- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-18
- Bylos Nr.
- 2-251-490/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01496-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Damulienė
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- N. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB „SB lizingas“, SIA B2KAPITAL.
- Advokatai
- Edvardas Bandariavičius, Valdemara Kuktienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys UAB „SB lizingas“ ir SIA B2KAPITAL.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė N. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1) santuoką, sudarytą 1985 m. gruodžio 14 d., tarp R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) registruotą Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 4296, nutraukti, pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo R. K. kaltės, sutuoktiniams termino susitaikyti netaikyti;
2) nutraukus santuoką ieškovei N. K. iš atsakovo R. K. priteisti 1 000 Eur dydžio kompensaciją neturtinei žalai atlyginti;
3) ieškovei N. K. palikti santuokinę pavardę – K.;
4) santuokoje įgytą ir R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotą transporto priemonę – automobilį „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina – 300 Eur, priteisti R. K., iš jo N. K. priteisiant 150 Eur piniginę kompensaciją už turto dalį, atitenkančią atsakovui.
5) nekilnojamą turtą – 0,3300 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, sklypo vidutinė vertė – 645 Eur, priteisti R. K.;
6) nekilnojamą turtą – pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 7 080 Eur, pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 93 Eur, pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 354 Eur, pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 147 Eur, pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 80 Eur, kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (lauko tualetas, rūkykla), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 3 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui R. K.;
7) ieškovei N. K. už jos turėtą bendro turto dalį, po santuokos nutraukimo atitenkančią atsakovui R. K., iš atsakovo priteisti 4 201 Eur piniginę kompensaciją;
8) kreditorinį įsipareigojimą UAB „SB lizingas“ naudai (skola priteista Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. teismo įsakymu Nr. eL2-2999-814/2015 dėl 353,42 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo, 2017 m. birželio 1 d. liko nesumokėta 98,88 Eur skola, metinės palūkanos ir vykdymo išlaidos, išieškojimas vykdomas antstolės R. M. vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/00171), palikti asmeniniu atsakovo R. K. įsipareigojimu, po santuokos nutraukimo dengiamu iš asmeninių atsakovo lėšų;
9) kreditorinį įsipareigojimą SIA B2KAPITAL naudai (skola priteista Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. teismo įsakymu Nr. eL2-1979-527/2016 dėl 2 715,83 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo, 2017 m. birželio 1 d. liko nesumokėta 2 715,83 Eur skola, metinės palūkanos ir vykdymo išlaidos, išieškojimas vykdomas antstolės R. M. vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/02695), palikti asmeniniu atsakovo R. K. įsipareigojimu, po santuokos nutraukimo dengiamu iš asmeninių atsakovo lėšų;
10) priteisti iš atsakovo R. K. ieškovei N. K. bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje, kurį ieškovės atstovas palaikė teismo posėdžio metu, nurodė, kad šalys susituokė 1985 m. gruodžio 14 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Šiuo metu nepilnamečių ar asmenų, kuriems būtų reikalinga teikti išlaikymą, šalys neturi. Santuokoje šalys įgijo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Ieškovė su pilnamete dukra šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje, atsakovas – Lietuvoje. Kartą grįžusi iš užsienio į Lietuvą, ieškovė sužinojo, kad atsakovas, būdamas su ja susituokęs, jų bendrame name gyvena kartu su sugyventine, kuri ją informavo, jog laukiasi nuo atsakovo kūdikio. Ieškovė, gyvendama ir dirbdama užsienyje, siųsdavo pinigus atsakovui bendro namo remontui, akcijoms įsigyti, tačiau atsakovas gautus pinigus pralėbaudavo, lėšų būsto pagerinimui ir santaupoms neskirdavo. Ieškovė su ne kartą kvietė atsakovą atvykti pas mus ir gyventi bei dirbti kartu, o nekilnojamą turtą parduoti arba išnuomoti, tačiau jis vis atsisakydavo. Dėl atsakovo potraukio alkoholiui, svetimoms moterims bei nenoro pakeisti gyvenimo būdo, ieškovė yra priversta kreiptis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Ieškovės teigimu, atsakovas nuolatos ir iš esmės pažeidžia savo, kaip sutuoktinio pareigas, todėl tolimesnis santuokinis gyvenimas su atsakovu tapo nebegalimas, šalių santuoka turėtų būti nutraukta dėl atsakovo kaltės (b. l. 2–6).
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje keliamus reikalavimus bei išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, netinkamo jo gyvenimo būdo. Atsakovas šiuo metu gyvena su kita moterimi, nuolat girtauja, pykstasi su savo sugyventine, į jų namus nuolat kviečiama policija. Atsakovas, išvykus ieškovei dirbti į užsienį, namus apleido, jų netvarko, šiuo metu namuose nėra tinkamų sąlygų toliau gyventi šalims šeimoje.
Atsakovas R. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo byloje nepateikė, tačiau pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, kad šalių santuokinis gyvenimas klostėsi sėkmingai iki to laiko, kol ieškovė išvyko į Jungtinę Karalystę. Savo apsisprendimo gyventi ir dirbti užsienyje, ieškovė su atsakovu nederino. Ieškovė iš pradžių teigė, kad vyksta aplankyti dukros, tačiau žmonai apie savaitę neduodant jokių žinių iš užsienio, ir nepavykus su ja susisiekti, atsakovas net buvo kreipęsis į policiją dėl žmonos dingimo. Pavykus susisiekti su ieškove, ikiteisminio tyrimo byla buvo nutraukta. Sutuoktinių ryšiai vis labiau šalo ir galutinai nutrūko. Laikytina, kad santuoka faktiškai nutrūko 2013 m., ieškovei palikus šeimą ir išvykus gyventi į užsienį. Ieškovei išvykus į užsienį, 2013 m. gruodį atsakovą ištiko infarktas, tačiau ieškovė, kaip sutuoktinė, visiškai nesidomėjo atsakovo sveikata, ar atsakovas gali savimi pasirūpinti. Atsakovas su sugyventine susipažino prieš 1,5 m., kai tuo tarpu ieškovė jų santuokinius ryšius nutraukė nuo 2013 m. birželio mėnesio. Ieškovė taip pat turi kitą žmogų, su kuriuo kartu gyvena Anglijoje, todėl visiškai nepagrįsti jos kaltinimai, kad atsakovas yra atsakingas už šalių santuokos nutraukimą. Atsakovo teigimu, šalių santuoka iširo dėl ieškovės katės, kuri iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad santuokiniai ryšiai šiai dienai yra pasibaigę, ir faktiškai abu sutuoktiniai yra kalti dėl jų santuokos nutrūkimo, nei viena iš proceso šalių nenori santuokos išsaugoti, todėl atsakovo nuomone, šalių santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinės kaltės. Ieškovės ieškinyje nurodytas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas turi būti padalintas lygiomis dalimis kiekvienam iš sutuoktinių. Tačiau atsakovas nesutinka, kad teismas priteistų visą turtą atsakovui natūra, o ieškovei būtų priteista piniginė kompensacija. Atsakovas, įvertinęs savo finansines galimybes, supranta, kad ieškovės prašomos kompensacijos sumokėti neturės galimybės. Atsakovas turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams, kuriuos vykdo antstoliai ir kiekvieną mėnesį iš atsakovo gaunamų pajamų (neįgalumo šalpos yra atskaičiuojama po 70 Eur kas mėnesį), o 70 Eur kas mėnesį lieka atsakovui pragyventi ir vaistams, todėl prisiimti dar vieną didelį įsipareigojimą atsakovas nesutinka, kadangi jo realiai įgyvendinti negalės. Atsakovas prašo santuokoje įgytą turtą padalinti šalims lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį. Atsakovas automobilį „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini),, įsigijo iš savo asmeninių lėšų, t. y. atsakovas paėmė kreditą ir iš gautų kredito lėšų įsigijo transporto priemonę. Prie šio turto įsigijimo ieškovė visiškai neprisidėjo, paimto kredito nedengė, todėl visiškai nepagrįstai prašo, šio iš atsakovo asmeninių lėšų įgyto turto 1/2 dalies kompensacijos. Sutinku, kad ieškinyje nurodytus kreditorinius įsipareigojimus pagal kredito sutartis ir toliau vykdytų atsakovas. Prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (b. l. 59–62).
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl to, jog iširo šalių santuoka, yra kalti abu sutuoktiniai, todėl santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuoka faktiškai nutrūko 2013 m., ieškovei palikus šeimą ir išvykus gyventi į užsienį. Ieškovės ieškinyje nurodytas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas turi būti padalintas lygiomis dalimis kiekvienam iš sutuoktinių, atsakovas nesutinka, kad teismas priteistų visą turtą atsakovui natūra, o ieškovei būtų priteista piniginė kompensacija, kadangi atsakovas neturės lėšų sumokėti ieškovei kompensacijos. Jo gaunama nedarbingumo pašalpa yra maža, iš jos yra atskaitomi kreditoriniai įsipareigojimai, todėl jis neturės finansinių galimybių sumokėti ieškovei kompensaciją.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas su ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies. Nesutinka, kad šalių santuoką būtų nutraukiama tik dėl atsakovo kaltės. Iki išvykstant ieškovei į užsienį, ji neturėjo nusiskundimų šeiminiu gyvenimu, nesiskundė atsakovu, kaip sutuoktiniu, bendri jų namai, aplinka buvo tvarkingai prižiūrimi. Tai patvirtino ir byloje dalyvavusios liudytojos, gerai pažinojusios ieškovę. Išvykus ieškovei į Jungtinę Karalystę, atsakovas susirgo sunkia liga, jam buvo reikalinga moteriška pagalba. Jo nesantuokinis gyvenimas prasidėjo tuomet, kai ieškovė išvyko, bei grįžusi patvirtino, kad negrįš į šeimą, netęs santuokinio gyvenimo. Kartą ieškovė į Lietuvą buvo grįžusi kartu su savo draugu, atsakovui buvo nurodžiusi, kad į Lietuvą gyventi negrįš. Ieškovė išvyko į užsienį, neinformuodama sutuoktinio apie tikrus ketinimus iš ten negrįžti ir likti užsienyje gyventi bei dirbti. Kadangi išvykusi su sutuoktiniu nesusisiekė, jam teko kreiptis ir į policiją. Nesutinka, kad transporto priemonė „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų būti pripažįstama šeimos turtu, kadangi atsakovas minėtą transporto priemonę įsigijo 2014 m., tuo metu kai su ieškove nevedė bendro ūkio, kartu negyveno, ieškovė buvo tuo metu išvykusi į užsienį, lėšų automobiliui neskyrė. Atsakovas paėmė paskolą ir įsigijo minėtą transporto priemonę, kredito įmokas mokėjo vienas atsakovas. Atsakovas sutinka, kad santuokos metu šalys įsigijo nekilnojamąjį turtą, kurį, nutraukus šalių santuoką, prašo padalinti natūra, po 1/2 dalį, kadangi atsakovas neturi lėšų sumokėti ieškovės prašomą kompensaciją, yra tik iš dalies darbingas, gauna tik netekto darbingumo pašalpą. Atsakovas sutinka, kad kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriams UAB „SB lizingas“ ir SIA B2KAPITAL būtų pripažinti jo asmeniniais.
Tretieji asmenys UAB „SB lizingas“ ir SIA B2KAPITAL atsiliepimų į ieškinį teismui nepateikė, jų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, tretiesiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla nagrinėjama trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Remiantis šalių, jų atstovų paaiškinimais, liudytojų L. N., R. J. L., I. R. parodymais, nustatyta, kad šalys santuoką sudarė 1985 m. gruodžio 14 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 4296) (b. l. 11). Šalių dukra šiuo metu yra pilnametė. Ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso 0,3300 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), , ir sklype esantys pastatai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (lauko tualetas, rūkykla), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (b. l. 19–26). Atsakovo R. K. vardu įregistruota transporto priemonė „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (b. l. 14). Ieškovė N. K. neturi savo vardu įregistravusi transporto priemonių (b. l. 13). Remiantis Jonavos r. savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini), seniūnijos pažyma, N. K. 2016 m. birželio 2 d. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę (b. l. 16).
Dėl santuokos nutraukimo
Šalys tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu sutarė, kad šiuo metu kartu negyvena, bendro ūkio neveda, ieškovė dirba ir gyvena Jungtinėje Karalystėje, atsakovas gyvena su Lietuvoje. Šalys sutinka nutraukti santuoką, tačiau nesutaria dėl kaltės. Ieškovės nuomone, santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, o atsakovas ieškovės nurodytas aplinkybes dėl šeimos iširimo priežasčių ginčijo ir nepritarė ieškovės reikalavimui dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės. Atsakovo nuomone, šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).
Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės (besaikis atsakovo potraukis alkoholiui, svetimoms moterims bei nenoras pakeisti gyvenimo būdo) ir ieškovės atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu, nesudaro pagrindo teismui padaryti išvadą, kad vien atsakovas kaltas dėl šalių santuokos iširimo (CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje neteisinga būtų teigti, kad išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis šalys byloje kaltino / gynėsi dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės, leidžia spręsti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai (galimai dėl skirtingų charakterių, požiūrio į gyvenimą, pasikeitusių vertybių ir pan.) ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovė), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė atsakovo nuolatinio piktnaudžiavimo alkoholiu, nuolatinio domėjimosi svetimomis moterimis, nenoro pakeisti savo gyvenimo būdo jiems gyvenant santuokoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Byloje nėra pateiktų rašytinių įrodymų, kad atsakovas būtų registruotas dėl priklausomybės ligų ir pan. Byloje esantys Kauno apskr. VPK duomenys (įvykių paieška) patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes apie atsakovo netinkamo gyvenimo būdo vedimą (b. l. 106–113). Tačiau teismas pažymi, kad visi įvykiai, policijos pareigūnų kvietimas ir pan. pradėti fiksuoti tik nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio, t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams po ieškovė išvykimo į užsienį, tuo metu šalys santykinių ryšių jau nepalaikė, bendro ūkio nevedė. Neatmetama atsakovo nurodyta aplinkybė, kad prie santuokos iširimo galėjo prisidėti sutuoktinių atskirai praleidžiamas laikas, kadangi būtent ieškovė 2013 m. birželio mėnesį, nepasitarusi su atsakovu, išvyko į Jungtinę Karalystę. Iš pradžių teigė, kad ketina aplankyti jų dukrą, tačiau ten liko dirbti ir gyventi. Atsakovo paaiškinimu, ieškovei apie savaitę neduodant jokių žinių iš užsienio, ir nepavykus su ja susisiekti, jis net buvo kreipęsis į policiją dėl žmonos dingimo. Pavykus susisiekti su ieškove, ikiteisminio tyrimo byla buvo nutraukta. Tai patvirtina byloje pateikta Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK 2013 m. birželio 28 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 63). Nuo to laiko ieškovė juo, kaip sutuoktiniu nesirūpino, nesidomėjo jo sveikatos būkle. Atsakovas šiuo metu gyvena su kita moterimis. Atsakovo paaiškinimu, ieškovė šiuo metu taip pat gyvena su kitu vyru Jungtinėje Karalystėje, jis matė juos kartu grįžusius į Lietuvą. Be to, atsakovas su kita moterimis pradėjo gyventi po to kai ieškovė išvyko gyventi į užsienį bei nesuteikė atsakovui jokių vilčių, kad ji grįš į šeimą. Pažymėtina, kad tiek ieškovė atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo, tiek atsakovas ieškovės kaltę dėl šeimos iširimo, grindė tik savo paaiškinimais, jokių neginčytinų įrodymų į bylą nepateikė. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Šalims neprašant skirti termino susitaikymui, konstatuojant, kad santuoka iširusi, terminas susitaikymui neskirtinas (CK 3.64 straipsnis). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).
Šalys nereiškia ir neturi reikalavimų dėl išlaikymo sau (CK 6.72 straipsnis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
Ieškovė pageidauja pasilikti santuokoje turėtą pavardę, atsakovas tam neprieštarauja, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokos metu turėta pavardė – K, o atsakovui prigimtinė pavardė – K. (CK 3.69 straipsnis).
Dėl kompensacijos priteisimo
Kito sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio nustatyta CK 3.70 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo R. K. 1 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti už ieškovei padarytas dvasines ir emocines kančias, dvasinius išgyvenimus, reputacijos pabloginimą.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kaltė, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).
Nagrinėjamu atveju santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl teismas, atsižvelgęs į minėtą aplinkybę, taip pat įvertinęs santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, santuokos trukmę (virš 30 metų), šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir jų išgyvenimų pobūdį, sprendžia, kad kompensacija už santuokos nutraukimą iš atsakovo nepriteistina.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Spręsdamas nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendra sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą: 0,3300 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir sklype esančius pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (lauko tualetas, rūkykla), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (b. l. 19–26). Minėtas nekilnojamasis turtas įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu, kiekvienam po 1/2 dalį. Atsakovo R. K. vardu įregistruota transporto priemonė „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Ieškovė N. K. neturi savo vardu įregistravusi transporto priemonių (b. l. 13). Vedybų sutarties šalys nėra sudarę.
Byloje ginčo nekilo, kad šalių įsigytas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė, įregistruota kiekvienam sutuoktiniui po 1/2 dalį. Ieškovė prašo nekilnojamą turtą – 0,3300 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo vidutinė vertė – 645 Eur, pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 7 080 Eur, pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 93 Eur, pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 354 Eur, pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 147 Eur, pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 80 Eur, kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (lauko tualetas, rūkykla), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 3 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui R. K., ieškovei už jos turėtą bendro turto dalį, po santuokos nutraukimo atitenkančią atsakovui R. K., iš atsakovo priteisiant 4 201 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovas su reikalavimu visą bendrą turtą priteisti jam vienam nesutinka, kadangi jis neturės finansinės galimybės sumokėti kompensaciją ieškovei dėl sunkios finansinės padėties, negalėjimo užsidirbti dėl netekto darbingumo.
Pažymėtina, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetis, tačiau spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, viso aukščiau išvardinto turto rinkos vertė – 8 402 Eur. Taigi tuo atveju, jei teismas priteistų visą turtą natūra atsakovui, iš jo turėtų būti priteisiama ieškovės naudai 4 201 Eur piniginė kompensacija. Šiuo atveju teismas turi įvertinti atsakovo realias finansines galimybes sumokėti ieškovei jos prašomo dydžio piniginę kompensaciją. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo darbingumo lygis 55 procentai (b. l. 65), jis registruotas darbo biržoje (b. l. 64), jis gauna netekto darbingumo išmoką, kuri siekia 172 Eur. Atsakovas taip pat turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, kuriuos vykdo antstoliai, kiekvieną mėnesį iš atsakovo gaunamų pajamų (neįgalumo šalpos atskaičiuojama po 70 Eur kas mėnesį), atsakovui kas mėnesį pragyventi ir vaistams įsigyti lieka apie 70 Eur, todėl sutiktina su atsakovu, kad prisiimti dar vieną pakankamai didelį įsipareigojimą ieškovei, atsakovui būtų per didelė našta. Atsakovo teigimu, jis įvykdyti šio įsipareigojimo realiai negalės. Be to, kaip patvirtino teismo posėdyje dalyvavusi liudytoja L. N., iki namą įsigyjant šalims, jame gyveno dvi šeimos. Liudytoja taip pat patvirtino, kad šalių name būtų galimybė, atsidalinus turtą, įsirengti atskirus įėjimus, bei naudotis turtu kiekvienai iš šalių atskirai savo dalimi. Taip pat pažymėtina, kad šalys, 2000 m. kovo 3 d. įsigiję nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), jį įregistravo kiekvieno sutuoktinio vardu po 1/2 dalį (b. l. 24–26).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, šalių santuokoje įsigytas turtas –0,3300 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir sklype esantys pastatai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (lauko tualetas, rūkykla), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalintini abiem sutuoktiniams natūra po 1/2 dalį.
Iš VĮ Regitra pažymos matyti, kad automobilį „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas įsigijo 2014 m. vasario 1 d. (b. l. 11), kai šalys, ieškovei 2013 m. birželio mėnesį išvykus į užsienį, jau septynis mėnesius nebevedė bendro ūkio. Be to, kaip nurodo atsakovas, automobiliui įsigyti buvo paėmęs kreditą ir iš gautų kredito lėšų įsigijo transporto priemonę, jis vienas mokėjo kredito įmokas, prie šio turto įsigijimo ieškovė visiškai neprisidėjo, paimto kredito nedengė, todėl nepagrįstai prašo iš atsakovo asmeninių lėšų įgyto turto 1/2 dalies kompensacijos, t. y. 150 Eur. Teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais atsakovo argumentais. Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovė į užsienį išvyko 2013 m. birželio mėnesį, automobilį „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas įsigijo 2014 m. vasario 1 d., automobiliu naudojosi vienas atsakovas. Kaip nurodo atsakovas, kreditą, paimtą automobiliui įsigyti, sumokėjo taip pat vienas atsakovas. Todėl šis automobilis negali būti priskirtas bendrajai jungtinei šalių nuosavybei, automobilis pripažintinas asmenine atsakovo R. K. nuosavybe ir piniginė kompensacija ieškovei už jį nepriteisiama (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Teismas kritiškai vertina atsakovo argumentus, kad jis 2013 m. birželio 11 d. paėmė 1 413,68 Eur kreditą iš UAB „General Financing“ ieškovės išvykimui į užsienį (b. l. 68–69). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai kad ieškovė šiuos atsakovo paimtus pinigus panaudojo savo reikmėms. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė iki 2013 m. birželio 10 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), gaudavo pastovų ir pakankamai didelį darbo užmokestį (apie 2 000 Lt). Ieškovės atstovo teigimu, taip pat remiantis liudytojų parodymais, ieškovė, prieš išvažiuojant į užsienį, išėjusi iš darbo gavo nemažą išeitinė išmoką (apie 4 000 Lt), be to skrydžio bilietus jai nupirko dukra, nuvykusi į Jungtinę Karalystę ieškovė apsistojo pas dukrą, jai nereikėjo mokėti būsto nuomos mokesčio, todėl jai papildomų lėšų skolintis nereikėjo. Atsakovas byloje nepateikė neginčytinų įrodymų, kad šie pinigai buvo skolinti būtent dėl ieškovės kelionės į Jungtinę Karalystę. Tai, jog įmokos už šį kreditą buvo mokamos iš ieškovės atsakovui persiųstų pinigų, nepatvirtina, kad šios lėšoms buvo paimtos būtent ieškovės reikmėms. Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovė, gyvendama užsienyje, atsakovui siuntė pinigines lėšas, todėl atsakovas jas galėjo naudoti savo nuožiūra, tuo pačiu padengti savo turimus kreditorinius įsipareigojimus. Remiantis VĮ „Regitra“ informacija (b. l. 116–118), atsakovas 2013 m. birželio 15 d. įsigijo transporto priemonę „Audi 100“, todėl neatmetama galimybė, kad ši transporto priemonė galėjo būti įsigyta už 2013 m. birželio 11 d. paimtą 1 413,68 Eur kreditą iš UAB „General Financing“. Be to, minėta kredito sutartis su UAB „General Financing“ sudaryta atsakovo R. K. vardu.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų
Ieškovė kreditorinių įsipareigojimų neturi.
Atsakovas turi kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui UAB „SB lizingas“. Skola priteista Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. teismo įsakymu Nr. eL2-2999-814/2015 dėl 353,42 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo. 2017 m. birželio 1 d. (ieškovės kreipimosi į teismą dienai) likusi nesumokėta suma – 98,88 Eur skola, metinės palūkanos ir vykdymo išlaidos (išieškojimas vykdomas antstolės R. M. kontoroje užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/00171) (b. l. 27).
Atsakovas tai pat turi kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui SIA B2KAPITAL. Skola priteista Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. teismo įsakymu Nr. eL2-1979-527/2016 dėl 2 715,83 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo. 2017 m. birželio 1 d. (ieškovės kreipimosi į teismą dienai) likusi nesumokėta suma – 2 715,83 Eur skola, metinės palūkanos ir vykdymo išlaidos (išieškojimas vykdomas antstolės R. M. kontoroje užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/02695) (b. l. 27).
Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, atsakovo sutikimą, nustatytina, kad po santuokos nutraukimo prievolė pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. teismo įsakymą Nr. eL2-2999-814/2015 kreditoriaus UAB „SB lizingas“ naudai ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. teismo įsakymą Nr. eL2-1979-527/2016 kreditoriaus SIA B2KAPITAL naudai lieka asmeninėmis atsakovo prievolėmis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės ieškinys buvo patekintas iš dalies, t. y. ieškinys patenkintas 50 proc. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 202 Eur žyminį mokestį (b. l. 7). Ieškovė šioje byloje taip pat turėjo 600 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (b. l. 7A, ), 4,72 Eur pašto išlaidų už pašymų siuntimus dėl santuokos nutraukimo (b. l. 8), 0,60 Eur mokesčio aptarnavimo išlaidų (b. l. 7), 121,85 Eur dokumentų vertimo išlaidų (b. l. 46). Bendra ieškovės šioje byloje turėtų išlaidų suma – 929,17 Eur.
Atsakovui šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-17-T-5514-21741 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų iš valstybės lėšų. Iš byloje pateiktos 2018 m. sausio 9 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-196 matyti, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą R. K., valstybė turėjo 221,53 Eur išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Teismas pažymi, kad 2018 m. sausio 9 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-196 teismui buvo pateikta 2018 m. sausio 12 d., t. y. bylą išnagrinėjus iš esmės ir teismui išėjus priimti sprendimo. Tačiau byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovui buvo teikiamos teisinės paslaugos, pažyma išrašyta tą pačią diena, kai vyko teismo posėdis (2018 m. sausio 9 d.), atsakovui atstovavo advokato padėjėja Valdemara Kuktienė, todėl teismas negali šios pažymos nepriimti, kaip pateiktos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Be to, šios išlaidos buvo tik tikslinamos, 2017 m. lapkričio 28 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teismui buvo pateikta 2017 m. lapkričio 29 d.
Teismas šioje byloje turėjo 25,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 1).
Ieškinį tenkinus iš dalies (50 proc.), bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš kiekvienos šalies proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 464,59 Eur bylinėjimosi išlaidos, o iš ieškovė valstybei priteisiama 110,77 Eur išlaidų už atsakovui teiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
Valstybės naudai iš abiejų šalių priteisiamos 25,30 Eur procesinių dokumentų išlaidos lygiomis dalimis, t. y. po 12,65 Eur iš kiekvienos šalies.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškovės N. K. (buvusi pavardė – L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, santuoką, sudarytą 1985 m. gruodžio 14 d. ir įregistruotą Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 4296, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei N. K. santuokinę pavardę – „K“, atsakovui R. K. – „K“.
Priteisti ieškovei N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį santuokoje įgyto turto: 0,3300 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo vidutinė vertė – 645 Eur, ir žemės sklype esančių statinių –pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 7 080 Eur, pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 93 Eur, pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 354 Eur, pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 147 Eur, pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 80 Eur, kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (lauko tualetas, rūkykla), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 3 Eur, esančių (duomenys neskelbtini),
Priteisti atsakovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį santuokoje įgyto turto: 0,3300 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo vidutinė vertė – 645 Eur, ir žemės sklype esančių statinių –pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 7 080 Eur, pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 93 Eur, pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 354 Eur, pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 147 Eur, pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 80 Eur, kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (lauko tualetas, rūkykla), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 3 Eur, esančių (duomenys neskelbtini),.
Po santuokos nutraukimo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine nuosavybe transporto priemonę – automobilį „Fiat Bravo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini),
Pripažinti R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis kreditorinius įsipareigojimus: pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. teismo įsakymą Nr. eL2-2999-814/2015 kreditoriaus UAB „SB lizingas“ naudai išieškojimas (išieškojimas vykdomas antstolės R. M. kontoroje užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/00171) ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. teismo įsakymą Nr. eL2-1979-527/2016 kreditoriaus SIA B2KAPITAL naudai (išieškojimas vykdomas antstolės R. M. kontoroje užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/02695).
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 464,59 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 59 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 12,65 Eur (dvylikos eurų 65 ct) pašto išlaidas (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei – 110,77 Eur (vieno šimto dešimties eurų 77 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš ieškovės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 12,65 Eur (dvylikos eurų 65 ct) pašto išlaidas (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.