Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-288-790/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-05-23
Bylos Nr.: e2A-288-790/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Kazys Kailiūnas, Asta Radzevičienė
Ieškovas: G. M., R. M.
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Banga plius“, V. Č.

Kategorijos

2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai

Civilinė byla Nr. e2A-288-790/2019 (S)Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02428-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.17

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. M. ir R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimo ir 2018 m. birželio 15 d. papildomo sprendimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Banga plius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. M. ir R. M. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Banga plius“ ir V. Č. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai G. M. ir R. M. (toliau abu kartu – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) ,,Banga plius“ ir V. Č., kuriame prašė ieškovams solidariai iš atsakovių priteisti 644 401,85 Eur, ieškovui – 99 945,38 Eur, ieškovei – 14 382,95 Eur žalos atlyginimo, taip pat 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

2. Ieškovai nurodė, kad jiems priklausė 54 proc. UAB „Foritas“ (toliau – ir bendrovė) akcijų, kurias 2011 m. gegužės 4 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovai pardavė atsakovei UAB „Banga plius“. Po bendrovės akcijų perėmimo bendrovės veiklai vadovavo kontrolinį akcijų paketą turinti akcininkė UAB ,,Banga plius“ ir nuo 2011 m. birželio 7 d. paskirta direktorė V. Č. Atsakovės, nuo 2011 m. birželio 7 d. iki 2013 m. sausio 10 d. sąmoningai blogai valdydamos bendrovę, sukėlė jos nemokumą ir bankrotą, padarė 2 221 649,22 Eur žalą bendrovės kreditoriams: nurašė įmonės ilgalaikį turtą, tačiau medžiagų, likusių nurašius ilgalaikį turtą, neapskaitė; savo iniciatyva nutraukė paslaugų pirkimo sutartis su paslaugų pirkėjais ir jiems nurodė, kad tomis pačiomis sąlygomis veiklą vykdys UAB „Waveland“; be pagrindo nutraukė sutartį su viešąja įstaiga (toliau – VšĮ) Kauno klinikine ligonine; nevykdė bendrovės su įvairiais skalbimo paslaugų pirkėjais sudarytų galiojančių 56 sutarčių; bendrovė atsakovui pardavė skalbimo ir lyginimo paslaugų beveik 2 kartus pigiau negu kitiems pirkėjams; bendrovės vardu įsigijo iš atsakovės UAB ,,Banga plius“ skalbimo paslaugų už brangesnę kainą nei tai pačiai įmonei analogiškas paslaugas pardavė; inicijavo, kad bendrovei priklausančias lėšas už teiktas paslaugas pirkėjai pervestų ne bendrovei, o į kitų įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas banke; be kreditoriaus AB DNB banko, kuriam įkeistas turtas, sutikimo sudarė su UAB „Waveland“ ekonomiškai nenaudingą sandorį, pagal kurį UAB „Waveland“ naudojosi patalpomis bei įrengimais neatlygintinai; sudarė ekonomiškai nenaudingą sandorį, pagal kurį perdavė UAB „Waveland“ panaudai neatlyginamai naudotis dvi transporto priemones; esant sudėtingai finansinei padėčiai atsakovės nurodymu buvo padarytos išmokos, kurios sudėtingoje situacijoje nebuvo būtinos.

Žemesnės instancijos teismas

3. Ieškovai laidavimu buvo užtikrinę bendrovės įsipareigojimų pagal kredito sutartį AB DNB bankui (toliau – ir bankas) įvykdymą. Bankas, matydamas, kad kredito iš bendrovės neatgaus, kreipėsi su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš ieškovų, kaip laiduotojų. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 12 d. sprendimu iš ieškovų bankui priteisė 644 401,85 Eur. Kadangi bendrovė yra likviduota, ieškovai, sumokėję bankui priteistą sumą, šios sumos nebegalės atgauti iš bendrovės. Bendrovės bankroto byloje taip pat liko nepatenkintas G. M. 99 945,38 Eur ir R. M. 14 382,95 Eur finansiniai reikalavimai. Dėl atsakovių veiksmų ir sprendimų, sukėlusių bendrovės nemokumą, bankrotą ir likvidavimą, ieškovai patyrė iš viso 758 730,18 Eur turtinę žalą. Žala ieškovams buvo padaryta bendrais atsakovių veiksmais, nes atsakovė akcininkė UAB „Banga plius“ duodavo nurodymus UAB „Foritas“ vadovei V. Č., o pastaroji atsakovė šiuos nurodymus vykdė.

Atsiliepimas

4. Atsakovai su ieškinio reikalavimais nesutiko, akcentavo, kad bendrovė jau nuo 2010 m. buvo nemoki. Be to, 2011 m. gruodžio 27 d. ieškovo G. M. iniciatyva buvo areštuotos visos bendrovės sąskaitos, dėl ko bendrovė nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų. Buvo stengiamasi, kad bendrovės veikla būtų išsaugota, nes 2011 m., kai bendrovei vadovavo ieškovas, bendrovė prarado didžiausią klientę VšĮ Kauno klinikas, iš kurios gaunamos pajamos sudarė 85 proc. bendrovės apyvartos. Bendrovės finansinė situacija po to tapo itin sudėtinga. Bendrovės neišgelbėjo atsakovės UAB „Banga plius“ dotacijos, pasiektas susitarimas su banku dėl kredito sutartyje nurodyto termino pratęsimo, atsakovės UAB „Banga plius“ duodami darbai pagal jungtinės veiklos sutartį. Bankas 2012 m. nutraukė kredito sutartį, o 2012 m. pavasarį kreditoriai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. įsiteisėjęs nuosprendis patvirtina, kad bendrovės bankrotas nebuvo nusikalstamas, atitinkamai, tai pagrindžia, jog bendrovė nebuvo privesta prie bankroto blogais tyčiniais valdymo sprendimais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, valstybei iš ieškovų priteisė 6 665 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nurodė, kad nors ieškovai remiasi Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, kuriame nurodyta, kad nenaudingų bendrovei sutarčių su atsakove UAB „Banga plius“ ir UAB „Waweland“ sudarymas ir atsisakymas vykdyti sutartis su paslaugų gavėjais pagal ankščiau sudarytas sutartis buvo veiksniai, lėmę bendrovės bankrotą, šia aplinkybe negalima remtis kaip prejudicine, nes atsakovė V. Č. šiuo nuosprendžiu buvo išteisinta dėl jai pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 209 straipsnį, nustatantį baudžiamąją atsakomybę už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, o atsakovei UAB „Banga plius“ tokie kaltinimai nebuvo pareikšti ir nebuvo nagrinėjami (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 3 punktas).

7. Teismas nesutiko su atsakovės UAB „Banga plius“ argumentu, kad ieškovai turi įrodyti, jog atsakovės – bendrovės vadovė ir akcininkė, padarė tiesioginę žalą konkrečiai ieškovams – bendrovės kreditoriams. Teismo nuomone, bendrovės bankroto procesui pasibaigus, ieškovai neturi įrodyti, kad neteisėti (nesąžiningi) atsakovių veiksmai buvo nukreipti konkrečiai į ieškovus.

8. Teismas pažymėjo, kad bendrovės vadovu iki 2011 m. birželio 6 d. buvo ieškovas. Atsakovė V. Č. bendrovės vadove tapo 2011 m. birželio 7 d., o atsakovė UAB „Banga plius“ 54 proc. bendrovės akcijų iš ieškovų įsigijo 2011 m. gegužės 4 d. sutartimi. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad bendrovė jau iki 2011 m. birželio 6 d. buvo nemoki ir nevykdė įsipareigojimų, taip pat dėl ieškovų iniciatyva areštuotų lėšų sąskaitose 2011 m. gruodžio mėn. buvo apribotos bendrovės galimybės vykdyti pagrindinę skalbimo veiklą. Teismas padarė išvadą, kad tai lėmė bendrovės negalėjimą vykdyti ankščiau sudarytas paslaugų sutartis ir skalbimo įrangos išnuomojimą UAB „Waveland“.

9. Teismas nurodė, kad savo procesiniuose dokumentuose ieškovai nenurodė aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, jog bendrovė 2011 m. birželio mėn. ir po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo 2011 m. gruodžio mėn. turėjo realią galimybę vykdyti skalbimo veiklą. Teismas pažymėjo, kad beveik visi ieškovų nurodyti neteisėti veiksmai buvo atlikti 2012 m. pradžioje ir vėliau, t. y. po bendrovės turto arešto.

10. Nors byloje yra duomenys, kad UAB „Waveland“ faktiškai naudojosi bendrovės patalpomis ir skalbimo įranga, ieškovai nenurodė, nuo kada UAB „Waveland“ pradėjo naudotis šiuo turtu, kokių pajamų bendrovė galimai negavo, jei patalpomis ir įranga buvo naudojamasi neatlygintinai, ir kaip šių pajamų negavimas darė įtaką tam, kad bendrovė nebegalėjo atsiskaityti su ieškovais.

11. Teismas nustatė, kad pagal jungtinės veiklos sutartį bendrovė skalbimo paslaugas atsakovei UAB „Banga plius“ teikė trumpą laikotarpį – nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2011 m. lapkričio 15 d., iš viso buvo suteikta paslaugų už 21 561,02 Lt. Tuo laikotarpiu bendrovės padėtis buvo sunki, jai trūko apyvartinių lėšų, bendrovė turėjo skolų. Byloje nėra įrodymų, kad bendrovė pagal jungtinės veiklos sutartį atsakovei paslaugas teikė už mažesnę kainą nei šių paslaugų teikimo savikaina, ar kad bendrovė turėjo realią galimybę teikti šias paslaugas kitiems asmenims už didesnę kainą nei suteikė atsakovei UAB „Banga plius“. Teismo vertinimu, faktas, kad paslaugas atsakovei UAB „Banga plius“ bendrovė suteikė už mažesnę kainą nei kitiems savo klientams, nesudaro pagrindo teigti, jog tuo buvo sąmoningai bloginama bendrovės turtinė padėtis. Teismas iš ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatė, kad UAB „Foritas“ iš atsakovės UAB „Banga plius“ skalbimo paslaugas įsigijo tik vieną kartą – 2012 m. vasario 29 d. už 5 236,21 Lt. Teismo vertinimu, nėra pagrindo šią kainą lyginti tik su kaina, nustatyta 2011 m. liepos 1 d. jungtinės veiklos sutartyje, sudarytoje tarp bendrovės ir atsakovės UAB „Banga plius“. Teismas akcentavo, kad byloje nėra įrodymų, jog bendrovė iš atsakovės UAB „Banga plius“ skalbimo paslaugas įsigijo už kainą, kuri yra žymiai aukštesnė už rinkoje esančią kainą.

12. Teismas, pasisakydamas dėl to, kad bendrovei priklausančios lėšos buvo pervedamos ne į bendrovės, o į atsakovės UAB „Banga plius“ ir į UAB „Waveland“ atsiskaitomąsias sąskaitas, pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendyje konstatuota, jog lėšos buvo pervedamos atskiriems kreditoriams, siekiant išvengti pinigų patekimo į areštuotą sąskaitą; taip buvo atsiskaitoma su atskirais kreditoriais. Teismas, remdamasis atsakovės UAB „Banga plius“ sąskaitos išrašu, nustatė, kad atsakovė UAB „Banga plius“ sumokėjo už bendrovę 9 221,85 Lt ir 8 568,91 Lt skolas AB Lesto, 6 600 Lt skolą UAB „Dujotiekis“, 10 000 Lt skolą bankui, 12 090,66 Lt skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, 2 420 Lt skolą buhalteriui, kitas skolas, pervedė bendrovei daugiau kaip 200 000 Lt apyvartinėms lėšoms papildyti, kas žymiai viršija ieškinyje nurodytą bendrovei priklausančių pinigų sumą, pervestą į atsakovės UAB „Banga plius“ sąskaitą. Ieškinyje nėra nurodyta, kokia bendrovei priklausanti pinigų suma atsakovės V. Č. nurodymu buvo pervesta į UAB „Waveland“ sąskaitą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsiskaitymas su kitais kreditoriais suteikiant jiems nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius gali būti pagrindas tokius atsiskaitymus ginčyti, tačiau šie atsiskaitymai savaime bendrovės turtinės padėties nepablogina.

13. Atsakovė V. Č. 2011 m. lapkričio 28 d. priėmė įsakymą Nr. V-11-04 „Dėl ilgalaikio nenaudojamo turto nurašymo“, kuriuo įsakė nurašyti visiškai nusidėvėjusį nenaudojamą ilgalaikį turtą. Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendyje nustatyta, kad nurašyto ilgalaikio turto likutinė vertė buvo 1 Lt, skalbimo versle įrangos pritaikyti nebuvo galimybės. Ieškovai nepateikė konkrečių įrodymų, kad įsakymo pagrindu nurašius nusidėvėjusį nenaudojamą ilgalaikį bendrovės turtą bendrovei buvo padaryta žala.

14. Atsakovė V. Č. 2011 m. lapkričio 28 d. priėmė įsakymą Nr. V-11-03 „Dėl ilgalaikio (ne trumpalaikio) turto nurašymo“, kuriuo nurašė nusidėvėjusį mažavertį inventorių – skalbinius. Teismas pažymėjo, kad inventorizacijos nebuvimas, defektinių ir utilizacijos aktų nesurašymas savaime žalos bendrovei nesukėlė. Ieškovai nepateikė konkrečių įrodymų, kad įsakymo pagrindu nurašius nusidėvėjusį mažavertį bendrovės inventorių buvo padaryta žala.

Šalies argumentai

15. Ieškinyje ieškovai nurodė, kad nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. sausio 19 d., esant sudėtingai bendrovės finansinei padėčiai, atsakovei V. Č. buvo padarytos esamoje finansinėje situacijoje nebūtinos ir neprotingos 5 487,63 Lt komandiruočių į užsienį išlaidos, taip pat, kad 2012 m. sausio 19 d., kai bendrovės veikla jau buvo pradėta stabdyti, bendrovė už 1 840 Lt įsigijo jos veikloje nebereikalingus šaldytuvą, dulkių siurblį ir virdulį. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nėra nurodęs jokių papildomų aplinkybių apie atsakovės V. Č. komandiruotes 2011 m. į Belgiją, 2012 m. birželio mėn. į Italiją ir 2012 m. lapkričio mėn. į Olandiją, o iš Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendyje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovės komandiruotės išlaidos buvo apmokėtos ne iš bendrovės lėšų, o iš pinigų, gautų pagal projektą, kuris buvo pradėtas vykdyti dar iki atsakovės V. Č. darbo santykių bendrovėje pradžios. Šaldytuvo, dulkių siurblio ir virdulio įsigijimu bendrovei reali žala nebuvo padaryta, nes vienas turtas – lėšos – buvo pakeistas į kitą turtą – daiktus.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismas sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu konstatavo, kad ieškovai neįrodė neteisėtų (nesąžiningų) atsakovių veiksmų ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinio ryšio.

17. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 15 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovei UAB „Banga plius“ iš ieškovų lygiomis dalimis 2 117 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17.1. Teismas papildomą sprendimą priėmė, nes nustatė, kad sprendime nebuvo išspręstas atsakovės UAB „Banga plius“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Atsakovė UAB „Banga plius“ prašymą priteisti 2 117 Eur išlaidas už advokato pagalbą ir jas patvirtinančius įrodymus pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

17.2. Kadangi ieškovų ieškinys atmestas, o atsakovės UAB „Banga plius“ patirtos 2 117 Eur išlaidos už advokato pagalbą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas (advokatas ruošė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, atsiliepimą į atskirąjį skundą, dalyvavo teismo posėdyje), šias išlaidas atsakovei UAB „Banga plius“ priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

18. Apeliaciniame skunde ieškovai prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą ir 2018 m. birželio 15 d. papildomą sprendimą panaikinti ir byloje priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti, netenkinti atsakovės UAB „Banga plius“ 2018 m. birželio 13 d. pareiškimo dėl papildomo sprendimo priėmimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis, nes į bylą trečiuoju asmeniu nebuvo įtraukta AB Luminor Bank. Teismo sprendimas turės įtakos šio banko teisėms ir pareigoms. Bankas, kaip ir ieškovai, buvo bendrovės kreditorius, kuris po bendrovės likvidavimo negavo didelės savo kreditorinio reikalavimo dalies patenkinimo. Be to, ieškinio reikalavimai yra susiję su bankui iš ieškovų priteistomis sumomis, kurias ieškovai šioje byloje laiko patirtais nuostoliais.

18.2. Atmesdamas daugelį ieškovų argumentų dėl atsakovių neteisėtų veiksmų teismas nurodė, kad byloje nėra atitinkamų neteisėtų veiksmų įrodymų ar nustatytų prejudicinių aplinkybių. Tačiau pats teismas netekino prašymo prijungti prie bylos baudžiamosios bylos Nr. 1-191-668/2016 medžiagą. Tikėtina, kad būtent dėl to, jog teismas atsisakė išreikalauti baudžiamosios bylos medžiagą ir ją prijungti prie civilinės bylos, buvo sukliudyta atskleisti bylos esmę ir teisingai išnagrinėti bylą. Prie bylos privalėjo būti prijungti reikšmingi pirminiai įrodymai iš baudžiamosios bylos, patvirtinantys atsakovų neteisėtus veiksmus. Neištyręs ir neįvertinęs bylai reikšmingų įrodymų, teismas neatskleidė bylos esmės, todėl ši aplinkybė sudaro savarankišką byloje priimto teismo sprendimo panaikinimo pagrindą.

Žemesnės instancijos teismas

18.3. Teismas sprendime pats konstatavo, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu nustatyta, jog atsakovių veiksmai turėjo įtakos tam, kad bendrovė bankrutavo. Tačiau dėl nesuprantamų priežasčių teismas padarė galutinę išvadą, kad ieškovai neįrodė neteisėtų (nesąžiningų) atsakovių veiksmų ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinio ryšio.

18.4. Ieškovai į bylą pateikė patikimus įrodymus, aiškiai patvirtinančius atsakovių civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei sukeltos žalos.

18.5. Teismas neatsižvelgė į ieškovų dubliko argumentus, kurie paneigia bet kokią ieškovų kaltę ar atsakomybę dėl sukeltos sunkios finansinės bendrovės padėties, nemokumo ir negalėjimo vykdyti įsipareigojimus, bei patvirtina atitinkamą atsakovių kaltę ir atsakomybę. Įrodymai iš baudžiamosios bylos patvirtina, kad bendrovės nemokumas, nulėmęs bendrovės bankrotą ir likvidavimą, bei padaręs 2 221 649,22 Eur žalos bendrovės kreditoriams, buvo sukeltas laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 7 d. iki 2013 m. sausio 10 d., kai bendrovę valdė atsakovai. Bet kokią ieškovų kaltę ar atsakomybę dėl bendrovės nemokumo ir (ar) bankroto paneigia ir tai, kad ieškovams niekada nebuvo pateikti jokie kaltinimai ir (ar) kelti jokie reikalavimai dėl sunkios bendrovės padėties. Priešingai, tokie reikalavimai ir kaltinimai buvo pateikti atsakovams.

18.6. Ieškovų iniciatyva 2011 m. gruodžio mėn. pritaikytas bendrovės turto areštas taip pat negali būti laikomas sukėlusiu bendrovės nemokumą ir bankrotą. Prašydami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1227-259/2012 ieškovai teisėtai gynė savo pažeistas teises ir teisėtus interesus. Atsakovei UAB „Banga plius“ perėmus bendrovės valdymą, ieškovams piktavališkai nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, negrąžintos suteiktos paskolos ir kiti įsiskolinimai. Teisėtas ieškovų teisių gynimas teisme kitoje civilinėje byloje negali būti vertinamas kaip netinkamas ieškovų veikimas bendrovės atžvilgiu, taip pat negali būti laikomi žala atvejai, kai žala yra neišvengiamas normalaus ir sąžiningo naudojimosi turimomis teisėmis padarinys, nes tai iš esmės reikštų CPK 5 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisminę gynybą paneigimą.

18.7. Teismas išsamiai ir visapusiškai neįvertino ieškinyje nurodytų atsakovių konkrečių neteisėtų veiksmų ir jų įtakos bendrovės nemokumui ir bankrotui.

18.7.1. 2014 m. liepos 4 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/112/2014 ir 2014 m. lapkričio 6 d. specialisto išvadoje, taip pat Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendyje konstatuoti konkretūs atsakovių veiksmai, kurie lėmė nemokumą ir turėjo įtakos tam, kad bendrovei buvo iškelta bankroto byla.

18.7.2. Neteisėtus veiksmus atliko abi atsakovės savo bendrais veiksmais, nes atsakovė UAB „Banga plius“ duodavo nurodymus kitai atsakovei kaip veikti, ir ji juos vykdė. Iš neteisėtų veiksmų atsakovė UAB „Banga plius“ ir susijusi įmonė UAB „Waveland“ gavo turtinės naudos bendrovės sąskaita.

18.8. Teismas analizavo tik vieną civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėtus veiksmus, tačiau sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad neįrodyti ne tik neteisėti veiksmai, bet ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys. Tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir bendrovės nemokumo (negalėjimo įvykdyti prievolės ieškovams) bei ieškovams padarytos žalos egzistuoja priežastinis ryšys.

18.9. Teismas nevertino ir netyrė bylos aplinkybių ir šalių nurodytų argumentų dėl kaltės ir žalos. Atsakovių veiksmai priimant ir įgyvendinant bendrovei žalingus ir nuostolingus sprendimus, sukėlusius bendrovės kreditoriams žalą, negali būti laikomi apdairiais, rūpestingais bei atidžiais. Atsakovės savo kaltės byloje nepaneigė.

18.10. 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. lapkričio 6 d. specialisto išvadose yra konstatuota, kad dėl atsakovių neteisėtų veiksmų bendrovės kreditoriams buvo padaryta didelė žala – 2 221 649,22 Eur. Ši neteisėtais atsakovių veiksmais padarytos žalos suma apima ieškovams padarytą 758 730,18 Eur žalą.

18.11. Nors Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimu bankui priteista 644 401,85 Eur suma dar nėra išieškota iš ieškovų, tačiau tai nepaneigia fakto, kad įsiteisėjus sprendimui tokia ieškovų prievolė bus įsigaliojusi ir vykdytina. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiuo atveju egzistuoja reali ir akivaizdi 644 401,85 Eur žalos atsiradimo tikimybė.

18.12. Panaikinus sprendimą ir priėmus naują ieškovams palankų sprendimą, nebeliktų pagrindo papildomam sprendimui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovų, todėl papildomas sprendimas naikintinas.

Šalies argumentai

19. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Banga plius“ prašo pripažinti nepagrįstu ir pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimo motyvuojamosios dalies argumentą ir išaiškinimą, kad „nepagrįstas atsakovo UAB „Banga plius“ teiginys, kad ieškovai turi įrodyti, jog atsakovai – Bendrovės vadovė ir akcininkas, padarė tiesioginę žalą konkrečiai ieškovams – Bendrovės kreditoriams. Taisyklė, kad kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį nemokios bendrovės vadovams ir dalyviams tik tokiu atveju, jeigu šie asmenys padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo bendrovės valdymo ar bankroto bylos iškėlimo, kad nesibaigus įmonės bankroto procedūrai, kasacinio teismo suformuluota tuo atveju, kai įmonės bankroto procesas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Bendrovės bankroto procesas yra pasibaigęs: Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Bendrovė pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Todėl ieškovai neturi įrodyti, kad neteisėti/nesąžiningi atsakovų veiksmai buvo nukreipti konkrečiai į ieškovus“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovai neturi įrodyti, jog neteisėti (nesąžiningi) atsakovių veiksmai buvo nukreipti konkrečiai į ieškovus. Teismas neteisingai taikė kasacinio teismo išaiškinimus.

19.2. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį akcininkui nelemia bankroto bylos iškėlimo faktas ir neriboja bankroto proceso stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011). Teisė reikšti tiesioginį ieškinį priklauso nuo pasirinkto ieškinio pagrindo. Reikšdamas tiesioginį (individualų) ieškinį akcininkams (vadovui) kreditorius turi įrodyti veiksmų neteisėtumą konkretaus kreditoriaus atžvilgiu ir akivaizdu, kad ši taisyklė nėra nustatyta ir taikoma tik tada, kai bendrovė dar nėra išregistruota. Ieškovai ginčo atveju pareiškė būtent tiesioginį (individualų) ieškinį, todėl, nepriklausomai nuo to, ar bendrovė būtų išregistruota ar neišregistruota, jie turi įrodyti tiesioginio ieškinio, grindžiamo CK 6.263 straipsniu, sąlygas ir atsakovių neteisėtus veiksmus, nukreiptus konkrečiai į ieškovus. Tą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgos 2.3 skyrius.

19.3. Ieškovai nenurodė nei vieno atsakovių neteisėto veiksmo, nukreipto būtent į ieškovus, dėl kurio jiems atsirado žala. Ieškovai taip pat nepagrindė, kad atsakovės veikė būtent prieš ieškovus. Ieškovai byloje siekia įrodyti neteisėtus veiksmus, nukreiptus prieš visus bendrovės kreditorius ir sukėlusius bendrą bendrovės nemokumą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikė tiek ieškinį pareiškusius ieškovus, tiek ir visus likusius juridinio asmens kreditorius. Tačiau tokia pozicija (nors neįrodyta ir nepagrįsta) būtų galima, jeigu ieškovai būtų reiškę netiesioginį ieškinį dar bendrovės bankroto proceso metu.

Atsiliepimas

20. Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė UAB „Banga plius“ prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

20.1. Bendrovės bankroto administratorius bankroto proceso metu nepateikė nei pareiškimo dėl bendrovės tyčinio bankroto, nei ieškinio dėl žalos atlyginimo iš akcininkės (atsakovės) priteisimo. Civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo atsakovei (bendrovės vadovei), pareikštas baudžiamojoje byloje, Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu buvo paliktas nenagrinėtas. Teismas nenustatė nusikalstamo bankroto požymių ir atsakovė pagal BK 209 straipsnį buvo išteisinta. Taigi, bendrovės bankrotas nebuvo nulemtas nei atsakovės V. Č., kaip bendrovės vadovės, nei atsakovės UAB „Banga plius“, kaip akcininkės, neteisėtų veiksmų. Taigi, atsakovių veiksmai, dėl kurių bendrovės kreditorių reikalavimai nebuvo patenkinti, nėra konstatuoti. Nė vienas bendrovės kreditorius bankroto proceso metu nesikreipė į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo.

20.2. Ieškovai, pareiškę individualų ieškinį atsakovėms, neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, nors tą privalėjo padaryti.

20.3. Visi atsakovės UAB „Banga plius“ veiksmai, pagrįsti byloje esančiais duomenimis, leidžia daryti išvadą, kad akcininkė dėjo visas pastangas, jog su ieškovais, o taip pat ir su kitais kreditoriais būtų atsiskaityta, kad bendrovė galėtų tęsti savo veiklą ir nebūtų skelbiamas bankrotas.

20.4. Ieškovė nenurodė, dėl kokių banko materialiųjų teisių ir pareigų pasisakė teismas priimdamas skundžiamą sprendimą. Atsakovės UAB „Banga plius“ įsitikinimu, skundžiamu sprendimu nėra nuspręsta dėl banko materialiųjų teisių ir pareigų.

20.5. Ieškovai apeliaciniame skunde nekonkretizuoja, kokie konkretūs ginčui svarbūs baudžiamosios bylos dokumentai nebuvo prijungti prie bylos. Ieškovai taip pat nenurodo, kodėl patys jų nepateikė teismui savo iniciatyva (nors specialistų išvadas iš baudžiamosios bylos ir nuosprendį galėjo pateikti). Tai pagrindžia, kad skundo argumentai dėl bylos esmės neatskleidimo yra nepagrįsti.

20.6. Teismas pagrįstai sprendime nurodė skirtingą nei vadovo akcininko atsakomybės teisinį reglamentavimą ir jo ribotą atsakomybę, kadangi atsakovė UAB „Banga plius“ buvo bendrovės akcininkė. Bendrovės akcininko atsakomybė yra reglamentuojama CK 2.50 straipsnyje, kuris aiškiai įtvirtina ribotą akcininko atsakomybę. Ieškovai neįrodinėjo, kad atsakovė UAB „Banga plius“ buvo bendrovės vadovas de facto ir neprašė jam taikyti atsakomybės pagal CK 2.87 straipsnį. Ieškovai reikalauja atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nurodydami, kad atsakovės UAB „Banga plius“ nesąžiningi veiksmai nulėmė bendrovės nemokumą ir bankrotą. Ieškovai kaip nesąžiningą atsakovės UAB „Banga plius“ veiksmą (sprendimą) nurodo vienintelį 2011 m. gruodžio 7 d. bendrovės akcininkų sprendimą, kuriuo nutarta išnuomoti bendrovės įrengimus ir patalpas UAB „Waveland“. Tačiau šis akcininkų sprendimas yra nenuginčytas, t. y. galiojantis ir teisėtas. Šiuo nutarimu bendrovės akcininkai įgyvendino savo kompetenciją, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 2 punktas ir 5 dalis (tuo metu galiojusi redakcija). Taigi, esant nenuginčytam akcininkų sprendimui, nėra pagrindo daryti išvadą, kad toks akcininkų sprendimas yra nesąžiningas veiksmas, nulėmęs bendrovės bankrotą.

20.7. Įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendis patvirtina, kad bendrovės bankrotas nebuvo nusikalstamas ir tyčinis, kad bendrovė nebuvo privesta prie bankroto blogais valdymo sprendimais. Todėl šis pačių ieškovų pateiktas įrodymas paneigia jų poziciją ir patvirtina atsakovių poziciją, kad bendrovės bankroto nelėmė atsakovių blogi valdymo sprendimai. Bendrovės kreditoriams atsakovės nepadarė žalos.

20.8. Įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendis turi didesnę įrodomąją galią nei ieškovų nurodoma 2014 m. liepos 4 d. specialisto išvada. Ši išvada priimant nuosprendį teismo buvo įvertinta.

20.9. Priešingai nei nurodo ieškovai, teismas, analizuodamas aplinkybes ir įrodymus dėl neteisėtų veiksmų, išdėstė ir savo poziciją dėl kaltės vertinimo. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bendrovė nemoki tapo ne dėl atsakovių kaltės. Kadangi ieškovai žalą patyrė ne dėl atsakovių veiksmų, teismas teisėtai ir pagrįstai nepasisakė dėl žalos dydžio.

Šalies argumentai

20.10. Ieškovų nurodomi 644 401,85 Eur, susiję su laidavimo sutartimi, negali būti laikomi žala šio ginčo kontekste. Ieškovai, kaip laiduotojai, dar nesumokėjo bankui priteistų sumų ir, tikėtina, nesumokės dėl sudėtingos savo finansinės padėties. Ieškovai laidavimo sutartį pasirašė savo rizika, todėl privalo atsakyti bankui. Teismo priteistos palūkanos už tai, kad laiduotojai neįvykdė savo įsipareigojimų bankui, akivaizdžiai negali būti priteistos iš atsakovių net ir įrodžius jų neteisėtus veiksmus, nes tik laiduotojai yra atsakingi už jų pačių įsipareigojimų netinkamą vykdymą ir atsakomybė už tai negali būti perkelta kitiems asmenims.

Atsiliepimas

21. Atsiliepime į atsakovės UAB „Banga plius“ apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

21.1. CPK nenumatyta galimybė apeliacinės instancijos teismui priimti tokio pobūdžio procesinį sprendimą, kokio prašo atsakovė, t. y. pripažinti nepagrįstu ir pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies tam tikrą argumentą ar išaiškinimą.

21.2. Atsakovės UAB „Banga plius“ apeliacinio skundo reikalavimas yra neteisėtas, nes skunde išdėstyti argumentai nepatvirtina, kad sprendime esantis ginčijamas išaiškinimas yra teisiškai nepagrįstas.

21.3. Ieškovai turi teisę reikšti tokį ieškinį, kokį pareiškė šioje byloje, o priešingas aiškinimas nepagrįstai apribotų ieškovų teises.

21.4. Atsakovė UAB „Banga plius“ iškraipo skunde nurodytos kasacinio teismo apžvalgos teiginius. Apžvalgos 2.2 skyriuje aptariamos tik tiesioginio ieškinio pareiškimo galimybės vykstant bankroto procesui, tačiau apskritai nekalbama apie galimybę reikšti tiesioginį ieškinį po bankroto proceso pasibaigimo.

21.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-916/2017 pateikti išaiškinimai pagrindžia, kad ieškovai turėjo teisę pareikšti tokį ieškinį, kokį yra pareiškę. Atsakovės privalo atlyginti ieškovams padarytą žalą dėl sąmoningo ir tyčinio bendrovės privedimo prie nemokumo ir bankroto bei sandorių ir veiksmų, kurie aiškiai pažeidė kreditorių (įskaitant ieškovus) teises ir teisėtus interesus.

Šalies argumentai

22. Ieškovai Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus. Šiuose paaiškinimuose nurodė, kad Lietuvos apeliaciniam teismas 2018 m. spalio 16 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-486-302/2018, kuria paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą. Šiuo sprendimu buvo tenkintas banko ieškinys dėl 644 401,85 Eur skolos iš ieškovų, kaip laiduotojų, priteisimo. Tai patvirtina, kad ieškovų prievolė bankui yra įsigaliojusi. Bankas yra kreipęsis dėl jos priverstinio vykdymo. Dėl to nekyla abejonių, kad 644 401,85 Eur sudaro ieškovų žalą, kuri, patenkinus ieškovų ieškinį, turi būti priteista solidariai iš atsakovių šioje byloje. Prie rašytinių paaiškinimų ieškovai pridėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-486-302/2018, 2018 m. spalio 25 d. vykdomąjį raštą, prašė šiuos dokumentus kartu su rašytiniais paaiškinimais prijungti prie bylos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

24. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas likviduotos dėl bankroto bendrovės kreditorių ir laiduotojų ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo iš bendrovės vadovės ir akcininkės.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

25. Viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus. Kita vertus, pirmiau nurodytas draudimas turi išlygas – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

26. Lietuvos apeliaciniam teismui ieškovai 2019 m. balandžio 4 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus: Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį bei 2018 m. spalio 25 d. vykdomąjį raštą.

27. Kadangi rašytiniais paaiškinimais pagrindžiama papildomų įrodymų priėmimo būtinybė, su šiais paaiškinimais pateikti dokumentai priimti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir susiję su viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – žalos faktu, teisėjų kolegija rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus priima į bylą ir vertina kartu su byloje esančiais įrodymais.

Dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą

28. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė trečiuoju asmeniu AB Luminor Bank, todėl teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis.

29. CPK 47 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – tai asmenys, kurie įstoja patys arba įtraukiami į bylą ieškovo ar atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms vienos iš šalių atžvilgiu. Jie gali būti įtraukti dalyvauti byloje šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba teismo iniciatyva. Bet kokiu atveju dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylos nagrinėjimą sprendžia teismas, atsižvelgdamas į šalių nuomonę, kuri teismui nėra privaloma. Net ir tuo atveju, jeigu asmuo jau įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tačiau teismas, nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms, motyvuota nutartimi gali pašalinti trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos (CPK 47 straipsnio 5 dalis).

30. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą, turi įsigilinti į teisinių santykių esmę, nes niekuo nepagrįstas su nagrinėjama byla nesusijusių asmenų įtraukimas dalyvauti trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų labai sunkina ir vilkina bylos nagrinėjimą, pareikalauja daug nepagrįstų tiek įtrauktų dalyvauti byloje asmenų, tiek ir valstybės laiko ir lėšų sąnaudų. Taigi trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi būti įtraukti tik tie asmenys, kurių teisėms ir pareigoms ateityje gali turėti įtakos teismo sprendimas.

31. Šiuo atveju ieškovai pareiškė ieškinį atsakovėms UAB „Banga plius“ ir V. Č. (CPK 111, 135 straipsniai). Nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovai prašė įtraukti trečiuoju asmeniu AB Luminor Bank, tačiau nenurodė, kokią įtaką teismo sprendimas gali turėti šio asmens teisėms ir pareigoms. Skundžiamu sprendimu teismas nepasisakė dėl AB Luminor Bank teisių ir pareigų. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad ieškinio reikalavimas yra iš dalies susijęs su bankui iš ieškovų priteista suma, nepagrindžia, kad skundžiamas sprendimas turės įtakos nurodytam asmeniui. Ieškovai apeliaciniame skunde nenurodė, kokius padarinius teismo sprendimas AB Luminor Bank sukėlė. Dėl to teisėjų kolegija atmeta ieškovų apeliacinio skundo teiginį, kad į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme turėjo būti įtraukta AB Luminor Bank, kaip nepagrįstą.

Dėl kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui ir (ar) dalyviui

32. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovas ar dalyvis padaro žalą bendrovei, pvz., vadovas pažeidžia CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas fiduciarines pareigas ir dėl to bendrovė patiria nuostolių, akcininkas pažeidžia sąžiningo elgesio pareigą ir dėl to bendrovė negali įvykdyti prievolės (CK 2.50 straipsnio 3 dalis), kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo. Tokiais atvejais visų kreditorių teisės ginamos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

33. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tuo atveju, kai įmonė yra nemoki ir negali įvykdyti savo prievolių, konkretus kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo vadovui galėtų kreiptis su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis), pareikšdamas ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų. Tokiu atveju, patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas būtų įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). Priešingas aiškinimas, kad žalos atlyginimas galėtų būti priteisiamas pavieniams kreditoriams, pareiškusiems ieškinį savo vardu, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

34. Plėtodamas teismų praktiką kreditorių teisės reikšti tiesioginį ieškinį klausimu kasacinis teismas nurodė, kad tas pats ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) taikytinas sprendžiant dėl akcininko subsidiariosios atsakomybės už bankrutuojančios bendrovės prievoles – pavienio kreditoriaus kreipimasis į teismą su reikalavimu atlyginti žalą, padarytą bendrovės mokumui neteisėtais akcininko veiksmais, pažeistų imperatyvųjį ĮBĮ reguliavimą dėl kreditorių eiliškumo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017 40 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

35. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais. Pirma, tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius. Kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2017 12 punktas; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017 43 punktas).

36. Antra, kreditoriai turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ir (ar) dalyviui tais atvejais, kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu būdu, jog lemia įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2015).

Dėl tiesioginio ieškinio atsakovėms (ne)pagrįstumo

37. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės UAB „Banga plius“ argumentu, kad nagrinėjamu atveju ieškovai turi įrodyti, jog atsakovės – bendrovės vadovė ir akcininkė, padarė tiesioginę žalą konkrečiai ieškovams – bendrovės kreditoriams, nes bendrovės bankroto procesas yra pasibaigęs. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovai neturi įrodyti, kad neteisėti (nesąžiningi) atsakovių veiksmai buvo nukreipti konkrečiai į ieškovus.

38. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad taisyklė, jog kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį nemokios bendrovės vadovams ir dalyviams tik tokiu atveju, jeigu šie asmenys padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo bendrovės valdymo ar bankroto bylos iškėlimo, taikoma tik tuo atveju, kai įmonės bankroto procesas nėra pasibaigęs. Tokios išvados nepatvirtina nei teisinis reguliavimas, nei aktuali teismų praktika. Priešingai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaip minėta, išaiškino, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams tik dviem, anksčiau aptartais atvejais (žr. nutarties 35–36 punktus). Ši teisės aiškinimo taisyklė taikoma ir tuomet, kai bankrutavusios įmonės veikla pasibaigė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018).

39. Ieškovų atsiliepime į atsakovių apeliacinį skundą nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-916/2017 išaiškinta, kad, juridiniam asmeniui pasibaigus, kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingiems dėl tyčinio bankroto asmenims. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje nutartyje nėra išaiškinimo, kad pasibaigus juridiniam asmeniui kreditorius, nesant tyčinio bankroto fakto, gali reikšti tiesioginį ieškinį neįrodinėdamas individualiai jam padarytos žalos fakto ir dydžio.

40. Kaip minėta, tiesioginis bankrutavusios bendrovės kreditoriaus ieškinys akcininkui ir valdymo organo nariui CK 6.263 straipsnio pagrindu, nesant tyčinio bankroto fakto, galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovų neteisėti veiksmai nėra bendras pareigų bendrovei pažeidimas, o jie yra nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus (nagrinėjamu atveju – dviejų) atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų.

41. Nagrinėjamu atveju ieškovai byloje iš esmės įrodinėjo tik atsakovių vykdytą sąmoningai blogą bendrovės valdymą, ieškovų teigimu, sukėlusį bendrą bendrovės nemokumą ir bankrotą, tačiau konkrečių į juos, kaip bendrovės kreditorius, nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo ir būtent dėl tų veiksmų jiems atsiradusios žalos neįrodinėjo. Tai aiškiai matoma iš ieškovų argumentų, kad, jų teigimu, dėl atsakovių neteisėtų veiksmų bendrovės kreditoriams buvo padaryta didelė žala – 2 221 649,22 Eur, kuri apima ir ieškovams padarytą 758 730,18 Eur žalą. Taigi, ieškovai, kaip bankrutavusios bendrovės kreditoriai, reiškia tiesioginį ieškinį buvusiai vadovei ir bendrovės akcininkui, nors padarytos žalos negrindžia specifiškai į juos nukreiptais neteisėtais veiksmais.

42. Specifiškai į ieškovus nukreiptų nesąžiningų atsakovių veiksmų nepatvirtina ir byloje surinkti įrodymai. Bylos duomenimis, ieškovas G. M. nuo 1999 m. lapkričio 8 d. iki 2011 m. birželio 6 d. buvo UAB „Foritas“ direktoriumi, 54 proc. bendrovės akcijų valdė ieškovai iki 2011 m. gegužės 4 d. Ieškovai 2011 m. gegužės 4 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi 54 proc. UAB „Foritas” akcijų pardavė atsakovei UAB ,,Banga plius“. Nuo 2011 m. birželio 7 d. UAB „Foritas“ direktore paskirta atsakovė V. Č.. Nors Vilniaus apygardos teismas tik 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi bendrovei iškėlė bankroto bylą, tačiau, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys (2011 m. gruodžio 7 d. bendrovės akcininkų susirinkimo protokolas, 2014 m. liepos 4 d. specialisto išvada „Dėl UAB „Foritas“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 5-2/112/2014, Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1227-259/2012 ir jos vykdymą pagrindžiantys duomenys, Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendis, Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1227-259/2012), pagrindžia, kad bendrovė dar iki 2011 m. birželio 6 d. buvo nemoki ir nevykdė įsipareigojimų, taip pat dėl ieškovų iniciatyva areštuotų lėšų sąskaitose 2011 m. gruodžio mėn. buvo apribotos bendrovės galimybės vykdyti pagrindinę skalbimo veiklą. Bendrovei negalint tinkamai vykdyti sudarytų paslaugų sutarčių, skalbimo įranga, kitas bendrovės turtas buvo išnuomotas UAB „Waveland“. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien faktas, kad bendrovės turtas buvo išnuomotas, nepagrindžia, kad įmonė buvo sąmoningai blogai valdoma siekiant pakenkti ieškovams. Tokios išvados nėra pagrindo daryti ir dėl aplinkybės, kad UAB „Foritas“ skalbimo paslaugas teikė ir pirko iš savo akcininkės UAB „Banga plius“.

43. Pažymėtina, kad paslaugų teikimas mažesne kaina savo akcininkei, taip pat paslaugų pirkimas tam tikru laikotarpiu ar bendrovės įrangos, turto išnuomojimas, kai bendrovės veikla apribota, savaime nereiškia, kad vadovė pažeidė įstatymo nustatytas ir (ar) fiduciarines pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 7 dalis), ar kad atsakovė, kaip juridinio asmens dalyvė, veikė nesąžiningai pasinaudodama sudėtinga bendrovės situacija (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Tam tikrais atvejais bendrovė gali išnuomoti bendrovės turtą, įrangą, teikti paslaugas mažesne kaina kaip tik todėl, kad vadovas nusprendžia, jog tokia strategija geriausiai atitiks bendrovės interesus, arba dėl to, kad vykdyti veiklą įprastai neįmanoma nuo pačios bendrovės ar jos vadovo nepriklausančių aplinkybių. Juolab minėtos aplinkybės neteikia pagrindo pripažinti, kad šiais veiksmais buvo siekta pakenkti būtent ieškovams (CK 6.263 straipsnis).

44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi ieškovų prašymu bendrovei taikė laikinąsias apsaugos priemones. Šios nutarties pagrindu buvo areštuotos visos bendrovės banko sąskaitos. Neturėdama apyvartinių lėšų veiklai vykdyti, bendrovė sudarė su atsakove UAB „Banga plius“ jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu atsakovė UAB „Banga plius“ perdavė bendrovei atlikti dalį atsakovės klientų skalbimų, kad bendrovė gautų apyvartinių lėšų, nutraukti (nevykdyti) sutarčių dėl skalbimo paslaugų teikimo, taip pat išnuomoti bendrovės skalbimo įrangą: skalbimo liniją ir lyginimo volą, UAB „Waveland“, kadangi nenaudojama ir nešildomose patalpose esanti skalbimo įranga, kurioje cirkuliuoja vanduo, gali būti sugadinta. Esant sudėtingai UAB „Foritas“ turtinei padėčiai, bendrovė veikė iš akcininkės UAB „Banga plius“ dotacijų. Atsakovė UAB „Banga plius“ 2011 m. gegužės – 2012 m. vasario mėn. pervedė UAB „Foritas“ daugiau nei 200 000 Lt apyvartinėms lėšoms papildyti, taip pat už bendrovę dengė skolas jos kreditoriams. Šios aplinkybės patvirtinta, kad bendrovės vadovė ir akcininkė, priešingai nei teigia ieškovai, siekė ne pabloginti įmonės finansinės padėties, o vykdyti veiklą, atsiskaityti su kreditoriais, išsaugoti turtą.

45. Dėl kitų ieškovų nurodomų aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas sąmoningas blogas įmonės valdymas (bendrovei priklausančios lėšos pervedimas ne į bendrovės, o į atsakovės UAB „Banga plius“ ir į UAB „Waweland“ atsiskaitomąsias sąskaitas, priimtas įsakymas dėl ilgalaikio nusidėvėjusio turto nurašymo, netinkama nurašyto turto apskaita, išlaidos komandiruotėms ir daiktų įsigijimui) taip pat savaime nepagrindžia sąmoningo blogo įmonės valdymo, kuriuo siekta pakenkti būtent ieškovams. UAB „Foritas“ tapo nemoki ir dėl to neatsiskaitė su ieškovais, o aplinkybės, kad bankrutavusios bendrovės vadovė ir akcininkė (atsakovės) atliko į ieškovus nukreiptus nesąžiningus veiksmus ir būtent dėl tų veiksmų ieškovams atsirado žala, byloje neįrodytos.

46. Šios išvados nepaneigia ir ieškovų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad atsakovei V. Č. dėl sąmoningo blogo įmonės valdymo buvo iškelta baudžiamoji byla. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu atsakovė buvo išteisinta dėl jai pareikšto kaltinimo pagal BK 209 straipsnį, nustatantį baudžiamąją atsakomybę už sąmoningai blogą įmonės valdymą nulėmusį šios įmonės bankrotą, o ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir baudžiamosios bylos perdavimas nagrinėti teismui neįrodo jos kaltės. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad atsakovės V. Č. sąmoningas blogas valdymas nulėmė bendrovės bankrotą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovų apeliaciniame skunde akcentuojamas baudžiamosios bylos išreikalavimas nesudarytų pagrindo daryti priešingos išvados.

47. Kaip minėta, tik tais atvejais, kai teismo nutartimi bankrotas yra pripažintas tyčiniu, turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tyčinis bendrovės bankrotas nenustatytas, ieškovai byloje privalėjo įrodyti prieš juos kaip bendrovės kreditorius nukreiptus nesąžiningus veiksmus.

48. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje ieškovai prašo atlyginti didesnę žalą, nei buvo patvirtintas jų finansinis reikalavimas bankroto byloje, ją siedami su bankrutavusios bendrovės dėl nemokumo neįvykdytais įsipareigojimais bankui ir banko pareikštais reikalavimais ieškovams kaip laiduotojams už bendrovės prievolių tinkamą vykdymą. Tačiau pastebėtina, kad laidavimo sutartį ieškovai su banku sudarė dar iki atsakovės V. Č. paskyrimo UAB „Foritas“ vadove ir UAB „Banga plius“ tapimo jos akcininke, taigi, atsakovės negalėjo apgauti, suklaidinti ieškovų dėl minėto sandorio esmės ar su juo sudarymu susijusių aplinkybių. Tai, kad bendrovė neįvykdė prievolių bankui, lėmė bendrovės nemokumas, bet ne į ieškovus kaip laiduotojus nukreipti veiksmai. Be to, nėra duomenų, kad ieškovai kaip laiduotojai už bendrovę būtų įvykdę įsipareigojimus bankui ir perėmę banko kaip bendrovės kreditoriaus teises (CK 6.83 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai atsakovės negalėjo pažeisti ieškovų, kaip bendrovės kreditorių, teisių, kadangi ieškovai bendrovės kreditoriais dėl bendrovės neįvykdytų prievolių bankui netapo.

49. Apibendrindama išdėstytus motyvus apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias kreditoriaus teisę reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui ir (ar) dalyviui, tačiau ieškinį atmetė pagrįstai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žalos atlyginimas iš atsakovių nepriteistinas, nes nenustatyta, kad ieškovams padaryta būtent individuali žala į juos išskirtinai nukreiptais nesąžiningais atsakovių veiksmais.

50. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad tik netinkamas teisės normos nurodymas, kai tai neturėjo įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui, nėra pagrindas naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, nes įstatymo draudžiama naikinti teismo sprendimą formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2008; 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008). Teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo panaikinimas formaliais pagrindais taip pat prieštarautų CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovėms netaikė civilinės atsakomybės, todėl priimtas teismo sprendimas paliktinas galioti.

51. Pažymėtina, kad atsakovės UAB ,,Banga plius“ apeliacinio skundo argumentai laikytini pagrįstais, tačiau tenkinti jos prašymą pašalinti iš skundžiamo sprendimo motyvus nėra pagrindo, nes teisėjų kolegija palieka nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, patikslindama jį šioje nutartyje išdėstytais motyvais. Tuo tarpu ieškovų apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

52. Palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos, paskirstytos papildomu sprendimu, neperskirstytinos.

53. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą ir laikius atsakovės UAB ,,Banga plius“ apeliacinio skundo argumentus pagrįstais, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos ir spręstinas klausimas dėl atsakovės UAB „Banga plius“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovė UAB „Banga plius“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 1022 Eur išlaidų už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą parengimą ir surašymą. Šios išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl jos priteistinos atsakovės UAB ,,Banga plius“ naudai iš ieškovų lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą ir 2018 m. birželio 15 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Banga plius“ (juridinio asmens kodas 300003387) naudai iš ieškovų G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis 1022 (vieną tūkstantį dvidešimt du) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius BajorasKazys KailiūnasAsta Radzevičienė