- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-11
- Bylos Nr.
- 2-1518-407/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00850-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Egidija Tamošiūnienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- AB DNB lizingas
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno popierius“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarties, kuria patvirtintas akcinės bendrovės ,,DNB lizingas“ finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno popierius“ bankroto byloje Nr. B2-527-555/2015, atmesta dalis nurodyto atsakovo priešieškinio reikalavimų bei nutraukta byla dėl dalies atsakovo priešieškinio reikalavimų, atsakovui nuo jų atsisakius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2013-01-14 nutartimi iškėlė UAB „Kauno popierius“ bankroto bylą, ši teismo nutartis įsiteisėjo 2013-03-14, Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. 2-1065/2013 palikus nepakeistą Kauno apygardos teismo 2013-01-14 nutartį.
Šalies argumentai
BUAB „Kauno popierius“ administratorius 2013-06-10 pateikė teismui prašymą dėl BUAB „Kauno popierius“ kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, kartu pareikšdamas prieštaravimus dėl dalies finansinių reikalavimų tvirtinimo, įskaitant ir AB „DNB lizingas“ 1 288 262,96 Lt (373 106,74 Eur) dydžio finansinį reikalavimą, prašė nagrinėti jį ginčo teisena, išskiriant į atskirą bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2013-06-28 nutartimi patvirtino BUAB „Kauno popierius“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, klausimą dėl AB „DNB lizingas“ 1 288 262,96 Lt (373 106,74 Eur) finansinio reikalavimo tvirtinimo išskyrė į atskirą bylą.
Šalies argumentai
Atsakovas BUAB „Kauno popierius“ pateikė teismui priešieškinį, kurį patikslinęs, prašė iš ieškovo AB „DNB lizingas“ priteisti 340 915,62 Lt (98 735,99 Eur) sumą; pripažinti negaliojančiu 2009-12-23 lizingo sutarties Nr. 200912F-7082, 2009-12-23 lizingo sutarties Nr. 200912F-7083, 2011-04-21 lizingo sutarties Nr. 201104F-8073, 2011-04-21 lizingo sutarties Nr. 201104F-8131 (toliau – Lizingo sutartys) 8.9 punktą dalyje, kuria numatyta, jog lizingo sutarties nutraukimo atveju lizingo gavėjas įsipareigoja sumokėti 2 proc. neapmokėtos turto vertės dydžio baudą; sumažinti Lizingo sutarčių 7.4 punkte numatytas 0,1 proc. dydžio delspinigius iki 0,02 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną ir ieškovo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikyti sutrumpintą 6 mėnesių senaties terminą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė neginčijantis pačių Lizingo sutarčių, tačiau, atsakovo teigimu, nors šalys Lizingo sutartimis susitarė dėl baudos ir delspinigių mokėjimo atsakovo BUAB „Kauno popierius“ netinkamų įsipareigojimų vykdymo atveju, pagal teismų formuojamą praktiką, bauda ir delspinigiai laikytini alternatyvioms netesybų rūšimis, todėl abiejų netesybų taikymas vertintinas kaip dviguba atsakovo atsakomybė.
Dėl nesumokėtų įmokų priteisimo atsakovas nurodė, kad BUAB „Kauno popierius“ įsipareigojimai dar 2009 m. viršijo jos turtą, todėl bendrovė buvo faktiškai nemoki, tuo tarpu ieškovas, sudarydamas su atsakovu Lizingo sutartis, neįvertino atsakovo galymybių įvykdyti savo įsipareigojimus, sutiko finansuoti jo veiklą, taigi ieškovo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas, be to, prieš pat įmonės bankrotą, ieškovas atsiėmė didelės vertės turtą, tokiu būdu anksčiau už kitus kreditorius gaudamas savo reikalavimo patenkinimą. Atsakovo teigimu, būdamas faktiškai nemokus ir vykdydamas sutartinius įsipareigojimus ieškovui, atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, tokiu būdu nepagrįstai suteikė prioritetą ieškovui, vienam iš kreditorių, kuris yra trečios eilės kreditorius pagal išieškojimo eiliškumą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli, kadangi sudaro kiek mažiau nei ketvirtį pradelstų įmokų dydžio.
Be to, atsakovo teigimu, reikalavimui dėl netesybų priteisimo taikytinas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, kurį ieškovas, paskaičiavęs delspinigius už laikotarpius nuo 2011 m. sausio mėn., ženkliai viršijo. Atsakovo teigimu, delspinigiai paskaičiuoti ir už 2012-04-20 – 2012-12-17 laikotarpį (180 dienų), nors visos Lizingo sutartys buvo nutrauktos dar 2012-05-20.
Atsakovas BUAB „Kauno popierius“ teismo posėdžio metu atsisakė nuo priešieškinio reikalavimo priteisti nuostolių sumą lygią skirtumui tarp Lizingo sutarčių pagrindu BUAB „Kauno popierius“ lizinguoto turto rinkos kainos turto perėmimo dienai (2012-12-27) ir 7 126 998,41 Lt (2 064 121,41 Eur) sumos, kurią AB „DNB lizingas“ galėjo gauti sėkmės atveju.
Atsiliepimas
Ieškovas AB ,,DNB lizingas“ atsiliepimu į BUAB „Kauno popierius“ priešieškinį prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad lizingo sutartyse netesybos (bauda ir delspinigiai) yra nustatyti už skirtingus Lizingo sutarčių pažeidimus: už prievolės nevykdymą nustatytais terminais skaičiuojami delspinigiai, tuo tarpu 2 proc. neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio bauda skirta kompensuoti ieškovo minimalius nuostolius dėl Lizingo sutarčių nutraukimo.
Pasak ieškovo, šalys Lizingo sutartimis susitarė dėl 0,1 proc. dydžio delspinigių, be to, šalys yra verslo subjektai, kurie turi patirties derybų ir verslo srityje, todėl galėjo numatyti įsipareigojimų neįvykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas; pats atsakovas per dviejų metų laikotarpį sudarė net keturias Lizingo sutartis, kuriose buvo nustatytas tas pats delspinigių dydis.
Dėl sumokėtų įmokų gražinimo, ieškovas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovui buvo iškelta bankroto byla, negali būti vertinama kaip aplinkybė, kad Lizingo sutartys buvo sudarytos nesąžiningai ir neteisėtai. Ieškovo teigimu, BUAB „Kauno popierius“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašai patvirtina, kad įmonė vykdė atsiskaitymus ir su kitais kreditoriais.
Ieškovas pažymėjo, kad nutraukus Lizingo sutartis, lizingo davėjas turi teisę atsiimti turtą, kuris yra lizingo davėjo nuosavybė, todėl lizingo bendrovė jokio papildomo turto negauna, o tik atsiima, tai kas ir iki Lizingo sutarties nutraukimo priklausė jam nuosavybes teise, juolab kad perimto turto iki šiol nepavyko realizuoti dėl jo specifiškumo bei ieškovui ir atsakovui nesutariant dėl turto pardavimo kainos.
Šalies argumentai
Ieškovo teigimu, ieškovas Lizingo sutarčių pagrindu turėjo gauti 7 126 998,41 Lt (2 064 121,41 Eur) pelno, kurį sudarė lizinguojamas turtas ir palūkanos, tačiau, atsakovui nevykdant Lizingo sutarčių ir ieškovui jas vienašališkai nutraukus, ieškovas ne tik negavo pelno, bet ir patyrė nuostolius; nagrinėjamoje byloje atlikta ekspertizė patvirtino, kad atsiimto iš atsakovo turto vertė buvo mažesnė, negu apskaityta atsiėmimo momentu, todėl sudėjus ekspertizėje nurodytą turto kainą ir gautas įmokas (340 315,62 Lt (98 735,99 Eur)), net ir reikšdamas finansinį reikalavimą atsakovui, ieškovas negaus tokios sumos, kokią tikėjosi gauti visiškai įvykdžius Lizingo sutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas skundžiama 2015-06-04 nutartimi patvirtino AB „DNB lizingas“ 373 106,74 Eur (1 288 262,96 Lt) dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Kauno popierius“ bankroto byloje; atmetė atsakovo BUAB „Kauno popierius“ priešieškinį; dėl priešieškinio reikalavimo priteisti nuostolių sumą lygią skirtumui tarp Lizingo sutarčių pagrindu BUAB „Kauno popierius“ lizinguoto turto rinkos kainos turto perėmimo dienai (2012-12-27) ir 2 064 121,41 Eur (7 126 998,41 Lt) sumos, kurią AB „DNB lizingas“ galėjo gauti sėkmės atveju, priėmė atsakovo atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimo ir šioje dalyje bylą nutraukė (IV b. t., 108 – 115 l.).
Pasak teismo, bylos šalių sudarytos Lizingo sutartys iš esmės atitinka įstatyme pateiktą lizingo sutarties sampratą, nes iš jų turinio matyti, kad šalys buvo susitarusios, jog po sutartinių įmokų (Lizingo sutarčių 3 p.), kurias pagal įmokų grafiką klientas moka lizingo bendrovei už naudojimąsi finansavimu ir tinkamai įvykdžius kitas sutartyje numatytas sąlygas, turto nuosavybės teisė perduodama klientui.
Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovas, kaip lizingo gavėjas, Lizingo sutartis vykdė netinkamai; byloje nėra duomenų, kad skolininkas būtų ginčijęs vienašališką Lizingo sutarčių nutraukimą, priešingai, turto priėmimo perdavimo aktais perdavė lizinguotą turtą kreditoriui, todėl atsakovo bankroto byloje tvirtintinas ieškovo finansinis reikalavimas, susidedantis iš pradelstų pagal Lizingo sutartis įmokų, delspinigių ir baudos. Teismo teigimu, atsakovo teismui pateiktos skolos ieškovui detalizavimo lentelės duomenimis, ieškovo finansinį reikalavimą sudaro 982 783,41 Lt (284 633,75 Eur) pradelstų lizingo įmokų, 204 038,92 Lt (59 093,76 Eur) delspinigių, 101 440,63 Lt (29 379,24 Eur) baudos.
Teismas nurodė, kad bylos šalys susitarė, jog Lizingo sutarties nutraukimo atveju lizingo gavėjas privalo sumokėti 2 proc. neapmokėtos turto vertės dydžio baudą (Lizingo sutarčių 8.9 p.), taip pat, kad už laiku nesumokėtus mokėjimus skaičiuojami 0,1 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Pasak teismo, Lizingo sutartyse nustatytos netesybos (bauda ir delspinigiai) yra nustatyti už skirtingus Lizingo sutarties pažeidimus, todėl sutiktina su kreditoriaus argumentais, jog 2 proc. neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio bauda skirta kompensuoti Lizingo davėjo minimalius nuostolius dėl Lizingo sutarčių nutraukimo. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad 0,1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo laiku nesumokėtos sumos yra pernelyg didelės netesybos.
Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad sutarties šalys yra verslo subjektai; kad lizingo bendrovė, nutraukus Lizingo sutartis, nebuvo sugrąžinta į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs Lizingo sutartis.
Pasak teismo, taikant skolininko prašomą nustatyti delspinigių dydį - 0,02 procento už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną, delspinigių suma per vienerius metus sudarytų 7,3 procento nuo laiku nesumokėtos sumos, tokiu atveju delspinigių sumažinimas iki 0,02 procento pažeistų sutarties šalių laisvės principą susitarti dėl netesybų dydžio ir nepagrįstai apribotų lizingo bendrovės turtinius interesus ir jos teisę į nuostolių atlyginimą dėl skolininko vengimo mokėti įmokas. Be to, kreditorius, laiku negaudamas įmokų, negalėdamas šia pinigų suma disponuoti, savaime patiria nuostolių, kurie kompensuotini netesybomis. Teismo teigimu, atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į šalių sutartinių įsipareigojimų pažeidimų pobūdį ir mastą, nėra pagrindo mažinti šalių sutartą baudos dydį.
Teismas nurodė, kad įvertinus atsakovo grąžinto turto vertę ir ieškovo pagal sutartis gautas pinigines sumas bei prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą akivaizdu, kad dėl netinkamo sutarčių vykdymo, ieškovas (lizingo davėjas) patyrė nuostolius, nes gauta įmokų suma, kartu su grąžinto turto verte sudaro tik 4 573 915,62 Lt (1 324 697,53 Eur) ir pridėjus prašomą patvirtinti 1 288 262,96 Lt, (373 106,74 Eur) dydžio finansinį reikalavimą, ne tik kad neviršija kreditoriaus planuotos gauti finansinės naudos, bet ir yra mažesnė už Lizingo sutarčių pagrindu lizingo gavėjo pasirinktam pardavėjui sumokėtas sumas.
Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo administratorius neginčija sandorio, t.y. neįrodinėja aplinkybių, kurių bent vieną įrodžius, turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises ir dėl to taikytina restitucija.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas BUAB ,,Kauno popierius“ atskirajame skunde prašo panaikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo 2015-06-04 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo BUAB ,,Kauno popierius“ priešieškinį arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (IV b. t., 117 – 121 l.).
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas, spręsdamas, kad Lizingo sutartyse galėjo būti numatytos dviejų netesybų rūšys, netinkamai aiškino materialinės teisės normas; neatsižvelgė į tai, kad šalys Lizingo sutartyse buvo susitarusios dėl dviejų rūšių netesybų taikymo. Teismas nevertino aplinkybių, kad vėlavimas mokėti įmokas pagal Lizingo sutartis (už šį pažeidimą Lizingo sutartyse numatyti delspinigiai) bei sutarties nutraukimas (už tai Lizingo sutartyse numatyta bauda) yra iš esmės susiję: jeigu lizingo gavėjas laiku nemoka įmokų arba nustoja jas mokėti, tai sudaro pagrindą lizingo davėjui nutraukti lizingo sutartį; tokiu atveju yra taikytinos abi netesybų rūšys, t. y. delspinigiai už pavėluotas sumokėti įmokas bei bauda už vienašalį Lizingo sutarčių nutraukimą, taigi būtent tai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog Lizingo sutartyse įtvirtintas šalių susitarimas dėl dvigubos atsakomybės taikymo, t. y. numatant sutartyje abi netesybų rūšis, yra neteisingas bei pažeidžia teisinį reglamentavimą;Teismas nepagrįstai nesutiko su atsakovo argumentais, jog 0,1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos yra pernelyg didelės netesybos. Ieškovas neįrodinėjo galimai patirtų nuostolių dydžio, pareiškė reikalavimus dėl 284 633,75 Eur (982 783,41 Lt) pradelstų įmokų, taip pat dėl 59 093,75 Eur (204 038,92 Lt) delspinigių patvirtinimo atsakovo bankroto byloje. Taigi, ieškovo paskaičiuoti delspinigiai sudaro kiek mažiau negu ketvirtadalį pagrindinio reikalavimo - pradelstų įmokų dydžio, o tai vertintina kaip neprotingo, nesąžiningo bei neteisingo dydžio delspinigiai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo prievoles pagal Lizingo Sutartis yra dalinai įvykdęs, taip pat į tai, kad ieškovas yra profesionalas lizingo teisiniuose santykiuose, parengęs ir pateikęs pasirašyti atsakovui lizingo sutartis, teismas nepagrįstai nesumažino sutartinių netesybų CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. pagrindu. Teismas, spręsdamas, kad ieškovas ne tik kad negavo finansinės naudos, tačiau taip pat patyrė nuostolių, neatsižvelgė į tai, kad atsakovo bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudaro 1 963 640,93 Eur (6 780 059,41 Lt); kad atsakovui, esančiam faktiškai nemokiam, mokant įmokas pagal Lizingo sutartis, buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas. Atsakovas, praėjus vos trims mėnesiams nuo bendrovės įsteigimo, prisiėmė didelės vertės turtinius įsipareigojimus AB ,,DNB lizingas“, o ieškovas, sutikdamas finansuoti faktiškai nemokios bendrovės veiklą, kaip savo srities profesionalas, veikė savo rizika; tai sudaro pagrindą ieškovui sumokėtas pinigines lėšas grąžinti BUAB „Kauno popierius" ir jas paskirstyti bendrovės kreditoriams ĮBĮ nustatyta tvarka.Teismas nepasisakė dėl atsakovo BUAB „Kauno popierius" argumentų, susijusių su laikotarpiu, už kurį AB ,,DNB lizingas“ paskaičiavo delspinigius, tuo pažeisdamas pareigą argumentuoti priimamą procesinį sprendimą (CPK 270 str. 4 d.), o patvirtindamas visą AB ,,DNB lizingas“ finansinį reikalavimą, įskaitant ir paskaičiuotus delspinigius, pažeidė CK 1.125 str. 5 d. 1 p. įtvirtintą sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, taikomą ieškiniams dėl netesybų priteisimo.
Ieškovas AB ,,DNB lizingas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą, iš esmės pakartodamas procesinių dokumentų, teiktų pirmosios instancijos teismui, argumentus, prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (IV b. t., 123 – 127 l.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).
Žemesnės instancijos teismas
CK 6.156 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.).
Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2012-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012).
Bylos duomenimis, ieškovo AB ,,DNB lizingas“ ir atsakovo BUAB ,,Kauno popierius“ sudarytų Lizingo sutarčių 7.4 punkte nurodoma: ,,Netesybos: už laiku nesumokėtus bet kokius mokėjimus pagal Sutartį, DnB Nord lizingui pareikalavus, klientas įsipareigoja mokėti 0,1 proc. delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną. Delspinigių skaičiavimas pradedamas kitą dieną po mokėjimo termino pabaigos ir baigiamas klientui sumokėjus pradelstus mokėjimus, neįskaitant šių mokėjimų sumokėjimo dienos. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia kliento nuo pagrindinių prievolių vykdymo“; Lizingo sutarčių 8.9 punkte nurodoma, kad ,,sutarties nutraukimo atveju klientas privalo grąžinti DnB Nord lizingui turtą ir visus su juo susijusius dokumentus per 3 darbo dienas nuo sutarties nutraukimo dienos, sumokėti DnB Nord lizingui skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, o taip pat sumokėti 2 procentų neapmokėtos turto vertės dydžio baudą“.
Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl baudos ir delspinigių priteisimo, teigia, kad abiejų netesybų rūšių nustatymas Lizingo sutartyse pažeidžia teisinį reglamentavimą, šį teiginį iš esmės argumentuodamas tuo, kad tiek delspinigiai, tiek bauda už sutarties nutraukimą yra susiję su įmokų pagal sutartį nemokėjimu.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato, jog sutartinės prievolės gali būti užtikrintos tik arba bauda, arba delspinigiais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad visi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai (netesybos, įkeitimas, laidavimas, garantija, rankpinigiai ir kt.) atlieka tiek skatinamąją prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, kuri pasireiškia iki prievolės įvykdymo momento, tiek ir užtikrinamąją funkciją, kuri atsiranda po prievolės įvykdymo termino suėjimo (CK šeštosios knygos V skyrius). Netesyboms, kaip prievolių užtikrinimo būdui, taip pat būdinga tai, kad šalys: a) gali iš anksto, t. y. dar prieš prievolės pažeidimą, nustatyti atsakomybės už prievolės pažeidimą dydį; b) turi galimybę išieškoti netesybas už patį prievolės pažeidimo faktą, nereikalaujant įrodinėti patirtų nuostolių; c) savo nuožiūra formuoja susitarimo dėl netesybų sąlygas: netesybų dydį, skaičiavimo tvarką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Lizingo sutartyse nustatytos netesybos (bauda ir delspinigiai) yra numatyti už skirtingus Lizingo sutarčių pažeidimus, juolab kad netesybų skaidymas nagrinėjamu atveju būtų aktualus tik tuomet, jei ieškovas įrodinėtų ir reikalautų priteisti konkretaus dydžio nuostolius.
Nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentais dėl baudos panaikinimo bei delspinigių dydžio sumažinimo.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 str. 3 d.) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2012-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012).
Atskirojo skundo argumentai nepaneigia sutarties šalių laisvės principo ir sutarties privalomumo jos šalims, kaip ir nesudaro pagrindo išvadai dėl neteisėtų ieškovo veiksmų sudarant Lizingo sutartis su atsakovu (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.).
Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytu delspiningių dydžiu, iš esmės nurodo, kad Lizingo sutartimis nustatytas delspinigių dydis yra neprotingas ir nesąžiningas, be to, ieškovas yra savo srities profesionalas, turintis prisiimti riziką dėl atsakovo negalėjimo įvykdyti įsipareigojimus pagal Lizingo sutartis.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2012-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas pripažįsta pirmąsias Lizingo sutartis 2009 m. sudaręs pačioje bendrovės veiklos pradžioje, t.y. Lizingo sutartimis įsigytas turtas buvo skirtas atsakovo pagrindinės veiklos vykdymui – popieriaus gamybai (II b. t., 125 l.), todėl apeliantas, būdamas verslo subjektu, nepagrįstai atsakomybę dėl Lizingo sutarčių sudarymo ir gauto finansavimo bei jo pagrindu susidariusių skolų ir įsipareigojimų nevykdymo siekia perkelti lizingo davėjui, tuo paneigdamas sutarties šalių laisvės principą, juolab kad apeliantas ginčija ne visas Lizingo sutartis apskritai ar jų sudarymo teisėtumą, o tik atskiras jų nuostatas dėl baudos ir netesybų dydžio, tuo siekdamas paneigti Lizingo sutarčių šalių (taigi – ir paties atsakovo) valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
Pažymėtina, kad byloje esančios akspertizės duomenimis, nustatyta bendra ekspertizės objektų – atsakovo ieškovui perduoto pagal Lizingo sutartis naudoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto rinkos vertė gali būti apie 1 225 961,54 Eur (4 233 000 Lt) (III b. t., 91 – 166 l.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pagal Lizingo sutartis sumokėtos įmokos sudaro 98 735,99 Eur (340 915,62 Lt), o lizingo davėjo planuota gauti lizingo įmokų suma – 2 064 121,41 Eur (7 126 998,41 Lt), darytina išvada, kad apelianto mokėtina bendra pradelstų įmokų, baudos ir delspinigių suma - viso 373 106,74 Eur (1 288 262,96 Lt) – nepadengia visų ieškovo nuostolių, o apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad lizingo bendrovė, nutraukus Lizingo sutartis, nebuvo sugrąžinta į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs Lizingo sutartis.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimą pripažinti negaliojančia Lizingo sutarčių 8.9 punkto nuostatą dėl 2 procentų dydžio baudos nustatymo bei reikalavimą dėl 7.4 punkto nuostatų pakeitimo ir delspinigių dydžio sumažinimo.
Atmestinas kaip nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas dėl kitų kreditorių interesų pažeidimo, kadangi lizingo objektai lizingo davėjui perduoti iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo, atsakovas iki AB ,,DNB lizingas“ kreipimosi į teismą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo neginčijo nei Lizingo sutarčių sudarymo, nei jų nutraukimo, nei nekilnojamojo bei kilnojamojo turto perdavimo, o paties atsakovo į bylą pateiktas bendrovės atliktų mokėjimų sąrašas patvirtina atliktus mokėjimo pavedimus ne tik ieškovui, bet ir kitiems fiziniams bei juridininiams asmenims (II b. t., 4 – 15 l.).
Atsakovo BUAB ,,Kauno popierius“ teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas delspinigius nepagrįstai paskaičiavo už laikotarpius nuo 2011 m. sausio mėnesio, žymiai viršydamas šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Kaip matyti iš pateiktų lentelių, ieškovas paskaičiavo delspinigius už kiekvieną pradelstą apmokėti sąskaitą, neviršydamas įstatyme numatyto šešių mėnesių ieškinio senaties termino (I b. t., 77 – 99 l.). Apeliantas nepateikė duomenų, kad būtų apmokėjęs visas ar dalį sąskaitų, už kurių neapmokėjimą ieškovas paskaičiavo delspinigius. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apelianto argumentas, kad delspinigiai paskaičiuoti praleidus sutrumpintą ieškinio senaties terminą.
Apeliantas teigia, kad ieškovas nepagrįstai paskaičiavo delspinigius ir už laikotarpius nuo 2012-04-20 iki 2012-12-17, nors visos lizingo sutartys buvo nutrauktos dar 2012-05-02. Pažymėtina, kad CK 6.221 straipsnio 2 dalis nustato, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo bei priteisti netesybas. Dėl šios priežasties atmestinas argumentas, kad ieškovas nepagrįstai skaičiavo delspinigius ir nutraukus Lizingo sutartis.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliantų argumentų atskirai nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi, vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą.
Netenkinamas ieškovo AB DNB lizingas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinėje instancijoje, atlyginimo, ieškovui nepateikus apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.