Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1037-577/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-09
Bylos Nr.: e2A-1037-577/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Neringa Švedienė
Atsakovas: I. Z.
Ieškovas: S. K.
Trečiasis asmuo: notarė Judita Skrodenytė, L. V., L. Z.

Kategorijos

2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
2.6.29pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1037-577/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40673-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.29; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei I. Z. dėl skolos priteisimo, ir atsakovės I. Z. priešieškinį ieškovui S. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys notarė Judita Skrodenytė, L. V., L. Z..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės I. Z. 4 360 Eur skolą, 2 044,42 Eur palūkanų, 797,88 Eur netesybų, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2006 m. gegužės 8 d. atsakovė iš ieškovo pasiskolino 15 000 Lt ir 2006 m. gegužės 8 d. išdavė ieškovui paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo ieškovui 2006 m. gruodžio 8 d. grąžinti 15 000 Lt, o laiku nesumokėjus nurodytos sumos mokėti 0,1 proc. netesybas. Atsakovė savo įsipareigojimų pagal paprastąjį vekselį neįvykdė. Ieškovas nurodo, jog 2009 m. sausio 12 d. šalys sudarė susitarimą dėl skolos grąžinimo (toliau ir – Susitarimas). Ieškovas sutiko pratęsti skolos grąžinimo terminą iki 2009 m. vasario 15 d., o atsakovė įsipareigojo grąžinti skolą iki susitarime nurodyto termino. Atsakovė savo įsipareigojimo neįvykdė.

2. Atsakovė I. Z. pateikė priešieškinį, prašydama 2009 m. sausio 12 d. Susitarimą dėl skolų grąžinimo pripažinti tariamu ir negaliojančiu sandoriu nuo jo sudarymo momento, o ieškinį atmesti. Nurodė, jog atsakovė kartu su ieškovu įsigytų sklypų greitai parduoti negalėjo, o jai buvo reikalingi pinigai, todėl ieškovas atsakovei paskolino 15 000 Lt (4 360 Eur), 2006 m. gegužės 8 d. atsakovė jam išdavė paprastąjį vekselį. 2007 metų rugsėjo mėnesį ieškovas pasiūlė atsakovei paskolinti dar 15 000 Lt. Teigia, kad naujame 2007 m. rugsėjo 18 d. vekselyje į 33 000 Lt sumą yra įskaičiuota naujai suteikiama 15 000 Lt paskolos suma ir atsakovės negrąžinta pagal 2006 m gegužės 8 d. paprastąjį vekselį 4 360 Eur suma bei 3 000 Lt netesybos. 2008 m. rugsėjo 5 d. ieškovas kreipėsi į notarų biurą dėl vykdomojo įrašo pagal šį vekselį išdavimo ir 2008 m. rugsėjo 29 d. - į antstolį. Pasak atsakovės, ieškovas grasindamas pareikalavo, kad atsakovė pasirašytų 2009 m. sausio 12 d. susitarimą dėl skolų grąžinimo, o atsakovei jį pasirašius, 2009 m. kovo 21 d. vėl kreipėsi į antstolį dėl išieškojimo atnaujinimo. Atsakovė nurodo, kad pasiskolintą pagal 2006 m. gegužės 8 d. vekselį 4 360 Eur sumą ji grąžino, 2007 m. rugsėjo 18 d. išduodama ieškovui naują vekselį. Be to, pagal 2006 m. gegužės 8 d. vekselį paskola turėjo būti grąžinta 2006 m. gruodžio 8 d., o ieškovas į teismą kreipėsi 2018 m. gruodžio 28 d., t. y. praleidęs 10 metų senaties terminą, todėl prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Atsakovės įsitikinimu, paskolos grąžinimo terminas nebuvo pratęstas ir 2009 m. sausio 12 d. Susitarimu, nes šis sandoris yra negaliojantis. Priešieškinyje atsakovė paaiškino, kad pagal Susitarimą atsakovės esama skola perkeliama trečiajam asmeniui, kuris šio susitarimo nepasirašė ir nedavė sutikimo dėl skolos perkėlimo. Atsakovės teigimu, laikytina, kad šalys sudarė tariamą sandorį. Pažymi, kad susitarimas sudarytas 2009 m. sausio 12 d., o bendras atsakovės ir L. Z. 58 218 Eur įsiskolinimas turėjo būti grąžintas iki 2009 m. vasario 15 d., t. y. po mėnesio turėjo būti grąžinta didelė pinigų suma, kas yra mažai tikėtina ir patvirtina sandorio apsimestinumą. Visos atsakovės prievolės, nurodytos Susitarime, buvo patvirtintos dokumentais, šiuos dokumentus ieškovas turėjo, todėl nebuvo būtinybės jų papildomai garantuoti ar tvirtinti Susitarimu. Ieškovas, atsakovė bei tretieji asmenys pagal šį Susitarimą realiai neįgijo jokių civilinių teisių ir pareigų, šis Susitarimas nėra įvykdytas ir sudarytas tik dėl akių, todėl yra pagrindas pripažinti jį tariamu ir negaliojančiu.

3. Ieškovas su atsakovės priešieškiniu nesutiko, nurodė, kad Susitarimo 2.2 punkte kreditoriai išreiškė sutikimą, kad susidariusį įsiskolinimą galėtų padengti ne tik pačios skolininkės, bet ir skolininkių interesais veikiantis Susitarime nurodytas trečiasis asmuo. Susitarime skolininkai patvirtino savo prievoles kreditoriams ir įsipareigojo jas įvykdyti per papildomai kreditorių nustatytą terminą ir supaprastinta mokėjimo tvarka. Nurodo, jog G. M. J. G. duomenys Susitarime buvo nurodyti tik todėl, kad skolininkės pačios nurodė, jog minėtas asmuo planuoja iki 2009 m. vasario 15 d. už atsakovę ir L. Z. sumokėti visą įsiskolinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, atsakovės priešieškinį atmetė, priteisė ieškovui S. K. iš atsakovės I. Z. 4 360 Eur skolos, 1 090,60 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5 720,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 447,08 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė trečiajam asmeniui notarei Juditai Skrodenytei iš atsakovės I. Z. 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė valstybei iš ieškovo 97,24 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

5. Teismas, vertindamas Susitarimo turinį, nurodė, jog jame nėra nuostatų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad sandorio šalys susitarė dėl atsakovės ir L. Z. skolos perkėlimo G. M. J. G.; Susitarime nėra sąlygų, apibrėžiančių skolos perkėlimą, nuorodų, jog skolininkės atleidžiamos nuo pareigos grąžinti skolą, kreditorių sutikimo ar įsipareigojimo skolos gražinimo reikalauti iš G. M. J. G.. Pažymėjo, jog Susitarime numatyta G. M. J. G. teisė, o ne pareiga sumokėti atsakovės ir jos motinos skolas, todėl atsakovės argumentus dėl skolos perkėlimo minėtam asmeniui, teismas atmetė. Pažymėjo, jog šis Susitarimas buvo vykdomas. Teismo vertinimu, minėtu Susitarimu atsakovei ir trečiajam asmeniui L. Z. buvo atidėtas skolos mokėjimo terminas (iki 2019 m. vasario 15 d.) ir buvo numatyta, jog jų skolos gali būti padengtos iš G. M. J. G. sąskaitos (nustatytas galimas skolos grąžinimo mechanizmas). Teismas nurodė, jog pagal ginčo Susitarimą atsakovei atsirado realios teisės ir pareigos. Neįrodžius Susitarimo tariamumo, teismas priešieškinį atmetė.

6. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė savo įsipareigojimą atsiskaityti su ieškovu pagal 2009 m. sausio 12 d. Susitarimą. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė, teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 4 360 Eur skolą. Teismas, pritaikęs senaties terminą, už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 16 d. iki 2014 m. vasario 16 d. priteisė 1 090,60 Eur palūkanų. Kadangi ieškovui priteistinos palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją, teismas atsakovo prašomus priteisti 797,88 Eur delspinigius įskaitė į priteistą 1 090,60 Eur palūkanų sumą, ir reikalavimą dėl 797,88 Eur delspinigių priteisimo atmetė.

7. 2020 m. sausio 3 d. nutartimi teismas ištaisė aiškią aritmetinę klaidą, padarytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyje, vietoje „5 720,60 Eur“ įrašydamas „5 450,60 Eur.“

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

8. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkes teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieškovui S. K. iš atsakovės I. Z. 4 360 Eur skolos, 1 090,60 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5 720,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 447,08 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: šią ieškinio dalį atmesti; panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas atsakovės priešieškinį atmetė ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: priešieškinį tenkinti bei pripažinti 2009 m. sausio 12 d. Susitarimą dėl skolų grąžinimo tariamu ir negaliojančiu sandoriu nuo jo sudarymo momento; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismo sprendimas prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, teismas nevertino įrodymų, atspindinčių šalių valią, sudarant 2009 m. sausio 12 d. Susitarimą; sprendimas priimtas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nepasisakė dėl Susitarimo sudarymo aplinkybių, nevertino šalių elgesio iki ir po Susitarimo sudarymo. Pažymi, kad, nepavykus parduoti atsakovės įsigytų žemės sklypų, buvo didelis nuolatinis ieškovo spaudimas atsakovei su grasinimais ir reikalavimais perleisti jam atsakovės įsigytus žemės sklypus. Tik dėl ieškovo nuolatinių grasinimų atsakovė sutiko pasirašyti susitarimą. Susitarimo tekstą paruošė ieškovas, jį atsakovė pamatė tik notaro biure ir būdama įbauginta ieškovo, streso būsenoje, pasirašė neskaičiusi. Pažymėjo, kad notarė neišaiškino sutarties sąlygų ir sudarymo pasekmių; be to, sudarant susitarimą, nedalyvavo trečiasis asmuo L. V.. Apeliantė nėra atsakinga dėl minėto Susitarimo sudarymo, nes jos sprendimas buvo priimtas ieškovo spaudimo įtakoje.

8.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Susitarime G. M. J. G. buvo nurodytas atsakovės iniciatyva. Atsakovė verslo Jungtiniuose Arabų Emyratuose niekada nevystė. Teismas nevertino 2007 m. gruodžio 8 d. Jungtinės veiklos sutarties, pagal kurią verslą Jungtiniuose Arabų Emyratuose vykdė ieškovas bei tretieji asmenys. Minėto asmens nurodymas Susitarime patvirtina, kad buvo siekiama galimai didelių nelegalių lėšų iš Arabų Emyratų gavimo pagrįstumo nuslėpimo, o tai reiškia, kad buvo sudarytas tariamas ir fiktyvus sandoris, nesukeliantis šalims jokių pareigų.

8.3. Pagal Susitarimą atsakovės esama skola perkeliama trečiajam asmeniui, kuris susitarimo nepasirašė ir nedavė savo sutikimo dėl tokio perkėlimo. Teismas neatsižvelgė, kad šis asmuo buvo nurodytas ieškovo iniciatyva ir ieškovas siekė gauti lėšas būtent iš šio asmens. Teismo išvada, jog šis asmuo turėjo teisę sumokėti atsakovės ir jos motinos skolas, prieštarauja išvadoms, kad skolą ieškovui turi grąžinti tik pati atsakovė.

8.4. Teismas nevertino aplinkybių, kad pagal Susitarimą po mėnesio turėjo būti grąžinta didelė pinigų suma, kas yra mažai tikėtina bei patvirtina tokio sandorio apsimestinumą. Visos atsakovės prievolės buvo patvirtintos dokumentais, dėl ko nebuvo būtinybės papildomai jų garantuoti ar tvirtinti sudaromu Susitarimu. Kad ieškovas nesitikėjo skolos grąžinimo Susitarimo sudarymo metu patvirtina faktas, jog dar iki Susitarimo sudarymo išieškojimą jau vykdė antstolis. Ieškovas pagal antstolio turto perėmimo aktus perėmė du atsakovės žemės sklypus.

8.5. Teismas nevertino aplinkybės, kad Susitarimo 1.4 p. ir 2.1 p. nurodytas didesnis atsakovės įsiskolinimas nei buvo Susitarimo sudarymo dieną. Šios aplinkybės, apeliantės teigimu, patvirtina, kad Susitarimas sudarytas tik dėl akių. Teismo išvada, jog Susitarimas buvo vykdomas, nepagrįsta. Antstolis išieškojimą vykdė ne Susitarimo, o vykdomojo įrašo pagrindu. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad Susitarimą vykdė L. Z. ar, kad buvo kreiptasi į teismą dėl skolos pagal šį Susitarimą išieškojimo iš L. Z..

8.6. Teismas nepagristai padarė išvadą, kad Susitarimu atsakovei buvo atidėtas skolos mokėjimo terminas iki 2019 m. vasario 15 d. Pažymi, kad skolą pagal atsakovės išduotą 2007 m. rugsėjo 18 d. vekselį jau vykdė antstolis, tad jos vykdymo atsakovei atidėti nereikėjo, o pagal 2006 m. gegužės 8 d. vekselį atsakovė prievolę buvo įvykdžiusi išduodamu 2007 m. rugsėjo 18 d. vekseliu. Šalys pagal Susitarimą realiai neįgijo jokių teisių ir pareigų, jis nebuvo vykdomas ir sudarytas tik dėl akių, todėl yra pagrindas pripažinti jį negaliojančiu.

8.7. Teismas, nepagristai priteisė ieškovui 4 360 Eur, nes atsakovė šią sumą grąžino, išduodama naują vekselį. Kad atsakovė neskolinga pagal šį vekselį, apeliantės įsitikinimu, patvirtina ir tai, jog ieškovas dėl skolos išieškojimo kreipėsi į teismą tik praėjus daugiau kaip 12 metų nuo paskolos grąžinimo termino, nurodyto vekselyje, pabaigos.

Atsiliepimas

8.8. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti. Taip pat nurodo, jog pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai, todėl ir ieškinio dalis dėl palūkanų išieškojimo atmestina.

9. Ieškovas prašo I. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pažymėjo, kad apeliantė, nurodydama, jog teismas nevertino įrodymų, kurie atspindi tikrąją šalių valią, sudarant susitarimą, nenurodo, kokie įrodymai atspindi tikrąją šalių valią, ir kokiais įrodymais teismas turėjo vadovautis. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakovės ir L. Z. skola nebuvo perkelta G. M. J. G., nors priešieškinyje atsakovė įrodinėjo, kad 2009 m. sausio 12 d. susitarimu atsakovės skola pagal jos esamus skolinius įsipareigojimus buvo perkeliama trečiajam asmeniui. Tuo pačiu atsakovė nurodė, kad trečiasias asmuo (naujasis skolininkas), šio susitarimo nepasirašė ir nedavė savo sutikimo dėl tokios skolos jam perkėlimo, esą šalys pasirašė tariamą sandorį, kuris yra niekinis. Atkreipė dėmesį, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieškovas vykdė susitarimą, t. y. pranešė antstoliui apie 2009 m. sausio 12 d. susitarimą ir paprašė nesiimti priverstinio skolos išieškojimo atsakovės atžvilgiu.

10. Trečiasis asmuo notarė Judita Skrodenytė atsiliepime prašo atsakovės (apeliantės) apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

10.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog notarė jai neišaiškino sutarties sąlygų ir sudarymo pasekmių, o sudarant Susitarimą nedalyvavo trečiasis asmuo L. V.. Susitarime aiškiai matyti, jog trečiasis asmuo L. V. dalyvavo ir pasirašė ant Susitarimo. Notarė tinkamai atliko Susitarimo patvirtinimo procedūrą. Nebuvo nustatyta, jog atsakovė (apeliantė) būtų neveiksni ar streso būsenoje, jog nesuprastų Susitarimo esmės. Be to, atsakovė nėra senyvo amžiaus, ji yra gimusi (duomenys neskelbtini). Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nekėlė klausimo dėl notarės veiksmų, tikrinant atsakovės (apeliantės) būseną.

10.2. Atsakovė daugiau nei 10 metų nuo Susitarimo pasirašymo dienos nereiškė jokių pretenzijų, todėl galima spręsti, jog jis atitiko atsakovės (apeliantės) interesus ir Susitarime esančios sąlygos jai tiko. Atkreipė dėmesį, kad praleistas 10 metų senaties terminas sandoriui ginčyti, todėl reikalavimas pripažinti Susitarimą tariamu ir negaliojančiu yra nepagrįstas.

10.3. G. M. J. G. duomenys Susitarime buvo nurodyti todėl, kad skolininkės pačios nurodė, jog minėtas asmuo planuoja iki 2009 m. vasario 15 d. už atsakovę ir L. Z. sumokėti visą įsiskolinimą. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog jos ir L. Z. skola buvo perkelta G. M. J. G.. Minėtas asmuo nėra Susitarimo šalis, jis nėra pasirašęs, įsipareigojimų pagal Susitarimą nėra prisiėmęs. Apeliantės pozicija yra nenuosekli bei klaidinanti. Pažymėjo, jog, pasirašydama Susitarimą, atsakovė neginčijo Susitarime nurodytos skolos. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog pagal 2006 m. gegužės 8 d. vekselį pasiskolintą 4 360 Eur sumą grąžino ieškovui, kai 2007 m. rugsėjo 18 d. išdavė jam naują vekselį 33 000 Lt sumai ir tokiu būdu savo įsipareigojimus pagal šį vekselį įvykdė. Susitarime atsakovė pripažino, jog yra dvi skirtingos skolos pagal skirtingus vekselius. Pasirašant Susitarimą, jokių pretenzijų dėl skolos dydžio ir jos atsiradimo pagrindo nebuvo pareikšta.

10.4. Susitarimu skolininkai patvirtino, kad bendra kreditoriams skola yra 58 218 Eur (200 852 Lt) ir įsipareigojo įsiskolinimą apmokėti iki 2009 m. vasario 15 d. Į teismą kreiptasi 2018 m. gruodžio 28 d, todėl nebuvo praleistas 10 metų senaties terminas.

10.5. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Susitarimu atsakovei ir L. Z. buvo atidėtas skolos mokėjimo terminas ir numatyta, jog jų skolos gali būti padengtos iš G. M. J. G. sąskaitos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Byloje nustatyta, kad atsakovė I. Z. 2006 m. gegužės 8 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame nurodyta, jog ji privalo iki 2006 m. gruodžio 8 d. sumokėti ieškovui S. K. 15 000 Lt (4 360 Eur) skolos sumą, o laiku nesumokėjus nurodytos sumos skolininkas moka 0,1 proc. baudą už kiekvieną uždelstą dieną. 2007 m. rugsėjo 18 d. paprastuoju vekseliu atsakovė I. Z. įsipareigojo sumokėti ieškovui 33 000 Lt (9 565,20 Eur) sumą, o laiku nesumokėjus nurodytos sumos, sutiko mokėti 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Byloje pateikta 2007 m. gruodžio 8 d. jungtinės veiklos sutartis, kuria ieškovas ir tretieji asmenys L. Z. bei L. V. susitarė Lietuvoje pirkti lino gaminius ir juos eksportuoti į Jungtinus Arabų Emyratus. Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarė Judita Skorednytė 2008 m. rugsėjo 5 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. JS-5865, kuriuo pareikalavo išieškoti iš I. Z. vekselio turėtojo S. K. naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą – 33 000 Lt, taip pat notaro atlyginimą – 167 Lt. Notarė J. Skrodenytė 2009 m. sausio 12 d. patvirtino atsakovės, ieškovo ir trečiųjų asmenų L. V. ir L. Z. Susitarimą dėl skolų grąžinimo. Šiame Susitarime atsakovė ir trečiasis asmuo L. Z. patvirtino, jog skolingos ieškovui ir trečiajam asmeniui L. V. 58 218 Eur sumą (iš jų I. Z. skolinga pagal 2006 m. gegužės 8 d. vekselį – 4 360 Eur ir pagal 2008 m. rugsėjo 5 d. vykdomąjį įrašą – 9 674,80 Eur), kurią įsipareigojo apmokėti ne vėliau kaip iki 2009 m. vasario 15 d. Taip pat Susitarimu kreditoriai besąlygiškai sutiko, kad visa įsiskolinimų suma (58 2018 Eur) būtų pervesta pono G. M. J. G., gyvenančio Jungtiniuose Arabų Emiratuose, iš jo sąskaitos, esančios Jungtiniuose Arabų Emiratuose, kaip įsiskolinimų kreditoriams padengimas.

13. Atsakovei nesumokėjus įsiskolinimo pagal 2006 m. gegužės 8 d. vekselį, ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos, palūkanų ir netesybų priteisimo. Atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama pripažinti 2009 m. sausio 12 d. Susitarimą dėl skolų grąžinimo tariamu ir negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Atsakovė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos priešieškinis bei su dalimi, kuria patenkintas ieškovo ieškinys, pateikė apeliacinį skundą. Apeliantė teigia, kad sprendimas priimtas, pažeidžiant CPK ir įrodymų vertinimo taisykles.

14. Teisėjų kolegija pažymi, pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Šie reikalavimai susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis).

15. Įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

16. Kaip minėta, atsakovė priešieškiniu siekė įrodyti, kad Susitarimas yra tariamas sandoris, sudarytas tik dėl akių. Apeliantė nurodo, kad teismas nepasisakė dėl Susitarimo sudarymo aplinkybių, nevertino šalių elgesio iki ir po Susitarimo sudarymo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems atsakovės argumentams.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.86 straipsnio 1 dalis nustato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). <...> Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad byloje dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 44 punktas, 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-219/2020). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad simuliacija, t. y. apsimestiniais ar tariamais sandoriais, dažniausiai siekiama apeiti įstatymą arba trečiųjų asmenų, konkrečiai kreditorių, teises. Simuliacija yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015).

18. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ginčijamu Susitarimu atsakovei ir trečiajam asmeniui L. Z. buvo atidėtas skolos mokėjimo terminas ir numatyta, jog jų skolos gali būti padengtos iš G. M. J. G. sąskaitos (nustatytas galimas skolos grąžinimo mechanizmas), t. y. atsakovei atsirado realios teisės ir pareigos.

19. Atsakovė, nesutikdama su šia teismo išvada, apeliaciniame skunde akcentuoja Susitarimo pasirašymo metu ieškovo darytą spaudimą dėl žemės sklypų pardavimo bei grasinimus, pažymi, kad tam tikros aplinkybės rodo sandorio apsimestinumą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareikštas reikalavimas susitarimą pripažinti negaliojančiu tik vienu pagrindu, t. y. dėl to, kad jis yra tariamas - sudarytas nesiekiant sukurti teisines pasekmes. Kita vertus, apeliantė neatskleidė kaip susitarimo nepasirašymas galėjo įtakoti (pabloginti) jos padėtį (kuo grasino ieškovas).

20. Taip pat apeliantė nurodo, kad jai notarė neišaiškino sutarties sąlygų ir jos sudarymo pasekmių, tačiau nesukonkretino, kokios susitarimo sąlygos ir pasekmės yra neaiškios. Susitarime išvardinti tiek šalių sudaryti sandoriai, tiek atsakovės įsiskolinimo dydis pagal kiekvieną iš jų. Duomenų, kad atsakovė neturėjo galimybės gauti susitarimo (dokumento), o nesutikdama su jame išdėstytu turiniu – jo ginčyti, ir pan., apeliantė nenurodė. Atsakovės paminėtos aplinkybės apie L. V. nedalyvavimą Susitarimo pasirašymo metu, visų pirma, tiesiogiai nesusijusios su nagrinėjamo ginčo šalimis; antra, susitarimą minėtas asmuo pasirašė, ir pats L. V., kuris įtrauktas byloje trečiuoju asmeniu, tokiu pagrindu Susitarimo neginčija. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė šių aplinkybių nebuvo nurodžiusi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl jomis negali grįsti apeliacinio skundo.

21. Priešingai, nei teigia apeliantė, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad susitarimą ieškovas vykdė, t. y. po jo pasirašymo (2009 m. sausio 14 d.) pateikė antstoliui prašymą sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0040/08/03071 iki atskiro pareikalavimo.

22. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai, susiję su kreditorių sutikimu dėl įsiskolinimo pervedimo iš G. M. J. G. sąskaitos, yra prieštaringi ir nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo Susitarimo nuostatas, taip pat teisės normas, reglamentuojančias skolos perkėlimą (6.116 straipsnis) ir trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę (CK 6.50 straipsnis). Apeliantė, neatsižvelgdama į teismo sprendimo motyvus, t. y. tai, kad susitarime nėra sąlygų, apibrėžiančių skolos perkėlimą, nėra nuorodų, jog skolininkės atleidžiamos nuo pareigos grąžinti skolą, nėra kreditorių sutikimo ar įsipareigojimo skolos gražinimo reikalauti iš G. M. J. G., deklaratyviai nurodo, kad pagal susitarimą atsakovės esama skola perkeliama trečiajam asmeniui, kuris susitarimo nepasirašė ir nedavė sutikimo dėl tokio perkėlimo. Kitaip tariant, susitarime nesant nuostatų apie skolos perkėlimą G. M. J. G., atsakovė įrodinėja, kad buvo susitarta dėl skolos perkėlimo, tačiau tai neatitinka teisinio reglamentavimo (kad minėtas asmuo nepasirašė susitarimo ir nedavė sutikimo dėl skolos perkėlimo). Toks aiškinimas neatitinka elementarių logikos dėsnių, sutarčių aiškinimo taisyklių, todėl minėti argumentai atmestini, kaip visiškai nepagrįsti.

23. Pagal CK 6.116 straipsnio, reglamentuojančio skolos perkėlimą pagal skolininko ir skolos perėmėjo sutartį, 1 dalį, perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka, jeigu kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose finansų įstaigų ir finansų įstaigų sistemos stabilumą ir patikimumą, nenustatyta kitaip. Sutikimas pareiškiamas tik po to, kai skolininkas ir skolos perėmėjas praneša kreditoriui apie numatomą skolos perkėlimą. Kol toks sutikimas negautas, šalys gali pakeisti ar nutraukti sutartį. Kai gautas kreditoriaus sutikimas, pradinio ir naujojo skolininko sutartis nebegali būti keičiama.

24. Nagrinėjamu atveju, jokios aplinkybės apie skolininkų bei skolos perėmėjo sutartį jame nenurodytos, susitarime nėra jokių nuostatų, iš kurių būtų galima spręsti, kad kreditoriai įgijo teisę reikalauti skolos iš G. M. J. G., o ne iš skolininkių. Apeliantė klaidingai tvirtina, kad išvada, jog G. M. J. G. turėjo teisę sumokėti atsakovės ir jos motinos skolas, prieštarauja išvadoms, kad skolą ieškovui turi grąžinti atsakovė. Susitarimu nebuvo panaikinta atsakovės iš vekselio kylanti pareiga grąžinti skolą, tik aptartas galimas jos grąžinimo būdas. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamo sprendimo išvadai, kad pagal Susitarimą G. M. J. G. turėjo teisę sumokėti jų skolą kreditoriams (CK 6.50 straipsnio 1 dalis).

25. Teiginiai, kad sandorio sudarymą tik dėl akių patvirtina susitarimu nustatytas trumpas skolos grąžinimo terminas; tai kad atsakovės prievolių nebuvo būtinybės papildomai garantuoti ar tvirtinti sudaromu Susitarimu, kad ieškovas nesitikėjo skolos grąžinimo, nes dar iki Susitarimo sudarymo išieškojimą vykdė antstolis, kad Susitarimo 1.4 p. ir 2.1 p. nurodytas didesnis atsakovės įsiskolinimas nei buvo Susitarimo sudarymo dieną, ir kt., yra deklaratyvūs, subjektyvaus pobūdžio vertinimai, ir nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamo sprendimo išvadas neteisėtomis ar nepagrįstomis.

26. Apeliantė, nesutikdama su teismo išvada, kad sandoris sukėlė šalims teises ir pareigas, iš esmės nepagrindė koks galėjo būti sandorio simuliacijos tikslas. Teiginiai, kad Susitarime nurodant G. M. J. G., buvo galimai siekiama didelių nelegalių lėšų iš Arabų Emyratų gavimo pagrįstumo nuslėpimo, yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais ar bent detaliais argumentais. Atsakovė neginčija, kad Susitarimo pasirašymo metu buvo vykdomas priverstinis išieškojimas vykdomojo įrašo pagrindu, todėl Susitarimu atsakovei suteiktas papildomas terminas padengti visus turimus įsiskolinimus kitu būdu, nesudaro pagrindo abejoti ginčo šalių valia. Atkreiptinas dėmesys, kad Susitarimą pasirašė ne tik ieškovas su atsakove, tačiau kitos sandorio šalys, kurios Susitarimo bei jame numatytų įsipareigojimų neginčija. Taigi, apeliantės argumentai nesudaro pagrindo pripažinti sandorį tariamu ir dėl to negaliojančiu, todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės priešieškinis, paliekama nepakeista.

27. Pažymėtina, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė neįrodė fakto, kad skola pagal 2006 m. vekselį grąžinta pagal 2007 metais išrašytą vekselį. Atsakovė nenurodė, kokie įrodymai patvirtina jos paminėtą aplinkybę, kad iš atsakovo 2007 metais ji gavo tik 15 000 Eur sumą. Vien tai, kad ieškovas ilgą laiką nesikreipė į teismą dėl skolos išieškojimo, negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti skolos grąžinimo faktą.

29. Susitarime aiškiai apibrėžus, kad įsiskolinimą (įskaitant skolą pagal 2006 m. vekselį) skolininkai įsipareigoja apmokėti ne vėliau kaip iki 2009 m. vasario 15 d., CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas baigiasi 2019 m. vasario 15 d. Kadangi ieškovas ieškinį pateikė 2018 m. gruodžio 28 d., apeliantės argumentai dėl senaties termino praleidimo taip pat atmestini, kaip nepagrįsti.

30. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

31. Trečiasis asmuo notarė Judita Skrodenytė pateikė prašymą priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pridėjo šias išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2020 m. vasario 28 d. advokatų profesinės bendrijos „Intra lex“ (L. B.) išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ALB 000317 bei 484 Eur 2020 m. kovo 24 d. mokėjimo nurodymą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės I. Z. apeliacinis skundas atmetamas, iš jos trečiajam asmeniui notarei J. Skrodenytei priteistina 484 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

32. Teisėjų kolegija vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės I. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarei Juditai Skrodenytei 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Rūta BurdulienėJadvyga MardosevičNeringa Švedienė