Kauno apygardos teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorija 14.4; 35.5; 42.10; 42.11.3; 50.9; 99.5; 116.5.1

SPRENDIMAS

2012 m. gruodžio 3 d.

Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Rasai Juronienei, dalyvaujant ieškovui G. M., ieškovų G. M. ir R. M. atstovui advokatui Dominykui Varnui, atsakovo UAB „Foritas“ ir trečiojo asmens UAB „Banga plius“ atstovei advokatei Jurgitai Judickienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų G. M. ir R. M. ieškinį atsakovui UAB „Foritas“, tretiesiems asmenims UAB „Banga plius“, G. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovo UAB „Foritas“ priešieškinį ieškovams G. M. ir R. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai G. M. ir R. M. ieškiniu (1 t. b.l.4-7) prašė priteisti iš atsakovo UAB „Foritas“ ieškovui G. M. 300 503,17 Lt, o ieškovei R. M. – 66 137,08 Lt, taip pat priteisti ieškovams 0,04 delspinigius nuo jiems neišmokėtų sumų, susijusių su darbo santykiais, priteisti ieškovams solidariai iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo 288 688,06 Lt skolos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovai nurodo, kad iki 2011-10-05 d. buvo atsakovo darbuotojai, o ieškovas M. iki 2011-06-07 d. ir atsakovo vadovas (direktorius). Ieškovai darbo sutartis nutraukė su atsakovu savo noru, kadangi atsakovas ilgą laiką nemokėjo ir iki šiol nesumoka darbo užmokesčio. Įsiskolinimą atsakovas pripažįsta, tai patvirtina pridedamos atsakovo vadovės pasirašytos keturios 2011-11-07 d. pažymos (Nr.509-512). Atsakovo 2010-2011 metų įsiskolinimas ieškovui išeinant iš darbo sudarė 42981,15 (15505, 92+27475, 23) Lt, ieškovei - 34971,04 (25371,04+9600) Lt. Bendrai atsakovas skolingas 77952,19 Lt sumą darbo užmokesčio ir kitų su juo susijusių išmokų (dalis joje yra už nepanaudotas kasmetines atostogas). Be to, yra susikaupusi įstatymo numatyta delspinigių suma, kurią taip pat prašo ieškovai priteisti.

Ieškinyje nurodoma, jog ieškovė yra sumokėjusi už atsakovės sunaudotas dujas (jas tiekiančiai bendrovei) savo lėšomis dar 31166, 04 Lt sumą. Ją atsakovas pripažino, 2011-10-06 d. pateikdamas ieškovui palūkanų skaičiavimo lentelę, kurios pradžioje matyti ieškovei mokėtina pagal avansinę (apyskaitą) suma. Taigi, įvertinus galimą netesybų mažinimą, atsakovas yra skolingas ieškovui mažiausiai 300503,17 Lt (42981,15 +240562,02+16960 Lt), ieškovei - 66 137,08 Lt (34971, 04+31166, 04).

Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė, jį grindė prie ieškinio pridėtais rašytiniai įrodymais ir ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, papildomai paaiškino, jog ieškinys pagrįstas sudaryta paskolos sutartimi, neišmokėtu darbo užmokesčiu, sumokėjimo už dujas faktu. Ieškovas ir jo atstovas su priešieškiniu nesutiko, siūlė jo netenkinti, savo poziciją grindė atsiliepimu į priešieškinį.

Antra. Atsakovas ieškovams yra sumokėjęs visą jiems pagal sudarytas darbo sutartis priklausantį darbo užmokestį, o ieškovų nepagrįstų reikalavimų patenkinimas sąlygotų didelius atsakovo nuostolius. Teismui teikiamos pažymos Nr. 1 (G. M. darbo užmokesčio paskaičiavimas) (Priedas Nr. 4) ir Nr. 2 (R. M. darbo užmokesčio paskaičiavimas) (Priedas Nr. 5), kurių 5 stulpelyje nurodyta faktiškai ieškovų naudai priskaičiuota suma (įskaitant ir darbdavio faktiškai jau sumokėtus mokesčius, paskaičiuotus nuo didesnio darbo užmokesčio, nei nurodytas darbo sutartyse), kuri neatitinka ieškovų darbo sutartyse įtvirtinto darbo užmokesčio dydžio. Pažymų 8 stulpelyje nurodyta suma darbo užmokesčio (įskaitant ir darbdavio jau faktiškai sumokėtus mokesčius), kuri atitinka ieškovų darbo sutartyse nurodytus darbo užmokesčio dydžius. Būtent šiame stulpelyje nurodytos sumos teisėtai priklauso ieškovams pagal darbo sutartis. Pažymėtina, kad pažymų 9 stulpelyje nurodytas nuostolių, kuriuos atsakovas patirtų patenkinus ieškovų nepagrįstus ieškinio reikalavimus dėl darbo užmokesčio priteisimo, dydis (nuostolių suma - 93.009,40 Lt), kuris yra iš esmės pažeidžiantis atsakovo interesus ir teises, ir patvirtina ieškovų reikalavimų nepagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.137 straipsnio 3 dalis numato, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Akivaizdu, kad ieškovai reikšdami nepagrįstus reikalavimus, kurių nepagrįstumas puikiai žinomas ieškovams, kadangi būtent jų kaip buvusių atsakovo vadovų ir akcininkų įsakmiu nurodymu buvo skaičiuojamas nepagrįstai padidintas darbo užmokestis, piktnaudžiauja savo teisėmis ir sąmoningai trikdo atsakovo veiklą bei siekia nepagrįstai praturtėti. Todėl teismas, atsižvelgdamas į ieškovų piktnaudžiavimo veiksmus, turėtų atsisakyti tenkinti ieškovų reikalavimus.

Trečia. Kadangi ieškovų reikalavimas dėl darbo užmokesčio yra nepagrįstas, tai nepagrįstas ir ieškovų reikalavimas priteisti delspinigius nuo neišmokėtų sumų, susijusių su darbo santykiais.

Ieškovai reikalaudamas priteisti skolą pagal paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovo G. M. ir atsakovo, reikalauja priteisti nepagrįstai didelius delspinigius.

Pirma. Paskolos sutarties 2.3.3 punkte įtvirtintas delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, todėl mažintinas 6.73 straipsnio 2 dalies bei 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu. Pažymėtina, kad ieškovai savo ieškinyje sutinka ir pripažįsta, kad paskolos sutartyje įtvirtintas delspinigių dydis yra nepagrįstai didelis, todėl nereikalaudami 0,5 proc. dydžio delspinigių, sutinka su delspinigių dydžio mažinimu. CK 6.73 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. CK 6.258 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (LAT2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-7-409/2010). Taigi kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės verte, prievolės pažeidimo aplinkybes ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (LAT2007 m. kovo 5 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civ. b. Nr. 3 K-7-3 04/200 7; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-503/2007;2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-386/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

Akivaizdu, kad paskolos sutartyje yra nustatytas aiškiai per didelis ir neprotingas delspinigių dydis, kuris pažeidžia atsakovo interesus, o ieškovas G. M., reikalaudamas jo naudai išieškoti būtent tokio dydžio delspinigius siekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Atsižvelgiant į tai, dienos delspinigių dydis turi būti mažinamas iki 0,02 procentų dydžio, kuris visiškai užtikrintų ieškovo nuostolių, patirtų dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo, atlyginimą. Toks delspinigių mažinimo būtinumas grindžiamas šiais argumentais (kriterijais):

1. Prievolės pobūdis.

Pažymėtina, kad ginčo atveju paskolos sutartis buvo sudaryta tarp kontrolinį akcijų paketą valdančio akcininko G. M., kuris tuo pat metu buvo ir atsakovo direktorius. Todėl akivaizdu, kad šioje prievolėje atsakovas UAB „Foritas" kaip juridinis asmuo buvo silpnesnioji ir visiškai nuo paskolos davėjo - atsakovo direktoriaus ir akcininko, sprendimų ir veiksmų priklausanti šalis, kuri nebuvo tinkamai atstovaujama dėl to, kad jos įstatyminis atstovas - bendrovės direktorius G. M. kaip paskolos davėjas buvo asmeniškai suinteresuotas paskolos sutartyje įtvirtinti kuo didesnes netesybas ir kitas jam palankias paskolos grąžinimo sąlygas. Be to, paskolos sutartį kaip atsakovo atstovė pasirašė ieškovė R. M., kuri kaip G. M. sutuoktinė taipogi turėjo asmeninį suinteresuotumą. Pažymėtina, kad CK 2.135 straipsnyje yra įtvirtintas principas, kad atstovas turi veikti atstovaujamojo interesais ir negali sudaryti atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį.

2. Prievolės vertė.

Paskolos sutartimi UAB „Foritas" buvo suteikta 400000 Lt dydžio paskola. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Foritas" įstatinis kapitalas yra 600000 Lt (išrašas iš JAR - Priedas Nr. 6), paskolos dydis sudaro 67 proc. įstatinio kapitalo, akivaizdu, kad paskolos vertė atsakovui yra didelė. Atsižvelgiant į tai, kad prievolės vertė yra didelė, o nuo tokios sumos skaičiuojami 0,5 proc. dydžio delspinigiai per dieną (182,5 procentai per metus) yra aiškiai per dideli ir neprotingi bei sąlygojantys nepagrįstą ieškovo praturtėjimą atsakovo sąskaita, todėl delspinigių dydis mažintinas iki 0,02 proc. dydžio delspinigių per dieną.

3. Prievolės pažeidimo aplinkybės.

Sprendžiant klausimą dėl paskolos sutartyje nustatyto delspinigių dydžio mažinimo reikia įvertinti tai, kad atsakovas paskolos pagal pareikalavimą negrąžino todėl, kad pats ieškovas G. M. buvo skolingas atsakovui, taip pat ieškovas neteisėtais veiksmais ir sprendimais yra padaręs žalos atsakovui, todėl atsakovas siekė, kad būtų įskaityti priešpriešiniai reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Foritas" paskolos negrąžina ne dėl piktavališkų aplinkybių, o dėl siekimo įskaityti priešpriešinius reikalavimus, delspinigių mažinimas iki 0,02 proc. per dieną yra pagrįstas, teisingas, sąžiningas ir protingas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus yra akivaizdu, kad paskolos sutartyje nustatyti 0,5 proc. dydžio per dieną delspinigiai yra aiškiai per dideli ir neprotingi, todėl mažintini iki 0,02 proc. dydžio delspinigių per dieną, todėl ieškovo G. M. reikalaujama delspinigių dydžio suma yra mažintina 25 kartais.

Antra. Ieškovas G. M. teigia, kad po 2011 m. lapkričio 2 d. pranešimo apie įskaitymą ieškovas panaikino savo buvusį 167105,32 Lt dydžio įsiskolinimą atsakovui pagal avansines apyskaitas, dėl ko atsakovo skola ieškovui 2011 m. lapkričio 3 d. buvo 240562,02 Lt. G. M. skolą UAB „Foritas" patvirtina atskaitingo asmens G. M. apyvartos žiniaraštis (Priedas Nr. 7). Tačiau pateikdamas delspinigių dėl paskolos negrąžinimo paskaičiavimą, delspinigius nepagrįstai skaičiuoja ne nuo negrąžintos skolos likučio, bet nuo visos 407667,34 Lt dydžio skolos pagal paskolos sutartį. Be to, ieškovas delspinigius skaičiuoja už didesnį dienų skaičių nei faktiškai jų yra, kadangi nuo 2011 m. lapkričio 3 d. įskaitymo iki 2011 m. gruodžio 19 d. ieškinio pateikimo skaičiuojamos 45 dienos, o ne 53 dienos.

Trečia. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ieškovo G. M. reikalaujamų delspinigių dydis turėtų būti toks:

- už nesumokėtas palūkanas reikalaujamas 2313,38 Lt delspinigių dydis mažintinas 25 kartais ir yra lygus 92,54 Lt;

- delspinigių dydis už negrąžintą skolą skaičiuojamas nuo 2011 m. lapkričio 3 d. iki 2011 m. gruodžio 19 d. nuo 238341,18 Lt dydžio sumos (kadangi būtent toks skolos dydis yra po įskaitymo 400000 Lt + 5353,96 Lt + 92,54 Lt - 167105,32 Lt) būtų lygus 2145,07 Lt (238341,18 Lt 0,02 proc. 45 dienų).

Taigi, ieškovui G. M. galimai priteistina suma yra lygi 240486,25 Lt (238341,18 Lt + 2145,07 Lt).

Pažymėtina, kad ši skola atsakovo buhalteriniuose dokumentuose fiksuojama kaip atsakovo skola ieškovei pagal avanso apyskaitą. Ši suma nebuvo išmokėta ieškovei, kadangi ieškovė niekuomet nereikalavo grąžinti šią sumą. Be to, kaip ir minėta, atsakovas UAB „Foritas" nemokėjo ieškovams įsiskolinimo jiems sumų, kadangi siekė susitarti dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Be to, ieškovai iki šiol neteisėtai naudojasi UAB „Foritas" nuosavybės teise priklausančiais automobiliais ir siekė juos iš UAB „Foritas" įsigyti. Atitinkamai perleidus nuosavybės teisę į automobilius, skola ieškovei būtų buvusi įskaityta į automobilių pardavimo kainą. Tačiau ieškovai ne tik toliau neteisėtai naudojasi atsakovo automobiliais ir nenurodo galutinio savo sprendimo juos įsigyti arba atsisakyti įsigyti, bet ir reikalauja iš atsakovo sumų, kurios bent iš dalies galėtų padengti pačių ieškovų atsakovui UAB „Foritas" padarytą žalą.

2012-01-30 atsakovas UAB „Foritas“ pateikė teismui patikslintą priešieškinį (2 t. b.l. 43-54), kuriuo prašo:

1) pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio 2010-04-26 Išperkamosios turto nuomos sutartį ir 2011-01-03 Turto perdavimo-priėmimo ir pripažinimo tinkamu naudoti aktą bei 2010-04-26 Turto nuomos sutartį ir 2011-01-03 Turto perdavimo-priėmimo ir pripažinimo tinkamu naudoti aktą; 2) taikyti vienašalę restituciją ir įpareigoti ieškovus G. M. ir R. M. grąžinti atsakovui UAB „Foritas“ 288 000 Lt sumą; 3) priteisti atsakovui iš ieškovo G. M. 3 457 Lt dydžio palūkanas už atsakovui laiku negrąžintą skolą; 4) priteisti atsakovui iš ieškovų 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti atsakovui iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas - žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai; 6) tuo atveju, jeigu atsakovo priešieškinio reikalavimai būtų patenkinti, pagal ieškovų 2011-12-19 ieškinį iš atsakovo priteistas sumas įskaityti į patenkintų priešieškinio reikalavimų sumas. Atsakovas nurodo, kad G. M. ir R. M. iki 2010 m. kovo 23 d. buvo UAB „Foritas" akcininkai ir nuosavybės teise valdė 100 proc. akcijų paketą. Nuo 2010 m. kovo 24 d. iki 2011 m. gegužės 16 d. ieškovai buvo UAB „Foritas" akcininkai ir nuosavybės teise valdė kontrolinį 54 proc. dydžio akcijų paketą. Likusią dalį akcijų (46 proc.) valdė ir valdo G. B.. G. M. nuo 1999 m. spalio 25 d. iki 2011 m. birželio 7 d. buvo UAB „Foritas" direktorius, o nuo 2011 m. birželio 7 d. buvo UAB „Foritas" direktoriaus patarėju. 2011 m. spalio 6 d. darbuotojo pareiškimu darbo sutartis su G. M. buvo nutraukta (G. M. darbo sutarties kopija pridėta prie atsiliepimo į ieškovu ieškinį). R. M. nuo 1996 m. birželio 1 d. iki darbo sutarties nutraukimo 2011 m. spalio 6 d. darbuotojo pareiškimu buvo UAB „Foritas" gamybos direktorė. 2011 m. gegužės 16 d. ieškovams priklausiusio akcijų paketo (54 proc.) nuosavybės teisė perėjo naujam akcininkui UAB „Banga plius". UAB „Banga plius" perėmus UAB „Foritas" valdymą, pakeitus įmonės vadovą ir atlikus įmonės finansinį bei valdymo auditą paaiškėjo, kad ieškovu, kaip buvusiu akcininku ir įmonės vadovu teisės aktus pažeidžiantys sprendimai, sandoriai ir veiksmais, buvo nuostolingi UAB „Foritas", dėl ko bendrovės finansinė padėtis buvo ženkliai pablogėjusi ir priartėjusi prie bankroto ribos.

Atsakovas nurodo, jog atlikus UAB „Foritas" patikrinimą paaiškėjo, kad 2010 m. balandžio 26 d. tarp ieškovo G. M. ir UAB „Foritas", atstovaujamos R. M., buvo sudarytos dvi sutartys dėl pramoninės skalbimo mašinos LMA 900 nuomos: Išperkamosios turto nuomos sutartis ir Turto nuomos sutartis. Šių sutarčių pagrindu 2011 m. sausio 3 d. tu pačiu asmenų pasirašyti du analogiški turto perdavimo-priėmimo ir pripažinimo tinkamu naudoti aktai. Vėliau tarp įmonės dokumentų buvo rastas ir 2011 m. vasario 10 d. pasirašytas turto perdavimo-priėmimo ir pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Šių sutarčių sąlygos nėra analogiškos, kadangi sutartyse nustatytos skirtingos atsiskaitymų sąlygos ir skirtinga pramoninės skalbimo mašinos vertė (Išperkamosios turto nuomos sutartyje - 720000 Lt, Turto nuomos sutartyje - 600000 Lt). Tačiau akivaizdu, kad dėl to paties objekto sudarytos dvi sutartys ir net trys turto perdavimo-priėmimo aktai) kas prieštarauja teisės aktams ir leidžia manyti, kad ieškovai elgėsi neteisėtai. Kažkurios iš sutarčių 4.2 punkto pagrindu, UAB „Foritas" sumokėjo G. M. 288000 Lt tokiu būdu - paties G. M. nurodymu buvo padengta G. M. kaip atskaitingo asmens 288000 Lt dydžio skola atsakovui UAB „Foritas". Tai patvirtina atskaitingo asmens G. M. apyvartos žiniaraštis, kurio 2011 m. kovo 17 d. pozicijoje nurodyta, kad 288000 Lt išmokėti G. M.. Pažymėtina, kad UAB „Foritas" ir AB DNB 2008 m. birželio 5 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 5697000 Lt kreditas. Gautas kreditas taip pat buvo naudojamas atitinkamos skalbimo ir valymo įrangos įsigijimui iš Jensen GmbH. 2010 m. balandžio 23 d. perdavimo-priėmimo aktu, pasirašytu Įrangos pardavimo sutarties Nr. 2055821 pagrindu, Jensen GmbH perdavė UAB „Foritui" jo pirktą įrangą (Perdavimo priėmimo akto kopija ir vertimas buvo pateikti su pradiniu priešieškiniu). Kaip matome, šiuo perdavimo-priėmimo aktu, kurį kaip UAB „Foritas" atstovas pasirašė G. M., atsakovui buvo perduota ir pramoninė skalbimo mašina LMA 900.

Atsižvelgiant į tai, kad perdavimo priėmimo aktu skalbimo mašina buvo perduota UAB „Foritas", o ne G. M., atsakovas UAB „Foritas" visiškai pagrįstai manė, kad skalbimo mašina yra bendrovės nuosavybė, todėl buvo pateiktas priešieškinis dėl minėtu skalbimo mašinos nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis Civilinio kodekso 1.80 str. pagrindu. Tačiau ieškovas G. M. pateikdamas atsiliepimą į atsakovo priešieškini pateikė ir dokumentą, kuris nurodo, kad skalbimo mašina LMA900 buvo padovanota G. M.. Ši aplinkybė atsakovui UAB „Foritas" nebuvo žinoma ir jis teikdamas priešieškini dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais vadovavosi turimu dokumentu, t.y. 2010 m. balandžio 23 d. perdavimo-priėmimo aktu, kuriuo Jensen GmbH skalbimo mašiną perdavė UAB „Foritas". Atsižvelgiant į šias aplinkybes yra teikiamas patikslintas priešieškinis, kuriuo minėti sandoriai ginčijami kitais pagrindais.

Atlikus UAB „Foritas" patikrinimą taip pat paaiškėjo, kad ieškovas G. M. kaip atskaitingas asmuo, yra skolingas atsakovui 167105,32 Lt, ką įrodo ir atskaitingo asmens G. M. apyvartos žiniaraštis. Ieškovas neginčija šios skolos. Ši G. M. skola fiksuojama 2011 m. birželio 5 d., suėjus šiai datai G. M. skolos atsakovui negrąžino, taip pat nemokėjo ir palūkanų, kurių mokėjimą nustato įstatymas. Naujajam akcininkui UAB „Banga plius" investavus į UAB „Foritas", įmonės būklė stabilizavosi ir gali sėkmingai tęsti bei vystyti savo veiklą, tačiau ieškovai, reikšdami nepagrįstus reikalavimus, stabdo įmonės veiklą ir bet kokiomis priemonėmis siekia UAB „Foritas" bankroto. Ieškovai 2011 m. gruodžio 19 d. ieškiniu taip pat nepagrįstai reikalauja neva jiems neišmokėto darbo užmokesčio skolos. Bet kokie UAB ..Foritas" ir naujojo akcininko UAB „Banga plius", kaip siekiančiu išvengti bylinėjimosi teismuose, bandymai susitarti su ieškovais taikiai žlugdavo, kadangi atsakovo ir jo akcininko pasiūlymai atlikti tarpusavio įsipareigojimų įskaitymą ieškovams netikdavo, o ieškovai visuomet siekė neteisėtai praturtėti UAB „Foritas" sąskaita ir nepripažino, kad savo veiksmais įmonei padarė ženklią žalą.

Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu atsakovo ir trečiojo asmens atstovė atsakovo poziciją palaikė, papildomai paaiškino, jog ieškovai prašo priteisti didesnį darbo užmokestį, nei jiems buvo nustatytas bendrovėje pagal galiojančią tvarką, sutartas darbo užmokestis yra išmokėtas, taip pat nepagrįstas reikalavimas delspinigių už neišmokėtą darbo užmokestį, nes jie, būdami bendrovės vadovais ir pagrindiniais akcininkais, patys priėmė sprendimą nemokėti darbo užmokesčio sau. Atstovė nurodė, kad atsakovas sutinka su M. prašoma priteisti 31166, 04 lt suma, kurią ji sumokėjo už dujas ir su reikalavimu priteisti M. 240486 lt sumą už suteiktą paskolą, palaiko priešieškinį.

Ieškovai G. M. ir R. M. pareiškė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį (2 t. b.l. 107-119), kuriuo prašo priešieškinį atmesti. Jame teigiama, jog 2012-04-16 d. atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti 2 ginčo sutartis kitu nei pradiniame nurodytu pagrindu. Ieškovai nurodo, kad atsakovas nėra sąžiningas savo pareiškimuose teismui bei piktnaudžiauja teise keisti teisinę poziciją byloje, t.y. tikslinti procesinio dokumento turinį. Mano, kad ši atsakovo veikla susijusi su noru kaip įmanoma labiau atitolinti ginčo nagrinėjimą iš esmės, jo skolų priteisimą bei realų išieškojimą. Ieškovai mano, kad atsakovas visais būdais siekia išvengti susidariusios skolos mokėjimo, kurią ir pats anksčiau pripažino, o jo naujasis akcininkas UAB „Banga plius" netgi įtraukė į 2011-05-16 d. akcijų perdavimo-priėmimo aktą (pagal 2011-05-04 d. sudarytą 54 proc. atsakovo akcijų pardavimo sutartį). Nėra paslaptis, kad kontrolinį atsakovo akcijų paketą turinti bei kitą įmonės vadovą paskyrusi UAB „Banga plius" daro didžiausią įtaką atsakovo veiksmams ir sprendimams, todėl reikia pasakyti, kad UAB „Banga plius" kitoje, Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje pagal ieškovų ieškinį dėl likusios sutartos akcijų pardavimo 467879,96 Lt kainos priteisimo atsikerta, kad tik tada, kai tarp 2011-05-04 d. ir 2011-05-16 d. ji atliko patikrinimą atsakovo įmonėje, rengdamasi perimti 54 proc. įmonės akcijų, nustatė, kad yra sudaryta Išperkamosios turto nuomos sutartis (iš kurios liko neįvykdyta 432000 Lt sandorio dalis) bei kiti atsakovo apie 187988,92 Lt įsipareigojimai ieškovui ir ieškovei kaip įmonės darbuotojams, ieškovo 168529,18 Lt įsipareigojimas atsakovui, dėl to neva reikėjo 451459,74 litais sumažinti sutartą 700000 Lt akcijų pardavimo kainą iki 248540,26 Lt (700000-187988,92-432000+168529,18). Taigi, grįsdami savo poziciją byloje Nr.2-1121-656/2012, atsakovo pagrindiniai akcininkai pripažįsta šioje byloje faktiškai jų pačių ginčijamą 2010-04-26 d. Išperkamosios nuomos sutartį ir 2011-01-03 d. Turto perdavimo - priėmimo ir pripažinimo tinkamu naudoti aktą; šioje gi byloje atsakovo teisinė pozicija yra visiškai priešinga - savo prievolių pagal šią sutartį jis nepripažįsta, kadangi nepripažįsta ir pačios sutarties galiojimo. Minėtas prieštaravimas kyla iš atsakovo bei jo akcininko nesąžiningumo, skirtingose bylose tuo pačiu klausimu užimant priešingas, sau patogesnes pozicijas. Tokiais veiksmais Atsakovas su savo pagrindiniu akcininku UAB „Banga plius" siekia, kad pagal 2010-04-26 d. Išperkamosios nuomos sutartį ir 2011-01-03 d. Turto perdavimo - priėmimo ir pripažinimo tinkamu naudoti aktą ieškovai negautų jokių, t.y. 720000 Lt pajamų, o jų parduotų 54 proc. atsakovo įmonės akcijų kaina tų negautų pajamų didžia dalimi (432000 Lt suma) būtų sumažinta, t.y. siekia, kad ieškovai netektų šios sumos du kartus (864'000 Lt). Kitaip tokios keistos atsakovo ir UAB „Banga plius" teisinės pozicijos paaiškinti negalima.

Ieškovai nurodo, jog 2011-05-16 d. akcijų perdavimo-priėmimo Akte detalizuojamas likusios 432000 Lt skolos „pagal pirkimo pardavimo įrangos sutartį, pasirašytos tarp Bendrovės ir akcijų Pardavėjo", buvimas. Tuo pačiu tiek naujasis akcininkas UAB „Banga plius", minimas abiejuose priešieškiniuose, tiek pats atsakovas savo 2011 m. susirašinėjime su ieškovais (raštai pridėti prie pradinio atsiliepimo į pradinį priešieškinį) pripažino, jog jiems yra žinoma ir suprantama, kad po 288000 Lt avanso už įrangą - skalbimo mašiną LMA900 - sumokėjimo 2011 metų pradžioje, atsakovas dar yra skolingas ieškovams 432000 Lt, taigi, iš viso daikto kaina yra 720000 Lt. Todėl akivaizdu, kad antroji ginčijama „Turto nuomos sutartis" (skirtingai nei „Išperkamoji turto nuomos sutartis") nebuvo vykdoma, jos vykdymo požymių bendrovėje nėra, o šalių valia sudaryti sutartį, pagal kurią turtas ateityje pereis atsakovo nuosavybėn, atsakovo taip pat nėra ginčijama.

Atsakovas nurodo, kad ieškovų veiksmai valdant atsakovo įmonę iki 2011-05-16 d. akcijų perdavimo akto sudarymo, buvo nuostolingi įmonei, kuri buvo net „priartėjusi prie bankroto ribos, tačiau šio teiginio kaip ir viso priešieškinio nepagrindžia jokiais įrodymais. Deklaratyvūs pareiškimai apie nesamas, abejotinas aplinkybes neturėtų grįsti materialinio reikalavimo, kurio suma 288000 Lt. Kaip minėta, tiek atsakovas, tiek ir jo naujasis kontrolinio akcijų paketo savininkas UAB „Banga plius" dar iki 2011-05-16 d. akcijų perdavimo akto sudarymo žinojo, kad yra sudaryta 2010-04-26 d. Išperkamosios nuomos sutartis ir 2011-01-03 d. Turto perdavimo - priėmimo ir pripažinimo tinkamu naudoti aktas, ją vykdė ir ja rėmėsi savo skaičiavimuose. CK 1.79 straipsnis „Nuginčijamo sandorio patvirtinimas" nustato, jog: Šalis, turinti teisę sandorį nuginčyti, gali jį patvirtinti per kitos sandorio šalies arba įstatymų nustatytą terminą. Patvirtinusi sandorį, šalis netenka teisės jį ginčyti. . Preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti: sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė; pareikalavo, kad kita šalis įvykdytų sandorį; užtikrino kitai šaliai savo prievolių įvykdymą; visiškai ar iš dalies perleido kitam asmeniui pagal tą sandorį įgytas teises.

Dėl to visiškai suprantamas ir kito atsakovo piktnaudžiavimo tikslas - atsakovas iki šiol nenori pateikti teismui rašytinių įrodymų (ieškovai juos paliko atsakovo įmonėje, tikėdamiesi, kad jie išliks ir ginčų dėl to nebus), jog atsakovas realiai iš dalies įvykdė sandorį. Iki šiol byloje nėra jokio aiškiai datuoto, pasirašyto bei 288000 Lt turto išperkamosios kainos dalies sumokėjimo rašytinio įrodymo, nors puse lūpų atsakovas pripažįsta, kad tokią sumą yra sumokėjęs ieškovams - kitaip jis negalėtų reikšti patikslinto ieškinio reikalavimo - priteisti šią sumą iš ieškovų, taikyti jiems laikinąsias apsaugos priemones minėtu mastu ir pan. Cituota teisės norma užkerta kelią bet kokiems vėlesniems atsakovo išvedžiojimams apie ginčo sandorį sudariusių šalių kompetencijos nebuvimą ir nesąžiningumą, priešingumą atsakovo tikslams ir kt., tačiau žemiau atsikertame ir į pastaruosius argumentus.

Ši norma nustato, kad Sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai (šio kodekso 2.74, 2.83-2.85 straipsniai). CK 1.83 str. nustato, jog Sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens valdymo organai pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai įrodoma, jog sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti. Atsakovas mini, kad c/b Nr.3K-3-511-2011 kasacinis teismas nurodė, jog pagal kurią sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi (pvz., akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlyginamai), sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis (pvz., su didesnėmis palūkanomis, nei kitais atvejais ar su kitais asmenimis, nutraukiant sutartis ekonomiškai nepalankiomis sąlygomis, sudarant taikos sutartis teikiant pernelyg daug nuolaidų) nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje.

Dėl sprendimo įsigyti turto už didesnę kaip 1/20 dalį įstatinio kapitalo:

Atsakovo bendrovėje 2010-04-26 d. nebuvo įsigyjamas turtas, nes išperkamosios nuomos sutarties sudarymas nėra turto įsigijimo, kai perleidžiama nuosavybė teisė, sandorio sudarymas. Nuosavybės teisės perleidimas buvo numatytas tik sandorio vykdymo pabaigoje, kaip papildoma sąlyga, esant atitinkam kitų įvykusių sąlygų visetui. Be to, sandorį sudaro kontrolinio akcijų paketo savininkas ir jo sutuoktinė, todėl akivaizdu, kad net jei ir būtų reikėję visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo turto įsigijimo sandoriui sudaryti, jis būtų buvęs gautas. 2010-04-26 d. ieškovai turėjo ne 54 procentus, kaip nurodo atsakovas priešieškinyje, o 66 procentus akcijų, kadangi kitam akcininkui G. B., kuris jokių pretenzijų dėl ginčo sandorio teisėtumo nereiškia, pagal 2010-03-23 d. sudarytą pardavimo sutartį priklausė 34 procentai akcijų, o 2010-08-26 d. sudarius kitą akcijų pardavimo sutartį - dar 12 procentų akcijų. Matyti, kad 2/3 dalies akcijų savininkai, sudarydami atsakovo ginčijamą sandorį, nepažeidė jo materialinių teisių ir pareigų, kadangi būdami tiek akcininkais, tiek atstovaudami savo įmonę kaip vadovas ir komercijos direktorė, suprato, kad jokio ginčo tarp akcininkų dėl šio sandorio nėra, akcininkų pritarimas, jei jis ir būtų reikalingas, taip pat yra.

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja I. P. paaiškino, jog dirbo buhaltere UAB ,,Foritas“. Jai yra žinoma apie ieškovų darbo užmokestį, jį apskaičiuodavo, paruošdavo pavedimus, o pasirašydavo ir nuveždavo į banką direktorius arba gamybos vadovė. Kai atėjo dirbti, direktoriaus atlyginimas buvo 5700 Lt, o M. 5000 Lt. Paskui buvo sumažintas iki 2 tūkst.Lt. Šitas sumas nurodydavo ieškovai abu. Dėl atlyginimų pakeitimo nieko nebuvo sakoma, įsakymo nebuvo, buvo forminama akcininkų sprendimu, bet liudytoja jų nemačiusi. Buvo pasakyta, kad nuo tokio ir tokio mėnesio suskaičiuoti tokį ir tokį atlyginimą. Mokesčius mokėdavo Sodrai, o gyventojų pajamų mokestį nuo išmokamo atlyginimo. Visiems buvo mokama, o M. mokama buvo 1200 Lt. Visa tai nuspręsdavo direktorius ir M.. Direktoriui ir M. tai buvo žinoma ir jų nurodymu visa tai darė. Byloje prie ieškinio esančios pažymos – buvo atvejų, kai direktorius sirgo, tada buvo mažesnis atlyginimas. Skaičius surašė liudytoja pagal dokumentus, kaip buvo priskaičiuota, o priskaičiuota pagal žodinį nurodymą. Kiekvienas buvo sukaupęs daug nepanaudotų atostogų. Rengiant sutartis dėl skalbimo įrenginio nuomos, liudytoja nedalyvavo, sutartys į buhalteriją buvo pateiktos. Direktoriui avansu buvo išmokėti pinigai, kurie atsispindėjo avansinėje apyskaitoje, todėl buvo nutarta kad už du metus po 12 tūkst. Lt reikia mokėti. 288 tūkst. Lt buvo nurašyti nuo skolos pagal avansinę sutartį. Tai buvo direktoriaus sprendimas, todėl mes taip ir sudengėme. Jis tiek pinigų buvo gavęs, todėl ir buvo taip sudengta. Išperkamosios nuomos ir nuomos sutartis traktuoti reikėtų kaip vieną sutartį, mes traktavome kaip išperkamoji nuoma. Liudytojai buhalteriškai buvo geriau priimtina išperkamosios nuomos sutartis. Buhalteriškai buvo apskaitoma tik 288 tūkst. Lt. suma, kad dar būtų ir 167 tūkst. Lt. skola, negali pasakyti, nes kiekvieną mėnesį tai keisdavosi, nes būdavo išimami pinigai. -Skaičiavimus atliko ne ji, o pats direktorius, kad mokama jam 24 mėnesius į priekį. Įmonės buhalteriją tikrino auditorius K. D., jam buvo pateikti įmonės dokumentai, jis ką norėjo, viską peržiūrėjo. Liudytoja dar paklausė pas įmonės direktoriaus pavaduotoją J., ar galima rodyti, jis leido rodyti. D. pasikėlė buhalterinius dokumentus ir matė, kiek bendrovė skolingi M. ir M., ten viskas buvo užfiksuota buhalteriškai. Sumų neatsimena, 2011 m. spalio mėnesį ieškovai buvo atleisti ir pinigai už nepanaudotas atostogas buvo priskaičiuota tik tada. Paskutiniais 3 mėnesiais ieškovams buvo mokamas mažesnis atlyginimas, tai ir priskaičiuota mažiau. Nuo 2010 m. sausio mėnesio M. atlyginimas buvo sumažintas iki 2000 Lt, M. neatsimena. Nuo rugsėjo M. vėl buvo skaičiuojamas 5700 Lt/mėn. atlyginimas, M. 5000 Lt/mėn. atlyginimas. Dabar mano, kad negalima mokėti pagal direktoriaus nurodymą atlyginimą, o tada atrodė, kad galima.

Ieškinys tenkintinas dalinai, priešieškinys atmestinas visiškai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai G. M. ir R. M. ieškiniu (1 t. b.l. 4-7) prašė priteisti iš atsakovo UAB „Foritas“ ieškovui G. M. 300 503,17 Lt sumą, o ieškovei R. M. – 66 137,08 Lt sumą, taip pat priteisti ieškovams 0,04 delspinigius nuo jiems neišmokėtų sumų, susijusių su darbo santykiais, priteisti ieškovams solidariai iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo 288 688,06 Lt skolos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl ieškinio dalies, kuria prašoma priteisti ieškovams neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Ieškovas G. M. įrodinėjo, jog atsakovas jam yra neišmokėjęs 42981, 15 lt sumą darbo užmokesčio, toje sumoje ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, R. M. įrodinėjo, jog atsakovas jai yra neišmokėjęs 34971, 04 lt sumą darbo užmokesčio, toje sumoje ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Ieškovai procesiniuose dokumentuose pateiktuose teismui, bei bylą nagrinėjant teismo posėdžių metu nevardijo konkrečių sumų, laikotarpių, už kuriuos yra neišmokėtas darbo užmokestis, koks jų darbo užmokestis buvo atskirais mėnesiais, už kiek nepanaudotų atostogų dienų yra skaičiuojamos kompensacijos, už kokį laikotarpį skaičiuojamos nepanaudotos atostogos ir kokio dydžio darbo užmokesčio pagrindu, savo reikalavimus grindė teismui pateiktomis pažymomis (1 t b.l. 13-20) ir savo paaiškinimais teismo posėdžių metu.

Teismas pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, jog ieškovas G. M. dirbo pas atsakovą nuo 1999 m. spalio 25 d. iki 2011 m. birželio 7 d. UAB „Foritas" direktoriaus pareigose, o nuo 2011 m. birželio 7 d. buvo UAB „Foritas" direktoriaus patarėju. 2011 m. spalio 6 d. darbuotojo pareiškimu darbo sutartis su G. M. buvo nutraukta (1 t. b.l. 62-64). Ieškovas byloje pateikė įrodymus (b.l. 17-20), jog nuo 2010 09 mėn. iki atleidimo iš darbo dienos jam nebuvo išmokėta 42981, 15 lt darbo užmokesčio suma. Teismas nagrinėjamoje byloje taip pat nustatė, jog ieškovė R. M. nuo 1996 m. birželio 1 d. iki 2011 m. spalio 6 d. dirbo pas atsakovą gamybos direktore, darbuotojos pareiškimu 2011 m. spalio 6 d. darbo sutartis nutraukta (1 t. b.l. 65-67). Ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog nuo 2010 09 iki atleidimo iš darbo dienos (1 t. b.l. 13, 15) jai yra neišmokėta 34971, 04 lt darbo užmokesčio suma. Teismas šių įrodymų pagrindu laiko nustatytu tą faktą, jog atsakovas yra neišmokėjęs G. M. 42981, 15 litų, o R. M. 34971, 04 litų sumų, susijusių su buvusiais darbo santykiais, todėl šios neišmokėtos sumos yra priteistinos atsakovams iš ieškovo kaip pagrįstos ir įrodytos (LR CPK 178 str., LR CK 6.38 str. 1 d., 6.205 str., LR DK 206 str. 1 d. 1 p.).

Teismas atmeta atsakovo teiginius, kad visas priklausantis darbo užmokestis ieškovams yra išmokėtas, nes ieškovų atlyginimas buvo įtvirtintas darbo sutartyse, nustatyta tvarka nepadidintas, jis buvo 1500 litų dydžio ieškovo ir 1400 litų dydžio ieškovės atlyginimo neišmokėjimo metu. Teismas pažymi, jog pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio nuostatas, UAB ,,Foritas“ įstatų 7.3.4 punktą (2 t. b.l. 68) administracijos vadovo atlyginimą nustato visuotinis akcininkų susirinkimas. Byloje esančios ieškovų darbo sutartys su atsakovu liudija, kad nuo 2005 metų ieškovo atlyginimo dydis buvo nustatytas 1500 litų, o ieškovės 1400 litų. Byloje yra atsakovo administracijos pažymos (1 t. b.l. 13-20), liudijančios tą faktą, jog ieškovui neišmokėto atlyginimo laikotarpiu buvo mokamas apie 5700 litų dydžio (neatskaičius mokesčių) atlyginimas (1 t b.l.17-19), o ieškovei - apie 5000 lt dydžio (neatskaičius mokesčių) atlyginimas (1 t. b.l. 13-16). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tas faktas, jog, nagrinėjant bylą teisme, nebuvo pateikta rašytinių visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų dėl bendrovės vadovo ir gamybos direktorės atlyginimo padidinimo, savaime neįrodo, kad atsakovai nepagrįstai, neteisėtai nustatė sau didesnį atlyginimą, nei pagal darbo sutartį jis jiems priklausė būti mokamas. Byloje yra svarbios tos nustatytos faktinės aplinkybės (2 t. b.l. 111-117), jog G. M. ir R. M. iki 2010 m. kovo 23 d. buvo UAB „Foritas" akcininkai ir nuosavybės teise valdė 100 proc. bendrovės „Foritas“ akcijų paketą. Nuo 2010 m. kovo 24 d. iki 2010 08 26 ieškovai valdė 66 proc. kontrolinį akcijų paketą. Nuo 2010 08 27 iki 2011 m. gegužės 16 d. ieškovai buvo UAB „Foritas" akcininkai ir nuosavybės teise valdė kontrolinį 54 proc. dydžio akcijų paketą, likusią dalį akcijų (46 proc.) valdė ir šiuo metu valdo G. B.. Tik 2011 m. gegužės 16 d. ieškovams priklausiusio akcijų paketo (54 proc.) nuosavybės teisė perėjo naujam akcininkui UAB „Banga plius". Iš šių faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovai kaip pagrindiniai bendrovės akcininkai nors ir formaliai nepriėmė sprendimo dėl bendrovės vadovo G. M. ir darbuotojos R. M. atlyginimų dydžio pakėlimo po 2005 metų, tačiau iš nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog jie valdė bendrovę būdami iš pradžių visų jos akcijų savininkais, o vėliau, iki 2011 05 16 kaip kontrolinio akcijų paketo turėtojai, todėl bendrovės veiklos ir valdymo klausimai ir buvo išsprendžiami griežtai nesilaikant formalių reikalavimų. Todėl teismas daro išvadą, jog tiek ieškovai, tiek vėlesni atsakovo akcininkai G. B. ir nuo 2011 05 16 „Banga plius“ žinojo apie vadovo ir direktorės komercijai atlyginimo dydį, jokių pretenzijų ar ginčų dėl jo dydžio nekėlė. Teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog ieškovų nurodomas padidintas atlyginimas jiems buvo mokamas oficialiai, nurodant jo dydį žiniaraščiuose, darant privalomas išskaitas valstybei, Valstybinio Socialinio draudimo valdybos fondui (1 t. b.l. 13-20), atlyginimų nustatymo ir mokėjimo pagrįstumą ir teisingumą patvirtino ir teismo posėdžio (2012 11 12) metu apklausta liudytoja I. P., dirbanti UAB „Foritas“ vyr. buhaltere. Dėl to teismas sprendžia, kad byloje surinktų faktinių duomenų visuma nepatvirtina atsakovo teiginių dėl kitokio ieškovų atlyginimo dydžio ir jų prašomų priteisti sumų šioje ieškinio dalyje (LR CPK 176 str., 185 str.).

Dėl ieškovų reikalavimo priteisti 0, 04 proc. delspinigius nuo neišmokėtos darbo užmokesčio sumos

Kauno apygardos teismas nustatė, kad beveik visu tuo laikotarpiu, kai ieškovams buvo neišmokėtas atlyginimas už darbą, jie buvo pagrindiniai bendrovės akcininkai, o ieškovas ir bendrovės valdymo organo narys. Nagrinėjant bylą 2012 11 12 teismo posėdžio metu, ieškovas G. M. nurodė, kad darbo užmokestis ieškovui M. ir ieškovei M. nebuvo išmokėtas jo nurodymu, nes „piniginiai srautais buvo labiau reikalingi gamybai“, „įmonėje nebuvo apyvartinių lėšų“, ieškovas „suprato, kad darbo užmokestis jam buvo neišmokamas dėl jo paties sprendimo“. Ir tik „vėliau ieškovas pradėjo reikalauti pinigų“ (2012 lapkričio 12 d. teismo posėdžio protokolas, 3 lapas, 3 paskutinės pastraipos). Esant šiai byloje nustatytai faktinei aplinkybei, teismas daro išvadą, jog pats ieškovas, būdamas įmonės vienasmenis valdymo organas ir kaip vienas iš pagrindinių akcininkų savo sprendimu nutarė laikinai nemokėti jam pačiam ir ieškovei R. M. taip pat akcininkei ir savo sutuoktinei priklausančio darbo užmokesčio dalies, todėl nagrinėjamu atveju atsakovo kaltės dėl ieškovams neišmokėto darbo užmokesčio nėra. LR CK 6.256 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę - atlyginti kitos sutarties šalies nuostolius, sumokėti netesybas. Esant šiam įstatymo leidėjo įtvirtintam teisiniam reglamentavimui ir nekonstatavus atsakovo kaltės dėl neįvykdytos prievolės, reikalavimas priteisti delspinigius nuo neišmokėtos skolos sumos negali būti tenkinamas, nes jis nepagrįstas (LR CPK 178 str.). Dėl to ieškovų reikalavimas priteisti 0, 04 proc. delspinigius nuo neišmokėtų darbo užmokesčio sumų atmestinas.

Dėl ieškinio dalies, kuria R. M. prašo priteisti 31166, 04 Lt sumą sumokėtą už atsakovo sunaudotas dujas

Byloje ieškovė įrodinėjo, kad yra sumokėjusi už atsakovės sunaudotas dujas (jas tiekiančiai bendrovei) savo lėšomis 31166, 04 Lt sumą. Atsakovas šią ieškinio dalį pripažino, ginčo dėl prašomos priteisti sumos dydžio ir skolos fakto nekilo. Todėl 31166, 04 Lt suma R. M. priteistina iš atsakovo (LR CPK 178 str., 6.245 str. 1 d.).

Dėl ieškinio dalies, kurioje G. M. reikalauja iš atsakovo priteisti bendrovei suteiktos 400000 lt paskolos dalį.

Ieškovas G. M. byloje įrodinėjo, kad yra sudaręs su atsakovu paskolos sutartį, pagal kurią jis suteikė atsakovui 400 000 lt paskolą, sutartyje šalys numatė ne mažesnes nei 5,5 proc. metines palūkanas ir 0,5 proc. delspinigius dienai laiku negrąžinus paskolos. Jis pareikalavo grąžinti paskolą, atsakovas to nepadarė. Ieškovas 2011-11-03 d. atsakovei įteiktu 2011-11-02 d. pranešimu apie įskaitymą, panaikino savo buvusį 167105,32 Lt įsiskolinimą bendrovei pagal buvusias avansines apyskaitas, tuo sumažindamas 407667,34 Lt skolos su palūkanomis sumą iki 240562,02 Lt sumos. Ieškovas teigia, kad neprašo priteisti sutartų 0,5 proc. delspinigių į dieną už laikotarpį nuo 2011 11 03 iki ieškinio teismui pateikimo dienos t.y 106000 Lt sumos, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką dėl netesybų mažinimo prielaidų, mažina juos iki 0,08 proc. per dieną, t.y. iki 16960 Lt sumos, ieškovas nereikalauja ir delspinigių nuo 2011-10-27 d. iki 2011-11-03 dienos t. y. 14000 Lt sumos. Todėl prašo priteisti 240562,02 Lt skolos sumą ir 16960 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2011 11 03 iki ieškinio teismui pateikimo dienos.

Atsakovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir bylą nagrinėjant teisme, sutiko su ieškovo reikalavimu priteisti negrąžintą paskolos dalį, įskaičius ieškovo 167105,32 Lt turimą įsiskolinimą bendrovei, taip pat taikant LR CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas, pripažinti netesybas pagal paskolos sutartį neprotingai (aiškiai) didelėmis, nurodo jog ieškovas delspinigius nepagrįstai skaičiuoja ne nuo negrąžintos skolos likučio, bet nuo visos 407667,34 Lt dydžio skolos pagal paskolos sutartį ir dėl to teismui priimant sprendimą prašo netesybas mažinti. Atsakovas teigia, kad ieškovui priteistina suma pagal paskolos sutartį turėtų su netesybomis būti 240486,25 Lt (1 t. b.l. 54-61).

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdžio metu, teismas nustatė, jog ieškovas ir atsakovas 2011-03-22 d. sudarė Paskolos sutartį, pagal kurią G. M. paskolino atsakovui 400000 Lt sumą (1 t. b.l. 9). Šalys susitarė, jog paskolos suma bus grąžinta per 10 metų, kas metai mokant ieškovui 40 000 lt sumą. Paskolos sutartyje šalys susitarė dėl mokamų ne mažesnių nei 5,5 metinių palūkanų (sutarties 1.3 p., 0, 5 proc. delspinigių per dieną laiku negrąžinant paskolos sumos (sutarties 2.3.3 p.). Teismas nustatė, jog 2011-10-06 d. ieškovas įteikė atsakovo administracijos vadovei pareikalavimą grąžinti paskolą (1 t. b.l. 11), dėl to paskolos sutarties 2.3.4 punkto pagrindu. Tokiu būdu 2011-10-26 d. atsakovas privalėjo sumokėti ieškovui 400000 Lt sumą. Nustatyta, kad šios sumos atsakovas ieškovui nėra grąžinęs. Šalių sutartos palūkanos ir 0,5 proc. per dieną delspinigiai dėl palūkanų nesumokėjimo po 2011-10-26 d. (numatyti sutarties 2.3.3 p.), 2011-10-18 d. sudarė 7667,34 Lt sumą, tokiu būdu skolos suma su palūkanomis ir delspinigiais buvo 407667,34 Lt. Byloje nustatyta, jog 2011-11-03 d. atsakovei įteiktu 2011-11-02 d. pranešimu apie įskaitymą ieškovas panaikino savo buvusį 167105,32 Lt įsiskolinimą (kurio atsakovas neginčija) atsakovui pagal avansines apyskaitas, tuo sumažindamas 407667,34 Lt skolos su palūkanomis sumą iki 240562,02 Lt sumos. Teismas sprendžia, kad ieškovas pagrįstai ir teisėtai reikalauja priteisti iš atsakovo sumažintus sutartinius delspinigius 0,08 proc. (o ne 0,5 proc. į dieną pagal sutarties 2.3.3 punktą) per dieną nuo negrąžintos paskolos sumos, t.y. 16960 Lt sumą už laikotarpį nuo 2011-11-03 d. iki ieškinio teisme pareiškimo dienos (1 t. b.l. 4). Ieškovo prašomos 16960 lt netesybos nėra didelės palyginti su negrąžintos paskolos suma, Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai, priteisiant ieškovui iš atsakovo 240562,02 Lt skolos ir palūkanų sumą, bei 16960 Lt sumažintų sutartinių delspinigių sumą, iš viso paskolos sutarties pagrindu ieškovui iš atsakovo priteisiant 257522, 02 lt sumą pagal 2011-03-22 d. Paskolos sutartį Nr. 2011/03-22 (LR CPK 178 str., LR CK 6. 71 str. 1 d., 6.870 str., 6.872 str. 1 d.).

Dėl ieškovų reikalavimo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų

Teismas šiuo sprendimu priteisia R. M. iš atsakovo 31166, 04 lt sumą už jos apmokėtas bendrovės sunaudotas dujas, 34971, 04 lt neišmokėto darbo užmokesčio sumą (viso 66137, 08 lt sumą) ir priteisia G. M. 257522, 02 lt skolą už negrąžintą suteiktą bendrovei paskolą, bei 42981, 15 lt neišmokėto darbo užmokesčio sumą (viso 300 503, 17 lt sumą). Ieškovai ieškinį atsakovui teisme pareiškė 2011 12 20 (1 t. b.l. 1). Esant šiai nustatytai aplinkybei, yra pagrįstas ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovo įstatymines 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi nustatyta, kad šiomis lėšomis bendrovė nuo minėtos datos naudojasi be teisėto pagrindo (LR CK 6.210 str. 1 d.).

Dėl atsakovo priešieškinio

Atsakovas byloje pareiškė patikslintą priešieškinį ieškovams, kuriuo prašė pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio 2010-04-26 Išperkamosios turto nuomos sutartį ir 2011-01-03 Turto perdavimo-priėmimo ir pripažinimo tinkamu naudoti aktą bei 2010-04-26 Turto nuomos sutartį ir 2011-01-03 Turto perdavimo-priėmimo ir pripažinimo tinkamu naudoti aktą; taikyti restituciją ir įpareigoti ieškovus G. M. ir R. M. grąžinti atsakovui UAB „Foritas“ 288 000 Lt sumą, o UAB „Foritas“ grąžinti G. M. skalbimo mašiną LMA 900; priteisti atsakovui iš ieškovo G. M. 3 457 Lt dydžio palūkanas už atsakovui laiku negrąžintą 167105, 32 lt skolą už laikotarpį nuo 2011 06 06 iki 2011 11 03; priteisti atsakovui iš ieškovų 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 t. b.l. 43-54). Atsakovas 2010 04 26 Išperkamosios turto nuomos sutartį tos pat datos Turto nuomos sutartį, bei 2011-01-03 Turto perdavimo-priėmimo ir pripažinimo tinkamu naudoti aktus atsakovas siekė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento tuo pagrindu, jog sandoriai yra akivaizdžiai nuostolingi bendrovei, dėl to prieštarauja bendrovės tikslams (LR CK 1.82 str.), jį sudarant buvo pažeista juridinio asmens valdymo organų kompetencija, nes nebuvo dėl sandorio sudarymo, viršijančio 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, priimta visuotinio akcininkų sprendimo, nėra tai įrodančių protokolų, taip pažeistas Akcinių bendrovių įstatymas, „Foritas“ įstatai. Sutartis pasirašiusi R. M. neturėjo tam reikalingo įgaliojimo, todėl ji negalėjo pasirašyti sutarčių. Atsakovas priešieškinį grindė ir tais motyvais, jog sutartis sudarę asmenys buvo nesąžiningi, sudarydami ginčijamus sandorius siekė sau materialinės naudos, jų veiksmai ir interesai prieštaravo juridinio asmens interesams. Atsakovas mano, kad yra visos sąlygos pripažinti negaliojančiais byloje ginčijamus sandorius LR CK 1.82 str. 2.135 str. pagrindais. Atsakovas nurodo, kad bendrovė niekada nepripažino sandorių galiojančiais LR CK 2.133 str. 6 d. prasme, 288 000 lt sumokėjimas G. M. nereiškia sandorių patvirtinimo, kadangi šie pinigai buvo sumokėti jo skolos bendrovei įskaitymo būdu, jo paties kaip bendrovės akcininko ir vadovo nurodymu.

Dėl sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo

Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, jog ginčijami 2010-04-26 Išperkamosios turto nuomos sutartis ir 2010-04-26 Turto nuomos sutartis yra sudarytos tuo metu, kai pagrindiniai bendrovės akcininkai G. M. ir R. M. turėjo savo nuosavybėje 66 procentus bendrovės „Foritas“ akcijų ( 2 t. b.l. 112-114). Pagal UAB „Foritas“ įstatus, bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas administracijos vadovas (Įstatų 6.2 p., 2 t. b.l. 62). Minimų nuomos sutarčių sudarymo metu G. M. ir R. M. turėjo 66 procentus bendrovės „Foritas“ akcijų, 34 procentus akcijų valdė G. B.. Bendrovės vienasmeniu valdymo organu – direktoriumi buvo G. M.. Kaip vieną iš pagrindinių sandorių negaliojimo motyvų atsakovas nurodė tą aplinkybę, kad R. M. neturėjo rašytinio įgaliojimo atstovauti bendrovę sudarant sandorius.

Byloje nustatyta, kad skalbimo mašina asmeninės nuosavybės teise priklausė G. M.. Akivaizdu, kad atstovauti bendrovę sudarant nuomos ar išperkamosios nuomos sutartis G. M. negalėjo, todėl kad jis buvo išnuomotino daikto savininkas. Byloje nustatyta, kad R. M. buvo UAB „Foritas“ viena iš pagrindinių akcininkių, ji ir pasirašė ginčijamose 2010 04 26 nuomos ir išperkamosios nuomos sutartyse kaip bendrovės atstovė. Teismo vertinimu, nors R. M. neturėjo rašytinio įgaliojimo atstovauti bendrovę sudarant ginčijamus sandorius, tačiau jos teisės turėjimas atstovauti bendrovę ir veikti sudarant sandorius pagrindžiamas jos turimų bendrovės akcijų nuosavybės teise, darant išvadą, kad sutuoktiniams M. valdant kontrolinį akcijų paketą, bendrovės valdymo ir kasdienės veiklos klausimai buvo sprendžiami griežtai nesilaikant formalių atstovavimo – rašytinio įgaliojimo surašymo ir išdavimo. Ta aplinkybė, jog vienas iš pagrindinių bendrovės akcijų bendrasavininkis, įmonės administracijos vadovas G. M. neišdavė raštiško įgaliojimo atstovauti bendrovę savo sutuoktinei, vienai iš pagrindinių bendrovės akcininkių R. M., negali būti pakankamu pagrindu teigti, kad R. M. neturėjo teisės pasirašyti sandorių, o jei juos ir pasirašė, jog sandoris yra negaliojantis dėl bendrovės netinkamo atstovavimo.

Teismas laiko nepagrįstais atsakovo teiginius, jog ginčijami sandoriai turėtų būti pripažinti negaliojančiais ir LR CK 2.135 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, teigiant jog bendrovės direktorius M. sudarė vadovaujamos bendrovės ir kito akcininko G. B. interesams prieštaraujančius sandorius. Visų pirma nagrinėjamu atveju G. M. neveikė kaip bendrovės atstovas. Sudarant minimus sandorius dėl nuomos G. M. atstovavo savo, kaip išnuomotino daikto savininko interesus, todėl įmonės vadovo pareigų neatliko, jo veiksmų sąžiningumas ir neteisėtumas negali būti preziumuojamas, kaip teigia atsakovas priešieškinyje (2 t. b.l. 51), be to komentuojama teisės norma (LR CK 2.135 str.) taikytina ir aiškintina išimtinai sudarant sandorius tarp fizinių asmenų, kai vieną iš fizinių asmenų atstovauja įgaliotinis ir jis sudaro sandorį su trečiuoju asmeniu, pažeisdamas atstovaujamojo interesus, esant būtinai sąlygai, jog tretysis susitariantis asmuo žino apie tokį interesų konfliktą. Teismas todėl atmeta atsakovo priešieškinio motyvus, jog sandoriai turi esminius trūkumus, susijusius UAB „Foritas“ atstovavimu juos sudarant ir gali būti pripažinti LR CK 2.135 str. 1 dalies pagrindu, kaip sudaryti priešingai atstovaujamojo interesais.

Teismas taip pat laiko nepagrįstais ir atsakovo teiginius, jog byloje nėra UAB „Foritas“ akcininkų visuotinio susirinkimo protokolo, kuriuo būtų pritarta nuomos sutarčių sudarymui, o sandoris viršijo 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertę ir tai sudaro pagrindą atsakovui manyti, jog yra pažeistos Akcinių bendrovių įstatymas, UAB „Foritas“ įstatai (Įstatų 7.3.16 p., 2 t. b.l. 68), kas leidžia pripažinti atsakovo manymu sandorius negaliojančiais. Iš nustatytų faktinių aplinkybių byloje matyti, kad R. ir G. M. sutarčių sudarymo metu buvo kontrolinio 66 procentų akcijų paketo savininkai, todėl laikytina, kad sudarydami sandorius jie ir priėmė sprendimą kaip akcininkai sudaryti sandorį. Kitokio akcininkų sprendimo dėl sandorio sudarymo, atsižvelgiant į M. turimą bendrovės akcijų skaičių, nebūtų buvę priimta. Vien ta aplinkybė, kad pagrindiniai bendrovės akcininkai nesurašė akcininkų susirinkimo protokolo nėra pakankamas faktinis pagrindas pripažinti nuomos sutartis negaliojančiomis.

Teismas laiko neįrodytus atsakovo teiginius, jog sudaryti nuomos ir išperkamosios nuomos sandoriai yra nenaudingi bendrovei, akivaizdžiai nuostolingi, jog sandoriai padarė UAB „Foritas“ turtinę žalą. Byloje esančių įrodymų visuma šių teiginių nepagrindžia, nes yra nustatyta, kad išnuomota bendrovei skalbimo mašina L900 veikia iki šiol, ja bendrovė naudojasi pagal paskirtį, vykdo veiklą. Atsakovas byloje nepateikė jokių rašytinių ar kitų įstatymo leistinų įrodymų, kad po nuomos sutarčių sudarymo iš esmės dėl sutarčių vykdymo pablogėjo įmonės ekonominė finansinė padėtis. Byloje nustatyta, jog 2011 metų pradžioje bendrovė sumokėjo G. M. 288 000 lt sumą pagal sudarytas nuomos ir išperkamosios numos sutartis, todėl laikytina, kad sutartys buvo šalių realiai vykdomos. Tiek išperkamosios nuomos sutartis tiek įrenginio nuomos sutartis pagal savo prigimtį yra atlygintinės, jos buvo šalių vykdomos, sukėlė pasekmes. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas atmeta atsakovo motyvus, jog nuomos sutartys pažeidė atsakovo subjektines teises ir interesus.

Teismas nepasisako dėl atsakovo priešieškinyje minimų aplinkybių apie 2010-04-26 sudarytų turto nuomos ir išperkamosios nuomos sandorių kainą ir vertę, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šalys reikalavimo nustatyti tikrąją sandorių vertę procesiniuose dokumentuose nereiškė.

Teismui atmetus atsakovo reikalavimą pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio 2010-04-26 Išperkamosios turto nuomos sutartį ir 2011-01-03 Turto perdavimo-priėmimo ir pripažinimo tinkamu naudoti aktą bei 2010-04-26 Turto nuomos sutartį ir 2011-01-03 Turto perdavimo-priėmimo ir pripažinimo tinkamu naudoti aktą, atmestinas atsakovo reikalavimas taikyti restituciją ir įpareigoti ieškovus G. M. ir R. M. grąžinti atsakovui UAB „Foritas“ 288 000 Lt sumą, o UAB „Foritas“ grąžinti G. M. skalbimo mašiną LMA 900.

Dėl 3 457 Lt dydžio palūkanų priteisimo iš ieškovo G. M. už atsakovui laiku negrąžintą 167105, 32 lt skolą

Byloje šalys neginčijo, jog ieškovas G. M. pagal avansines apyskaitas (1 t b.l. 72-79) buvo iki 2011 11 03 d. skolingas bendrovei 167105, 32 lt sumą. Atsakovas įrodinėjo, kad ieškovas G. M. be teisėto pagrindo naudojosi pinigais laikotarpiu nuo 2011 06 06 iki 2011 11 03 kai atliko užskaitymą (1 t. b.l. 11), todėl privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas LR CK 210 str. pagrindu. Teismas atkreipia dėmesį į tą nustatytą aplinkybę, jog atsakovas niekada nėra pareikalavęs ieškovą G. M. grąžinti 167105, 32 lt sumą bendrovei. Dėl to nepagrįstas atsakovo teiginys, kad nuo 2011 06 06 dienos gautais pagal avansines apyskaitas pinigais G. M. naudojosi be jokio teisėto pagrindo ir todėl privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas. LR CK 210 straipsnyje nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už nepagrįstą naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Atsakovui nepareikalavus grąžinti nurodomą skolą, nėra pagrindo teigti, kad pinigais ieškovas naudojosi be teisėto pagrindo, todėl darytina išvada, jo G. M. nuo 2011 06 06 nekilo prievolė mokėti įstatymines 5 procentų dydžio palūkanas, todėl reikalavimas jas priteisti atmestinas (LR CPK 178 str.).

Dėl 6 procentų metinių palūkanų priteisimo

Ieškovas nevardijo ieškinyje nuo kokios sumos prašo priteisti 6 procentų dydžio palūkanas LR CK 6. 37 straipsnio pagrindu iš ieškovų R. M. ir G. M. (2 t.b.l. 53, 5 pastraipa). Kadangi teismas iš ieškovų nėra priteisęs sprendimu jokių sumų atsakovui, todėl sprendžia, kad šis išvestinis reikalavimas taip pat yra nepagrįstas ir atmestinas (LR CPK 178 str.).

Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, teismas atsakovo priešieškinį atmeta kaip nepagrįstą.

Teismui priėmus sprendimą patenkinti ieškovų ieškinį iš esmės visiškai, išskyrus jo dalį dėl 0,04 proc. dydžio delspinigių priteisimo nuo neišmokėtų darbo užmokesčio sumų, o atsakovo priešieškinį atmetus visiškai, laikytina, jog teismas ieškovų ieškinį tenkino didžiąja dalimi, o atsakovo priešieškinį atmetė. Atsižvelgiant į šią išvadą, byloje šalių turėtos išlaidos paskirstomos sutinkamai su LR CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Byloje ieškovai yra sumokėję 50 litų žyminio mokesčio (1 t. b.l. 8). Ši suma ieškovams priteistina iš atsakovo (LR CPK 93 str.). Byloje ieškovams buvo atidėtas dalies 6724 lt žyminio mokesčio sumokėjimas (1 t. b.l. 40, 41). Patenkinus ieškinį, ši suma priteistina valstybei iš atsakovo. Byloje atsakovui buvo atidėtas 6829 lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimas (1 t. b.l. 130, 131, 145, 146). Valstybė byloje turėjo 52, 38 lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Dėl to, patenkinus ieškinį, viso 13605, 38 lt suma priteistina valstybei iš atsakovo (LR CPK 92, 96 str.).

Atmetus atsakovo priešieškinį, panaikintinos ieškovų turtui Kauno apygardos teismo 2012 02 02 nutartimi ( 1 t. b.l. 133, 134) taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų priešieškinio reikalavimams užtikrinti (LR CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti dalinai.

Priteisti G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Foritas“ (į.k. 134398373) 300 503,17 Lt (tris šimtus tūkstančių penkis šimtus tris litus ir 17 ct.) skolos ir neišmokėto darbo užmokesčio sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 300 503,17 Lt sumos nuo 2011 12 20 iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos, bei 25 litus turėtų išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti.

Priteisti R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Foritas“ (į.k. 134398373) 66 137,08 Lt (šešiasdešimt šešis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt septynis litus ir 08 ct.) skolos ir neišmokėto darbo užmokesčio sumą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos 66 137,08 Lt sumos nuo 2011 12 20 iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos, bei 25 litus turėtų išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovo priešieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš UAB „Foritas“ (į.k. 134398373) 13605, 38 lt žyminio mokesčio sumą ir turėtų išlaidų procesinimas dokumentams įteikti (trylika tūkstančių šešis šimtus penkis litus ir 38 ct.), gavėjo sąskaitos numeris: LT24 7300 0101 1239 4300, Gavėjo pavadinimas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Mokėjimo paskirtis: „žyminis mokestis", „bylinėjimosi išlaidos", Įmokos kodas: 5660.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 02 02 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - ieškovams G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune), priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą bendrai 291 457 Lt (dviejų šimtų devyniasdešimt vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt septynių litų) sumai, uždraudžiant ieškovams areštuotu turtu disponuoti, įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį, leisdžiant areštuotu turtu naudotis.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.