Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-05-21 · Civilinė byla Nr. 2-1461-773/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-21
Bylos Nr.
2-1461-773/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-15482-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Šimonis
Atsakovas
M. P., V. V. Š.
Trečiasis asmuo
L. S.
Ieškovas
AAS „Gjensidige Baltic“
Advokatai
Vytautė Linaburgienė
Kategorijos
  • 30.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1461-773/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-15482-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9; 38; (S) 44.5.2; 93.2.11; 114.4; 114.11; 116.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 21 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Šimonis, sekretoriaujant Renatai Paliokaitei, dalyvaujant AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atstovui pagal įgaliojimą D. J., atsakovų M. P. ir M. P. atstovei advokatei Vytautei Linaburgienei, trečiajam asmeniui L. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams M. P., M. P. ir V. V. Š. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo L. S.,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Šalies argumentai

Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. P., M. P. ir V. V. Š. dėl skolos priteisimo (b.l. 3-4), į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta L. S. (b.l. 91). Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, su atsakovais M. P. ir M. P. 2013 m. balandžio 19 d. sudarė taikos sutartį ir pateikė teismui prašymą ją tvirtinti, o civilinę bylą toje dalyje nutraukti (b.l. 109-110). Atsižvelgiant į tai, 2013 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio metu ieškovas sutikslino ieškinio reikalavimą ir prašo priteisti iš atsakovo V. V. Š. 2839,15 Lt skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-4, 114). Ieškovas nurodė, kad 2010 m. vasario 21 d. nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo nukritus sniegui buvo apgadintas L. S. priklausantis automobilis T. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įvykio metu buvo apdraustas savanoriškuoju transporto priemonių draudimu (kasko), todėl dėl šio įvykio buvo išmokėta 6508,72 Lt draudimo išmoka. Ieškovas pažymėjo, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), įvykio metu nuosavybės teise priklausė M. ir M. P., V. V. Š. ir apgadinto automobilio savininkei L. S.. Ieškovo teigimu, pervedęs draudimo išmoką jis įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus.

Atsiliepimas

Atsakovas V. V. Š. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 69-71) nurodė, kad jis gyvena Australijoje, o bute Lietuvoje gyvena giminaičiai, be to, jis į teismą neatvyks dėl silpnos sveikatos, advokato nesamdys. Atsakovas taip pat nurodė, kad, jo nuomone, sniego nuošliauža nuo Lietuvos statybų taisyklių priimtino kampo stogo turėtų skaitytis normalus įvykis, nuo kurio apdraudžiama. Atsakovas pažymėjo, kad jo gyvenamojoje vietoje – Sydney, Australijoje, po ledo gabalų krušų apsidraudę asmenys gauna išmokėjimą, o neapsidraudę kai kuriais atvejais gauna valstijos federalinę paramą, tačiau niekas negaudo nekaltų namų savininkų, kad jie apmokėtų tai, ką draudimo kompanija prarado.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Teismas nustatė, kad 2010 m. vasario 21 d. nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo nukritus sniegui buvo apgadintas L. S. priklausantis automobilis T. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi minėtas automobilis įvykio metu buvo apdraustas savanoriškuoju transporto priemonių draudimu, dėl šio įvykio buvo išmokėta 6508,72 Lt draudimo išmoka (b.l. 16-32). Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, kreipėsi į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkus dėl sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo (b.l. 34-39), motyvuojant, kad jie netinkamai prižiūrėjo nuosavybės teise priklausantį turtą, o pastariesiems šios sumos nesumokėjus, dėl jos priteisimo kreipėsi į teismą (b.l. 3-5). Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes teismas tiria teisiškai reikšmingą esminę bylos aplinkybę, ar atsakovas V. V. Š., kaip vienas iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų, yra atsakingas už automobiliui T. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje išdėstytą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CK 6.266 straipsnis nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t.y. griežtą civilinę atsakomybę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-62/2009; kt.), todėl statinio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti jam priklausančio statinio trūkumų lemtą žalą nepriklausomai nuo jo kaltės dėl tokių neigiamų padarinių. Asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, žalą patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti žalos faktą bei dydį ir žalos bei statinio trūkumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytas pirmiau nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2012). Pažymėtina ir tai, kad CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas, ar atsakovas V. V. Šliogeris, kaip vienas iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų, yra atsakingas už automobiliui T. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą dėl to, kad netinkamai prižiūrėjo jam nuosavybės teise priklausantį turtą, įvertina teisės aktuose įtvirtintus privalomuosius gyvenamųjų namų naudojimo ir techninės priežiūros reikalavimus. Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010, patvirtinto Aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 (nauja redakcija nuo 2011-01-07, Žin., 2011, Nr. 2-66), 5.1.4. punktas nustato techninio prižiūrėtojo pareigą išlaikyti gyvenamųjų namų, jo dalių savybes, atitinkančias statinio saugaus naudojimo reikalavimus, t.y. kad statinį naudojant ar prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų rizikos. Tuo tarpu Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004, patvirtinto Aplinkos ministro 2004-06-21 įsakymu Nr. D1-347, 11.3. punkte numatytas vienas iš statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių, mažinant ardančiuosius klimato poveikius – prižiūrėti, kad nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu. Pareiga laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus, įtvirtinta statinių naudotojams (Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punktas). Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus, kad gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius nepaskirtas, nes tai vieno buto namas (b.l. 33), laikytina, jog už tinkamą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūrą atsakingi jo savininkai (Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalis, 1 straipsnio 73, 75, 78 punktai). Atsižvelgiant į visų šių aplinkybių visetą teismas konstatuoja, kad nors pagal nustatytą teisinį reglamentavimą atsakovas V. V. Š., būdamas vienu iš savininkų, privalėjo užtikrinti saugų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimą ir prižiūrėti, kad ant minėto gyvenamojo namo stogo nesikauptų sniegas, o jam susikaupus savalaikiai pašalinti, tačiau jis šių reikalavimų nevykdė, dėl ko ant automobilio T. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nukrito sniego nuošliauža ir jį apgadino. Teismas pažymi, kad nagrinėjamojoje byloje ginčo dėl to, jog nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo nukritusi sniego nuošliauža apgadino L. S. priklausantį automobilį T. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra. Teismas įvertina, kad aplinkybes, jog namo stogas buvo neprižiūrimas teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino ir tretysis asmuo L. S., nurodydama, kad užlipti ant stogo galimybių nėra ir tą žiemą buvo labai daug sniego, be to, iki įvykio jie nebuvo apsitarę kaip prižiūrėti stogą (b.l. 118). Trečiojo asmens L. S. nurodytos aplinkybės, kad australo ji išvis nėra mačiusi, nors nuosavybę turi 10 metų (b.l. 118), tik sutvirtina teismo įsitikinimą, jog atsakovas V. V. Š. neužtikrino saugaus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo. Teismas įvertina ir tai, kad teismų praktiką, jog statinių naudotojai yra atsakingi už žalą, padarytą nuo pastatų stogo nukritus sniego nuošliaužai, jei neįrodomos CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, formuoja ir aukštesnės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-918-259/2013, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1832-611/2012). Atsižvelgiant į visų šių faktinių aplinkybių visetą ir atsakovui Vaclovui V. Š. nepateikus įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CPK 179 straipsnio 1 dalis) teismas sprendžia, jog atsakovas V. V. Š., kaip vienas iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų, yra atsakingas už automobiliui T. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą (CK 6.266 straipsnis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247, 6.248 straipsniai, 6.270 straipsnio 1 dalis).

Teismui nustačius atsakovo V. V. Š. atsakomybę už automobiliui T. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, spręstina dėl priteistinos sumos dydžio. Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, žalos dydį įrodinėjo UAB „Autobroliai“ remonto sąmata ir PVM sąskaita - faktūra, iš kurių nustatyta, kad automobiliui T. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryta 6708,72 Lt žala (b.l. 25-27, b.l. 28), o galutinai apskaičiavus pervesta 6508,72 Lt draudimo išmoka (b.l. 31-32). Teismas nustatė, kad visų šių įrodymų visuma patvirtina patirtos žalos dydį, tuo tarpu atsakovui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims nepateikus įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus įrodymus dėl žalos dydžio, teismas šia ieškovo nurodyta žalos suma neturi pagrindo abejoti ir laiko ją įrodyta (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Teismas nustatė, kad kreipdamasis į teismą su ieškiniu atsakovams V.V. Š. bei M. ir M. P., ieškovas skolą iš atsakovų prašė priteisti solidariai, o sutikslinęs ieškinio reikalavimus iš atsakovo V. V. Š. ieškovas prašo priteisti dalį, t.y. 2839,15 Lt pervestos draudimo išmokos sumos (b.l. 3-4, 114, 117). Teismas, spręsdamas iš atsakovo V. V. Š. prašomos priteisti žalos dydžio klausimą, pažymi, kad jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu preziumuojama solidarioji skolininkų pareiga (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog namas, esantis P.Vileišio g. 6, Kaune, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso L. S., M. ir M. P. bei V. V. Š. (b.l. 37-39), todėl laikytina, kad minėtų asmenų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl netinkamos, teisės aktų reikalavimus atitinkančios statinio priežiūros, yra solidari (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis). Teismų praktiką, kad asmenys, kuriems pastatai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise už žalą CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu atsako solidariai, formuoja ir aukštesnės instancijos teismai (žr. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-829-302/2008). Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Teismas įvertina, kad bendrasavininkei L. S. tenkančia žalos dalies suma ieškovai sumažino ieškinio reikalavimą prieš kreipdamiesi į teismą ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos atžvilgiu atgręžtinio reikalavimo nereikš (b.l. 91, 117). Teismas taip pat įvertina, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai M. ir M. P. dalį patirtos žalos sumos ieškovui geranoriškai įsipareigojo sumokėti 2013 m. balandžio 19 d. sudaryta taikos sutartimi (b.l. 110), kurią teismas patvirtino ir civilinę bylą toje dalyje nutraukė. Atsižvelgdamas į ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų visetą, aukščiau nustatytas aplinkybes bei padarytas teisines išvadas, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo V. V. Š. 2839,15 Lt yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškinys tenkintinas visiškai.

Atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme numatytas 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis.

Ieškovas, paduodamas ieškinį teismui, sumokėjo viso 130 Lt žyminį mokestį (b.l. 5-7), todėl ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ir atsakovams M. P. ir M. P. sudarius taikos sutartį dėl dalies 1500 Lt ieškinio reikalavimų, ieškovui Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartimi grąžinama 33,75 Lt žyminio mokesčio dalis (1500 Lt X 3 proc. / 100 proc.) X 0,75), tuo tarpu visiškai patenkinus ieškinį ieškovo sumokėta ir teismo nutartimi negrąžinta likusi žyminio mokesčio dalis 96,25 Lt priteistina iš atsakovo ieškovui (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 93 str. 1 d.), o procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 66,34 Lt iš atsakovo priteistinos valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 263 - 270, 279 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. V. Š., gim. 1931 m. kovo 25 d., gyv. (duomenys neskelbtini), kitas žinomas adresas (duomenys neskelbtini), ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamam AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, kodas 300633222, adresas T.Ševčenkos g. 21 / Vytenio g. 12, Vilniuje, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB NORD bankas, naudai 2839,15 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt devynis litus ir penkiolika centų) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2012 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 96,25 Lt (devyniasdešimt šešis litus dvidešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. V. Š., gim. 1931 m. kovo 25 d., gyv. (duomenys neskelbtini), kitas žinomas adresas (duomenys neskelbtini), 66,34 Lt (šešiasdešimt šešis litus ir trisdešimt keturis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Šimonis