Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, aukštojo išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą jo neteisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus, o būtent – jis 2023 m. vasario 26 d., apie 12.35 val. Vilniuje, ties Ukmergės g. 373, būdamas prie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7- ojo skyriaus (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK RV 7- asis skyrius) tarnybinio automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tiesiogiai, žodine forma, siūlydamas susitarti ir konkliudentiniais veiksmais, pro atidarytą priekinių vairuotojo durelių langą į saloną susuko ir įdėjo 50 Eur nominalo kupiūrą Nr. RC 4072115137, taip davė 50 Eur dydžio kyšį savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams - Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) vyriausiajai patrulei G. P. ir vyresniajai specialistei G. L. S. (G. L. S.), siekdamas neteisėtos šių valstybės tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus, t.y. kad jis nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2023 m. vasario 26 d., apie 12.20 val. Vilniuje, ties Ukmergės g. 373 namu, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų 20 punktą, nes vairuodamas transporto priemonę „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis.

Tokiais savo veiksmais V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas V. L. pripažino padaręs nurodytą nusikalstamą veiką, parodė, kad jis vairuodamas transporto priemonę, kalbėjo mobiliuoju telefonu. Jį sustabdė policijos pareigūnai. Neapsvarstęs galimos atsakomybės, jis padavė 50 Eur kyšį. Kyšį davė su tikslu, kad negautų baudos dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Jis buvo pareigūno įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės. Gailisi dėl savo poelgio. Vertina jį blogai, ateityje laikysis įstatymų reikalavimų. Su žmona J. L. gyvena jau 20 metų, santuokoje 13 metų, augina du vaikus, veda bendrą ūkį. Žmona jam pavyzdys, daro įtaką jo gyvenime, jie priima bendrus sprendimus. Ji padės jam išvengti neigiamų dalykų. Žmona apie įvykį sužinojo iš karto po įvykio. Jos reakcija buvo neigiama. Jo pajamos panašios kaip žmonos, kreditorinių įsipareigojimų neturi (b. l. 87-89).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta J. L. parodė, kad V. L. yra jos vyras. Jie yra kartu nuo mokyklos laikų. Santuokoje gyvena beveik 13 metų. Turi bendrą ūkį, augina du vaikus mažamečius, yra normali, tvarkinga šeima. Ji dirba ir augina vaikus. Ji nėra teista, buvo bausta administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę be privalomos techninės apžiūros, gal už parkavimą, kurį pamiršo apmokėti, baudos yra sumokėtos. Apie įvykį sužinojo iš karto po jo, vyras pats apie jį papasakojo. Vyras prisipažino, kad pasielgė kvailai. Jai buvo šokas. Vertina jo poelgį blogai. Jis pažadėjo taip nebedaryti, ji juo tiki, kad taip nebepasielgs. Vyras žino jos požiūrį, kad ji linkusi pakreipti, paspausti jo elgesį tam tikra linkme, mano, kad vyras tikrai į jos pastabas atsižvelgs. Ji turėtų galimybę mokėti užstatą. Jos pajamos apie 1200 eurų, turi automobilio lizingą, moka 120 Eur, būsto paskolos neturi (b. l. 87-89).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, būtina nustatyti ne tik objektyvią papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį. Sprendžiant įtariamo ar kaltinamo asmens kaltumo klausimą, tokiais atvejais reikia įvertinti ne tik tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536-942/2015, Nr. 2K-439-788/2016, Nr. 2K-140-788/2017).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamasis V. L. jam kaltinime inkriminuotu laiku ir vietoje policijos pareigūnėms - Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiajai patrulei G. P. ir vyresniajai specialistei G. L. S., davė 1 MGL (50 Eur) dydžio kyšį.

Be visų pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad baudžiamojoje byloje neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis V. L. 2023 m. vasario 26 d., apie 12.35 val. policijos pareigūnėms davė būtent 50 Eur vertės kyšį – tai reiškia kyšį, kurio dydis yra lygus 1 MGL vertei. Už tokio kyšio davimą baudžiamoji atsakomybė yra numatyta BK 227 straipsnio 2 dalyje. Tuo tarpu, ikiteisminio tyrimo metu tokie kaltinamojo veiksmai buvo nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, kuri numato baudžiamąją atsakomybę už mažesnės nei 1 MGL dydžio vertės kyšio davimą (t.y., nuo 49,99 Eur ir mažesnės vertės). Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas keistinas, pripažįstant, kad kaltinamasis V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Apibendrinus pirmiau aptartą, konstatuotina, kad kaltinamasis V. L. 2023 m. vasario 26 d., apie 12.35 val. Vilniuje, ties Ukmergės g. 373, būdamas prie Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) skyrius tarnybinio automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tiesiogiai, žodine forma, siūlydamas susitarti ir konkliudentiniais veiksmais, pro atidarytą priekinių vairuotojo durelių langą į saloną susuko ir įdėjo 50 Eur nominalo kupiūrą Nr. RC 4072115137, taip davė 50 Eur dydžio kyšį savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams - Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiajai patrulei G. P. ir vyresniajai specialistei G. L. S., siekdamas neteisėtos šių valstybės tarnautojų veiklos vykdant įgaliojimus, t.y. kad jis nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2023 m. vasario 26 d., apie 12.20 val. Vilniuje, ties Ukmergės g. 373 namu, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų 20 punktą, nes vairuodamas transporto priemonę „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K- 274- 693/2018, Nr. 2K-122-699/2018, Nr. 2K-145-895/2018).

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis V. L. ir jo sutuoktinė J. L. pateikė prašymus dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą J. L. atsakomybėn (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras neprieštaravo dėl kaltinamojo V. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sutuoktinės J. L. atsakomybėn, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir nustatant 1 500 Eur užstatą.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, susijusių su BK 40 straipsnyje numatyto laidavimo instituto taikymu, visumą, taip pat šiam klausimui spręsti reikšmingas faktines, baudžiamojo proceso metu nustatytas aplinkybes, nenustatė aplinkybių, dėl kurių kaltinamajam V. L. nebūtų pagrindo taikyti laidavimo institutą ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindais.

Remiantis anksčiau teismo aptartais ir įvertintais įrodymais, nustatyta, kad kaltinamasis V. L. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalis). Šį nusikaltimą V. L. padarė pirmą kartą – anksčiau pastarasis nėra teistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės ir ją pripažino - pastarasis neneigė, kad policijos pareigūnėms davė kyšį už tai, kad jos nefiksuotų jo padarymo Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir nesurašytų administracinio nusižengimo protokolo. Dėl nusikalstamos veikos gailisi.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartus kaltinamojo parodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, teismo konstatuotas kaltinamojo V. L. nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jo prisipažinimas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikytinas V. L. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Baudžiamojoje byloje duomenų apie tai, kad kaltinamojo veiksmais būtų padaryta žala kitiems asmenims priklausančiam turtui, nėra. Kaltinamasis šiuo metu dirba, anksčiau Lietuvos Respublikoje administracine tvarka baustas tik už KET pažeidimus, kartą už teisėtai turimo ginklo laikymo tvarkos pažeidimą, baudos apmokėtos, byloje duomenų apie pastarojo psichiatrinį ar priklausomybių ligų gydymą nėra, alkoholiu nepiktnaudžiauja (b. l. 57-68). Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat negauta duomenų, kad kaltinamasis po jam inkriminuoto nusikaltimo būtų padaręs naują nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Anksčiau aptartų ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytų faktinių aplinkybių aspektu teismas taip pat atkreipia dėmesį į laidavimo instituto atžvilgiu formuojamą teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022).

Teismas, visų anksčiau aptartų aplinkybių, nurodytos teismų praktikos bei laidavimo instituto esmės bei paskirties kontekste, daro pagrįstą išvadą, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei, nusikalstamas elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, ji nėra dėsningo elgesio pasekmė, todėl spręstina, kad ateityje V. L. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis V. L. nurodė, kad jį su sutuoktine sieja itin artimi, grįsti pasitikėjimu santykiai. Jie vienas kitą palaiko, priima bendrus sprendimus. Kaltinamajam jo sutuoktinė J. L. yra autoritetas. Šį jo poelgį sutuoktinė įvertino neigiamai. Teisiamojo posėdžio metu apklausta J. L. taip pat patvirtino, kad ją su sutuoktiniu sieja itin artimi santykiai. Jie kartu santuokoje nugyveno 20 metų. Sužinojus apie įvykį, jos reakcija buvo neigiama. Ji nepritarė bet kokios rūšies korupcijos apraiškoms, jas vertina itin neigiamai, todėl toks sutuoktinio elgesys jai nepriimtinas. Po minėto įvykio jie su V. L. šia tema bendravo, ir J. L. teigimu kaltinamasis padarė atitinkamas išvadas ir daugiau nusikalstamų veikų, įskaitant ir korupcines nusikalstamas veikas, nedarys. J. L. yra neteista, nors ir bausta administracine tvarka, tačiau už smulkius administracinius nusižengimus, paskirtos baudos yra apmokėtos. Šiuo metu pastaroji dirba UAB FMĮ „(duomenys neskelbtini)“, darbdavio charakterizuojama teigiamai, pasižyminti pareigingumu, lankstumu, tikslo siekimu. Aplinkybių, dėl kurių būtų nustatytas pagrindas abejoti šiais kaltinamojo ir jo sutuoktinės bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytais teiginiais, nenustatyta.

Visų anksčiau aptartų, V. L. ir jo santykius su kaltinamuoju charakterizuojančių, aplinkybių kontekste teismas pripažįsta, kad J. L. yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduotoja, galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį J. L. atsakomybei. Be to, teismas, įvertinęs pastarosios asmenybę, taip pat šio baudžiamojo proceso įtaką kaltinamajam bei jo jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, sprendžia, kad kaltinamajam V. L. laidavimas nustatytinas be užstato.

Teismas, nustatydamas laidavimo terminą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, V. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojos asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).

Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, Nr. 2K- 104- 1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kyšis, atitinkantis BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatytus požymius, konfiskuojamas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-511/2019, 2K-162-303/2017).

Šioje baudžiamojoje byloje V. L. atžvilgiu nėra priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jis nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė. Pastarasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje numatytais pagrindais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas paliekamas teismo nuožiūrai (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Pabrėžtina, kad kova su korupcinėmis nusikalstamomis veikomis, įskaitant ir papirkimu, yra vienas iš valstybės teisinės politikos, tame tarpe ir baudžiamosios politikos prioritetų ir teisėsaugos institucijos yra visokeriopai įpareigojamos stiprinti kovą su šiuo reiškiniu. Teismų sprendimai, remiantis kuriais kyšio dalykas yra grąžinamas jo davėjui, gali ne tik neatgrasyti nuo minėtų nusikalstamų veikų darymo, bet ir paskatinti juos atlikti, kas gali iš esmės neigiamai įtakoti valstybės pastangas stiprinti korupcinių nusikalstamų veikų kontrolę. Todėl tikslinga kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo dalyko atžvilgiu taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis V. L. policijos pareigūnėms G. L. S. ir G. P. 2023 m. vasario 26 d. padavė 50 Eur kupiūrą Nr. RC4072115137, 2023 m. kovo 14 d. nutarimu (2023 m. kovo 20 d. kvitas A Ser. AAC Nr. 006062) saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje, kuri BK 72 straipsnio 2 dalies kontekste laikytina kyšiu bei BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku, todėl konfiskuotina.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Kardomosios priemonės nepaskirtos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje nepaskirtas. Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – 2 kompaktiniai diskai, su vaizdo įrašais (voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio), – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304‒305 straipsniais, 307‒308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 bei 3 dalimis, paskirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant 50 Eur (penkiasdešimties eurų) kupiūrą Nr. RC4072115137, 2023 m. kovo 14 d. nutarimo dėl pinigų perdavimo saugoti pagrindu (2023 m. kovo 20 d. kvitas A Ser. AAC Nr. 006062) saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esančius du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

- jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. L., kad ji, būdamas laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdama į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.