- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-25
- Bylos Nr.
- e2S-1541-324/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10488-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- N. V.
- Ieškovas
- J. V.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui N. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiantis per filialą Lietuvoje, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. V. (toliau – ir ieškovė) teismo prašo: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo N. V. (toliau – ir atsakovas) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. 1487, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise palikti turtą: automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1 televizorių, 600 Eur vertės; kompiuterį, 100 Eur vertės; šaldytuvą, 500 Eur vertės; skalbimo mašiną, 300 Eur vertės; viryklę su orkaite, 600 Eur vertės; 3) po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise palikti turtą: 1 televizorių, 600 Eur vertės, mikrobangų krosnelę, 100 Eur vertės, virtuvinį kombainą, 150 Eur vertės, drėgmės rinktuvą, 150 Eur vertės, lygintuvą, 70 Eur vertės; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo 2 865 Eur piniginę kompensaciją už jam atitekusią didesnę turto dalį po santuokos nutraukimo; 5) pripažinti patalpą/butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovės ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe, nustatant, kad kiekvienai iš šalių priklauso po ½ dalį nuosavybės teisių į šį butą; 6) atidalyti ieškovei priklausančią ½ dalį patalpos/buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, šią dalį priteisiant atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteisiant 14 850 Eur piniginę kompensaciją už jam atitekusią ieškovės ½ buto dalį; 7) nepilnamečių vaikų H. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir H. V., (duomenys neskelbtini), (toliau – ir nepilnamečiai vaikai) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 8) priteisti iš atsakovo 270 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui H. V., gimusiam (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametis vaikas, sūnus), periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, paskirti ieškovę sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 9) priteisti iš atsakovo 270 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam nepilnamečiui vaikui periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, paskirti ieškovę nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 10) priteisti iš atsakovo 660 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam nepilnamečiui vaikui; 11) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę; 12) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas 2022 m. rugpjūčio 16 d. prašymu teismo prašė: 1) iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką: vaikų tėvai su vaikais bendrauja kas antrą mėnesio savaitę: vaikų mama (antrą ir ketvirtą) savaitę, vaikų tėvas (pirmą ir trečią) savaitę nuo sekmadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val. (7 dienas nepertraukiamai), vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą; vaikų tėvai su vaikais praleidžia pusę vaikų pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogų, ne vėliau kaip prieš dvi savaites informuojant vienam kitą apie ketinimą pasiimti vaikus, jiems lankant mokyklą; vaikų tėvai praleidžia su vaikais pusė jų vasaros atostogų (tėvas ir mama praleidžia su vaikai ne mažiau kaip 40 dienų, apie atostogų laiką informuojant viena kitą ne vėliau kaip dvi savaitės iki suplanuotų atostogų bet kuria susiekimo priemone); vaikų motina su vaikais praleidžia lyginiais metais Šv. Kūčių ir Kalėdų švenčių pirmą dieną ir Naujuosius metus, antrą Šv. Kalėdų dieną praleidžia tėvas; nelyginiais metais Šv. Kūčių ir Kalėdų švenčių pirmą dieną ir Naujuosius metus su vaikais praleidžia tėvas, antrą Šv. Kalėdų dieną praleidžia vaikų mama; neporiniais metais su vaikais Šv. Velykų antrą dieną praleidžia vaikų mama, pirmą tėvas; poriniais metais Šv. Velykų pirmą dieną su vaikais praleidžia vaikų mama, antrą vaikų tėvas; vaikų tėvai su vaikais praleidžia kiekvieną savo gimtadienį, Motinos ir Tėvo dienos savaitgalį, kas antrą vaikų gimtadienį (poriniais metais – mama, neporiniais tėvas); visais nurodytais atvejais, vaikų tėvai privalo ne vėliau kaip prieš vieną savaitę informuoti vienas apie pasikeitimus pasiimant su vaikus bet kuria susisiekimo priemone; vaikų tėvai įsipareigoja netrukdyti vaikams bendrauti su kitu iš tėvų bet kuria susiekimo priemone; 2) atsižvelgiant į tėvų ir vaikų siūlomą nustatyti bendravimo tvarką, t. y., kad vaikai su kiekvienu iš tėvų praleis pusę viso laiko, kiekvienas iš tėvų bendravimo su vaiku metu užtikrins tam tikrus vaikų poreikius, priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 50 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis iki kiekvieno mėnesio 20 d., šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Brangesnius ar daugiau finansinių išteklių reikalaujančius pirkinius (odontologo paslaugos, vaikų ekskursijos, būreliai, ugdymo priemonės mokslų metų pradžiai ir kt.), jei jos viršija 100,00 Eur vienam vaikui, vaikų tėvai apmoka lygiomis dalimis.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi yra patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepilnamečių šalių vaikų laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas 200 Eur laikinas išlaikymas. 2022 m. rugpjūčio 17 d. byloje gautas atsakovo atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuriuo atsakovas prašo panaikinti minėtą nutartį ir ieškovės prašymą atmesti. Atskirasis skundas 2022 m. rugpjūčio 17 d. teisėjos rezoliucija priimtas.
5. Teismas konstatavo, jog byloje jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurias atsakovas yra apskundęs ir jų teisėtumo klausimas dar bus sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme. Iš atsakovo pateiktų argumentų matyti, jog ieškovė leidžia jam bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Išvadą teikiančios institucijos teigimu, tarp atsakovo ir jo vaikų nusistovėjusi bendravimo tvarka, kai atsakovas su vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, tik, anot atsakovo, toks jo ir nepilnamečių vaikų bendravimas yra nepakankamas. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek tėvo, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Teismas sprendė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje atsakovo suformuluota bendravimo tvarka negali būti nustatoma nesant pateiktų psichologo rekomendacijų, ieškovės pozicijos. Be to, jau pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių klausimas dar bus sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme, todėl, nesulaukus apeliacinės instancijos pozicijos, nėra tikslinga nustatyti naujas laikinąsias apsaugos priemones.
3. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovė nuo 2022 m. kovo mėn. aktyviais veiksmais trukdo atsakovui bendrauti su vaikais, jais manipuliuoja ir nepaiso jų interesų, siekia atitolinti vaikus nuo atsakovo, laikyti jį „savaitgaliniu tėčiu“. Su atsakovo pasiūlymais ieškovė nesutinka. Atsakovo namuose yra vaikų įprasta gyvenamoji vieta, kur jie gimė, augo, kur atvyksta paviešėti, todėl vaikų emocinė būsena nebus pažeista, tik apsaugota.
6.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinių ir materialinių teisės normų taikymą, procesinį sprendimą priėmė neištyrus atsakovo argumentų, nebuvo atsižvelgta į Vaiko teisių apsaugos institucijos nuomonę, išskirtinai remiantis ieškovės nesutikimu. Atsakovas negauna laiko pasimatyti su vaikais visais savaitgaliais, todėl teismo argumentas, jog ieškovė leidžia jam bendrauti su nepilnamečiais vaikais, yra pagrįstas tik prielaidomis. Neaiškūs teismo motyvai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nes dėl gyvenamosios vietos atsakovas nutartį yra apskundęs, o šiuo prašymu neprašė nustatyti gyvenamosios vietos su juo. Teismas neatsižvelgė į vaikų interesus, nepagrįstai sprendė, kad vaikams geriau su mama, nes jie gyveno su mama. Byloje nėra duomenų, kad vaikų tėvas negyveno su vaikais, kad tėvas netinkamai rūpinosi vaikais ar nedalyvavo jų gyvenime. Tokių duomenų nepateikė nei Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nei pati ieškovė, kuri nesutinka su atsakovo prašymu tik dėl to, kad siekia gauti pinigų, siekia manipuliuoti vaikais, kurie su ja jaučiasi nesaugūs.
6.3. Nenustačius tokios bendravimo tvarkos, kokios prašo atsakovas, teismas turėjo nustatyti kitokią bendravimo tvarką, bet ne atmesti atsakovo prašymą.
6.4. Teismo netaikytos atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės suteiks ieškovei didesnes galimybes manipuliuoti vaikais. Vaikų bendravimas su abiem tėvais lygiomis dalimis geriausiai atitiktų vaikų interesus. Tikslinga suteikti atsakovui teisę bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais, kad būtų išsaugotas tėvo ir vaikų fizinis ir emocinis ryšys, užkirstas kelias tokio ryšio nutrūkimui ar susilpnėjimui, tėvas galėtų įgyvendinti ne tik savo teises, bet ir pareigas vaikų atžvilgiu. Siekiant užtikrinti vaikų normalią emocinę būseną ir siekiant juos apsaugoti nuo neigiamų santuokos nutraukimo proceso pasekmių, tikslinga vaikų bendravimo tvarką nustatyti kuo maksimalesnę, juolab kad abu tėvai ir vaikai gyvena nedideliu atstumu nutolusioje vietoje, atsakovas turi teisę vairuoti transporto priemonę ir gali vaikus nuvežti į ugdymo įstaigą, su jais praleisti laisvalaikį, atitinkantį jų poreikius.
7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė atsakovo prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog su nepilnamečiais vaikais 2022 m. birželio mėn. ji išsikėlė iš šeimos namų gyventi atskirai, ginčo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais tarp ieškovės ir atsakovo nėra, todėl reikalavimo nustatyti bendravimo tvarką nereiškia. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi nustatė nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis 200 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, paskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarties dalį dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo panaikino ir šį klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
12. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, laikosi nuoseklios pozicijos, kad: 1) visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas); 2) jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčą tarp tėvų sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007); 3) atskirai gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku yra asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis) dalis. Todėl valstybės institucijos, be kita ko, teismas, privalo ne tik pačios savo veiksmais (sprendimais) neriboti tokio bendravimo, nesant tam pakankamo pagrindo, bet ir užtikrinti, kad bendravimo teisė būtų ginama nuo galimų pažeidimų iš kitų asmenų pusės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016, 87 punktas); 4) tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas); 5) tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014); 6) teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas); 7) vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai – tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
13. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai ir vaikai dėl tarpusavio ryšio bei bendravimo, yra fundamentalus šeimos gyvenimo elementas, todėl visos valstybių vidaus priemonės, kaip nors kliudančios šiam pasitenkinimo jausmui, laikomos kišimusi į teisę, ginamą Konvencijos 8 straipsnyje. Todėl tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti privalo būti išsaugota. Kartu būtina pažymėti, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku nėra laikoma absoliučia. Tačiau bet koks valstybės sprendimas, kuriuo ši teisė paneigiama ar ribojama, laikytinas Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui apribojimu, todėl jis privalo išplaukti iš įstatymo, juo turi būti siekiama vieno ar kelių Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėtų tikslų ir jis turi būtinas demokratinėje visuomenėje. Kadangi nustatant minėtus apribojimus valstybėms suteikiamos veiklos laisvės ribos yra siauresnės nei kitose panašaus pobūdžio bylose, nacionaliniams teismams kiekvienu atveju būtina itin kruopščiai pasverti visas aplinkybes, siekiant nustatyti teisingą konkuruojančių interesų balansą. Šiuo atveju proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu (žr. EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).
14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė leidžia atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitgalį, tik toks bendravimas yra nepakankamas. Atsakovo prašymą dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo atmetė konstatavęs, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje atsakovo suformuluota bendravimo tvarka negali būti nustatoma nesant pateiktų psichologo rekomendacijų ir ieškovės pozicijos.
15. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka.
16. CK 3.65 straipsnyje yra specialiosios normos, įtvirtinančios specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš jame numatytų priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, nustatant laikiną bendravimo tvarką, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
17. Nors ieškovė ieškiniu ir neprašė nustatyti atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos teigdama, kad dėl to tarp šalių nėra ginčo, atsakovas pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, jog, teismui nutartimi nustačius vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove, ji tuo manipuliuoja tvirtindama, kad bendravimas su vaikais priklauso nuo jos valios. Panašius argumentus atsakovas nurodė ir atskirajame skunde dėl apeliacine tvarka tikrinamos nutarties. Tai rodo, kad šalys dėl skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su vaikais tvarkos nesutaria, todėl pirmosios instancijos teismas, vykdydamas CPK 376 straipsnyje įtvirtintą aktyvaus veikimo pareigą šeimos bylose, turėjo spręsti dėl vaikų interesus užtikrinančios laikinos bendravimo tvarkos, o ne atsisakyti ją taikyti formaliai motyvuojant psichologo rekomendacijų ir ieškovės pozicijos nebuvimu. Pažymėtina, jog psichologų rekomendacijų nebuvimas įprastai nėra kliūtis spręsti dėl ginčo laikinosios apsaugos priemonės taikymo, nebent byloje būtų susiklosčiusi išskirtinė šių specialistų vertinimo reikalaujanti situacija (nagrinėjamoje byloje šiuo metu tokių duomenų nėra), o ieškovės poziciją dėl laikinos bendravimo tvarkos nesunku išsiaiškinti naudojantis CPK įtvirtintomis teisinėmis priemonėmis.
Dėl procesinės bylos baigties
18. Konstatavęs, kad šioje bylos proceso stadijoje taikyti laikinosios apsaugos negalima, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo priimamos nutarties 12, 13 punkte išvardintomis įstatyminėmis nuostatomis ir jų taikymo principais, todėl panaikintina pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismui ginčo klausimą išsprendus iš esmės būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją, todėl klausimas dėl laikinos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
19. Iš naujo nagrinėjant atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi imtis veiksmų šioje nutartyje nurodytoms aplinkybėms nustatyti, atsižvelgęs į byloje surinktus duomenis įvertinti poreikį šį prašymą nagrinėti žodinio proceso, taip suteikiant galimybę šalims pateikti paaiškinimus dėl prašyme nurodytų aplinkybių ir užtikrinant teismo teisę, kilus būtinybei, apklausti šalis dėl prašymui išspręsti reikšmingų aplinkybių.
20. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl nurodytų procesinių priežasčių, kiti apelianto argumentai neturi įtakos apeliacine tvarka patikrintos nutarties pagrįstumo vertinimui, todėl dėl jų nepasisakytina.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti ir atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.