Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, T. K., V. J. M., R. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovės argumentai

4. Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) atsakovė nurodė, jog 1998 m. gruodžio 16 d. buvo sudaryta nuomos sutartis su J. K.. Savo gyvenamąją vietą šiame bute buvo deklaravę J. K. nuo 1968 metų, V. K. - nuo 1988 metų, T. K. - nuo 1998 metų. J. K. mirė 2015 m. rugsėjo 14 d. Po jos mirties ginčo bute liko gyventi jos šeimos nariai sūnūs T. K. ir V. K.. UAB „Kauno butų ūkis“ 2015 m. rugsėjo 21 d. gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), apžiūros akte pažymėta, kad bute gyvena broliai T. K. ir V. K.. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5869-454/2016 dėl šių asmenų iškeldinimo iš buto. Iš antstolės Jurgitos Žilinskaitės 2017 m. balandžio 5 d. iškeldinimo protokolo Nr. S17-16221 matyti, kad T. K. ir V. K. iškeldinti 2017 m. balandžio 5 d. V. K. mirė 2017 m. birželio 3 d. Susidariusią 276,56 Eur skolą turi sumokėti T. K., kuris ginčo laikotarpiu gyveno bute ir naudojo gamtines dujas

5. Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovė paaiškino, kad nuomos sutartis dėl šio buto buvo sudaryta 2009 m. kovo 31 d. Nr. 201-9-183 su pagrindiniu nuomininku S. M.. Iš nuomos sutarties 2 punkto matyti, kad kartu su pagrindiniu nuomininku ginčo bute apsigyveno jo šeimos nariai - žmona Č. M. ir sūnus A. M.. Nuomos sutarties 3.3 punkte buvo numatyta, kad nuomininkas per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo turi sudaryti sutartis su komunalines paslauga teikiančiomis įmonėmis, o nuomos sutarties 3.5 punkte - kad nuomininkas turi laiku sumokėti komunalinius mokesčius jas teikiančioms įmonėms. S. M. mirė 2016 m. vasario 11 d. Bute liko gyventi ir savo gyvenamąją vietą jame buvo deklaravę Č. M. ir R. G., kuri yra pagrindinio nuomininko S. M. sūnaus A. M. duktė. Savivaldybė raštu ragino jas pateikti dokumentus buto nuomos sutarčiai pakeisti, tačiau jos dokumentų nepateikė, nuomos sutarties savo vardu nepersirašė, nors toliau faktiškai gyveno bute ir naudojosi komunalinėmis paslaugomis. UAB „Kauno butų ūkis“ gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), apžiūros aktas 2017 m. sausio 18 d. Nr. 76 patvirtina, kad 2017 metais ginčo bute faktiškai gyveno Č. M., R. G. ir kiti asmenys. Č. M. mirė 2018 m. sausio 24 d. R. G. nemokant susidariusių skolų, ji Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-527-413/2018 buvo iškeldinta iš ginčo buto. R. G. butą pridavė 2018 m. spalio 15 d., tai patvirtina Savivaldybės būsto perdavimo ir priėmimo aktas 2018 m. spalio 15 d. Nr. 18-10-0552. R. G. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys bute (duomenys neskelbtini), panaikinti 2018 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.589 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Mirus pagrindiniam nuomininkui S. M. ir jo sutuoktinei Č. M., bute likusi gyventi jų anūkė R. G. turėjo tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir pagrindinis nuomininkas, tame tarpe ir pareigą sumokėti komunalinius mokesčius, dėl to 1 450,38 Eur skolą turi sumokėti R. G..

6. Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovė paaiškino, kad pagal Savivaldybės gyvenamosios patalpos 2004 m. balandžio 13 d. nuomos sutartį ginčo laikotarpiu šiame bute gyveno nuomininkė V. J. M.. Šios nuomos sutarties 2.3 punkte numatyta, kad nuomininkė įsipareigojo laiku mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Iš UAB „Kauno butų ūkis“ gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), apžiūros akto 2017 m. lapkričio 22 d. Nr. 2360 matyti, kad gyventojams įteiktas raginimas atlaisvinti patalpas ir įspėjimas dėl susidariusios skolos apmokėjimo, aktą pasirašė V. J. M. šeimos narys V. M.. Nuomininkei nemokėjus mokesčių, nevykdžius nuomos sutarties sąlygų, ji kartu su šeimos nariais Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-3125-587/2018 pagrindu iškeldinti iš ginčo buto. Tai patvirtina antstolio Mareko Petrovskio 2018 m. birželio 11 d. pranešimas dėl iškeldinimo Nr. S-18-123-6287, asmenų iškeldinimas atliktas 2018 m. birželio 21 d. Dėl nurodytų aplinkybių 98,61 Eur skolą, susidariusią iki iškeldinimo, turi sumokėti buvusi nuomininkė V. J. M.

III. Trečiųjų asmenų pozicija

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė tiekė gamtines dujas objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. kovo 26 d., objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2018 m. liepos 15 d., ir objektui (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. birželio 22 d. Mokėjimo prievolė už patiektas dujas buvo vykdoma netinkamai, todėl, atitinkamai, susidarė 276,56 Eur, 1 450,38 Eur ir 98,61 Eur įsiskolinimas. Nurodytais skolų susidarymo laikotarpiais nurodyti nekilnojamieji daiktai nuosavybės teise priklausė atsakovei. Dėl šių aplinkybių tarp šalių ginčas nekilo.

9. Taip pat iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) 1998 m. gruodžio 16 d. nuomos sutartimi buvo išnuomotas J. K.. Šiame bute nuo 1968 metų savo gyvenamąją vietą deklaravo J. K., nuo 1988 metų V. K. ir nuo 1998 metų - T. K.. 2015 m. rugsėjo 14 d. buto nuomininkė J. K. mirė. UAB „Kauno butų ūkis“ 2015 m. rugsėjo 21 d. gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), apžiūros akte pažymėta, kad patikrinimo metu bute buvo rastas V. K., kuris teigė, jog bute gyvena su broliu T. K.. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5869-454/2016 dėl V. K. ir T. K. iškeldinimo iš buto. Iš antstolės Jurgitos Žilinskaitės 2017 m. balandžio 5 d. iškeldinimo protokolo Nr. S17-16221 matyti, kad šie asmenys iš buto iškeldinti 2017 m. balandžio 5 d.

10. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) 2009 m. kovo 31 d. nuomos sutartimi Nr. 201-9-183 buvo išnuomotas S. M.. Kartu su pagrindiniu nuomininku ginčo bute gyveno jo šeimos nariai - žmona Č. M. ir sūnus A. M.. S. M. mirė 2016 m. vasario 11 d. Bute liko gyventi ir savo gyvenamąją vietą jame buvo deklaravę Č. M. ir R. G., kuri yra pagrindinio nuomininko S. M. sūnaus A. M. duktė. UAB „Kauno butų ūkis“ gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), apžiūros aktas 2017 m. sausio 18 d. Nr. 76 patvirtina, kad 2017 metais ginčo bute faktiškai gyveno Č. M., R. G. ir kiti asmenys. Č. M. mirė 2018 m. sausio 24 d. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-527-413/2018 R. G. buvo iškeldinta iš ginčo buto. R. G. butą pridavė 2018 m. spalio 15 d., tai patvirtina Savivaldybės būsto perdavimo ir priėmimo aktas 2018 m. spalio 15 d. Nr. 18-10-0552.

11. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2004 m. balandžio 13 d. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi buvo išnuomotas V. J. M., kuri šiame bute gyveno skolos susidarymo laikotarpiu. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-3125-587/2018 pagrindu V. J. M. ir jos šeimos nariai buvo iškeldinti iš ginčo buto. Tai patvirtina antstolio Mareko Petrovskio 2018 m. birželio 11 d. pranešimas dėl iškeldinimo Nr. S-18-123-6287, asmenų iškeldinimas atliktas 2018 m. birželio 21 d.

12. Atsakovės nuomone, būtent skolų susidarymo laikotarpiu teisėtais buto naudotojais buvę asmenys turi atsakyti pagal ieškinio reikalavimus dėl skolos už dujas, patiektas į objektus, esančius (duomenys neskelbtini). Taigi, byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip nekilnojamojo turto savininkės, pareigos atsiskaityti už tiektas gamtines dujas, kai patalpomis bei į jį tiektomis dujomis naudojosi (nuomos sutarties pagrindu) tretieji asmenys, nesudarę rašytinės sutarties su tiekėju (ieškove).

13. Atsakovė nurodo, kad nors tarp ieškovės ir T. K., V. K., R. G., V. J. M., nebuvo sudarytos sutartys dėl atsiskaitymo už gamtines dujas, tačiau šalių veiksmai rodo, kad tarp jų buvo susiklostę prievoliniai teisiniai (gamtinių dujų tiekimo - vartojimo) santykiai, t. y. ieškovė tiekė gamtines dujas, o šie asmenys gamtines dujas vartojo. Nesant rašytinių sutarčių dėl gamtinių dujų tiekimo, sutartys laikomos sudarytos konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.384 straipsnio 1 dalis, todėl už suvartotas gamtines dujas turi atsiskaityti ne atsakovė, o nurodyti fiziniai asmenys.

14. Energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“ (CK 6.383–6.391 straipsniai). Šio skirsnio normos taikomos ir sprendžiant ginčus dėl dujų tiekimo (CK 6.391 straipsnis).

15. Gamtinių dujų tiekimo vartotojams (pirkimo – pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad gamtinių dujų tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prie dujų tiekimo tinklų yra prijungti būtent atsakovei nuosavybės teise priklausantys vidaus tinklai. Iš ieškovės ir atsakovės konkliudentinių veiksmų galima spręsti, kad tarp jų yra susiklostę gamtinių dujų tiekimo sutartiniai santykiai: ieškovė tiekia dujas, o atsakovė nors ir nėra buitinė dujų vartotoja, tačiau jos dujas naudojantys įrenginiai yra prijungti prie dujų tiekimo tinklų. Ši juridinę reikšmę turinčių faktų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tarp ginčo šalių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad pagal energijos pirkimo - pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nurodytos rūšies energiją, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. Taigi, atsakovė, būdama dujų pirkimo - pardavimo sutarties šalis (abonentas), turi prievolę už suvartotą energiją sumokėti (Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1447-924/2020).

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad rašytinės nuomininkų ir dujų tiekėjo energijos pirkimo - pardavimo sutartys nebuvo sudarytos. Ši aplinkybė reiškia, kad energijos pirkimo - pardavimo sutarties šalimi (abonentu) laikytinas buto savininkas (Kauno miesto savivaldybė), kuriam, vadovaujantis bendrąja energijos pirkimo - pardavimo sutarties samprata ir energijos apmokėjimą reglamentuojančia CK 6.388 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, tenka prievolė atsiskaityti su energijos tiekėju už jam priklausančiam butui patiektas dujas.

17. Pažymėtina, kad nors 2009 m. kovo 31 d. nuomos sutarties Nr. 201-9-183 sudarytos su S. M., 3.3 punkte buvo numatyta, kad nuomininkas per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo turi sudaryti sutartis su komunalines paslauga teikiančiomis įmonėmis, o nuomos sutarties 3.5 punkte - kad nuomininkas turi laiku sumokėti komunalinius mokesčius jas teikiančioms įmonėms, tačiau teismo vertinimu, nuomos sutartis, kurioje įtvirtinta sąlyga dėl nuomininko pareigos atsiskaityti komunalines paslaugas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad tiekėjui atsiranda teisė reikalauti atsiskaityti už sunaudotą energiją iš nuomininko. Tačiau ši teisė nepanaikina savininko prievolių pagal energijos pirkimo - pardavimo sutartį, tarp jų ir prievolės atsiskaityti su energijos tiekėju už patiektas dujas, ir neperkelia šios prievolės nuomininkui. Energijos pirkimo - pardavimo santykiai tarp nuomininko ir energijos tiekėjo gali atsirasti tik rašytinės energijos pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu ir tik tuo atveju abonento prievolė atsiskaityti pereina nuomininkui. Akcentuotina, kad kai nėra sudaryta rašytinė pirkimo - pardavimo sutartis, tokiu atveju už patiektas dujas pareiga atsiskaityti tenka savininkui, neužtikrinusiam, kad jam priklausančiame objekte dujos būtų vartojamas tik sudarius sutartį su tiekėju. Pažymėtina ir tai, kad pagal imperatyvų CK 6.116 straipsnyje nustatytą reglamentavimą perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka. Nagrinėjamu atveju kreditorius tokio sutikimo nėra davęs.

18. Akcentuotina ir tai, kad nuomos sutarties samprata, nustatyta CK 6.477 straipsnio 1 dalyje, nepatvirtina nuomininko įsipareigojimo mokėti ne tik nuomos mokestį, bet ir kitus mokesčiu (nagrinėjamu atveju už tiektas dujas), todėl vien buto nuomos sutarties sudarymas, neatleidžia buto savininko nuo pareigos atsiskaityti su ieškove už tiektas dujas. Atitinkamai buto valdymo ir naudojimo teisiniai santykiai, susiklostę tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų, negali apriboti ieškovės teisių ir teisėtų interesų ginčo atveju gauti atlygį iš atsakovės už sutartinių įsipareigojimų vykdymą, nes ji nėra minėtų teisinių santykių tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų dalyvis. Kaip nurodė kasacinis teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019, nuomos sutartis, laikantis sutarties uždarumo principo, visų pirma yra skirta nuomos sutarties šalių tarpusavio teisiniams santykiams sureguliuoti ir nėra skirta šalių teisėms ir pareigoms pagal (elektros) energijos pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp (elektros) energijos tiekėjo ir buto savininko, modifikuoti.

19. Esant nurodytoms aplinkybėms bei įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas ir ieškovei iš atsakovės priteisiamas 1 825,55 Eur įsiskolinimas už gamtines dujas.

20. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 825,55 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės ieškovei priteisiamas 41,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

22. Teismas šioje byloje patyrė 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios valstybei taip pat priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 279 straipsniu, 441 straipsnio 3 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, 1 825,55 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt penkių eurų ir 55 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 825,55 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 41,00 Eur (keturiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, 8,96 Eur (aštuonių eurų 96 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.