- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- e2-454-302/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00932-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Primekss grindys“, akcinės draudimo bendrovės Gjensidige Latvijos filialui
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės Mitnija“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Primekss grindys“ ir akcinės draudimo bendrovės Gjensidige Latvijos filialui dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mitnija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti: 1) solidariai iš atsakovų UAB „Primekss grindys“ ir ADB Gjensidige Latvijos filialo 41 890,23 Eur nuostolių atlyginimą, 2) iš atsakovės UAB „Primekss grindys“ 59 928,17 Eur nuostolių atlyginimą, 3) iš atsakovo UAB „Primekss grindys“ 6 proc. dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4) iš atsakovo ADB Gjensidige Latvijos filialo 6 proc. dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5) iš atsakovės UAB „Primekss grindys“ 7 585,47 Eur kompensacines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pareikšto reikalavimo apimtyje areštuoti atsakovės UAB „Primekss grindys“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis.
Motyvuojamoji dalis
3. Prašymą grindė ieškinio preliminariu pagrįstumu, didele reikalavimo suma, nežinojimu apie atsakovės turimą turtą ir galimybes įvykdyti teismo sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Preliminariai įvertinęs ieškinio turinį ir su ieškiniu pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovei gali būti priimtas palankus teismo sprendimas.
6. Nurodė, kad didelės vertės pareikštas reikalavimas savaime negali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, taip pat, jog ieškovė nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė UAB „Primekss grindys“ ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovė UAB „Primekss grindys“ yra juridinis asmuo, vykdantis ūkinę veiklą, todėl pritaikius atsakovės turtui, piniginėms lėšoms areštą, gali būti sutrikdyta atsakovės veikla, tokiu būdu dar labiau apsunkinant galimybes atsiskaityti su ieškove.
8. Konstatavo, kad nors ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, tačiau šiuo atveju nenustatyta grėsmė sprendimo įvykdymui, todėl prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė UAB „Mitnija“ pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarties ir prašo ją panaikinti bei prašymą tenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
9.1. teismas atlikęs preliminarų ieškinio pagrįstumo įvertinimą, patvirtino, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti priimtas, tačiau spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, padarė neteisingą išvadą, konstatavęs, jog šiuo atveju nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
9.2. Skundžiamoje nutartyje teismas apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiu, kad didelės vertės pareikštas reikalavimas negali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
9.3. Ieškovė nurodė, kad neturi duomenų apie atsakovės turimą turtą, o Registrų centre esantys duomenys yra neaktualūs ir neatspindi realios jos padėties. Tačiau, laikytina, kad teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovei išlieka teisė ir (ar) pareiga įrodyti, jog jam pareikštas reikalavimas nėra didelis. Tuo tarpu teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių buvo pažeistas proceso šalių interesų pusiausvyros principas ir nepasiektas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas, kuriuo siekiama, kad visą bylos nagrinėjimo laiką, atsakovės turtinė padėtis išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
9.4. Teismas nepateikė jokių motyvų, išvadų, skaičiavimų, kuo remiantis konstatavo, kad ieškinio suma atsakovei reikšminga ir yra didelė. Be to, teismo išvada, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones gali būti sutrikdyta atsakovės veikla, yra deklaratyvi ir be motyvų, todėl nutartis turi būti panaikinta, kaip neatitinkanti įstatymo reikalavimų.
9.5. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą susiejo tik su ieškinio suma. Įmonės finansinė padėtis gali kisti ir jei šiai dienai finansinė būklė gali būti stabilia, tai nereiškia, kad ateityje ji nepablogės taip, jog kiltų grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
9.6. Remiantis viešai prieinama informacija, atsakovės darbuotojų skaičius per paskutinius šešis mėnesius sumažėjo, jai priklauso tik vienas automobilis ir ji yra Latvijos Respublikoje veikiančios įmonės Primekss SIA dukterinė bendrovė.
9.7. Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2SP-14842-950/2019 buvo patvirtina taikos sutartis tarp atsakovės UAB „Primekss grindys“ ir UAB „HC Betonas“, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti UAB „HC Betonas“ 123 063,94 Eur skolą. Dėl to, ieškovės galimybės gauti ieškiniu reikalaujamą sumą sumažėjo.
2. Atsakovė UAB „Primekss grindys“ pateikusi atsiliepimą į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas motyvavo savo sprendimą atmesti ieškovės prašymą – detalūs motyvai yra išdėstyti nutartyje. Vien tai, kad ieškovės manymu, skundžiamos nutarties motyvai nėra pakankami ar išsamūs, nereiškia, jog nutartis yra nemotyvuota.
10.2. Skundžiamoje nutartyje, didelės ieškinio sumos kriterijus pagal naujausią teismų praktiką nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė atskirąjį skundą grindžia nebeaktualia teismų praktika, kuri nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį neteisėta ar nepagrįsta.
10.3. Esminę reikšmę laikinųjų apsaugos priemonių taikymui turi konkretūs duomenys apie atsakovės nesąžiningą elgesį, siekį išvengti nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, tačiau ieškovė duomenų, galinčių patvirtinti menamą atsakovės nesąžiningumą nei su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei su atskiruoju skundu nepateikė.
10.4. Tai, kad atsakovės darbuotojų skaičius per paskutinius šešis mėnesius sumažėjo, niekaip nepatvirtina tos aplinkybės, jog jos turtinė padėtis pablogėjo. Atsakovė yra Latvijoje veikiančios įmonės Primekss SIA dukterinė bendrovė. Darbuotojų skaičiaus pokytis yra susijęs su įmonių grupės priimtais grupės valdymo sprendimais. Akivaizdu, kad laikini darbuotojų skaičiaus pokyčiai negali patvirtinti ir paneigti atsakovės turtinės padėties pablogėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
10.5. Ieškovė teigia, kad neva atsakovė nėra linkusi sąžiningai vykdyti savo prievolių kontrahentų atžvilgiu. Šį teiginį ieškovė siekia pagrįsti vien Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-14842-950/2019. Tačiau vien aplinkybė, kad atsakovė su kreditoriumi sudarė taikos sutartį, niekaip nepagrindžia aplinkybės, jog ji vengia vykdyti savo prievoles. Taikos sutartis jau yra įvykdyta ir visos lėšos UAB „HC Betonas“ jau yra sumokėtos. Be to, atsakovė neturi įsiskolinimų ir kitiems didžiausiems betono bei medžiagų tiekėjams. Tad priešingai, nei teigia ieškovė, teikiami įrodymai patvirtina, kad atsakovė tinkamai vykdo savo prievoles bei vykdo šalių susitarimus, susijusius su prievolių vykdymu. Taigi, akivaizdu, kad atsakovė ne tik nevengtų vykdyti galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo, tačiau yra ir finansiškai pajėgus įvykdyti tokį teismo sprendimą.
3. Atsakovė akcinė draudimo bendrovė Gjensidige Latvijos filialas bei trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ atsiliepimų į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
5. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, t. y. išrašą iš www.rekvizitai.lt, pažymas apie įsiskolinimus, SoDra informacija apie draudėjo viešuosius duomenis.
6. Nurodo, kad šie dokumentai patvirtina atsakovės finansinę padėtį bei tai, jog nėra grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui.
7. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).
8. Šiuos papildomus įrodymus atsakovė pateikė atsikirsdama į ieškovės atskirajame skunde nurodytus argumentus, iekovė su jai turėjo galimybę susipažinti, dėl to netikėtumo sukurti negali. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės pateikti nauji įrodymai bylos neužvilkins ir padės išsamiau išnagrinėti bylą, be to atsižvelgia ir į tai, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaigos priemonių (ne) taikymo, atsakovė jų pateikti neturėjo galimybių, todėl juos priima ir nagrinėja su kita byloje esančia medžiaga.
Dėl teismo nutarties tinkamo motyvavimo
9. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo skundžiamą nutartį, padarė tik deklaratyvaus pobūdžio išvadas.
10. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais apeliantės argumentais. Skundžiama nutartis yra motyvuota – joje nurodyta, kad nėra pateikta duomenų pagrindžiančių, kad ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo atveju atsakovė negalės įvykdyti teismo sprendimo, ar, kad teismo sprendimo įvykdymas apskritai pasidarys neįmanomas. Taigi pirmosios instancijos teismas išanalizavo apeliantės pateiktus duomenis ir argumentus, jų pagrindu padarė išvadą, kad nėra grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Skundžiama nutartimi į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, nagrinėjant tarpinį procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atsakyta. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog skundžiama nutartis yra be motyvų ar nepakankamai motyvuota.
11. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl teismo procesinio sprendimo motyvų išsamumo ir pakankamumo įtakos jo pagrįstumui ir teisėtumui, taip pat nuosekliai pažymi, kad teismo sprendimo motyvų nepakankamumas per se (savaime) negali būti prilyginamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintam absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui – kai sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Todėl net jeigu ir būtų pagrindas pripažinti, kad nutarties motyvai gan lakoniški, tai nebūtų pagrindas naikinti skundžiamą nutartį.
Dėl pagrindų taikyti (netaikyti) laikinąsias apsaugos priemones
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant bent vienai iš jų negalimas šių priemonių taikymas. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla ieškinį pareiškiančiam asmeniui, o teismui – kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai atlikti minėtų sąlygų teisinį įvertinimą.
13. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumo, taip pat, jog didelės vertės pareikštas reikalavimas savaime negali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
14. Pasisakant dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, pažymėtina, kad spręsdamas ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018 ir kt.).
15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Primekss grindys“ ir ADB Gjensidige Latvijos filialo 41 890,23 Eur nuostolių atlyginimą, taip pat iš atsakovės UAB „Primekss grindys“ 59 928,17 Eur nuostolių atlyginimą. Ieškovės teigimu, atsakovė netinkamai vykdo prisiimtas prievoles pagal šalių 2016 m. balandžio 21 d. sudarytą Statybos subrangos sutartį Nr. SR598. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar, jog ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan. Pareikštas ieškinys yra grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
16. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, kad egzistuotų reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
17. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).
18. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą.
19. Todėl, kaip pažymėta teismų praktikoje, svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019).
20. Nagrinėjamu atveju apeliantė skunde tvirtina, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovės turtinė padėtis yra gera ir, kad ji bus pajėgi įvykdyti galimai ieškovei palankų sprendimą. Apeliantė taip pat pažymi, kad atsakovė turi kreditorių, su kuriuo sudarė taikos sutartį ir privalo jam sumokėti 123 063,94 Eur.
21. Nors apeliantė itin akcentuoja atsakovės turtinę padėtį, kuri jos vertinimu yra prasta, tačiau tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019). Atsakovės į bylą pateikti nauji įrodymai patvirtina, kad atsakovė įvykdė Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-14842-950/2019 patvirtintą taikos sutartį, įsiskolinimų SODRAI neturi. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu nėra užvesta kitų bylų, taip pat, remiantis atsakovės argumentais, ji sėkmingai vykdo veiklą.
22. Nors nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų apie turimą turtą, tačiau kaip minėta, asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, neturi esminės reikšmės, sprendžiant ar yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Esant pirmiau nurodytai vyraujančiai teismų praktikai, net ir tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas konstatuotų prastą atsakovo turtinę padėtį, neturi pagrindo pripažinti esant antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, nes tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra prasta, nepatvirtina jo nesąžiningo elgesio.
23. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).
24. Šiuo atveju apeliantė į bylą nepateikė įrodymų, kad atsakovė siekia sumažinti (mažina) savo turimą turtą ar atlieka kitus nesąžiningus veiksmus. Dėl to, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir ieškovės nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ji nepagrindė atsakovės nesąžiningų veiksmų buvimą, mėginimą nuslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą siekiant išvengti patenkinto ieškinio įvykdymą.
25. Įvertinęs bylos duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovė nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, ieškovė nenurodė, todėl, įvertinęs visus pirmiau šioje nutartyje aptartus prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, taigi nėra ir teisėto pagrindo atsakovės turto areštui taikyti (CPK 178, 185 straipsniai).
26. Pažymėtina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
27. Kiti atskirojo skundo argumentai vertinami kaip teisiškai nereikšmingi sprendžiamos klausimo baigčiai, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atmetęs ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.