Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui G. K. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-13952-127/2014 buvo patvirtinta ieškovės su atsakovu sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti dukrai išlaikymą piniginėmis lėšomis po 300 Lt (87 Eur) kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovas nereguliariai, bet tokio dydžio išlaikymą dukrai teikia, tačiau išlaikymo neindeksuoja. Teismo patvirtintas išlaikymas nepilnamečiam vaikui neatitinka šių dienų ekonominių realijų ir vaiko poreikių. Dėl išlaikymo padidinimo ieškovė daug kartų kalbėjo su atsakovu, bet jis kategoriškai atsisakydavo įteisinti išlaikymo padidinimą. Retkarčiais atsakovas mokėdavo didesnį išlaikymą, negu nustatyta teismo nutartimi, tačiau mokėjimai buvo periodiniai, priklausė nuo atsakovo valios. Ieškovė vaiko poreikiams per mėnesį turi skirti ne mažiau 1000 Eur, ir tai daro pagal finansines galimybes, padedama sugyventinio. Ieškovė skiria dukros išlaikymui apie 904 Eur per mėnesį, dėl to atsakovas privalo kompensuoti pusę ieškovės išleidžiamos sumos vaiko išlaikymui – 452 Eur.

3. Atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė.

4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos iš įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad nuo priimto teismo procesinio sprendimo, kuriuo nustatytas išlaikymo dydis, praėjo jau net 10 m., per kuriuos vaiko poreikiai tikrai keitėsi ir augo. Mergaitė netrukus taps paaugle, dėl ko jos poreikiai galimai dar labiau išaugs, atsiras papildomos išlaidos įvairioms higienos priemonėms, kosmetikai, naujiems būreliams ir panašiai. Ieškovės prašomas išlaikymo dydis po 452 Eur / mėn. galimai būtų pakankamas patenkinti nepilnametės ne tik minimalius ir būtiniausius, tačiau ir papildomus poreikius.

6. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Vaiko poreikių tenkinimui reikia ne mažiau 452 Eur. Atsakovas supranta, kad reikia teikti išlaikymą, tačiau jis nieko nedaro, kad gautų didesnes pajamas. Atsakovas piktybiškai nevykdo pareigos išlaikyti vaiką.

7. Atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies, tai yra sutiko, kad vaiko išlaikymui reikia apie 250 – 280 Eur per mėnesį. Atsakovas papildomai paaiškino, kad jis stengiasi kuo daugiau laiko praleisti su dukra. Atsakovas nesigilino į išlaidas vaikui, jo atsakomybė yra mokėti išlaikymą, tačiau ne visada jis gali jį mokėti. Atsakovas turi vidurinį išsilavinimą, uždirbamų pajamų pakanka maistui, būtiniausiems poreikiams. Atsakovo pajamos nėra reguliarios – apie 500 Eur per mėnesį; jis dirba pas žmones neoficialiai (šienauja žolę, padeda buityje). Vaikui būnant pas atsakovą, tėvas sumoka už pramogas, per vieną kartą apie 50 Eur. Atsakovui žinoma, kad dukra lanko šokių būrelį. Atsakovas nuosavo automobilio neturi, skolinasi. Atsakovas dirbdavo autoservise, prieš šventes dirbo. Jis neatsimena, kada turėjo pastovų darbą, tai buvo jaunystėje, kuomet dirbo sandėlio darbuotoju. Vaiko tėvas neturėjo vairuotojo pažymėjimo; Trakuose, kur jis gyvena, nėra darbo, pašalpų negauna. Atsakovas neturi pinigų, jei turėtų – iš karto padėtų ieškovei auginti vaiką. Gyvenamasis būstas priklauso sugyventinei.

8. Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateiktas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindų

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.

10. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, šis klausimas reguliuojamas teismui priėmus procesinį sprendimą (CK 3.194 straipsnis).

11. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis).

12. Vaiko išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimai reglamentuojami CK 3.201 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

14. Teismas byloje nustatė, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą A. K., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-13952-127/2014 patvirtino G. K. ir A. K. taikos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo nepilnametės dukros išlaikymui mokėti po 300 LT (87 Eur) per mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant LR įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl nepilnamečio vaiko poreikių (ne)pasikeitimo

15. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

16. Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2025 m. sausio 1 d. patvirtintas minimalus mėnesinis atlyginimas yra 1038 Eur (atskaičius mokesčius apie 777 Eur). Todėl laikytina, kad vaiko būtinųjų minimalių poreikių tenkinimui yra reikalinga ne mažiau kaip 777 Eur, t. y. kiekvienas iš tėvų turi prisidėti ne mažesne nei 389 Eur suma.

18. Šio sprendimo 16 punkte cituotas kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad ieškovė atleidžiama nuo pareigos teikti detalius įrodymus dėl 389 Eur išlaidų, skiriamų dukrai. Tačiau ieškovės prašoma padidinti išlaikymo suma – 452 Eur – viršija orientacinę minimalią išlaikymo sumą (389 Eur). Tuo atveju, kai prašoma išlaikymo suma viršija nustatytą minimalų, orientacinį išlaikymo dydį, šalis turi detaliai pagrįsti vaiko poreikius. Atitinkamai tėvas (motina), įrodinėjantis mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, taip pat turi pateikti teismui šias aplinkybes pagrindžiančius duomenis.

19. Ieškovė ieškinį argumentuoja pasikeitusiais ir padidėjusiais nepilnamečio vaiko poreikiais; atsakovo teikiamas 250 Eur išlaikymas nėra pakankamas bei neatitinka realių vaiko poreikių, be to, atsakovas tokį išlaikymą teikia nereguliariai. Įrodinėdama reikalavimą padidinti atsakovo mokamą išlaikymą nepilnamečiam vaikui iki 452 Eur, ieškovė pateikė nepilnamečio vaiko poreikių lentelę, pagal kurią ieškovė dukros poreikiams išleidžia 1000 Eur per mėnesį, iš kurių 96 Eur kompensuoja valstybė (ieškinio pateikimo dienai); likusias išlaidas turi pasidalinti vaiko tėvai lygiomis dalimis, t. y. po 452 Eur. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo lentelėje užfiksuotų sumų, jų nekritikavo, tačiau nurodė negalintis mokėti dukrai 452 Eur; sutiktų mokėti 280 Eur.

20. Prašydama vaiko išlaikymui priteisti išlaikymą, viršijantį pusę minimalios mėnesinės algos, ieškovė turimomis procesinėmis priemonėmis neįrodė, jog dukros poreikių tenkinimui kas mėnesį reikia skirti apie 1000 Eur. Į bylą ji nėra pateikusi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, išskyrus gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovė prisiėmė įsipareigojimą mokėti 470 Eur nuomos mokestį už gyvenamąjį būstą. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi galimybės tiksliai apskaičiuoti vaikui skirtino išlaikymo dydžio bei besąlygiškai pritarti ieškovės vaiko poreikių lentelėje nurodytoms sumoms.

21. Įvertinus byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus bei nustačius, kad byloje yra įrodytos faktinės aplinkybės dėl papildomų vaiko išlaikymo išlaidų buvimo po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarties, kuria patvirtintas atsakovo nepilnametei dukrai teiktino išlaikymo dydis, priėmimo, tai sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl atsakovo mokamo išlaikymo padidinimo (CK 3.201 straipsnis).

22. Ieškovei neįrodžius, kad dukrai turi būti skiriamas didesnis išlaikymas, nei praktikoje numatytas orientacinis išlaikymo dydis, teismas sprendžia, kad šioje situacijoje būtų teisinga atsakovo dukrai mokamą išlaikymą padidinti iki 389 Eur, kas teismų praktikoje laikoma orientaciniu (puse MMA) kriterijumi vaiko būtiniausiems poreikiams tenkinti.

Dėl tėvų turtinės padėties ir atsakovo galimybės mokėti priteistiną išlaikymą

23. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

25. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.

26. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė vykdo individualią veiklą. Ieškovės paaiškinimu, jos pajamos nėra stabilios – apie 1000 Eur, kai yra klientų, vasario mėn. buvo apie 300 Eur. Ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (nekilnojamojo turto registro duomenys), registruota viena transporto priemonė (VšĮ „Regitra“ duomenys). Tačiau teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad transporto priemonę yra pardavusi, naudojasi draugo automobiliu, todėl ir dabar patiria išlaidų kurui.

27. Atsakovas teisme nurodė neturintis pastovaus pajamų šaltinio, dirba atsitiktinius darbus, gauna apie 500 Eur per mėnesį. Atsakovas paaiškino nerandantis darbo gyvenamojoje vietoje, pastovų užsiėmimą turėjo jaunystėje. Remiantis teismo išreikalautais duomenimis iš Nekilnojamojo turto registro nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso keturi žemės sklypai (iš jų vienas – su statiniais) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsakovo atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai (antstolių informacinės sistemos duomenys). Atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (valstybės įmonės „Regitra“ duomenys).

28. Lyginant nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas nenustatė akivaizdaus skirtumo, todėl vaiko tėvai lygiomis dalimis turi abu prisidėti prie savo vaiko išlaikymo. Vaiko tėvas teisme pripažino turintis pareigą ir atsakomybę mokėti dukrai išlaikymą, tačiau nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl jis negali dirbti pastovaus darbo, skirti vaikui didesnį ir savalaikį išlaikymą. Atsakovas nenurodė dedantis maksimalių pastangų turėti nuolatines pajamas, jis pripažino paskutinį kartą dirbęs pastovų darbą jaunystėje.

29. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei jų dukros poreikius, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies, padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartimi patvirtintą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį ir pripažinti, kad atsakovas (kaip ir ieškovė) nepilnametei dukrai išlaikyti turi skirti po 389 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

30. Apskaičiuodama dukrai skirtiną ir iš atsakovo priteistiną išlaikymą, ieškovė iš dukrai skiriamų lėšų atėmė valstybės mokamą paramą – 96 Eur (pagal 2024 m. mokamą išmoką). Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Taip pat, kasacinis teismas plėtodamas šią praktiką pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

31. Nuo 2025 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 122,50 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis).

32. Nors ieškovė turi teisę į valstybės mokamą vaikui išmoką, nėra pagrindo priteistino išlaikymo mažinti išmokos suma, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės gauti didesnes ar papildomas pajamas. Taigi, nėra teisinio pagrindo lengvinti atsakovui tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti, ypač atsižvelgiant į tai, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis iš esmės yra būtinas minimaliems vaikų poreikiams patenkinti, savo dydžiu gali būti pakankamas tik esminėms reikmėms.

33. Šalių nepilnamečiam vaikui išlaikyti skiriamas lėšas ieškovei ir toliau pavestina tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

34. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

35. Šalims nurodytina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis).

36. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

37. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

38. CPK 79 straipsnis numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai).

39. Ieškovė, vadovaudamasi 2024 m. birželio 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. DF-00089 ir 2024 m. liepos 8 d. PVM sąskaita faktūra Nr. DF-00097 bei sąskaitų išrašais, pagrindžiančiais minėtų sąskaitų apmokėjimą, prašo priteisti jos naudai 1089 Eur bylinėjimosi išlaidų.

40. Ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatyto maksimalaus dydžio.

41. Sprendžiant, kokia apimtimi yra tenkintas ieškinys, nustatyta, kad ieškovė prašė padidinti esamą 300 LT (87 Eur) išlaikymą iki 452 Eur, t. y. 365 Eur; reikalavimas tenkintinas išlaikymą didinant iki 389 Eur, o būtent – padidintas 302 Eur. Todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas 82 proc. (302/365 x 100 proc.).

42. Ieškinį tenkinus 82 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 893 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

43. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, įstatymu buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už ieškinį dėl padidinto dydžio išlaikymo priteisimo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 82 Eur (skaičiuojama nuo anksčiau nustatyto išlaikymo ir šiuo sprendimu priteisto išlaikymo skirtumo ((389 Eur – 87 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), kurio 67 Eur (82 proc.) priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

44. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 8,64 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis, priteistina iš šalių pagal ieškinio tenkinimo proporciją (pvz., iš atsakovo 7 Eur), neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2), šios išlaidos iš šalių valstybės naudai nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-13952-127/2014 patvirtintos taikos sutarties 1 punkte nurodytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo G. K. po 389 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečiam vaikui A. K. išlaikyti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. rugpjūčio 7 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko A. K. išlaikymo lėšas iki vaiko pilnametystės.

Priteisti ieškovei A. K. iš atsakovo G. K. 893 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt tris eurus) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo G. K. į valstybės biudžetą 67 Eur (šešiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.