Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui E. P., jo atstovėms advokatei Dianai Višinskienei ir advokato padėjėjai Vismantei Budrytei,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams pagal įgaliojimą Gretai Pareigytei ir Martynui Kapčiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. patikslintą ieškinį atsakovei E. P. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ir išlaikymo dydžio pakeitimo ir pagal atsakovės E. P. priešieškinį ieškovui E. P. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir jo argumentai

II. Atsakovės reikalavimai ir jos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bendravimo tvarkos „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo

18. Atsižvelgianti į sprendimo 13–17 punktuose nurodytas ir nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo sutikti su atsakove ir konstatuoti, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka („50:50 procentų laiko“ modelis, savaitę šalių dukrai gyvenant pas ieškovą, savaitę pas atsakovę) šiuo metu pažeidžia ar gali pažeisti nepilnametės dukros U. P. interesus. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad: norą gyventi savaitę pas ieškovą, savaitę pas atsakovę išreiškė pati šalių nepilnametė dukra U. P.; gyvenamajame name, kuriame šiuo metu gyvena ieškovas, yra sudarytos visos tinkamos sąlygos gyventi ir mokytis U. P.; ieškovas turi visas sąlygas ir galimybes pristatyti šalių nepilnametę dukrą į mokymo įstaigą ir parvežti ją iš mokymo įstaigos į namus; U. P. sutaria su ieškovo sutuoktine ir kartu gyvenančiu sutuoktinės sūnumi.

19. Teismas atkreipia dėmesį tik į tai, jog ieškovas prašo nustatyti tokią bendravimą tvarką pagal kurią nepilnametė dukra U. P. būtų paimta pirmadienį nuo užsiėmimo ugdymo įstaigoje pabaigos ir grąžinama kitos savaitės pirmadienį į ugdymo įstaigą. 2020 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog pasirinko tokį dukros paėmimo ir pristatymo laiką, kad mažiau tektų matytis su atsakove. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametė dukra šiuo metu lanko mokyklą (nuo rugsėjo mėnesio eis į antrą klasę), į tai, kad dukrai gyvenant savaitę pas atsakovę, kitą savaitę pas ieškovą reikės pasiimti visai savaitei reikalingas ugdymo priemones (knygas, pratybas, sąsiuvinius ir kt.), taip pat aprangą, reikalingą mokymo įstaigai ir jos veikloms (uniformą, sportinę aprangą ir kt.), be to, priemones, reikalingas lankomiems būreliams, paėmimas vaiko iš ugdymo įstaigos ir grąžinimas vaiko po savaitės į ugdymo įstaigą, neabejotinai sukeltų papildomų nepatogumų ir rūpesčių, tiek pačiai nepilnametei U. P., tiek jos šalims.

20. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo – 50:50 procentų modelio įgyvendinimo – tenkinamas iš dalies ir nustatoma, kad: 1) E. P. su U. P. bendrauja kiekvieną lyginių kalendorinių metų lyginę savaitę, pasiimdamas U. P. iš jos gyvenamosios vietos prieš lyginę savaitę einantį sekmadienį 19.00 val. ir grąžindamas U. P. į jos gyvenamąją vietą lyginės savaitės sekmadienį 19.00 val.; 2) E. P. su U. P. bendrauja kiekvieną nelyginių kalendorinių metų nelyginę savaitę, pasiimdamas U. P. iš jos gyvenamosios vietos prieš nelyginę savaitę einantį sekmadienį 19.00 val. ir grąžindamas U. P. į jos gyvenamąją vietą nelyginės savaitės sekmadienį 19.00 val. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

21. Be to, kaip minėta sprendimo 11 punkte, ieškovas prašė nustatyti, kad: abu tėvai įsipareigoja sudaryti sąlygas po darbo valandų (17.00 val. ar vėliau) ir savaitgaliais nepilnamečiam vaikui bendrauti su kitu iš tėvų telefonu, Skype ar kitokiais telekomunikaciniais įrenginiais, nesudaryti tam kliūčių, atsiliepti į skambučius. Ieškovas teismo posėdžių metu neargumentavo, kodėl turi būti sudarytos sąlygos bendrauti su vaiku tik po darbo valandų. Teismo vertinimu, abu tėvai turi turėti galimybę, esant būtinybei ir norui, susisiekti su vaiku bet kuriuo metu, atsižvelgdami į vaiko lankomą mokymo įstaigą, būrelius, miego rėžimą ir kt. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia šį ieškovo reikalavimą tenkinti iš dalies ir nustatyti, kad: abu tėvai įsipareigoja sudaryti sąlygas darbo dienomis ir savaitgaliais nepilnamečiam vaikui bendrauti su kitu iš tėvų telefonu, Skype ar kitokiais telekomunikaciniais įrenginiais ir nesudaryti tam kliūčių (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo švenčių dienomis

23. Teismas atmeta ieškovo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo kiekvienų metų lapkričio 1 d. dėl šių priežasčių: visų pirma, lapkričio 1 d. yra šventinė (nedarbo) diena (Visų šventųjų diena); antra, dėl bendravimo tvarkos lapkričio 1 d. šalys jau buvo susitarę sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią, kaip minėta, Kauno apylinkės teismas patvirtino 2017 m. birželio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017; trečia, objektyvių priežasčių keisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017, nustatytą bendravimo tvarką Visų šventųjų dieną, teismas nenustatė; ketvirta, tenkinus ieškovo reikalavimą, būtų apribota atsakovės teisės bendrauti su dukra šventinę (nedarbo) dieną. Teismo vertimu, neturi būti teikiama pirmenybė faktui, kad vienas iš tėvų yra gimęs šventinę (nedarbo) dieną, nes tokiu būdu kitam iš tėvų būtų apribota galimybė bendrauti su vaiku švenčių metu. Analogiška situacija būtų, jeigu, pavyzdžiui, atsakovas būtų gimęs gruodžio 24 d., t. y. per Kūčias, ar gruodžio 25 d., t. y. per Kalėdas. Be to, kaip minėta sprendimo 22 punkte, Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017, ieškovui yra suteikta teisė kas antrus metus (poriniais metais) su dukra bendrauti lapkričio 1 d. (CPK 178, 185 straipsniai).

24. 2020 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad U. P. pasiėmimas iš ieškovo gyvenamosios vietos ir grąžinimas į ieškovo gyvenamąją vietą sukeltų jai nepatogumų, nes ji automobilio neturi, naudojasi viešojo transporto priemonėmis. Ieškovo 2020 m. rugpjūčio 5 d. pateikti duomenys iš www.google.lt/maps patvirtina, kad nuo ieškovo gyvenamosios vietos iki atsakovės gyvenamosios vietos yra 5,6 km atstumas (vykstant automobiliu). Nuo ieškovo gyvenamosios vietos iki atsakovės gyvenamosios vietos vyksta tik viena tiesioginė viešojo transporto priemonė, kelionė trunka apie 31 min. Tuo tarpu tie patys ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad automobiliu atstumą nuo ieškovo iki atsakovės gyvenamosios vietos galima įveikti per 9–11 min. 2020 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jam nebūtų sudėtinga pristatyti U. P. į atsakovės gyvenamąją vietą automobiliu. Teismas, įvertinęs tai, kad: visų pirma, atsakovė neturi transporto priemonės; antra, atvykimas viešojo transporto priemonėmis į ieškovo gyvenamąją vietą nėra patogus (vyksta tik viena tiesioginė viešojo transporto priemonė, vykimo trukmė apie 31 m.); trečia, Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017, nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove; ketvirta, šioje byloje ieškovas pareiškė patikslintą ieškinį, prašydamas pakeisti nustatytą bendravimo tvarką; penkta, ieškovas turi visas galimybės pristatyti nepilnametę dukrą atsakovei automobiliu; šešta, atsakovei reikėtų vykti viešojo transporto priemone pas ieškovą pasiimti dukros ir ją gražinti ieškovui ir žiemą, ir vėlai vakare, kas neabejotinai yra nesaugu ir nepatogu pačiam vaikui; sprendžia, jog tuo atveju, kai švenčių dienos sutampa su vaiko buvimu pas ieškovą savaite, ieškovas privalo pristatyti atsakovei U. P. į jos gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą, taip pat pasiimti U. P. iš jos gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos.

25. Esant nurodytoms ir nustatytoms aplinkybėms, teismas atmeta ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimus, susijusius su bendravimo tvarkos pakeitimu valstybinių švenčių dienomis, paliekant galioti bendravimo tvarką, nustatytą Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017. Taip pat teismas sprendžia nustatyti, kad švenčių dienomis, kurios sutampa su vaiko buvimu pas ieškovą savaite, ieškovas turi pareigą pristatyti U. P. į atsakovės gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą, taip pat ją pasiimti iš atsakovės gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo vaiko gimimo dieną

26. Teismas, palyginęs Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017, 3.7 punktą, kuriame šalys buvo aptarę šalių ir nepilnametės dukros bendravimo jos gimimo dieną tvarką ir ieškovo 2020 m. kovo 6 d. patikslinto ieškinio 2.7 punktą, kuriame ieškovas prašo nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra jos gimimo dieną tvarką, daro išvadą, kad iš esmės ieškovas prašo pakeisti tik nepilnametės dukros pasiėmimo ir grąžinimo tvarką tuo metu, kai su nepilnamečiu vaiku jos gimimo dieną (sausio 7 d.) turi teisę bendrauti atsakovė. Ieškovas prašo nustatyti, kad atsakovė bendrauja su nepilnamete dukra jos gimimo dieną kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais, pasiimdama dukrą iš ieškovo gyvenamosios vietos (ugdymo įstaigos) ar kitos sutartos vietos 10.00 val. arba pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje ir pristato dukrą iki 19.00 val. į ieškovo gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą.

27. Teismas, remdamasis sprendimo 24 punkte nurodytais argumentais, sprendžia šį ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą atmesti ir nustatyti, kad tuo atveju, jeigu U. P. savo gimimo dieną (sausio 7 d.) būna ieškovo gyvenamojoje vietoje, o ne ugdymo įstaigoje, ieškovas pristato atsakovei nepilnametę dukrą U. P. 10.00 val. į atsakovės gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą ir pasiima vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos 19.00 val. Tuo atveju, jeigu U. P. (duomenys neskelbtini) bus ugdymo įstaigoje, ieškovė nepilnametį vaiką iš ugdymo įsitaigos pasiima pati, tačiau ieškovas pasiima U. P. iš jos gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos 19.00 val. pats, tuo atveju, jeigu tą savaitę bendrauti su nepilnamete dukra turi ieškovas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl išvykimo į užsienį

28. Ieškovas 2020 m. kovo 6 d. patikslintu ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovė su nepilnamečiu vaiku gali išvykti gyventi į užsienio valstybe tik esant rašytiniam jo sutikimui. Teismas pažymi, kad CK 3.174 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Teismas vertinimu, kadangi nurodyto sutikimo davimas yra įtvirtintas CK, tai jo privalomumo įrašymas į teismo sprendimą būtų perteklinis. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo įtvirtinti teismo sprendime reikalavimą gauti rašytinį ieškovo sutikimą, kai toks privalomumas yra numatytas pačiame CK, todėl šis ieškovo reikalavimas atmetamas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bendravimo atostogų laikotarpiu

29. Ieškovas, prašydamas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017, nustatytą bendravimo su vaiku tvarką atostogų laikotarpiu nurodė, kad tarp šalių yra kilę konfliktai taip pat ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos atostogų laikotarpiu. Atsakovė nesutiko, kad tarp šalių yra kilę konfliktai dėl bendravimo su vaiku tvarkos atostogų laikotarpiu. Atsakovės nuomone, Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017, bendravimo su nepilnamečiu vaiku atostogų laikotarpiu tvarka yra aiški, konkreti, todėl pagrindo jos keisti nėra.

30. Teismas, palyginęs Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.4–3.6 punktus, su ieškovo patikslintame ieškinyje reiškiamu reikalavimu dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo atostogų laikotarpiu (patikslinto ieškinio 2.3 punktas), sprendžia, kad ieškovas iš esmės prašo pakeisti bendravimo su vaiku vasaros atostogų laikotarpiu tvarką.

31. Ieškovas 2020 m. kovo 6 d. patikslintu ieškiniu prašo nustatyti, kad: pusę vaiko vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų ugdymo įstaigose laiko vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų. Lyginiais kalendoriniais metais pirmąją pusę atostogų su vaiku praleidžia tas iš tėvų, kuris nebendravo su vaiku prieš atostogas einančią savaitę, nelyginiais kalendoriniais metais pirmąją pusę atostogų tas iš tėvų, kuris bendravo su vaiku prieš atostogas einančią savaitę (patikslinto ieškinio 2.3. punktas). Iš Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017, nustatyta, jog šalys buvo susitarę, kad vasaros metu ieškovas praleis su dukra U. P. 14 dienų nepertraukiamų bendrų vasaros atostogų. Šių nepertraukiamų vasaros atostogų pradžia ir pabaiga, teismo vertinimu, pakankamai aiškiai ir konkrečiai reglamentuota 3.4 punkte. Tikėtina, kad tarp šalių galėjo kilti ar gali kilti ginčas dėl papildomų kalendorinių dienų, kurias, kaip numatė šalys sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turi teisę praleisti ieškovas su dukra jai pradėjus lankyti mokymo įstaigą. Sutarties 3.4 punkte šalys buvo susitarę, kad U. P. pradėjus lankyti ir lankant mokyklą, U. P. vasaros atostogų laikotarpiu su tėvu E. P. papildomai, be numatytų 14 kalendorinių dienų, praleis 10 kalendorinių dienų, kurių datą ir laiką šalys suderins atskiru susitarimu. Tai, kad tarp šalių ir bylos nagrinėjimo metu vyksta konfliktai dėl bendravimo su vaiku tvarkos, patvirtina ir ieškovo pateiktas 2020 m. rugpjūčio 6 d. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas Nr. 2SD-3617. Šiame rašte nurodyta, jog atsakovė ne kartą buvo informuota, jog teismo sprendimą privalo vykdyti abi šalys, o už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Tikėtina, kad esant tarp šalių įtemptiems, konfliktiniams santykiams, susitarti dėl papildomų 10 kalendorinių dienų atostogų, gali ir nepavykti. Tuo tarpu, teismo vertinimu, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka su nepilnamete dukra U. P. vasaros atostogų laikotarpiu, numatant, kad vasaros atostogas, taip pat kaip ir pavasario, rudens, žiemos atostogas praleidžia su vaiku tėvai lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, padėtų užkirsti kelią bet kokiems ginčams ateityje.

32. Atsižvelgiant į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, teismas tenkina ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimus dėl bendravimo su nepilnamete dukra U. P. atostogų laikotarpiu, patikslinant, kuri iš šalių ir kada turi bendrauti su vaiku pirmąją, kuri – antrąją atostogų dalį. Teismas, nekartojant motyvų, nustato ieškovui pareigą atostogų laikotarpiu pristatyti šalių nepilnametę dukrą atsakovei į gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą ir pasibaigus atostogoms pas atsakovę pasiimti šalių nepilnametę dukrą iš gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos. Teismas, tenkindamas ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimus šioje dalyje, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad analogiška bendravimo su nepilnamete dukra tvarka rudens, žiemos, pavasario atostogų laikotarpiu jau buvo nustatyta Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017. Duomenų, kad ši tvarka būtų šalims ar nepilnamečiam vaikui netinkama, nenustatyta (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bendravimo vaiko ligos atveju, telekomunikacijų įrenginiais

33. Ieškovas 2020 m. kovo 6 d. patikslintu ieškiniu prašo nustatyta, kad vaikui susirgus, kada vaikas nebegali lankyti ugdymo įstaigos, vaiką slaugo tas iš tėvų, su kuriuo vaikas yra pagal nustatytą bendravimo grafiką. Jeigu tas iš tėvų, pas kurį yra sergantis vaikas, neturi galimybės vaiko slaugyti, jis privalo visų pirma kreiptis į kitą iš tėvų. Tik kitam iš tėvų nurodžius, kad vaiko neturi galimybės slaugyti, tas iš tėvų, pas kurį yra sergantis vaikas, turi teisę kreiptis į trečiuosius asmenis dėl vaiko slaugymo (2.11 punktas). Teismas sprendžia, kad šis ieškovo prašymas nepažeidžia vaiko interesų, todėl šioje dalyje tenkinamas visiškai (CPK 178, 185 straipsniai).

34. Teismas sutinka su ieškovo nuomone ir prašymu, nurodytu 2020 m. kovo 6 d. patikslintame ieškinyje, kad, pakeitus 2017 m. birželio 20 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017 nustatytą bendravimo tvarką, yra būtina sprendime išdėstyti visą bendravimo tvarką, įskaitant ir tuos punktus, kurie nesikeičia. Priešingu atveju taptų šalims sudėtinga ir painu vadovautis dviem teismo sprendimais, kurie nustato bendravimo tvarką tarp tų pačių asmenų.

35. Teismas pakartotinai atkreipia šalių dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

36. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1 punktą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir priteisti iš ieškovo 300 Eur materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį, mokamą nuo priešieškinio pateikimo dienos iki dukros pilnametystės. Ieškovas su atsakovės reikalavimais nesutiko. Patikslintu ieškiniu prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1 punktą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir priteisti iš ieškovo 80 Eur materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį, mokamą nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukros pilnametystės.

37. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Išlaikymo dydžio keitimą nustato CK 3.201 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodoma, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o 2 dalyje numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismas visų pirma turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

38. Atsakovė, prašydama padidinti iš ieškovo priteistą nepilnametei dukrai U. P. išlaikymo dydį, nurodė, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo priteistas išlaikymo dydis, priimtas 2017 m. Sprendimo priėmimo metu šalių nepilnametei dukrai buvo tik penkeri metai. Atsakovės teigimu, visuotinai žinoma, kad vaikui augant, jo poreikiai didėja, todėl natūralu, jog U. P. augant, jos poreikiai taip pat išaugo. Šalių dukrai U. P. reikia skirti daugiau lėšų rūbams, avalynei, pramogoms, fiziniam lavinimui, maitinimui ir kt. U. P. pradėjo lankyti mokyklą, todėl papildomų lėšų reikia skirti ir mokyklinės aprangos bei ugdymo priemonių įsigijimui. Be to, šalių dukra lanko ir nemažai papildomų užsiėmimų, kuriems taip pat reikia skirti lėšų. Pažymėjo ir tai, kad atsakovė po skyrybų su ieškovu pakeitė nuomojamą būstą. Už buto nuomą šiuo metu moka po 200 Eur per mėnesį (santuokos nutraukimo metu mokėjo po 150 Eur per mėnesį). Atsakovės teigimu, ieškovo finansinė padėtis šiuo metu yra geresnė, nei atsakovės. Ieškovo darbo užmokestis didesnis, be to, jis savo vardu turi nekilnojamojo turto. Mano, kad ieškovas yra sveikas, darbingas, todėl gali U. P. teikti 300 Eur kas mėnesį išlaikymą. Ieškovas su atsakovės reikalavimais nesutiko. Kaip minėta sprendimo 36 punkte, ieškovas 2020 m. kovo 6 d. patikslintame ieškinyje prašė sumažinti priteistą išlaikymo dydį U. P. ir priteisti iš ieškovo 80 Eur materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą kas mėnesį. Pagrindinį motyvą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo nurodė tai, kad, teismui patenkinus patikslinto ieškinio reikalavimus ir pakeitus bendravimo tvarką, ieškovas bendrautų su vaiku tokį pat dienų skaičių kaip ir atsakovė. Ieškovas sutinka, kad iš jo būtų priteistas 80 Eur mokamas kas mėnesį išlaikymas nepilnamečiam vaikui, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė gyvenamąjį būstą nuomojasi, be to, būtent atsakovė moka už didelę dalį nepilnamečio vaiko lankomų būrelių, taip pat kirpyklos paslaugas.

Dėl vaiko poreikių

39. Atsakovė priešieškinyje (pateiktas teismui 2019 m. gegužės 21 d.) pateikė vaiko poreikių skaičiuotę, kurioje nurodė, jog šalių nepilnametei dukrai U. P. per mėnesį maistui reikia apie 150 Eur; būsto išlaikymo išlaidoms reikia apie 150 Eur per mėnesį (200 Eur nuomos mokestis ir apie 100 Eur mokesčiai už komunalines paslaugas, televiziją ir internetą); darželiui – 40 Eur (34 Eur darželis, 1 Eur kasmėnesinis fondas, 5 Eur grupės fotografijoms, šventėms ir kt.); mokymosi, lavinimo priemonėms – 20 Eur; transportui – 35 Eur; laisvalaikiui ir pramogoms – 40 Eur; būreliams – 44 Eur (keramikos būrelis, anglų kalbos užsiėmimai, šokių būrelis); drabužiams, avalynei, bižuterijai – 50 Eur; maisto papildams, vaistams – 15 Eur; higienos reikmėms ir kosmetikai – 15 Eur; kirpyklai – 10 Eur; atostogoms, kelionėms – 20 Eur; kitoms išlaidoms – 20 Eur. Viso, atsakovės skaičiavimais vaiko poreikius tenkinanti suma per mėnesį sudaro 609 Eur. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu vaiko poreikių skaičiuotės nepateikė. 2020 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad nemato būtinybės detalizuoti vaiko poreikių, tačiau, jo nuomone, vaiko poreikiams patenkinti pakaktų jo patikslintame ieškinyje nurodytos sumos. Ieškovas, kaip minėta sprendimo 38 punkte, patikslintame ieškinyje, pateiktame teismui 2020 m. kovo 6 d., nurodė, kad sutinka mokėti nepilnamečiam vaikui 80 Eur per mėnesį materialinį išlaikymą. Teismas su ieškovo pozicija dėl vaiko poreikiams patenkinti reikalingos sumos nesutinka. Su ieškovo pozicija dėl nurodytos vaiko poreikiams patenkinti reikalingos sumos nesutiko ir Institucijos atstovas, teikdamas išvadą 2020 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio metu.

40. Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu atsakovė įrodė, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai nuo tada, kai buvo priimtas Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017, padidėjo, tačiau neįrodė, kad vaiko poreikiai padidėjo iki 609 Eur per mėnesį. Šias išvadas teismas daro įvertindamas tai, kad nuo tada, kai buvo priteistas išlaikymas U. P. praėjo beveik trys metai, nepilnametė šalių dukra paaugo, pradėjo lankyti mokyklą – (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina Kauno Dainavos progimnazijos 2019 m. rugsėjo 5 d. pažyma, pateikta teismui 2019 m. gruodžio 2 d. Iš šalių paaiškinimų ir minėtos pažymos nustatyta, kad U. P. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. eis į (duomenys neskelbtini) antrą klasę.

41. Pateikta Visos dienos mokyklos dienos klubo (neprivalomo ugdymo) sutartis, sudaryta 2019 m. rugsėjo 10 d., patvirtina, kad U. P. lanko mokykloje prailgintą dienos grupę. 2019 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad už lankomą mokykloje prailgintą dienos grupę mokėti nereikia. Atsakovė, kaip nurodė 2019 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio metu, kiekvieną dieną dukrai duoda apie 2 Eur nusipirkti mokykloje maisto pavalgyti. U. P., atsakovės paaiškinimais, mokykloje valgo du kartus (apie 10.00 val. pietus ir apie 14.00 val. valgo prailgintoje dienos grupėje.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į vaiko amžių, tikėtina, kad atsakovė vaikui maisto poreikiams patenkinti išleidžia apie 150 Eur per mėnesį. Iš aukščiau minėtų aplinkybių taip pat nustatyta, kad U. P. jokio darželio šiuo metu nelanko, todėl atsakovė nepatiria jos nurodytų 40 Eur per mėnesį išlaidų darželiui. Atsakovė taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad šiuo metu gyvena nuomojamame 1 kambario bute, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamųjų patalpų (buto) nuomos 2017 m. liepos 5 d. sutartis patvirtina, kad atsakovė už nuomą moka 200 Eur per mėnesį. Tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad už vieno kambario butą (33 kv. m. ploto) jai kas mėnesį tenka mokėti po 100 Eur už komunalinius mokesčius, įskaitant televiziją bei internetą. Be to, abejotina, kad atsakovė šalių nepilnametei dukrai kirpyklos paslaugoms, kaip nurodyta vaiko poreikių skaičiuotėje, išleidžia po 10 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, tokio amžiaus vaikui pakankama suma visoms higienos prekėms, kosmetikai, kirpyklos paslaugoms būtų apie 10 Eur per mėnesį. Be to, teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai į vaiko poreikių skaičiuotę įtraukė savo mėnesinio viešojo transporto bilieto kainą (35 Eur). Atsakovė 2020 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji lydi dukrą į mokyklą ir iš jos pasiima viešuoju transportu, todėl į vaiko poreikių skaičiuotę ir įtraukė savo mėnesinio viešojo transporto bilieto kainą. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė transporto priemonės neturi. Atsakovė naudojasi viešuoju transportu ne tik dukrą lydint į mokyklą ar iš jos pasiimant, bet ir, pavyzdžiui, vykstant į darbą. Atsižvelgiant į tai, teismas negali daryti išvados, kad atsakovės perkamas mėnesinis viešojo transporto bilietas yra susijęs išimtinai su vaiko, o ne pačios atsakovės, poreikių tenkinimu. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad U. P. lankė ne vieną būrelį. 2019 m. vasario 4 d. pateikta pažyma patvirtina, kad U. P. lankė šokių pamokas. Repeticijos vyko du kartus per savaitę. Vienos repeticijos kaina 2 Eur. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo 2019 m. vasario 11 d. kvitas Nr. 0000005 patvirtina, kad už šokių pamokas 2019 m. sausio mėn. atsakovė mokėjo 12 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 30 d. pažyma patvirtinta, kad U. P. lankė anglų kalbos užsiėmimus. (duomenys neskelbtini)mokyklos pažyma 2019 m. lapkričio 20 d. patvirtina, kad U. P. lankė saugaus vaiko mokykloje neformaliojo vaikų švietimo programą „(duomenys neskelbtini)“. Užsiėmimų vieno mėnesio kaina – 5 Eur. Mokytojos (duomenys neskelbtini)2019 m. lapkričio 29 d. pažyma patvirtina, kad U. P. nuo 2019 m. spalio 1 d. lankė programą „(duomenys neskelbtini)“. Užsiėmimų kaina – 8 Eur per mėnesį. 2020 m. vasario 28 d. teismo posėdžio metu apklausta U. P. nurodė, jog ji lankė dailės, šaškių, dramos, krepšinio, šokių būrelius. Pažymėjo, kad tiek būrelių ji lankyti nepavargsta, nori į juos eiti. Akivaizdu, kad atsakovė patiria išlaidų, susijusių su nepilnametės dukros papildomų užsiėmimų lankymu, tačiau bylos nagrinėjimo metu nepateikta jokių duomenų, kad vaiko užsiėmimai būtų tęstinio (nuolatinio) pobūdžio, todėl, teismo vertinimu, atsakovės nurodyta išlaidų suma (44 Eur per mėnesį), yra akivaizdžiai per didelė. Atsakovė nurodė, kad drabužiams, avalynei, bižuterijai išleidžia apie 50 Eur per mėnesį. Atsakovė 2019 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio metu pažymėjo, jog dukrai pirko į mokyklą uniformą, kuri kainavo apie 70 Eur. Be to, dažnai tenka keisti pėdkelnes, nes jas dukra suplėšo. Akivaizdu ir tai, kad vaikas auga, todėl atsakovei tenka keisti rūbus, batus. Atsakovė vaiko poreikių skaičiuotėje, kaip minėta sprendimo 39 punkte, nurodė, kad mokyklos priemonėms įsigyti išleidžia apie 20 Eur per mėnesį. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pažymėjo, kad dukrai pirko pratybas, kitas priemones, reikalingas mokymuisi. Teismo vertinimu, atsakovės nurodyta suma, išleidžiama mokyklai (20 Eur per mėnesį) yra per didelė, nes vaikui nereikia pirkti mokyklinių vadovėlių, knygų. Be to, mokslai trunka ne visus kalendorinius metus. Atsakovė taip pat vaiko poreikių skaičiuotėje nurodė, kad laisvalaikiui, pramogoms išleidžia apie 40 Eur per mėnesį. Atostogoms, kelionėms – 20 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių išlaidų, turėtų nepilnametės dukros U. P. laisvalaikiui, pramogoms ir atostogoms, dydį. Teismas sutinka su atsakove, kad tokių išlaidų ji patiria, tačiau abejoja, kad išlaidos laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms, kelionėms gali siekti ar siekia 60 Eur per mėnesį. Taigi, teismo vertinimu, kaip minėta aukščiau, atsakovė bylos nagrinėjimo metu įrodė, kad vaiko poreikiai padidėjo, tačiau neįrodė, kad vaiko poreikiai padidėjo iki 609 Eur per mėnesį.

42. Atsižvelgiant į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, į U. P. amžių (8 metai), į tokio amžiaus vaiko poreikius, į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog nepilnametė dukra U. P. turėtų specialių poreikių, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko U. P. poreikiams tenkinti kas mėnesį pakankama suma yra 480 Eur (CPK 178, 185 straipsniai).

43. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovė nuo 2018 m. gauna iš valstybės išmokas vaikui. Teismas pažymi, kad kiekvienam vaikui 2019 m. buvo mokama 50 Eur, o nuo 2020 m. – 60 Eur (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – IVĮ) 6 straipsnio 1 dalis).

44. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal IVĮ valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal IVĮ valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

45. Teismas, atsižvelgdamas į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mažina nustatytą vaikui reikalingo išlaikymo dydį (480 Eur) pagal IVĮ valstybės mokamomis vaikui išmokomis (60 Eur) ir konstatuoja, kad tėvai šiuo atveju turi patenkinti likusią nepilnametės dukros poreikių sumą – 420 Eur (480 Eur – 60 Eur) (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl tėvų turtinės padėties

46. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovas dirba užsienyje, jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto, todėl jo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės. Tuo tarpu atsakovė jokio nekilnojamojo turto neturi, jos pajamos sudaro apie 400 Eur per mėnesį. Atsakovės turtinė padėtis yra sunki, todėl mano, kad jai tenkanti našta išlaikyti dukrą yra ne tik, kad nesuderinama su įstatymo nustatytomis abiejų tėvų pareigomis išlaikyti vaiką, bet ir neproporcinga jos turtinei padėčiai. Ieškovas su tokia atsakovės pozicija nesutiko, nurodė, kad, jo nuomone, atsakovės turtinė padėtis nuo santuokos nutraukimo nepasikeitė, o jo, priešingai, – pablogėjo. Teismas su tokia šalių pozicija dėl turtinės padėties pasikeitimo/nepasikeitimo po santuokos nutraukimo nesutinka.

47. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas šiuo metu dirba UAB „Kaminta“, jo darbo užmokestis sudaro apie 1 083 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių). Ieškovas teismo posėdžio metu neneigė aplinkybės, kad jis po santuokos nutraukimo laikinai buvo išvykęs į užsienį dirbti. Duomenų apie gautas pajamas užsienyje nepateikė. Ieškovas savo vardu turi registruoto nekilnojamojo turto. Be to, jo vardu žemės sklype esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra nebaigtas statyti namas. Šiuo metu šį namą ieškovas pardavinėja už 59 000 Eur. Šias aplinkybes patvirtina atsakovės 2020 m. liepos 1 d. teismui pateikti rašytiniai įrodymai. Visas atsakovo vardu registruotas ir neregistruotas (nebaigtas statyti namas) nekilnojamasis turtas egzistavo ir šalių santuokos nutraukimo metu. Ieškovo vardu taip pat yra registruota transporto priemonė Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas nurodo, kad jis šiuo metu moka pagal priimtą Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017 kompensaciją atsakovei, be to, vykdo kitus kreditorinius įsipareigojimus. Teismas nustatė, kad visi ieškovo nurodyti kreditoriniai įsipareigojimai taip pat egzistavo šalių santuokos nutraukimo metu. Atsakovė šiuo metu dirba UAB „Vioveta“. Jos darbo užmokestis sudaro apie 560 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių). Atsakovė 2019 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad jai kartais lieka pinigų ir už privačius vizitus, todėl jos pajamos per mėnesį, atskaičius mokesčius, sudaro apie 450–500 Eur. Be to, ieškovas atsakovei po santuokos nutraukimo kas mėnesį moka piniginę kompensaciją už santuokos nutraukimo metu padalintą nekilnojamąjį turtą. Šalys santuokos nutraukimo metu susitarė, jog ieškovas atsakovei išmokės 16 500 Eur kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį (Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017 5.2.2.1. punktas). Atsakovė savo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi.

48. Teismas, atsižvelgdamas į sprendimo 47 punkte nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šalių turtinė padėtis būtų iš esmės pasikeitusi nuo Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017, tačiau kartu teismas konstatuoja, kad nė vienos iš šalies turtinės padėties nėra pagrindo laikyti sunkia ar pablogėjusia, kuriai esant negalėtų būti priteistas vaiko poreikius tenkinantis išlaikymo dydis. Teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kad jo negalėjimą teikti didesnį išlaikymą nepilnametei dukrai patvirtina pateiktas UAB „Denteka“ preliminarus gydymo planas. Šis planas sudarytas 2019 m. gegužės 28 d., t. y. kelios dienos po to, kai atsakovė pateikė priešieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (priešieškinis pateiktas 2019 m. gegužės 21 d.). Duomenų apie tai, kad ieškovas yra pradėjęs gydymą pagal sudarytą planą, nepateikta. Be to, teismas pažymi, kad pateiktas gydymo planas nepatvirtina fakto, kad ieškovas negali dirbti, gauti pajamų ir teikti vaiko poreikius tenkinančio išlaikymo dydžio. Šiuo atveju teismas sutinka su atsakovės atstovo advokato padėjėjo pozicija, išsakyta 2020 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio metu, kad tai, jog ieškovo turtinė padėtis yra gera, leidžianti mokėti didesnį išlaikymą nepilnamečiam vaikui, be kitų nustatytų aplinkybių patvirtina ir tai, jog už atstovavimą šioje byloje ieškovas jau yra sumokėjęs 6 700 Eur.

49. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovo turtinė padėtis nuo santuokos nutraukimo nepablogėjo, tai, kad nėra pagrindo ieškovo turtinės padėties laikyti sunkia, nes ieškovas yra dirbantis, turi stabilias pajamas, turi savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, konstatuoja, kad ieškovas turi visas galimybes teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CPK 178, 185 straipsniai).

50. Teismas, priteisdamas vaiko poreikius tenkinantį išlaikymo dydį iš ieškovo, atsižvelgia į tai, kad: visų pirma, ieškovas nėra ir nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (nuo 2019 m. gegužės 21 d.) niekada nebuvo nusišalinęs nuo bendravimo su dukra; antra, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog kosmetikos, higienos priemones vaikui perka ne tik atsakovė, tačiau ir ieškovas; trečia, bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad ieškovas dukrai perka ne tik higienos priemones, bet ir rūbus, kuriuos ji nešioja bendravimo su ieškovu laikotarpiu; ketvirta, ieškovas su vaiku bendrauja ne tik savaitgaliais, bet ir atostogų laikotarpiu. Teismas neabejoja, kad ieškovas, praleisdamas su vaiku laisvalaikį, atostogas, taip pat patiria tam tikrų išlaidų. Taigi, ieškovas ne tik teikia išlaikymą nepilnamečiam vaikui pinigine forma, bet ir prisideda prie išlaikymo kitokiu būdu (pirkdamas kosmetiką, higienos priemones, dalį rūbų, praleisdamas su dukra laisvalaikį).

51. Teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, į aplinkybes nurodytas sprendimo 50 punkte, atsakovės priešieškinį tenkina iš dalies, t. y. Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017 priteistą išlaikymo dydį U. P. pakeičia ir iš ieškovo priteisia nepilnamečiam vaikui materialinį išlaikymą, mokamą po 200 Eur kas mėnesį, nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (nuo 2019 m. gegužės 21 d.). Teismas tokio dydžio išlaikymą (po 200 Eur kas mėnesį) nepilnamečiam vaikui U. P. iš ieškovo priteisia iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kadangi įsiteisėjus šiam teismo sprendimui įsigalios tokia bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kai vaiko faktiškai praleidžiamas su abiem tėvais laikas bus vienodas (CPK 178, 185 straipsnis).

52. Lietuvos Aukščiausiasis Tesimas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

53. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp šalių buvo ir yra įtempti, konfliktiniai santykiai. Teismas abejoja, kad, esant tokiems santykiams ir tokiam bendravimui, šalims protingai pavyktų susitarti dėl vaiko patiriamų išlaidų pasiskirstymo. Šiuo atveju, įsiteisėjus šiame sprendime numatytai bendravimo tvarkai, vaiko maisto poreikiais, laisvalaikiu, pramogomis turės rūpintis tas iš tėvų su kuriuo vaikas tuo metu gyvens. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017 U. P. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove. Akivaizdu, kad būtent atsakovei tektų papildomos prievolės, susijusios su esminių vaiko poreikių tenkinimu, pavyzdžiui, vaiko uniformos, ugdymui reikalingų priemonių įsigijimu, mokėjimu už lankomas papildomas užklasines veiklas, kirpyklą. Be to, atsakovė patiria ir daugiau papildomų išlaidų, susijusių su vaiko poreikių tenkinimu, dėl to, kad, kaip ne kartą minėta, savo gyvenamojo būsto neturi, būstą nuomojasi, už būsto nuomą moka kas mėnesį po 200 Eur. Šis nuomos mokestis yra pastovus, nepriklauso nuo to kiek dienų šalių dukra gyvens su atsakove. Tai, kad būtent atsakovė patiria ir patirs papildomų išlaidų, susijusių su vaiko ugdymo apmokėjimu, gyvenamojo būsto aprūpinimu, kirpyklos paslaugų, papildomų užsiėmimų apmokėjimu, pripažino ir ieškovas 2020 m. kovo 6 d. patikslintame ieškinyje.

54. Teismas, atsižvelgdamas į sprendimo 53 punkte nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad įsiteisėjus šiame sprendime numatytai bendravimo tvarkai, pagrindo sumažinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017 priteistą išlaikymo dydį (po 145 Eur per mėnesį) iš ieškovo nepilnamečiam vaikui nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, įsiteisėjus šiuo sprendimu nustatytai bendravimo tvarkai, teismas palieka galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017 iš ieškovo nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymo dydį (po 145 Eur per mėnesį) (CPK 175, 185 straipsniai).

55. Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio vaiko U. P. atstovė – atsakovė, išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

56. Kiti šalių nurodyti argumentai ir aplinkybės, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimu, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo

57. Ieškovas pateikė įrodymus, kad šioje byloje patyrė 6 973 Eur bylinėjimosi išlaidas (263 Eur žyminį mokestį + 6 700 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti). Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 1 220 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šias aplinkybes patvirtina: ieškovo 2020 m. birželio 30 d. pateiktas prašymas ir kartu su prašymu pateikti mokėjimo nurodymai; atsakovės 2020 m. liepos 1 d. pateiktas prašymas ir kartu su prašymu pateikti sąskaitos bei banko išrašai; ieškovo 2020 m. rugpjūčio 17 d. pateiktas papildomas prašymas ir kartu su prašymu pateikti mokėjimo nurodymai; atsakovės 2020 m. rugpjūčio 18 d. prašymas ir kartu su prašymu pateikta sąskaita už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymas. Tiek ieškovo patikslintas ieškinys, tiek atsakovės priešieškinis buvo tenkinti iš dalies.

58. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Be to, CPK 98 straipsnis numato, jog teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, turi įvertinti ar jos yra protingo dydžio, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

59. Ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas palyginus su atsakovės turėtomis bylinėjimosi išlaidomis, akivaizdu, kad jos skiriasi beveik 6 kartus. Teismo vertinimu, ieškovo patirtos išlaidos už suteiktą advokato pagalbą, atsižvelgiant į bylos pobūdį (buvo sprendžiami klausimai dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos pakeitimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo) yra neprotingo dydžio. Byla nebuvo sudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, nereikalaujanti iš atstovų nei ypatingų darbo, nei laiko sąnaudų tiek ruošiantis bylos nagrinėjimui, tiek atstovaujant teismo posėdžių metu. Be to, didžiąją dalį bylinėjimosi išlaidų ieškovas patyrė dėl savo paties nenuoseklios pozicijos bylos nagrinėjimo metu, nes, pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. e2-1751-921/2020 ieškovas 2019 m. sausio 7 d. pateikė ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo už kurio parengimą sumokėjo 1 200 Eur, o civilinėje byloje Nr. e2-15561-285/2019 pateikė priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo už kurį taip pat sumokėjo 1 200 Eur. Šios civilinės bylos buvo sujungtos. Ieškovas neatsisakė nė vieno iš pareikštų reikalavimų, abu palaikė, tačiau vėliau, t. y. 2020 m. kovo 6 d., pateikė patikslintą ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo už kurį papildomai sumokėjo 300 Eur. 2019 m. rugsėjo 12 d. ieškovo atstovė parengė prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Už šį prašymą ieškovas sumokėjo 800 Eur. Bylos nagrinėjimo metu šio prašymo atsisakė, skirti ekspertizės neprašė. Taigi, didžioji dalis 2020 m. birželio 30 d. prašyme nurodytų bylinėjimosi išlaidų patirta dėl paties ieškovo, o ne dėl atsakovės veiksmų. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinis buvo patenkinti iš dalies, į tai, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra neprotingo dydžio, įvertindamas ir paties ieškovo elgesį viso proceso metu (reikalavimų keitimą, prašymų reiškimą, o vėliau jų atsisakymą), sprendžia tarp šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirstyti (CPK 178, 185 straipsniai).

60. Atsakovė dėl reikalavimo pakeisti išlaikymo dydį pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovės priešieškinis patenkintas iš dalies, išlaikymo suma už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki šio sprendimo įsiteisėjimo dienos padidinta 55 Eur (nuo 145 Eur iki 200 Eur), todėl iš ieškovo valstybei priteisiamas minimalus CPK numatytas žyminis mokestis, t. y. 20 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnis, 96 straipsnis). Iš šalių lygiomis dalimis, t. y. po 7,63 Eur (15,26 Eur/2), priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį, priešieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti išlaikymo dydį, priteistą U. P. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017, ir priteisti iš ieškovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui U. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį, nuo priešieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gegužės 21 d., iki šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Išmokos indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Palikti nepakeistą išlaikymo dydį, priteistą U. P. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017, nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos ir priteisti iš ieškovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui U. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 145 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus) kas mėnesį, nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Išmokos indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas dėl bendravimo tvarkos ir nustatyti tokią ieškovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir U. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

1. E. P. su U. P. bendrauja kiekvieną lyginių kalendorinių metų lyginę savaitę, pasiimdamas U. P. iš jos gyvenamosios vietos prieš lyginę savaitę einantį sekmadienį 19.00 val. ir grąžindamas U. P. į jos gyvenamąją vietą lyginės savaitės sekmadienį 19.00 val.

2. E. P. su U. P. bendrauja kiekvieną nelyginių kalendorinių metų nelyginę savaitę, pasiimdamas U. P. iš jos gyvenamosios vietos prieš nelyginę savaitę einantį sekmadienį 19.00 val. ir grąžindamas U. P. į jos gyvenamąją vietą nelyginės savaitės sekmadienį 19.00 val.

3. E. P. ir E. P. praleidžia su U. P. nepertraukiamai po ½ dalį vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų ugdymo įstaigose laiko:

3.1. Lyginiais kalendoriniais metais E. P. bendrauja su U. P. pirmąją dalį atostogų. Tuo atveju, jeigu U. P. buvimo vieta nesutampa su ieškovo buvimo vieta pagal bendravimo tvarką, E. P. pasiima U. P. pirmąją atostogų dieną 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir grąžina U. P. į jos gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą paskutinę pirmosios dalies atostogų dieną iki 19.00 val. Likusį atostogų laiką su U. P. nepertraukiamai praleidžia E. P.. Tuo atveju, jeigu pasibaigus U. P. atostogoms pas E. P., U. P. pagal bendravimo tvarką turi būti pas E. P., E. P. pasiima U. P. iš jos gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos paskutinę atostogų dieną 19.00 val.

3.2. Nelyginiais kalendoriniais metais E. P. bendrauja su U. P. antrąją dalį atostogų (t. y. pasibaigus ½ daliai atostogų laikotarpio). Tuo atveju, jeigu prieš prasidedant pirmajai daliai atostogų U. P. pagal bendravimo tvarką bus pas E. P., E. P. pirmąją pirmosios dalies atostogų dieną grąžina U. P. į jos gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą 10.00 val. ir pasiima U. P. iš jos gyvenamosios ar kitos sutartos vietos pirmąją antros dalies atostogų dieną 10.00 val. Tuo atveju, jeigu pasibaigus atostogoms U. P. pagal bendravimo tvarką turi praleisti su E. P., E. P. paskutinę atostogų dieną 19.00 val. grąžina U. P. į jos gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Jeigu atostogų dienų skaičius yra nelyginis, viena diena ilgiau su vaiku praleidžia E. P..

3.3. U. P. vasaros, rudens, žiemos, pavasario atostogų laikotarpiu šalys nesivadovauja bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktais.

4. Valstybinių švenčių dienomis E. P. bendrauja su U. P., pasiimdamas U. P. iš jos gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir pristatydamas U. P. į jos gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą (išskyrus atvejus, kai valstybinių švenčių dienos sutampa su vaiko buvimo pas E. P. savaite), sekančiai:

4.1. Nelyginiais metais: gruodžio 24-ąją nuo 10.00 val. iki gruodžio 25-osios dienos 18.00 val. (Kūčios ir pirma Kalėdų diena); vasario 16-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; Velykų metu nuo sekmadienio 10.00 val. iki antros Velykų dienos 19.00 val.; gegužės 1-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; liepos 6-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val. (Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena).

4.2. Lyginiais metais: Nuo gruodžio 25-osios dienos 18.00 val. iki gruodžio 26-osios dienos 19 val. (pirma ir antra Kalėdų diena); Naujųjų metų švenčių metu nuo gruodžio 31d. 15.00 val. iki sausio 1 d. 19.00 val.; kovo 11-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; birželio 24-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; rugpjūčio 15-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; lapkričio 1-ąją nuo 10 val. iki 19 val.

2. E. P. valstybinių švenčių dienomis bendrauja su U. P. sekančiai:

5.1. Nelyginiais metais: Nuo gruodžio 25-osios dienos 18.00 val. iki gruodžio 26-osios dienos 19 val. (pirma ir antra Kalėdų diena); Naujųjų metų švenčių metu nuo gruodžio 31 d. 15.00 val. iki sausio 1 d. 19.00 val.; kovo 11-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; birželio 24-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; rugpjūčio 15-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; lapkričio 1-ąją nuo 10 val. iki 19 val.

5.2. Lyginiais metais: gruodžio 24-ąją nuo 10.00 val. iki gruodžio 25-osios dienos 18.00 val. (Kūčios ir pirma Kalėdų diena); vasario 16-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; Velykų metu nuo sekmadienio 10.00 val. iki antros Velykų dienos 19.00 val.; gegužės 1-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; liepos 6-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val. (Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena).

3. Valstybinių švenčių dienomis, kuriomis su U. P. bendrauja E. P., E. P. pristato E. P. nepilnametę dukrą U. P. į jos gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą ir pasiima U. P. iš jos gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos 5 punkte nurodytu laiku, išskyrus atvejus, kai valstybinių švenčių dienos sutampa su U. P. buvimo pas E. P. savaite.

4. Valstybinių švenčių dienoms sutampant su 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta bendravimo tvarka, šalys laikosi valstybinių švenčių dienų grafiko.

5. E. P. bendrauja su U. P. per nepilnamečio vaiko gimimo dieną kiekvienais nelyginiais kalendoriniais metais, pasiimdamas U. P. iš jos gyvenamosios vietos (ugdymo įstaigos) ar kitos sutartos vietos 10.00 val. arba pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje ir pristato U. P. iki 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą (išskyrus atvejus, kai vaiko gimimo diena sutampa su vaiko buvimo pas E. P. savaite). E. P. bendrauja su U. P. per nepilnamečio vaiko gimimo dieną kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais. U. P. į jos gyvenamąją vietą vaiko gimimo dieną pristato E. P. 10.00 val. ir pasiima iš jos gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos 19.00 val. (išskyrus atvejus, kai vaiko gimimo diena sutampa su vaiko buvimo pas E. P. savaite arba vaiko buvimu ugdymo įstaigoje). Tokiu atveju, jeigu U. P. sausio 7 d. bus ugdymo įstaigoje, ją iš ugdymo įstaigos pasiima E. P., o iš gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos 19.00 val. pasiima E. P., jeigu vaiko gimimo diena sutampa su vaiko buvimo pas E. P. savaite. Bendru šalių susitarimu vaiko gimimo dienos metu su vaiku bendrauja abu tėvai.

6. E. P. bendrauja su U. P. kiekvienais metais per Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), pasiimdamas U. P. iš jos gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos 11.00 val. ir grąžindamas U. P. į jos gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą iki 19.00 val., išskyrus atvejus, kai nurodytos dienos sutampa su vaiko buvimo pas E. P. savaite.

7. E. P. bendrauja su U. P. kiekvienais metais per savo gimimo dieną (rugsėjo 23 d.) ir Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį). Ieškovas E. P. pristato U. P. į jos gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą 11.00 val. ir pasiima U. P. iš jos gyvenamosios vietos ar kitos vietos 19.00 val., išskyrus atvejus, kai nurodytos dienos sutampa su vaiko buvimo pas E. P. savaite ar vaiko buvimu ugdymo įstaigoje. Tokiu atveju, kai rugsėjo 23 d. sutampa su U. P. buvimu ugdymo įstaigoje, E. P. pasiima U. P. iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimas, o ieškovas pasiima U. P. iš gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos 19.00 val., jeigu ta diena sutampa su vaiko buvimo pas E. P. savaite.

8. 1, 2, 3, 4, 5 punktuose nurodytai bendravimo tvarkai sutampant su 9 ir 10 punktuose nurodyta bendravimo tvarka, šalys vadovaujasi 9 ir 10 punktuose nurodyta bendravimo tvarka.

9. U. P. susirgus, kada ji nebegali lankyti ugdymo įstaigos, U. P. slaugo tas iš tėvų, su kuriuo vaikas yra pagal nustatytą bendravimo tvarką. Jeigu tas iš tėvų, pas kurį yra sergantis vaikas, neturi galimybės vaiko slaugyti, jis privalo visų pirma kreiptis į kitą iš tėvų. Tik kitam iš tėvų nurodžius, kad vaiko neturi galimybės slaugyti, tas iš tėvų, pas kurį yra sergantis vaikas, turi teisę kreiptis į trečiuosius asmenis dėl vaiko slaugymo.

10. Abu tėvai įsipareigoja sudaryti sąlygas darbo dienomis ir savaitgaliais U. P. bendrauti su kitu iš tėvų telefonu, Skype programa ar kitokiais telekomunikaciniais įrenginiais ir nesudaryti tam kliūčių.

Priteisti iš ieškovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 27,63 Eur (dvidešimt septynių eurų ir 63 ct) bylinėjimosi išlaidų dalį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,63 Eur (septynių eurų ir 63 ct) bylinėjimosi išlaidų dalį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.