos sudaro 5 proc. – 10 391,84 Eur, iš kurių atskaičius pelno mokestį, grynasis pelnas sudaro 8 833,06 Eur. Todėl iš atsakovės ieškovė prašo priteisti šią sumą žalai atlyginti, o taip pat ir procesines palūkanas.
Atsiliepimas
9. Atsakovė UAB „Komunalinių paslaugų centras“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovė teigė, kad 2014-10-20 Pirkimo sutartį Nr. 57-11 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimu“, kuri buvo sudaryta su ieškove, ji nutraukė pagrįstai. Šios sutarties 5 straipsnyje numatyti darbų atlikimo terminai buvo praleisti, iki termino pabaigos statybos rangos darbai net nebuvo pradėti. Atsakovė apie sutarties nutraukimą vienašališkai informavo ieškovę 2015-10-20 raštu. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad jai atsakovė nepateikė laiku būtinų dokumentų, todėl ieškovė laiku negalėjo vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Komunalinių paslaugų centras“, trečiasis asmuo BTA „Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir žalos atlyginimo, 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, pripažino atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ vienašalį 2014-10-20 Pirkimo sutarties Nr. 57-11 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimu“ nutraukimą neteisėtu, priteisė ieškovei UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ iš atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ 8 833,06 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už 8 833,06 Eur sumą nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. 2015-11-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 5 000 Eur advokato pagalbai apmokėti, 603 Eur žyminį mokestį ir 202 Eur už antstolio darbą, iš viso 5 805 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus penkis eurus 00 ct). Taip pat teismas priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ 179,48 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu.
11. Teismas pripažino nustatytu, kad ieškovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“, sutartyje vadinama „tiekėju“, ir atsakovė UAB „Komunalinių paslaugų centras“, sutartyje vadinama „užsakovu“, 2014m. spalio 20 d. sudarė Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimu pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 57-11 (toliau – ir Sutartis). Šios Sutarties 2.1 p. numatyta, kad tiekėjas įsipareigoja parengti techninėje specifikacijoje nurodyto daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninį darbo projektą pagal šių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, vykdyti projektų autorinę priežiūrą ir savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe, pagal užsakymo metu užsakovo pateiktą techninę specifikaciją ir suderintus projektus, atlikti statybos rangos darbus, o užsakovas įsipareigoja sumokėti už juos nustatytą kainą sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka. Pagal šios Sutarties 5.1 p. darbai turėjo būti atlikti per 10 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos, pagal 16.2 p. Sutartis įsigalioja, kai ją tinkamai pasirašo abi sutarties šalys ir kai tiekėjas pateikia užsakovui reikalaujamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Pagal Sutarties 5.1 p. šalių sutarimu Sutartis galėjo būti pratęsta vieną kartą dviem mėnesiams užsakovo ir tiekėjo rašytiniu susitarimu. Pagal Sutarties 5.4 p. statybos rangos darbų pradžia yra laikoma ta diena, kai tiekėjas gavo visus reikalingus dokumentus. Sutarties 9.2.1 p. buvo numatyta, kad užsakovas įsipareigojo pateikti tiekėjui visus sutikimus, įgaliojimus ar kitus reikalingus dokumentus, kad tiekėjas galėtų veikti kaip užsakovo įgaliotas asmuo visose kompetentingose institucijose ta apimtimi, kiek tai susiję su visais darbais. Sutarties priede Nr. 1 – Kalendorinis darbų atlikimo grafikas, kuris nepasirašytas tiekėjo ir užsakovo, nenurodyta jo sudarymo data ir numeris, įrašyta, kad techninio darbo projekto parengimas numatomas 2014 m. spalio ir lapkričio mėnesiais, darbai atliekami nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iki 2015 m. liepos mėnesio. Tiekėjas užsakovui 2014-10-23 nusiuntė raštą Nr.10/23-4, kuriame pagal sutarties 9.2 p. įsipareigojimus paprašė iki spalio 31 d. pateikti šiuos dokumentus: įsakymą dėl atsakingos asmens iš atsakovės pusės skyrimo, pasirašytą projektavimo užduotį – techninę specifikaciją, pasirašytą investicinį projektą, pastato inventorizacijos bylos kopiją, sklypo topo nuotrauką su inžineriniais tinklais, planuojamos šiluminės trasos parametrus ir šiluminio mazgo prisijungimo sąlygas. Dėl šio prašymo 2014-11-12 – 2014-11-13 tarp šalių įvyko susirašinėjimas elektroniniu būdu, iš kurio matyti, kad dėl techninių sąlygų (duomenys neskelbtini) kol kas vyksta derinimo darbai su AB „Kauno energija“ dėl sąlygų išdavimo. 2014-11-28 šalių pasitarimo protokolo duomenimis užsakovas projektavimo užduotį turi pateikti iki 2014-12-03, technines sąlygas gavus AB „Kauno energija“ sprendimą. 2015-01-05 tiekėjas užsakovo paprašė pratęsti techninių darbų projektų parengimą objektui (duomenys neskelbtini), nes papildomai tikslinama projektinė dokumentacija. Užsakovas 2015-04-13 raštu Nr. 3-350 įspėjo tiekėją, kad nesilaikoma sutartyje nurodytų terminų ir prašoma pateikti naują kalendorinį darbų atlikimo grafiką. Tiekėjas 2015-04-21 raštu Nr. 15/03/21-2 atsakydamas į užsakovo raštą nurodė, kad sutarties vykdymas negalimas dėl užsakovo kaltės, nes objekto (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. lapkričio mėnesio prašytos techninės sąlygos gautos tik 2015-04-14, nepateiktas sklypo planas su gretimybėmis, todėl negali pabaigti ruošti statybos darbų organizavimo projekto. Priežastimis, dėl kurių neatliekami darbai, tiekėjas nurodė užsakovo neatliktus darbus. 2015-04-23 raštu Nr. 3-385 užsakovas atsakė, kad tiekėjui pačiam tenka pareiga gauti dokumentus, ir pakartotinai paprašyta per 3 dienas pateikti naują kalendorinį darbų grafiką. Tiekėjas atsakydamas į šį raštą 2015-04-24 rašte Nr. 15/03/21 nurodė, kad galimas sutarčių nutraukimo aptarimas. Užsakovas 2015-05-07 rašte tiekėjui nurodė, kad nesilaikoma ir 2015 m. sausio mėnesį suderinto naujo darbų atlikimo grafiko, pagal kurį techninis darbo projektas turėjo būti atliktas per 2015 m. vasario mėnesį, tačiau iki šiol neatliktas. Atsakydamas į šį raštą tiekėjas 2015-05-18 rašte nurodė, kad darbų vykdymas negalimas dėl užsakovo kaltės, nepateiktas statybos leidimas. Tiekėjas 2015-07-03 išsiuntė užsakovui daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) techninį darbo projektą, nurodydamas, kad elektroninė projekto versija perduota elektroniniu paštu 2015-06-02. Tiekėjas 2015-07-17 gautu pas užsakovą prašymu Nr. 15/07/15-2 prašė pratęsti darbų vykdymo terminą iki 2015-12-31. 2015-07-29 susitarimu dėl 2014-10-20 daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimu pirkimo sutarties Nr. 57-11 pakeitimo, šalys sutarė pakeisti šios sutarties punktą 5.1 ir jį išdėstyti taip: darbai turi būti atlikti per 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Sutarties vykdymo metu paaiškėjus nenumatytoms aplinkybėms ir dėl sutarties pratęsimo nesant finansavimo trukdžių, šalių sutarimu sutartis gali būti pratęsta vieną kartą dviem mėnesiams. Darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas tiek, kiek truko ne nuo tiekėjo priklausančios aplinkybės, dėl kurių negalėjo būti atliekami darbai. 2015-09-08 tiekėjas nurodė užsakovui, kad nesuderintas su AB „Kauno energija“ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) TDP šilumos punktas. 2015-07-13 bendrosios techninio darbo projekto ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad techninį darbo projektą būtina pataisyti pagal projekto ekspertizės privalomas pastabas ir pakartotinai pateikti ekspertizės rangovui peržiūrėti dėl galutinės išvados pateikimo. 2015-09-01 atliktas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrosios techninio darbo projekto ekspertizės aktas, kurio išvadoje nurodyta, kad techninis darbo projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų ir kitų statybos teisės aktų reikalavimus, Techninį darbo projektą galima tvirtinti. 2015-09-15 tiekėjas išsiuntė daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) techninį projektą ir skaitmeninę laikmeną su elektronine projekto versija. Tiekėjas 2015-10-09 raštu Nr.15/10/09-4 bei 2015-10-19 raštu Nr. 2015/10/19-1 užsakovo prašė pratęsti darbų vykdymo terminą 8 mėnesiams nuo visų reikalingų statybos darbų pradžiai dokumentų gavimo. Užsakovas 2015-10-20 raštu Nr. 3-1218 atsisakė Sutarties vadovaujantis CK 6.658 straipsnio 2 dalimi. 2015-10-20 raštu Nr. 15/10/20-2 tiekėjas įspėjo užsakovą, kad po 15 dienų vienašališkai nutrauks sutartį dėl užsakovo pareigų nevykdymo. Užsakovas į šį raštą atsakė 2015-10-21 raštu, kuriame nurodė, kad nėra gavę jokių dokumentų, ir paprašė atsiųsti iki darbo dienos pabaigos dokumentus susipažinimui. Tolimesnis susirašinėjimas tarp šalių vyko dėl 13 141,51 Eur už atliktus darbus, kuriuos pirminiame ieškinyje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės, tačiau vėliau nurodė, kad šios sumos priteisti neprašo, nes ši patikslinta suma, su kuria ieškovė sutiko, sumokėta. Atsakovė kreipėsi į „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje 2015-10-26 raštu Nr. 3-1257, reikalaudama sumokėti 5 681,48 Eur patirtų nuostolių dėl draudėjo UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ netinkamo sutartinių prievolių vykdymo. Ši draudimo įmonė 2015-11-30 raštu Nr. TD 1291691 atsakė, kad įvykis nėra draudžiamasis, nes sutartiniai įsipareigojimai nėra tinkamai įvykdyti ne dėl draudėjo, bet dėl pareiškėjo kaltės, todėl draudimo išmoka nebus išmokėta. Tiekėjas 2015-10-30 išsiuntė užsakovui daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) sąskaitas-faktūras, pažymą apie atliktų darbų vertę ir Statinio techninio darbo projekto paslaugų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 1 2015-10-16. Antstolis R. S. 2016-08-15 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 70/16/64 faktinės aplinkybės konstatuotos pagal ieškovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ prašymą. Protokole konstatuota, kad daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra vykdomi statybos (modernizavimo ) darbai, t. y. rusiškai kalbantys asmenys nurodė dirbantys UAB „Statybų vizija“, faktinių aplinkybių konstatavimo metu jie atliko daugiabučio namo fasado šiltinimo darbus, kiemo pusėje ir iš namo šonų beveik visas namo fasadas apklijuotas šiltinimo medžiaga, iš Šiltnamių gatvės – šiltinimo medžiaga padengtas tik dalinai. Namo rūsyje esantys darbininkai nurodė, kad jų įmonė UAB „Domus inžinerija“ yra samdomi rangovų UAB „Statybų vizija“ ir šiame name keičia šildymo sistemą. Ant stogo dirbantys darbininkai nurodė, kad dirba įmonėje „Stogdenga“, kuri samdoma rangovo UAB „Statybų vizija“, ir atlieka namo stogo šiltinimo ir stogo dangos pakeitimo darbus. Šios aplinkybės užfiksuotos fotonuotraukose (CB3-701/2016). UAB „Cedra“ 2014-05-12 parengė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) investicijų projektą. Atsakovė UAB „Komunalinių paslaugų centras“ sudarė sutartį su UAB „Statybų vizija“ dėl statybos rangos darbų atlikimo (duomenys neskelbtini), tokią sutartį atsakovė pasirašė 2016-05-23, UAB „Statybų vizija“ – 2016-05-30. Teismas nurodė, kad šalys 2014 m. spalio 20 d. Pirkimo sutartį sudarė viešojo pirkimo pagrindu (sutarties 1.2 p.), todėl tarp šalių ginčas kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, reguliuojamų pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą.
12. Teismas vertino, kad šalys, būdamos verslo subjektais, nepakankamai tarpusavyje bendradarbiavo siekiant Sutartimi sulygto darbo rezultato atlikimo, ieškovė ir atsakovė privalėjo įvertinti darbo apimtį, specifiką, terminus, kad nebūtų pažeisti sutartimi prisiimti įsipareigojimai ir jų vykdymo terminai, nes pagal sutarties 6.2 p. tiekėjas, t. y. ieškovė, privalėjo vykdyti darbus laikydamasi sutarties, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų. Darbai apima reikalingų leidimų ir licencijų gavimą, reikalingos vykdomosios dokumentacijos įforminimą ir jos perdavimą, pagal šios sutarties 9.2.1 p. ieškovė turėjo rūpintis, kad gautų atsakovės įgaliojimus veikti visų reikiamų dokumentų gavimo tikslu. Atsakovė taip pat nebuvo pareiginga, nesiėmė visų nuo jos priklausančių priemonių Sutarčiai vykdyti, sudarydama sutartį nebuvo pasirengusi sutartinių įsipareigojimų vykdymui, t. y. nebuvo pasirūpinusi reikalingomis renovacijos atlikimui objekto šilumos tiekimo techninėmis sąlygomis ir kitais dokumentais, dėl ko užsitęsė techninio darbo projekto parengimas. Atsakovė, neįvertinusi, kad techninio darbo projektas dar nebuvo užbaigtas, perdavė šį projektą UAB „Būsto sprendimai“ ekspertizės atlikimui, ko pasėkoje užsitęsė techninio projekto darbo parengimo terminai. Teismas taip pat vertino, jog atsakovė neįrodė, kad šalių sudarytą sutartį ji nutraukė teisėtai, nes nebuvo esminio jos pažeidimo. Priešingai, atsakovė nebendradarbiaudama su ieškove laiku nepateikė techniniam projektui reikalingų dokumentų, kas sąlygojo laiko praradimą šalių sudarytos sutarties atžvilgiu (dokumentus atsakovė pateikė praėjus 6 mėn. nuo sutarties sudarymo dienos). Nepateikdama reikalingų dokumentų atsakovė ne tik pažeidė sutarties nuostatas, tačiau ir įstatymų reikalavimus (CK 6.701 straipsnio 1 dalis, Statybos įstatymo12 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, STP 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“). Teismas vertino, kad iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė nuolat ragino atsakovę vykdyti savo, kaip statytojos, pareigas ir pateikti prašomus dokumentus, informavo apie kliūtis, kurioms esant negali baigti techninio projekto. Todėl negalima teigti, jog ieškovė sąmoningai, tyčia ar dėl aplaidumo nevykdė sutarties, priešingai – tinkamą sutarties įvykdymą apsunkino būtent atsakovės nepateikti esminiai dokumentai. Be to, nors atsakovė ir nurodo, kad ieškovė pati pagal sutarties sąlygas turėjo galimybę gauti reikiamus dokumentus, tačiau byloje nėra įrodymų, jog ji ieškovei būtų perdavusi jai įstatyme nustatytą pareigą gauti privalomuosius projekto rengimo dokumentus, t. y. kad būtų suteikusi įgaliojimus ieškovei gauti tuos dokumentus.
13. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, jog nutraukiant Sutartį iki jos įvykdymo termino buvo likę tik keturios dienos, todėl jai tapo aišku, jog sutartis laiku nebus įvykdyta. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju darbų pradžios momentas turi būti siejamas ne su kalendoriniame grafike numatytu darbų atlikimo terminu, bet skaičiuojamas nuo visų reikalingų dokumentų gavimo iš atsakovės kaip statytojos. Ginčo atveju ieškovė negalėjo pradėti statybos rangos darbus anksčiau nei buvo galutinai parengtas techninis darbo projektas ir gautas statybos leidimas. Vienašališko sutarties nutraukimo pagrindu gali būti tik esminis sutarties pažeidimas. Ieškovė nurodo, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, atsakovė nurodo, kad esminis sutarties pažeidimas šiuo atveju yra tęstiniai ieškovės veiksmai. Nors vienašališkai nutraukti sutartį yra šalies teisė, tačiau, kaip pažymėjo teismas, sutarties nutraukimas yra kraštutinė atsakomybės taikymo priemonė. CK 6.206 straipsnyje nustatyta, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Todėl, kaip vertino teismas, yra pagrindas daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo iš ieškovės pusės nebuvo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė nepakankamai bendradarbiavo ir neišnaudojo visų galimybių sutarties tinkamam vykdymui. Teismas vertino, kad šalys, vykdydamos sutartį, nedėjo maksimalių pastangų sutarčiai išsaugoti, užtikrinti daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo įgyvendinimo, kurio tikslas yra šio namo gyventojų interesų prioritetinis užtikrinimas, sprendė, jog esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti neteisėtu atsakovės įvykdytą vienašališką sutarties nutraukimą (CK 6.217 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).
14. Teismas taip pat sprendime nurodė, jog nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė ne tik neteisėtai vienašališkai nutraukė 2014-10-20 Pirkimo sutartį Nr. 57-11 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimu“, bet ir nevykdė Kauno apylinkės teismo 2015-11-27 priimtos civilinėje byloje Nr. e2-29636-214/2015 nutarties, kuria atsakovės atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – jai, kol ginčas sprendžiamas teisme, buvo uždrausta sudaryti naują sutartį dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), modernizavimo. Nepaisydama draudimo, atsakovė 2016 m. gegužės mėnesį pasirašė sutartį su UAB „Statybų vizija“ daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbams atlikti. Dėl tokių atsakovės veiksmų jai Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi skirta 2 805 Eur bauda už minėtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą. Dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir atsakovei, nepaisant teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatyto draudimo, sudarius sutartį dėl objekto modernizavimo darbų atlikimo su UAB „Statybų vizija“, ieškovė nebegalėjo ir nebegali vykdyti sutarties ir uždirbti pelno už darbus pagal sutartį, t. y. ieškovė dėl tokių atsakovės veiksmų patyrė nuostolių. Ieškovės patirta žala yra netiesioginiai nuostoliai – ieškovės negautos pajamos už sutarties vykdymą, kurias būtų gavusi, jei atsakovė nebūtų nutraukusi sutarties. Teismas vertino, kad detalų žalos paskaičiavimą ieškovė yra pateikusi byloje, su kuriuo teismas sutiko. Negautos pajamos – tai lėšos, kurios gautinos iš teisėtos veiklos. Tai turėtų būti grynasis pelnas (CK 6.249str.), kuris skaičiuojamas nuo likusios pagal sutarties kainą be (duomenys neskelbtini)089,43Eur, iš kurių techninio rengimo projektas sudaro 10860,75Eur be PVM. Kadangi atsakovas už techninį darbo projektą su ieškove atsiskaitė bylos nagrinėjimo metu, ieškovės patirta žala skaičiuojam nuo likusios sumos 218.228,68Eur., ieškovės pelnas nuo šios sumos sudaro 5 procentus – 10391,84 Eur, iš kurių atskaičius pelno mokestį, grynasis pelnas yra 8833,06 Eur.
15. Nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas sprendime nurodė, jog visais atvejais nagrinėjant klausimą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu teisme priteisimo, turi būti atsižvelgiama į teisingumo ir protingumo kriterijus. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 12 641,32 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Įvertinus bylos sudėtingumą, byloje surašytų procesinių dokumentų apimtį bei turinį, žalos dydį, taip pat šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, laikytina, jog ieškovės prašoma priteisti išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti suma yra aiškiai per didelė, ir ši suma turėtų būti sumažinta iki 5 000 Eur. Todėl teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 5 000 Eur advokato pagalbai apmokėti, 603 Eur žyminį mokestį ir 202 Eur už antstolio darbą, iš viso 5 805 Eur.
II. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018-04-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1308-429/2018 dalyje dėl ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų, priteisiant ieškovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ naudai iš atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ visas 11 839,32 Eur teisinės pagalbos išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo teisinę pagalbą pagal į bylą pateiktus dokumentus, taip pat 199 Eur žyminį mokestį, sumokėtą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-847-436/2017; priteisti ieškovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ naudai iš atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus, patirtas apeliacinėje instancijoje. Nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2018-04-30 sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistinas, kadangi pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą.
17. Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, kad išnagrinėta byla nėra itin sudėtinga, todėl nepagrįstai sumažino ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį ieškovė patyrė 11839,32 Eur (su PVM) išlaidų advokato ir advokato padėjėjo teisinei pagalbai. Ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma laikytina protinga ir proporcinga bylos apimčiai ir sudėtingumui, kadangi išlaidų dydį lėmė didelė bylos apimtis – bylą sudaro 9 tomai, vien nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-10199-214/2016 buvo paskirta ir įvyko 17 posėdžių tiek raštu, tiek žodžiu, iš naujo nagrinėjant bylą Nr. e2-1308-429/2018 buvo paskirta ir įvyko 10 posėdžių, kuriuose buvo nagrinėjami įvairūs šalių, taip pat trečiųjų asmenų prašymai bei reikalavimai, be to, byla buvo nagrinėjama ilgiau nei 2,5 metų. Akivaizdu, kad byla sudėtinga ir joje buvo reikalingas specialių žinių poreikis. Taigi, atsižvelgus į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktus, ir įvertinus rengtų teismui dokumentų skaičių, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, turėtų būti pripažinta, kad visos 11 839,32 Eur ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme yra pagrįstos ir priteistinos iš atsakovės (CPK 98 str.). Ieškovė savo prašymuose dėl išlaidų priteisimo pagrindė visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su konsultacijomis, derybomis dėl taikaus ginčo baigimo, pasirengimu ir atstovavimu teismo posėdžiuose, procesinių dokumentų parengimu, visgi teismas savo sprendime visiškai nemotyvavo kurias ieškovės išlaidas laiko nepagrįstomis ir kodėl jos yra sumažintos daugiau nei per pusę.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą pateikė atsakovė, kuri prašo atmesti 2018-05-30 ieškovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ naudai pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus. Nurodo, kad atsakovė, iš esmės nesutikdama su teismo priimtu sprendimu, šioje byloje yra pateikusi apeliacinį skundą, kuriuo prašo apskritai panaikinti sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, todėl, jos nuomone, bylinėjimosi išlaidų klausimas apeliacine tvarka nagrinėjant bylą turės būti taip pat sprendžiamas iš esmės ieškovės naudai. Taip pat nurodė, jog atsakovė sutinka su teismo sprendime pateiktu vertinimu, kad išnagrinėta byla nėra itin sudėtinga, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai. Ieškovui atstovavusi advokato padėjėja dalyvavo byloje nuo jos iškėlimo pradžios. Todėl teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovės reikalaujama priteisti 12 641,32 Eur suma už teisinę pagalbą yra aiškiai per didelė ir neproporcinga.
Šalies argumentai
19. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Komunalinių paslaugų centras“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1308-429/2018, ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; taikyti ieškinio senaties terminą; atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ naudai iš ieškovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus duomenis.
20. Apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais argumentais:
5.1. Bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, todėl tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 1 p.). Byloje ieškovė ginčijo atsakovės (Perkančiosios organizacijos) sprendimo vienašališkai nutraukti sutartį, sudarytą viešojo pirkimo rezultatų pagrindu, teisėtumą, reikalaudama tokį sprendimą pripažinti neteisėtu, todėl šią byla kaip pirmosios instancijos teismas privalėjo nagrinėti Kauno apygardos teismas, o ne Kauno apylinkės teismas. Taigi yra pagrindas pripažinti, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (CPK 329 str. 2 d. 1 p.) bei buvo padarytas procesinės teisės pažeidimas numatytas Civilinio proceso kodekso 27 str. 1 d. 9 p. ir Viešųjų pirkimų įstatymo 93 str. 1 d. 5 p., o tai sudaro savarankiškus pagrindus panaikinti teismo sprendimą.
5.2. Konkurso metu galiojusios Viešųjų pirkimų įstatymo (iki 2016-12-31 redakcijos) 93 str. 1 d. 5 p. numatė, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija neteisėtai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Tuo pačiu, Viešųjų pirkimų įstatymo 94 str. 5 d. nustatė, kad tiekėjas, manydamas, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo. Atsakovė Sutartį vienašališkai nutraukė 2015 m. spalio 20 d., tačiau su ieškiniu į teismą dėl Sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ieškovė kreipėsi tik 2015 m. lapkričio 23 d., todėl ieškovė yra praleidusi Viešųjų pirkimų įstatymo 93 str. 1 d. 5 p. nustatytą 15 dienų ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti su reikalavimu pripažinti vienašališką Sutarties nutraukimą neteisėtu. Nors atsakovė pirmosios instancijos teisme neišreiškė reikalavimo dėl ieškinio senaties termino taikymo, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, toks reikalavimas gali būti pareiškiamas ir apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-438/2006). Todėl apeliaciniu skundu atsakovė taip pat reiškia savarankišką reikalavimą ieškovės ieškiniui taikyti senaties terminą ir tuo pagrindu jį atmesti.
5.3. Kauno apylinkės teismo sprendime, sprendžiant ar atsakovės vienašališkas Sutarties nutraukimas buvo teisėtas, teismas ypatingą dėmesį skyrė ieškovės ir atsakovės bendradarbiavimo vykdant Sutartį aplinkybėms, bei konstatavo, kad tarp šalių sudaryta sutartis nebuvo įvykdyta dėl to, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė tinkamai ir laiku nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, šalys, būdamos verslo subjektais, nepakankamai tarpusavyje bendradarbiavo siekiant sutartimi sulygto darbo rezultato atlikimo. Pirmosios instancijos teismas nors ir nustatęs abiejų šalių kaltę dėl Sutarties tinkamo nevykdymo, ieškovės reikalavimą priteisti negautas pajamas (negautą grynąjį pelną) tenkino visiškai, tačiau tai neatitinka CK 6.248 str. 4 d., 6.259 str. 1 d. reikalavimų. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas Sprendime konstatuodamas abiejų šalių kaltę privalėjo nustatyti ir kiekvienos iš šalių kaltės laipsnį bei atitinkamai paskirstyti atsakomybę tarp jų.
Žemesnės instancijos teismas
5.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su vienašališku Sutarties nutraukimu. Pirmosios instancijos teismas Sprendime visiškai nepateikė teisinio vertinimo ir neanalizavo, ar atsakovė turėjo teisę atsisakyti Sutarties CK 6.658 str. 2 d. nurodytu pagrindu. Šioje teisės normoje įtvirtina teisė atsisakyti Sutarties nėra sietina su Sutarties vienašališku nutraukimu, todėl pirmosios instancijos teismas, be kita ko, turėjo pasisakyti ir dėl atsakovės teisės atsisakyti Sutarties teisėtumo CK 6.658 str. 2 d. pagrindais, tačiau dėl šios normos nepateikė visiškai jokio vertinimo. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos Sutarties 13 skyrius „Pagrindinės sutarties nutraukimas prieš terminą“ nustatė sąlygas ir tvarką, kuria vadovaujantis šalims yra suteikiama teisė nutraukti sudarytą Sutartį vienašališkai nesikreipiant į teismą. Sutarties 13.1 p. yra įtvirtinta, kad užsakovas (byloje – atsakovė) turi teisę, įspėjęs tiekėją (byloje – ieškovė) prieš 15 (penkiolika) dienų, vienašališkai (be teismo) nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Esminiu Sutarties pažeidimu bus laikomas bet kurio įsipareigojimo pagal Sutartį neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas. Be to Sutarties 13.2 p. įtvirtino, kad užsakovas turi teisę nutraukti vienašališkai šią Sutartį, jeigu tiekėjas daugiau nei mėnesį vėluoja užbaigti Darbų etapą arba galutiniai pabaigti Darbus. Atsakovė Sutartyje nustatytą teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, įgyja jeigu ieškovė netinkamai vykdo bet kurį savo įsipareigojimą arba jeigu Ieškovė ilgiau nei mėnesį vėluos užbaigti Darbų etapą. Ieškovė pažeidė Sutartimi nustatytą įsipareigojimą Techninį darbo projektą parengti per 2 mėnesius, šį pažeidimą atsakovė laikė esminiu, todėl vienašališkai nutraukė su ieškove Sutartį.
5.5. Teismas be pagrindo sutiko su ieškovės argumentu, kad jos nuostolius sudaro negautos pajamos, kurios išreiškiamos kaip negautas grynasis pelnas, ir sudaro 8 833,06 Eur, pripažino, jog ieškovė savo nuostolius įrodė. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė nors ir nesutinka su ieškovės skaičiuojama 5 procentų dydžio pelno marža, tačiau pati atsakovė paskaičiavimų nepateikė. Ieškovė įrodinėjo, kad nuostolių dydis yra 5 procentų pelno marža apskaičiuota nuo rangos darbų sumos be projektavimo. Šią aplinkybę ieškovė įrodinėjo pateikdama Grynojo pelno paskaičiavimo be projektavimo darbų lentelę. Ieškovės nurodyta 5 procentų dydžio pelno marža nėra pagrįsta jokiais kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Atsakovės nuomone, ieškovė niekaip neįrodė, jog būtent 5 procentų dydžio pelno marža yra taikoma ieškovės bendrovės kainodaros politikoje. Minėtoje Grynojo pelno paskaičiavimo be projektavimo darbų lentelėje ieškovė galėjo nurodyti ir kitokius pelno maržos dydžius, kadangi ieškovės pelno maržos dydis niekada nebuvo išviešintas.
Atsiliepimas
21. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ nurodo, kad ji nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir prašo atmesti atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ 2018-05-30 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018-04-30 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1308-429/2018, ir netaikyti ieškinio senaties termino, taip pat priteisti ieškovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ naudai iš atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.
22. Ieškovės atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
7.1. Atsakovė klaidina teismą nurodydama, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (CPK 329 str. 2 d. 1 p.) bei buvo padarytas procesinės teisės pažeidimas numatytas Civilinio proceso kodekso 27 str. 1 d. 9 p. ir Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 93 str. 1 d. 5 p., nes neva byla teisminga Kauno apygardos teismui. Ieškinio pateikimo teismui metu apeliantės nurodytos VPĮ 93 str. 1 d. 5 p. nuostatos, kad ginčas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu teismingas apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui, Viešųjų pirkimų įstatyme apskritai nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu kreipėsi 2015-11-23 ir reiškė reikalavimą pripažinti atsakovės vienašalį Sutarties nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti atsakovę Sutartį vykdyti natūra, ginčo atveju taikytina Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015-07-02 iki 2016-01-01, kurioje nebuvo aptarta kokiam teismui teismingi ginčai dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Taigi ginčo atveju teismui sprendžiant ieškovės ieškinio priėmimo klausimą pagrįstai vadovautasi CPK 26 str. įtvirtinta bendrąja taisykle, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, ir negalima sutikti su atsakovės teiginiu, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas ir yra savarankiškas pagrindas panaikinti teismo sprendimą.
7.2. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė yra praleidusi VPĮ 93 str. 1 d. 5 p. nustatytą 15 dienų ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti su reikalavimu pripažinti vienašališką Sutarties nutraukimo neteisėtu. Be to, reikalavimas dėl ieškinio senaties termino taikymo apeliacinėje instancijoje turi būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Atsakovė vadovaujasi vėlesne VPĮ redakcija, kuri negaliojo pradinio ieškinio pareiškimo metu, todėl ginčo atveju negali būti taikoma VPĮ 94 str. 5 d. nuostata, kad „tiekėjas, manydamas, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo.“ Ieškovės ieškinio pareiškimo metu, t.y. 2015-11-23, atsakovės nurodytos nuostatos tuo metu galiojusiojoje VPĮ redakcijoje nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-05-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014 yra pažymėjęs, kad reikalavimas taikyti ieškinio senatį, kaip kiekvienas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, paprastai turi būti formuluojamas atsakovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, nes dėl tokio reikalavimo ieškovas turi turėti galimybę pareikšti savo atsiliepimus jo teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų.
7.3. Nepagrįstai atsakovė vadovaujasi CK 6.248 str. 4 d. nuostatomis, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Ginčo atveju sprendžiant dėl nuostolių dydžio ir atsakomybės paskirstymo svarbu vertinti ne šalių santykius iki Sutarties nutraukimo, o ieškovei kilusias pasekmės būtent dėl atsakovės neteisėto sutarties nutraukimo. Byloje pateikta ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo medžiaga leidžia daryti išvadą, kad tinkamą sutarties vykdymą apsunkino būtent atsakovės nepateikti esminiai dokumentai, be kurių tinkamas ir savalaikis sutarties įvykdymas buvo neįmanomas. Ieškovė negalėjo nustatytais terminais parengti Techninio darbo projekto būtent dėl atsakovės kaltės. Pripažinus, kad būtent dėl atsakovės kaltų veiksmų Sutartis nutraukta neteisėtai ir nebesant galimybės sutartį vykdyti natūra, kaip ieškovė siekė pradiniu ieškiniu, teismas teisingai sprendė, kad ieškovė turi teisę į visišką žalos atlyginimą. Tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles yra kiekvieno asmens pareiga, kurią pažeidęs jis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, t. y. asmeniui atsiranda sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnis 1, 2 dalys). Be to, kaip teigia ieškovė, nesutiktina su atsakovės argumentu, kad ieškovė neįrodė, jog būtent 5 procentų dydžio pelno marža yra taikoma ieškovės bendrovės kainodaros politikoje. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nors atsakovės atstovas nesutiko su ieškovės skaičiuojama 5 procentų dydžio pelno marža, tačiau savo paskaičiavimų nepateikė. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.
7.4. Negalima sutikti atsakovės apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepateikė teisinio vertinimo ir neanalizavo, ar atsakovė turėjo teisę atsisakyti Sutarties CK 6.658 str. 2 d. nurodytu pagrindu. Iš teismo sprendimo išvadų akivaizdu, kad teismas vertino šalių elgesį laikantis Sutartimi nustatytų terminų bei aplinkybes, dėl kurių Sutarties vykdymas užsitęsė ir atitinkamai sprendė dėl atsakovės sprendimo tuo pagrindu nutraukti Sutartį pagrįstumo. Kaip nurodo pati atsakovė, Sutartį ji vienašališkai nutraukė dėl praleistų Sutarties vykdymo terminų. 2015-10-20 rašte Nr. 3-1218, kuriuo atsakovė informavo ieškovę dėl Sutarties vienašališko nutraukimo, ji nurodė, kad Sutartį nutraukia vadovaujantis 6.658 str. 2 d. Pagal 6.658 str. 2 d. užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti nuostolių atlyginimo, jei rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nespėjo laiku baigti darbų, neperdavė tarpinių rezultatų bei nenurodė kliūčių Sutarties tinkamam vykdymui (t. 1, b. l. 55). Šį Sutarties nutraukimo motyvą atsakovė nurodo ir apeliaciniame skunde. Tačiau dėl atsakovės nepateiktų privalomųjų dokumentų ir nepasiruošimo sutarties vykdymui Techninio darbo projekto paruošimo darbai nuo 2014 m. spalio 20 d. iki 2015 m. liepos 28 d. užtruko ne dėl ieškovės, o dėl pačios atsakovės kaltės ir atsakovės atsakomybei priskirtinų aplinkybių. Techninio darbo projekto parengimas nuo paskutinių privalomųjų dokumentų gavimo, t. y. 2015 m. liepos 28 d., įskaitant ir ekspertizę užtruko mažiau kaip 2 mėnesius, kaip ir numatyta konkursiniame kalendoriniame grafike. Parengtas galutinis Techninis darbo projektas atsakovei buvo perduotas 2015 m. rugsėjo 15 d. lydraščiu Nr. 2-748 (t. l., b. l. 49). Ieškovė visiškai sutinka su teismo išvada, kad atsakovė nebendradarbiaudama su ieškove laiku nepateikė techniniam projektui reikalingų dokumentų, kas sąlygojo laiko praradimą šalių sudarytos sutarties atžvilgiu (dokumentus atsakovė pateikė praėjus 6 mėn. nuo sutarties sudarymo dienos). Nepateikdama reikalingų dokumentų atsakovė ne tik pažeidė sutarties nuostatas, tačiau ir įstatymų reikalavimus (CK 6.701 straipsnio 1 dalis, Statybos įstatymo12 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, STP 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“). Taip pat iš bylos duomenų teismas teisingai nustatė, kad ieškovė nuolat ragino atsakovę vykdyti savo, kaip statytojos pareigas ir pateikti prašomus dokumentus, informavo apie kliūtis, kurioms esant negali baigti techninio projekto, todėl pagrįstai atmetė atsakovės teiginį, jog ieškovė sąmoningai, tyčia ar dėl aplaidumo nevykdė sutarties. Taigi ieškovė visiškai sutinka su teismo išvada, kad tinkamą sutarties įvykdymą apsunkino būtent atsakovės nepateikti esminiai dokumentai, todėl atsakovė neteisėtai atsisakė Sutarties CK 6.658 str. 2 d. pagrindu. Atsakovės pateikiamos Sutarties 9.4.7. punkto interpretacijos, kad ieškovė turėjo pati susirinkti visus privalomuosius dokumentus, šiuo atveju nėra aktualios, nes atsakovės pareigą pateikti statinio projektuotojui privalomuosius projekto rengimo dokumentus nustato Sutartis ir įstatymai. Atsakovė savo pareigą pateikti projektavimui reikalingus dokumentus pati pripažino, jos neneigė ir nereikalavo, kad ieškovė pati gautų projektui parengti reikalingus dokumentus. Atsakovė dalį dokumentų ieškovei pateikė, dalį dokumentų uždelsė pateikti.
Byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad ir pati atsakovė nelaikė, jog šilumos technines sąlygas turėjo gauti ieškovė. Atsakovė nebuvo išdavusi ieškovei įgaliojimo; iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad būtent ieškovė reiškė atsakovei pretenzijas dėl sąlygų neišėmimo, o atsakovė savo atsakymuose nekėlė klausimo dėl to, kad šilumos techninių sąlygų išėmimas priklausė ne jos, bet ieškovės pareigoms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, ir taip patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl byla nagrinėjama atsakovės UAB ,,Komunalinių paslaugų centras“ ir ieškovės UAB ,,Statybos ir restauravimo darbai“ apeliaciniuose skunduose apibrėžtose ribose.
Dėl atsakovės UAB ,,Komunalinių paslaugų centras“ apeliacinio skundo
24. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo patenkintas ieškovės patikslintas ieškinys, pripažintas nepagrįstu Sutarties nutraukimas, ieškovei priteistas 8 833,06 Eur žalos atlyginimas ir dalis – 5 805 Eur – ieškovės nagrinėjant bylą turėtų bylinėjimosi išlaidų. Ji nurodo, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą ir atsakovė jį prašo taikyti, be to pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes, susijusias su vienašališku sutarties nutraukimu ir priteisė ieškovei neįrodyto dydžio nuostolius.
25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai ir išsamiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir, nuspręsdamas dėl Sutarties nutraukimo neteisėtumo bei dėl žalos atlyginimo, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.
26. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog bylos negalėjo kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėti Kauno apylinkės teismas, byla buvo teisminga apygardos teismui, dėl ko skundžiamas sprendimas naikintinas dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. 1 p., yra nepagrįsti. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog CPK 27 str. 1 d. 9 p. reglamentuoja, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai, o Viešųjų pirkimų įstatymo 93 str. 1 d. 5 p. nustatė, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija neteisėtai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Tačiau, kaip pastebi teisėjų kolegija, atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta Viešųjų pirkimų įstatymo 93 str. 1 d. 5 p. redakcija galiojo tik nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Ieškovė su ieškiniu dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu kreipėsi 2015 m. lapkričio 23 d., kada galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo 93 str. 1 d. 5 p. numatė, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl alternatyvių sankcijų taikymo, bet ne dėl neteisėto sutarties nutraukimo.
27. Nepagrįstai, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė nurodo, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, nes dėl pažeistos teisės gynimo privalėjo, kaip kad nustatė Viešųjų pirkimų įstatymo 94 str. 5 d. kreiptis į teismą per 15 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo, o kreipėsi po 34 dienų. Viešųjų pirkimų įstatymo 94 str. 5 d., numačiusi, jog tiekėjas, manydamas, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo, galiojo nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Ieškovė kreipėsi į teismą 2015 m. lapkričio 23 d., kada galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnyje iš viso tebuvo tik 4 dalys, o tokios normos, kokia remiasi atsakovė, iš viso šiame įstatyme nebuvo.
28. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakovės apeliaciniame skunde pareikšto prašymo taikyti ieškinio senatį, pripažįsta, kad toks prašymas neturi, kaip kad nurodyta šios nutarties 26 p., teisinio pagrindo, o be to sutinka su ieškovės atsiliepime atsakovės į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad prašymas taikyti ieškinio senatį, kaip ir kiekvienas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, turi būti formuluojamas atsakovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, nes dėl tokio reikalavimo ieškovas turi turėti galimybę pareikšti savo atsiliepimus jo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, ir teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme baigus bylos nagrinėjimą iš esmės.
29. Negalima, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutikti ir su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes, susijusias su vienašališku Sutarties nutraukimu.
30. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. spalio 20 d. ieškovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“, sutartyje vadinama „tiekėju, ir atsakovė UAB „Komunalinių paslaugų centras“, sutartyje vadinama „užsakovu“, sudarė Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimu pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 57-11 (t. 1., b. l. 11–24). Sutarties 2.1 p. numatyta, kad šia sutartimi tiekėjas įsipareigoja parengti techninėje specifikacijoje nurodyto daugiabučio gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), techninį darbo projektą pagal šių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, vykdyti projektų autorinę priežiūrą ir savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe, pagal užsakymo metu užsakovo pateiktą techninę specifikaciją ir suderintus projektus, atlikti statybos rangos darbus, o užsakovas įsipareigoja sumokėti už juos nustatytą kainą sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka. Pagal šios Sutarties 5.1 p. darbai turėjo būti atlikti per 10 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos, pagal 16.2 p. sutartis įsigalioja, kai ją tinkamai pasirašo abi sutarties šalys ir kai tiekėjas pateikia užsakovui reikalaujamą sutarties įvykdymo užtikrinimą. Pagal sutarties 5.1 p. šalių sutarimu sutartis galėjo būti pratęsta vieną kartą dviem mėnesiams užsakovo ir tiekėjo rašytiniu susitarimu, pagal sutarties 5.4 p. statybos rangos darbų pradžia yra laikoma ta diena, kai tiekėjas gavo visus reikalingus dokumentus. Sutarties 9.2.2 p. numatė, kad užsakovas privalo pateikti statybos darbams vykdyti reikalingus dokumentus, kuriuos pagal įstatymus ir kitus teisės aktus jis privalo pateikti. Atsakovė iškart po Sutarties pasirašymo, t. y. 2014-10-23, raštu paprašė atsakovę pateikti: projektavimo užduotį, investicinį projektą, inventorizacijos bylos kopiją, sklypo topo nuotrauką su inžinieriniais tinklais bei planuojamos šiluminės trasos parametrus pagal šiluminio mazgo prisijungimo sąlygas (t. 1, b. l. 25). Atsakovė 2014-11-03 persiuntė ieškovei tik inventorinę bylą bei projektavimo techninę užduotį. Ieškovė, negavusi kitų dokumentų, 2014-11-12 elektroniniu laišku pakartotinai prašė atsiusti technines sąlygas šildymui bei akcentavo, jog be šių sąlygų negali užbaigti techninio darbo projekto (t. 1, b. l. 26). Atsakovė 2014-11-13 elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad šių sąlygų atsiųsti negali, nes vyksta derinimo darbai su AB „Kauno energija“ (t. 1, b. l. 27). Kadangi šildymo sąlygų ieškovė negavo, 2014-11-28 buvo suorganizuotas gamybinis pasitarimas, kurio metu atsakovė buvo įpareigota pateikti technines šildymo sąlygas ne vėliau kaip iki 2014-12-03 (t. 1, b.1.29-30). Nežiūrint šio įpareigojimo, atsakovė šilumos techninių sąlygų nustatytu terminu nepateikė. Ieškovė 2014-11-28 elektroniniu laišku dar kartą priminė, jog laukia dokumentų išvardintų 2014-10-23 dienos rašte (t. 1, b .l. 28). Atsakovė šilumos technines sąlygas elektroniniu paštu atsiuntė tik 2015-04-14 (t.1., b. l. 33). Tuo metu nuo pirminių ieškovės prašymų pateikti privalomuosius dokumentus jau buvo praėję 6 mėnesiai, kai pagal darbų grafiką, techninis projektas turėjo būti užbaigtas per du mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo. Kaip teigia ieškovė, praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo Sutarties sudarymo atsakovės 2015-04-14 pateiktos šilumos techninės sąlygos netgi neatitiko realios situacijos, rengiant projektą ieškovė negalėjo jomis vadovautis, galutinės iš AB „Kauno energija“ projektavimo sąlygos ieškovės pastangomis, 2015-07-16 išsireikalavus iš atsakovės įgaliojimą, buvo gautos tik 2015-07-28, t.y. nuo Sutarties pasirašymo praėjus 10 mėnesių (t. 1, b. l. 45). Tik 2015-07-28 ieškovė gavo faktinę situaciją atitinkančias AB „Kauno energija“ išduotas projektavimo sąlygos, reikalingas techniniam darbo projektui užbaigti. Ieškovė 2015-09-08 raštu Nr. 15/09/08 informavo atsakovę, kad techninio darbo projekto užbaigimą ir pateikimą į Infostatybą stabdo tai, kad AB „Kauno energija“ nėra suderinusi karšto vandens apskaičiavimo metodikos bei parašė atsakovės tarpininkauti ir padėti išspręsti šią problemą (t. 1, b. l. 44). 2015 m. liepos 29 d. ieškovė su atsakove pasirašė Susitarimą Nr. 1 Dėl 2014 m. spalio 20 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimu pirkimo sutarties Nr.57-11 pakeitimo (t. 1, b. l. 43), kuriuo pakeitė Sutarties 5.1 punktą, numačiusį darbų atlikimo terminus. Išsprendus problemą dėl šilumos punkto, baigtą projektą ieškovė atsakovei perdavė 2015-09-15, lydraščio Nr. 2-74 (t.1, b. l. 48). Statybos leidimas buvo išduotas 2015-10-15 (t. 1, b. l. 51-52), tačiau ieškovei, kaip ši teigia, neperduotas. Ieškovė
2015-10-19 raštu Nr. 2015/10/19-1 pakartotinai prašė atkreipti dėmesį į objektyvias aplinkybes bei pratęsti Sutarties vykdymą (t. 1, b .l. 54). 2015-10-20 atsakovė pateikė ieškovei raštą
Nr. 3-1218 dėl vienašališko Sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo netinkamai vykdžius Sutarties sąlygas (t. 1, b. l. 55). Atsakovė kreipėsi į „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje 2015-10-26 raštu Nr. 3-1257, reikalaudama sumokėti 5 681,48 Eur patirtų nuostolių dėl draudėjo UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ netinkamo sutartinių prievolių vykdymo
(t. 1., b. l. 67-68). Ši Draudimo įmonė 2015-11-30 raštu Nr. TD 1291691 atsakė, kad įvykis nėra draudžiamasis, nes sutartiniai įsipareigojimai nėra tinkamai įvykdyti ne dėl draudėjo, bet dėl pareiškėjo kaltės, todėl draudimo išmoka nebus išmokėta (t. 1., b. l. 96-98). 2015 m. lapkričio 23 d. ieškovė UAB „Statybos darbai“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ vienašalį 2014 m. spalio 20 d. Pirkimo sutarties Nr. 57-11 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimu“ nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti atsakovę UAB „Komunalinių paslaugų centras“ minėtą sutartį vykdyti natūra; taip pat prašė priteisti iš atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ 13 141,51 Eur už atliktus darbus, 6 % (šešių procentų) dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovei buvo sumokėta už projekto parengimą, atsakovė dėl Sutartimi numatytų darbų atlikimo susitarė su kitu tiekėju, kuris vykdė darbus, todėl ieškovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ 2017 m. spalio 24 d. pateikė patikslintą ieškinį (t. 8, b. l. 170-180) , kuriame prašė:
1) pripažinti UAB „Komunalinių paslaugų centras“ vienašalį 2014 m. spalio 20 d. Pirkimo sutarties Nr. 57-11 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimu“ nutraukimą neteisėtu;
2) priteisti iš atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ ieškovei 8 833,06 Eur žalos atlyginimą ir 6 % (šešių procentų) metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 30 p. nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, jog atsakovė vienašališkai 2014 m. spalio 20 d. Sutartį nutraukė nepagrįstai, nes nebuvo esminio jos pažeidimo, už kurį būtų atsakinga ieškovė. Teismas įvertino šalių pateiktus įrodymus, jų vykdant sutartį susirašinėjimo medžiagą, šių įrodymų pagrindu ir nusprendė, jog atsakovė Sutartį nutraukė nepagrįstai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Byloje pateikta ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo medžiaga iš tiesų leidžia daryti išvadą, kad tinkamą sutarties vykdymą apsunkino būtent atsakovės nepateikti esminiai dokumentai, be kurių tinkamas ir savalaikis sutarties įvykdymas buvo neįmanomas. Ieškovė negalėjo nustatytais terminais parengti Techninio darbo projekto būtent dėl atsakovės kaltės. Pripažinus, kad būtent dėl atsakovės kaltų veiksmų Sutartis nutraukta neteisėtai ir nebesant galimybės sutartį vykdyti natūra, kaip ieškovė siekė pradiniu ieškiniu, teismas teisingai sprendė, kad ieškovė turi teisę į visišką žalos atlyginimą. Nustačius, jog Sutartis atsakovės vienašališkai buvo nutraukta nepagrįstai, t. y. nesant esminio jos pažeidimo, įvykdyto ieškovės, nepagrįstais laikytini ir atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog teismas privalėjo nustatyti ir kiekvienos iš šalių kaltės laipsnį bei atitinkamai paskirstyti atsakomybę tarp jų.
32. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti ieškovei 8833,06 žalos atlyginimą, atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovė savo patirtus nuostolius įrodė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atsakovės argumentu nesutinka. Teismas, nagrinėdamas bylą, vertino šalių pateiktus įrodymus, kas pilnai atitiko CPK 12 straipsnyje įtvirtintą šalių rungimosi principą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nors nesutiko su ieškovės nurodomu žalos dydžiu, t. y. kad skaičiuojama 5 procentų dydžio pelno marža, tačiau savo paskaičiavimų ar argumentų, kodėl toks dydis yra nepagrįstas ar prieštaraujantis protingumo principui, nepateikė.
33. Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jame nurodyti argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, šie argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkinti ieškovės reikalavimai pripažinti neteisėtu sutarties nutraukimą ir priteisti žalos atlyginimą, teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia. Todėl ši skundžiamo teismo sprendimo dalis nekeistina (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl ieškovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ apeliacinio skundo
34. Ieškovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistinas, kadangi pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, nepagrįstai sumažino priteistinas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Apeliaciniu skundu ji prašo priteisti ieškovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ naudai iš atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ visas 11 839,32 Eur teisinės pagalbos išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo teisinę pagalbą pagal į bylą pateiktus dokumentus, taip pat 199 Eur žyminį mokestį, sumokėtą paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-847-436/2017.
35. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė, nagrinėjant bylą turėjo 13 446,32 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 5 000 Eur advokato pagalbai apmokėti, 603 Eur žyminį mokestį ir 202 Eur už antstolio darbą, iš viso: 5 805 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisdamas ne visas ieškovės prašomas priteisti išlaidas, patirtas už advokatų teisinę pagalbą byloje, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti suma yra aiškiai per didelė, ir ši suma turi būti sumažinta.
36. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 79 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Kokios išlaidos priskiriamos prie susijusių su bylos nagrinėjimu, nustato CPK 88 straipsnis. Prie tokių išlaidų priskiriamos: išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.); būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 9 p.) ir kt. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
37. Bylos duomenimis (t. 1, b. l. 72-73; t. 7, b. l. 140; t. 8, , b. l. 181) nustatyta, kad ieškovė, paduodama pradinį ieškinį sumokėjo 404 Eur žyminį mokestį, paduodama apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-10199-214/2016 sumokėjo 199 Eur žyminį mokestį ir paduodama patikslintą ieškinį iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 199 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepriteisė ieškovei 199 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, nors Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-847-436/2017, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui neišspręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nurodydamas, kad tą privalės padaryti iš naujo bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas.
38. Taip pat nustatyta, kad ieškovė nagrinėjant bylą pagal jos pradinį ieškinį pirmosios instancijos teisme 2016-11-08 pateikė patikslintą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (t. 7, b. l. 5-6), kuriame prašė priteisti jai iš atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ 8000,51 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 404 Eur žyminį mokestį. Nagrinėjant bylą pagal jos ir atsakovės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimo ieškovė 2017-04-25 pateikė prašymą dėl 2 058,22 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės (t. 8, b. l. 53-55). Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme ieškovė teismui 2018-01-19 pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o 2018-02-02 ir 2018-04-09 ir patikslintus prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (t. 9, b. l. 8-10, 58-59 ir 121-122), kuriuose nurodė, kad iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, t. y. rengiant procesinius dokumentus, atstovaujant teismo posėdžiuose, konsultuojantis bei sprendžiant kitus su byla susijusius klausimus, ieškovė patyrė 1780,59 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti ir paduodama patikslintą ieškinį sumokėjo 199 Eur žyminį mokestį, o iš viso šioje byloje prašo priteisti 12 641,32 Eur bylinėjimosi išlaidas.
39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 199 Eur žyminis mokestis, sumokėtas ieškovės 2017 m. sausio 31 d. paduodant apeliacinį skundą, jos apeliacinį skundą iš esmės patenkinus, ieškovei turėjo būti priteistas iš atsakovės, tą privalėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą. Taip pat teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino iš atsakovės priteistinas ieškovei bylinėjimosi išlaidas – išlaidas, turėtas ieškovės advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kad negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kurių teismas sprendime iš esmės net nemotyvavo, jog ieškovės prašoma priteisti išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti suma yra aiškiai per didelė, ir ši suma turi būti sumažinta iki 5 000 Eur.
40. Ieškovė, kaip matyti iš šios nutarties 38 p. nurodytų duomenų, advokato pagalbai apmokėti turėjo 11839,32 Eur išlaidas. Byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme ir vėl iš naujo pirmosios instancijos teisme, jos nagrinėjimas užtruko daugiau nei du metus. Ieškovė kiekvieną kartą pateikdavo teismui prašymus su tokių išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, išsamiai tokius duomenis nurodė ir apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegijos vertinimu šie duomenys patvirtina, kad 11839,32 Eur išlaidas ieškovė turėjo už paslaugas, advokatų teiktas būtent šioje byloje. Atsižvelgus į byloje rengtų dokumentų kiekį ir turinį, teismo posėdžių skaičių, pačios bylos ir joje sprendžiamo ginčo pobūdį, teisėjų kolegijos nuomone, negalima vertinti, kad byla yra nesudėtinga, jos nagrinėjimas nereikalavo šalims kvalifikuotų teisininkų pagalbos ir paslaugų. Šios 11839,32 Eur ieškovės turėtos išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl nepriteisti ieškovei visų šių išlaidų pagrindo nebuvo. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė motyvų, kodėl tokių išlaidų šioje konkrečioje byloje suma yra per didelė, kodėl būtina sumažinti priteisiamas bylinėjimosi išlaidas.
41. Teisėjų kolegijos nuomone, mažinti šių priteistinų ieškovei išlaidų sumą nėra pagrindo dar ir dėl to, kad ieškovės pradiniame ieškinyje pareikštas reikalavimas priteisti jai iš atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ 13 141,51 Eur už atliktus darbus buvo iš esmės patenkintas iki teismui priimant sprendimą, reikalavimas įpareigoti atsakovę vykdyti sutartį negalėjo būti patenkintas dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, kada ji dėl sutartimi numatytų darbų atlikimo, nors tai taikant laikinąsias apsaugos priemones buvo atsakovei uždrausta daryti, susitarė su kitu tiekėju, kuris darbus atliko dar nagrinėjant bylą teisme, Sutartį su ieškove atsakovė nutraukė nepagrįstai. Taigi, pačios atsakovės veiksmai, atskirais atvejais visiškai neteisėti, sąlygojo ieškovės atliekamų veiksmų ir byloje teikiamų procesinių dokumentų kiekį ir pobūdį, o tuo pačiu ir nuolatinį ieškovės patiriamų bylinėjimosi išlaidų didėjimą.
42. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovės apeliacinis skundas iš esmės yra pagrįstas ir tenkintinas. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia ir priteisia iš atsakovės ieškovei visas šios prašomas priteisti 12641,32 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylos procesinės baigties
43. Atmesdama atsakovės apeliacinį skundą ir patenkindama ieškovės apeliacinį skundą, teisėjų kolegija iš dalies pakeičia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, kuria priteistos iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos ieškovei, padidindama bendrą priteisiamų tokių išlaidų sumą iki ieškovės prašomos sumos – 12 641,32 Eur. Likusios Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo dalies apeliacinės instancijos teismas nekeičia (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai pagal teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis. Šioje byloje netenkinant atsakovės apeliacinio skundo, jai lieka jos turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos, tokios išlaidos jai iš ieškovės nepriteisiamos. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, jai iš atsakovės priteisiamos ieškovės turėtos 1035 Eur išlaidos advokato pagalbai už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą apmokėti (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės apeliacinį skundą patenkinti. Atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą iš dalies pakeisti – iš atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ ieškovei UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ priteistą 5 805 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 12 641,32 Eur (dvylika tūkstančių šeši šimtai keturiasdešimt vienas euras ir 32 centai).
Likusią Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ ( j. a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 1035 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.