Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2018-91/2013 pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų, patvarkymo ir pranešimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė S. Ž. 2013-04-03 patvarkymu priėmė vykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-03-24 nutarimą Nr. A2.11-59-564/2011 dėl 400 Lt išieškojimo iš skolininko V. K. išieškotojo Valstybės naudai. Apie priimtą vykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-03-24 nutarimą Nr. A2.11-59-564/2011 antstolė 2013-04-03 pranešimu Nr. 0076/13/00688 informavo skolininką V. K.. 2013-04-24 V. K. pateikė skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų ir patvarkymo panaikinimo (vykdomosios b. l. 13–16).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Nutarties tekste po žodžio „nustatė“ 6–7 eilutėse melagingai parašyta: „Teismas patikrino ir tvirtina, kad nėra akivaizdžių kliūčių antstolei priimti vykdomąjį dokumentą ir atlikti vykdymo veiksmus“. Šie teiginiai neatitinka tikrovės ir bylos aplinkybių, kadangi:,,Skundžiama nutartis priimta ir nerašyta 2013-06-21, todėl joks teismas negalėjo patikrinti (...) skundo, pateikto teismui 2013-04-24 nagrinėjimo metu ir negalėjo nutarties priėmimo metu tvirtinti vykdomąjį dokumentą ir pateikti vykdymo veiksmus, nes antstolė „vykdomojo dokumento“ klausimą jau išsprendusi buvo savo 2013-04-03 patvarkymu“ (kalba netaisyta).,,Faktiškai teisėjas V. Švetkauskas visiškai netikrino, ar nebuvo antstolės priėmimo „vykdomąjį dokumentą“ vykdyti metu akivaizdžių kliūčių jį priimti vykdymui ir vykdymo veiksnumu pradėti, nenagrinėjo bylos duomenų ir įrodymų, nes pasak juos akivaizdu, kad teisėja Audronė Šiupšinskaitė konkrečiu atveju nėra paskyrusi pareiškėjui jokios baudos, jos nutarimu nėra ir negali būti vykdomasis dokumentas, jis yra be jokio vykdymo dalyko (žr. specialistų komisijos 2013-04-12 išvados Nr. SY-13 ir 2013-04-15 išvados Nr. SJ-14)“ (kalba netaisyta).

2. Nutartyje toliau pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys ir informacija: „V. K. Marijampolės apylinkės teismo 2011-03-24 nutarimu nubaustas 400 litų bauda“. Kadangi nurodytu nutarimu V. K. nėra nubaustas 400 litų bauda, šią aplinkybę patvirtina byloje esančios kompleksinės specialistų komisijos 2013-04-12 išvados Nr. SJ-13. Tik teisėjas konkrečiu atveju netyrė pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų - Specialistų išvadų, dėl jų nutartyje nepasisakė, šių įrodymų neįvertino, dėl to nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes ji priimta pažeidus teisės normas, numatytas CPK 197–200 straipsniuose. Dėl nurodytų teisės normų pažeidimo yra pagrindai nutarčiai panaikinti, nustatyti CPK 327 straipsnio l dalies 2 punkte, 329 straipsnio l dalyje, kadangi dėl nurodytų pažeidimų neatskleista bylos esmė, o prieštaringai byloje esančiais rašytiniais įrodymais neteisėtai nutartyje nurodyta, kad pareiškėjui paskirta piniginė bauda, ir todėl neteisingai išspręsta byla.

3. Nutartyje visiškai nepagrįstai pasisakyta apie tariamą ,,išieškotojų nuosavybę“, kurios konkrečiu atveju nėra ir nėra jokio pagrindo jai atsirasti, kadangi pareiškėjui piniginė 400 litų bauda nėra paskirta ir dėl to jis konkrečiu atveju niekam nieko neskolingas ir ta „skola“ yra tik antstolės sukurpta, nes ji be kita ko, nemoka valstybinės lietuvių kalbos. Konkrečiu atveju antstolė yra pažeidusi LR Antstolių įstatymą ir Antstolių profesinės etikos kodekso 14 p. nurodytą teisės normą. Dėl to pareiškėjas prašo antstolę S. Ž. nušalinti, tačiau teisėjas V. Švetkauskas, kaip paaiškėjo, taip pat tinkamai nemoka valstybinės lietuvių kalbos ir savo nutartimi gina menkaraštę antstolę. Todėl nutartyje nepagrįstai neišnagrinėti pareiškėjo skunde pateikti visi reikalavimai: dėl antstolės nušalinimo; dėl atskirosios nutarties dėl netinkamo lietuvių kalbos žinojimo priėmimo; dėl pripažinimo antstolės veiksmų neteisėtais ir jų panaikinimo, taip pat dėl antstolės 2013-04-03 pranešimo panaikinimo. Dėl to yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 327 straipsnio 2 dalyje ir 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir šiuo pagrindu taip pat nutartis turi būti panaikinta ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

4. Nutarties tekste pradžioje parašyta, kad teisėjas Vytautas Švetkauskas išnagrinėjo pareiškėjo skundą, o nutarties rezoliucinėje dalyje parašyta, jog teismas nutarė (priėmė nutarimą), ,,todėl nutarties revoliucinė dalis priimta asmens, kuris nedalyvavo skundo (bylos) nagrinėjime. Todėl konkrečiu atvėju yra nutarties negaliojimo pagrindas, numatytas cpK 323 str. 2 d. l p., nes byla išnagrinėta neteisėtos nutarties teismo dėl to nutartis turi būti panaikinta.“ (kalba netaisyta)

5. ,,Nutarties rezonansinė dalis priimta vadovaujantis „CPK 513 str.“, o šiame straipsnyje nėra nė vienos teises normos, kuria vadovaujantis galima būtų priimti tokio turinio nutarimą: „Skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų atmesti“, juolab, kad šiuo nutarimu tik išreikšta teisėjo (ne teismo) valia kažkieno skundą dėl antstolės veiksmų atmesti, o kas, kada ir koriomis aplinkybėmis šito nenurodo asmens skundą atmes. Tuo būdu, nutartis nėra teismo procesinis dokumentas, kuriuo būtų užbaigtas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teismo procesas; nutartis negali būti įvykdyta, nes, be kita ko, nėra jos vykdymo dalyko, todėl skundžiamoji nutartis yra niekinė ir ji turi būti panaikinta, nes pažeista konkrečiu atveju, be kita ko, teisės norma, numatyta CPK 267 straipsnyje, kadangi teisėjas netaikė šios teisės normos, kurią reikėjo taikyti (CPK 330 str.)“ (kalba netaisyta).

6. Pateikęs teismui pareiškimą dėl nutarties išaiškinimo.

7. Atsiųsta pareiškėjui minėtos nutarties kopija ir pati nutartis yra neturintys juridinės galios dokumentai, kaip neatitinkantys teisės norminių aktų reikalavimų, nes nutartyje nėra teismo apvaliosios žymos (anspaudo), jos kopijoje nėra tikrumo žyminčios datos ir antspaudo žymos (žr. specialistų išvadas).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl antstolės priimto 2013-04-03 Patvarkymo priimti vykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-03-24 nutarimą Nr. A2.11-59-564/2011 ir dėl antstolės 2013-04-03 Pranešimo Nr. 0076/13/00688, kuriuo skolininkas V. K. informuotas apie nutarimo priėmimą vykdyti, teisėtumo. Apelianto teigimu, tiek antstolės 2013-04-03 Patvarkymas, tiek Pranešimas yra neteisėti, kadangi jam 400 Lt bauda Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-03-24 nutarimu Nr. A2.11-59-564/2011 nepaskirta, o pirmosios instancijos teismo 2013-06-21 nutartis taip pat neteisėta, kadangi teismas netyrė pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų ir dėl jų nutartyje nepasisakė.

Antstolio vykdymo proceso veiksmus reglamentuoja CPK VI dalis. CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad vykdytini dokumentai yra teismo nutarimai administracinėse bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. K. Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjos Audronės Šiupšinskaitės 2011-03-24 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-59-564/2011 už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą nubaustas 400 Lt bauda (vykdomosios b. l. 2–4). Nutarimas įsiteisėjęs, todėl tai yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 str. 1 d. 3 p.). Nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Pažymėtina ir tai, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-11-06 nutartimi buvo patenkintas V. K. prašymas išdėstyti administracinės baudos sumokėjimą 4 mėnesių laikotarpiui (vykdomosios b. l. 5), todėl apelianto argumentai, jog bauda jam nebuvo paskirta, vertintini kaip visiškai nepagrįsti.

Apeliantas prašo nagrinėjant skundą įvertinti Lietuvos profesinės saugos lygos kompleksinės specialistų komisijos 2013-06-28 išvadas Nr. SJ-19, nes pirmosios instancijos teismas dėl šių įrodymų skundžiamojoje nutartyje nepasisakė ir jų nevertino. Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, pareiškėjas Lietuvos profesinės saugos lygos kompleksinės specialistų komisijos 2013-06-28 išvadomis Nr. SJ-19 įrodinėja, jog jam Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-03-24 nutarimu 400 Lt bauda nebuvo paskirta, todėl antstolės veiksmus priimant 2013-04-03 Patvarkymą ir Pranešimą vertina kaip neteisėtus. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus taip pat vertina kaip visiškai nepagrįstus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Ši norma pakartota Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, CPK 6 straipsnyje. Materialiuoju požiūriu tai reiškia, kad teismui yra suteikta išimtinė teisė valstybės vardu išspręsti šalių ginčą ir pasakyti, kuri šalis teisi, kuri – ne, kurios reikalavimas pagrįstas, o kurios – ne. Teismo sprendimu šalių ginčas dėl teisės išsprendžiamas iš esmės ir daromas poveikis į egzistuojančius šalių materialinius teisinius santykius. Spręsdamas konkretų ginčą teismas konkrečioms bylos aplinkybėms taiko materialiosios teisės normas, o įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Teismo sprendimas yra visiems privalomas ir vykdytinas.

Kaip jau buvo nurodyta, antstolei buvo pateiktas vykdyti įsiteisėjęs Marijampolės rajono apylinkės teismo (teisėjos Audronės Šiupšinskaitės) administracinėje byloje Nr. A2.11-59-564/2011 priimtas 2011-03-24 nutarimas, kuris įstatymu priskiriamas vykdytiniems dokumentams. Pažymėtina, jog šio nutarimo neteisėtumą konstatuoti instancine tvarka teisę turėjo tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris 2012-08-22 nutartimi atmetė V. K. apeliacinį skundą ir paliko Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-03-24 nutarimą nepakeistą (Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N575-660/2012). Be to, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012-11-06 nutartimi V. K. paskirtos 400 Lt baudos sumokėjimą išdėstė 4 mėnesių laikotarpiui. V. K. nesumokėjus paskirtos baudos, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus miesto policijos nuovada ginčo nutarimą dėl baudos išieškojimo su 2013-03-29 lydraščiu perdavė vykdyti antstolei S. Ž. (vykdomosios b. l. 6).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjo pateikta Lietuvos profesinės saugos lygos kompleksinės specialistų komisijos 2013-06-28 išvada Nr. SJ-19 negali būti vertinama kaip dokumentas, patvirtinantis Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-03-24 nutarimu paskirtos 400 Lt baudos nepaskyrimą.

Apeliantas taip pat teigia, jog nutartyje visiškai nepagrįstai pasisakyta apie tariamą ,,išieškotojų nuosavybę“, kurios konkrečiu atveju nėra ir nėra jokio pagrindo jai atsirasti, kadangi pareiškėjui piniginė 400 litų bauda nėra paskirta ir dėl to jis konkrečiu atveju niekam nieko neskolingas ir ta „skola“ yra tik antstolės sukurpta. Šis argumentas taip pat atmestinas kaip visiškai nepagrįstas, nes, kaip jau minėta prieš tai, pareiškėjui 400 Lt bauda buvo paskirta Marijampolės rajono apylinkės teismo (teisėjos Audronės Šiupšinskaitės) administracinėje byloje Nr. A2.11-59-564/2011 priimtu 2011-03-24 nutarimu, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-08-22 nutartimi paliko nepakeistą (Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N575-660/2012). Kadangi bauda paskirta Valstybės naudai, vykdomojoje byloje 400 Lt baudos išieškotoja ir yra Valstybė, plačiąja prasme įgyvendinanti savo teisę į nuosavybę.

Apeliantas taip pat teigia, jog antstolė nemoka valstybinės lietuvių kalbos, pažeidė LR Antstolių įstatymą ir Antstolių profesinės etikos kodekso 14 punktą, todėl pareiškėjas prašė antstolę S. Ž. nušalinti, tačiau teisėjas V. Švetkauskas, taip pat tinkamai nemokėdamas valstybinės lietuvių kalbos ir savo nutartimi gindamas menkaraštę antstolę, nepagrįstai neišnagrinėjo jo skunde pateiktų visų reikalavimų: dėl antstolės nušalinimo; dėl atskirosios nutarties dėl netinkamo lietuvių kalbos žinojimo priėmimo; dėl pripažinimo antstolės veiksmų neteisėtais ir jų panaikinimo, taip pat dėl antstolės 2013-04-03 pranešimo panaikinimo, dėl ko nutartis naikintina CPK 327 straipsnio 2 dalyje ir 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytais pagrindais.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies, teismas, konstatavęs, jog antstolės 2013-04-03 Patvarkymas nepažeidžia skolininko teisių ir užtikrina kitų asmenų teises, neprieštarauja teisės normoms, yra pagrįstas ir teisėtas, atmetė skundą dėl 2013-04-03 Patvarkymo ir Pranešimo panaikinimo, o tuo pačiu ir visus kitus pareiškėjo skundo reikalavimus, laikydamas juos išvestiniais. Tai, jog antstolės surašytame 2013-04-03 Pranešime yra nesuderinti kai kurių žodžių linksniai, kas konstatuota ir Lietuvos profesinės saugos lygos kompleksinės specialistų komisijos 2013-04-15 išvadoje Nr. SI-14, nėra pagrindas antstolę vadinti menkarašte, priimti dėl to atskirąją nutartį, o tuo labiau dėl to pripažinti neteisėtais jos veiksmus ar nušalinti antstolę nuo vykdomosios bylos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog paties pareiškėjo rašytame atskirajame skunde yra gausu tiek gramatinių, tiek stiliaus klaidų.

Kaip visiškai nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-06-21 nutartis priimta neteisėtos sudėties teismo. Teismas – vykdanti teisingumą ir ginanti asmens teises ir laisves institucija – Konstitucijos 30 straipsnio prasme yra Lietuvos teismai: bendrosios kompetencijos teismai – apylinkių ir apygardų teismai, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas; administraciniai teismai – apygardų administraciniai teismai ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas; taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas. Teismas turi būti sudarytas pagal įstatymą. Ši nuostata susijusi su teisėjo nešališkumu ir nepriklausomumu. Teismo sudėtį nustato Teismų įstatymo 36 straipsnis ir CPK 62 straipsnis – bylos sprendžiamos vienasmeniškai ir kolegialiai. CPK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apylinkių teismuose civilines bylas nagrinėja vienas teisėjas. Nagrinėdamas civilines bylas teisėjas veikia apylinkės teismo vardu. Kadangi skundžiamą nutartį Marijampolės rajono apylinkės teismo vardu priėmė Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Švetkauskas vienasmeniškai, akivaizdu, kad 2013-06-21 nutartis priimta teisėtos sudėties teismo.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų įvertinimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (šiuo atveju – atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-01 nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas atmestinas, o teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.