- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-28
- Bylos Nr.
- 2A-829-302/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Virginija Volskienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- E. R.
- Trečiasis asmuo
- A. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės E. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ ieškinį atsakovei E. R. , tretieji asmenys ieškovo pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Senamiesčio ūkis“, uždaroji akcinė bendrovė „Servika“, A. B. , B. R. , dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UADB „ERGO Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei E. R. , prašydamas priteisti iš atsakovės 14 245,30 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad tarp jo ir trečiųjų asmenų UAB „Servika“ bei A. B. 2002-07-23 ir 2004-02-23 buvo sudarytos pastatų draudimo sutartys, kuriomis apdraustos tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios atitinkamai adresu (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Pagal abi draudimo sutartis viena iš apdraustų rizikų yra turto sugadinimas dėl vandentiekio, kanalizacijos ir šilumos tinklų vandens avarijos. 2004-08-12 bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei E. R. ir trečiajam asmeniui B. R. , įvyko vandentiekio avarija, kurios metu buto sanitarinėje patalpoje, trūkus prieš filtrą esančiai aklei, vanduo užliejo A. B. butą ir UAB „Servika“ priklausančią parduotuvę. Ieškovas šį įvykį pripažino draudiminiu ir atlygino draudėjams padarytą žalą, 2004-09-14 A. B. išmokėdamas 5 097,92 Lt dydžio draudimo išmoką, o 2005-10-11 UAB „Servika“ - 9 296,12 Lt dydžio draudimo išmoką, viso draudėjams išmokėta 14 245,30 Lt suma. Kadangi atsakomybė už žalą, padarytą dėl pastatų, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų tenka šių objektų savininkams (Civilinio kodekso 6.266 straipsnis), ieškovas kaip asmuo, atlyginęs žalą, dėl išmokėtos draudimo išmokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį – atsakovę E. R. .
E.R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas aplaidžiai tyrė draudiminį įvykį arba visiškai jo netyrė. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtent atsakovė yra atsakinga už šį įvykį. UAB „Senamiesčio ūkis“ darbuotojų nekvalifikuotais veiksmais tretiesiems asmenims buvo padaryta žalos. Taip pat nurodė, jog nuostoliai dėl vandentiekio avarijos nebūtų tokie dideli, jeigu dėl trečiojo asmens A. B. buto ir žemiau esančio buto perplanavimo nebūtų pažeistos laikančios sienos ir tuo sumažintas patvarumas, nes namo, esančio (duomenys neskelbtini), perdangos yra itin storos ir tikrai galėtų išsilaikyti 5-10 min., kol namo atitinkamo stovo ventilis būtų uždarytas. 2004-08-12 įvykio priežastis nepriklausė nuo atsakovės valios, nes prieš filtrą esanti aklė truko dėl nežinomų priežasčių. Be to, trūkusi aklė buvo sumontuota iki vandens apskaitos prietaiso, o tai reiškia, jog ji buvo už atsakovės atsakomybės ribų, nes už vandens tinklus atsako vandens tinklus eksploatuojanti įmonė UAB „Senamiesčio ūkis“.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės E. R. 14 245,30 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 14 245,30 Lt sumą nuo 2006-10-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui UADB „ERGO Lietuva“.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės E. R. 14 245,30 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 14 245,30 Lt sumą nuo 2006-10-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui UADB „ERGO Lietuva“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo turi teisę pareikšti tiek abiems bendraturčiams, tiek vienam iš jų – šiuo atveju - atsakovei E. R. , nes butas, esantis V.Šopeno g. 1-42 / Sodų g. 17-42, Vilniuje, bei jame esanti santechninė įranga bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei E. R. ir trečiajam asmeniui B. R. , jų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl minėto turto gedimo, nukentėjusiam asmeniui yra solidari. Teismas laikė nustatytu, jog žala atsirado dėl ginčo buto sanitarinėje patalpoje, buto plane pažymėtoje 42-3, esančioje V.Šopeno g. 1-42 / Sodų g. 17-42, Vilniuje, esančio vandens filtro gedimo būtent 2004-08-12, t.y. iš 2004-08-11 į 2004-08-12. Atsakovė nepaneigė aplinkybės, jog įvykis įvyko kitą dieną ir kad jo priežastys buvo kitos.
Teismas nurodė, jog atsakovės teiginiai – kad žala galėjo atsirasti ar padidėti dėl trečiųjų asmenų kaltės – yra pagrįsti tik spėjimais ir pasvarstymais, kurie neturi jokio realaus pagrindo: byloje nėra jokių duomenų, kad 2004 08 12 vandentiekio avarija įvyko dėl netinkamo namo inžinerinių tinklų ar konstrukcinių elementų priežiūros ir eksploatavimo, taip pat, kad UAB „Avarija“ lokalizavus vandentiekio avariją, UAB „Senamiesčio ūkis“ darbuotojai ar bet kokie kiti asmenys, neįsitikinę avarijos priežasčių pašalinimu, būtų vėl atnaujinę vandens tiekimą, dėl ko buvo užpiltos trečiųjų asmenų patalpos; byloje taip pat nėra duomenų, kad avarija galėjo įvykti ar žala padidėti dėl UAB „Servika“ ar A. B. nuosavybės teise priklausančiose patalpose atlikto remonto, nes remonto darbų metu atlikti pakeitimai – arkų įrengimas, santechnikos įrangos pakeitimas ir kt., negalėjo įtakoti namo konstrukcijų patvarumo ar stabilumo.
Teismas atsakovės E. R. prašymą nepriimti sprendimo iki papildomais įrodymais ar ekspertizėmis nebus vienareikšmiškai patvirtinta žalos atsiradimo priežastis laikė nepagrįstu, nes įvykis, dėl kurio atsirado žala, įvyko pakankamai seniai, todėl gauti papildomų duomenų byloje objektyviai iš esmės nėra galima, dėl žalos dydžio atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad trečiųjų asmenų patalpų remonto darbai galėjo kainuoti mažiau.
Šalies argumentai
E.R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008-05-06 sprendimą: ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas vadovaujantis prielaidomis, atmetant byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Teismas neatsižvelgė į tai, kad įvykus vandentiekio avarijai atsakovės bute nebuvo jokių vandentiekio avarijos žymių, buvo absoliučiai sausa, tokiu būdu trečiųjų asmenų patalpose įvykę įvykiai niekaip nesusiję su atsakovės butu, be to, ši aplinkybė nebuvo paneigta bylos nagrinėjimo metu.
Teismas patenkino ieškinį vadovaudamasis prielaidomis, nes į bylą nebuvo pateikta tinkamai įformintų dokumentų, kurių pagrindu yra komplektuojama draudimo įvykių administravimo byla. Teismas sprendime nurodydamas, jog minėtą vandentiekio avariją lokalizavo UAB „Avarija“ darbuotojai, neatsižvelgė į tai, jog byloje nėra privalomo šiuo atveju rašytinio įrodymo – UAB „Avarija“ pažymos apie įvykio konstatavimą. Byloje nėra paklausimų, pateiktų UAB „Avarija“, nors draudimo bendrovė visada užklausia atitinkamų įstaigų, lokalizuojančių įvykius, o UAB „Avarija“ 2004 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktas Nr. 2691 patvirtina, jog jokių avarinės tarnybos iškvietimų į atsakovės namą 2004-08-12 neužfiksuota.
Ieškovas sutapatino tariamą įvykį su UAB „Avarija“ apskaitiniuose dokumentuose ir UAB „Senamiesčio ūkis“ dokumentuose užfiksuotu visiškai kitokiu įvykiu, kuris įvyko 2004-08-11. Teismas, remdamasis apdraustųjų asmenų ir kaimynų parodymais ir atmesdamas juridinę galią turinčius dokumentus, patvirtinančius aplinkybę, jog jokios vandentiekio avarijos 2004-08-12 atsakovės name UAB „Avarija“ nelokalizavo, padarė klaidingą ir nepagrįstą išvadą.
Teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, nes jie prieštaringi, kai kurie jų – nieko nepatvirtinantys. Teismas neįvertino liudytojų parodymų, kuriais teigiama, jog UAB „Servika“ patalpos užpiltos dėl kanalizacijos trečiojo asmens A. B. bute avarijos ir kad šios patalpos užpilamos nuolat. Teismas neturėjo vadovautis liudytojo J. P. (santechniko) parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi, nes jis nurodė, jog iki 2004-08-12 visame name vandens nebuvo, o UAB „Senamiesčio ūkis“ nurodė, jog jau 2004-08-11 vandens cirkuliacija name buvo atkurta.
Kiti įrodymai taip pat nepatvirtino, jog trečiųjų asmenų butai buvo užpilti iš atsakovės buto, jog atsakovės bute būtų kokie nors santechnikos įrangos trūkumai, vandentiekio filtras pažeistas . Teismas neatsižvelgė į tai, jog UAB „Senamiesčio ūkis“ 2004 m. nebuvo surašiusi nei vieno vandens nupylimo akto, kuris yra privalomas įvykus neapskaitiniam vandens išpylimui.
Teismas neįvertino atsakovės nurodomų aplinkybių, jog dėl bute Nr. 37 ir Nr. 35/36 yra padaryta neleistina patalpų rekonstrukcija, kurios metu buvo pašalintos laikančios konstrukcijos, todėl į butus nuolat veržiasi drėgmė.
Teismas nepagrįstai vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu, nes šiuo atveju jis netaikomas.
Teismas neturėjo vadovautis į bylą pateiktomis nuotraukomis kaip įrodymais, nes jos neatitinka reikalavimų, keliamų administruojant draudiminius įvykius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė žalos dydį pažeisdamas galiojančias normas. Žalos dydį patvirtinantys dokumentai turto apžiūros – defektų aktai yra nekonkretūs, pagal juos neįmanoma įvertinti padarytos žalos, trečiųjų asmenų pateiktos PVM sąskaitos faktūros taip pat netinkamos.
Byla išnagrinėta nepagrįstai buto bendrasavininko neįtraukus į bylą atsakovu.
Teismas turėjo vertinti kritiškai atliktos ekspertizės išvadas, nes ji iš esmės paremta liudytojo J. P. , kaimynų parodymais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2002 07 23 ir 2004 04 23 sudarytomis Pastatų draudimo sutartimis ieškovas UADB „ERGO Lietuva“ apdraudė tretiesiems asmenims UAB „Servika“ ir A. B. nuosavybės teise priklausančias patalpas - parduotuvės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), viena iš šiomis sutartimis apdraustų rizikų – apdrausto objekto sugadinimas ar sunaikinimas dėl vandentiekio ar šilumos tinklų avarijos (1 t. b.l. 14, 88-94, 120). Draudimo sutarčių galiojimo metu – t.y., 2004 m. rugpjūčio 12 d., apie 1.30 val. - trečiųjų asmenų patalpos buvo apgadintos vandeniu, į jas patekusiu iš virš minėtų patalpų esančių gyvenamųjų patalpų – atsakovei E. R. ir trečiajam asmeniui B. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančiame (duomenys neskelbtini). Vanduo, į tretiesiems asmenims UAB „Servika“ ir A. B. priklausančias patalpas pateko atsakovei E. R. ir trečiajam asmeniui B. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sanitarinėje patalpoje (tualete), buto plane pažymėtoje 42-3, sugedus - trūkus ar buvus išstumtai - vandens filtro sudedamajai daliai – aklidangčiui (1 t. b.l. 11-13, 29, 44-45, 121-122, 124-125, 149). Šis įvykis – vandentiekio avarija, dėl kurios buvo apgadintos tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančios patalpos - ieškovo pripažintas draudiminiu, A. B. ir UAB „Servika“, atsižvelgiant į naudos gavėjų sutikimus, išmokėtos draudimo išmokos: UAB „Servika“ – 9 296,12 Lt A. B. – 5 097,92 Lt (1 t. b.l. 9-10, 134).
Ieškovas prašo UAB „Servika“ ir A. B. sumokėtas draudimo išmokų sumas viso 14 245,30 Lt priteisti iš atsakovės E. R. (UAB „Servika“ išmokėtą išmoką ieškinyje sumažino iki 9147,38 Lt).
Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio (Civilinio kodekso 280 straipsnis ). Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtą sumą iš atsakingo už padarytą žalą asmens (Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 d.). Taigi ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti 14 245,30 Lt žalą iš šią žalą padariusio asmens. Ieškovas šią žalą atlyginti reikalauja iš atsakovės E. R. . Sprendžiant šį ginčą pirmos instancijos teismas teisingai taikė ne tik Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 d. nuostatas, bet ir Civilinio kodekso 6.266 str. 1 ir 2 d., numatančias statinių savininkų atsakomybę bei Civilinio kodekso 6.263, 6.246 – 6.248 straipsnių normos dėl žalos atlyginimo bendraisiais pagrindais iš ją padariusio asmens.
Civilinio kodekso 6.266 str. 1 ir 2 d. numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Civilinio kodekso 6.207 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), dėl kurio sanitarinėje patalpoje esančio vandens filtro gedimo išsiliejo vanduo, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei E. R. ir trečiajam asmeniui B. R. – atitinkamai 65/100 ir 35/100 jo dalys, šio turto bendrasavininkiai (1 t. b.l. 67-70). Bendraturčių atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl minėto turto gedimo, nukentėjusiam asmeniui, o kartu regreso teisę turinčiam asmeniui yra solidari pagal Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 d. ir 6.279 straipsnio 1 d. nuostatas. Pagal minėtas teisines normas reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti pareikštas tiek abiems bendraturčiams, tiek vienam iš jų. Todėl ieškovas pareiškęs reikalavimą vienai iš bendraturčių E. R. , o teismas pripažinęs ją tinkama atsakove, nurodytų normų nepažeidė. Dėl nurodyto apeliantės skundo argumentas, jog teismo sprendimas patenkinus reikalaujamą atlyginti žalą vien tik iš jos, nepriteisus iš buto bendraturčio B. R. , yra neteisėtas, atmestinas, kaip nepagrįstas.
Kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, jog teismas nenustatė žalos atsiradimo laiko. Teismas nustatė ir tai konstatavo savo sprendime, jog vandentiekio avarija atsakovės bute įvyko naktį iš 2004-08-11 į 2004-08-12. Savo sprendimą šioje dalyje teismas detaliai pagrindė įrodymais ir aplinkybėmis, liudijančiomis, kad būtent nurodytą naktį įvyko avarija ir taip pat aptarė UAB „Avarija“ atliktų darbų suvestinėje esantį įrašą, jog apie vandentiekio avariją name, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrovė buvo informuota 2004-08-11 2.20 val. (2 t, b.l. 103-104), kaip klaidingą, nes visa eilė sprendime aptartų įrodymų rodo, kad vandentiekio avarija įvyko naktį iš 2004-08-11 į 2004-08-12 - A. B. paaiškinimai, liudytojų V. B. , K. G. , V. Ž. (2 t. b.l 75-85), A. L. , S. V. , J. P. (2 t., b.l. 125-132), J. P. (3 t. b.l. 35-37) parodymai, rašytiniai įrodymai: pranešimas apie žalą (1 t, b.l. 11-13), patikrinimo aktas (1 t, b.l. 44-45) specialistų apžiūros duomenys (1 t, b.l. 80), pranešimas apie žalą, turto apžiūros aktas, patikrinimo aktai (1 t, b.l. 121-125), fotonuotraukos (1 t, b.l. 37-39, 44-62). Iš šių įrodymų, UADB „Ergo Lietuva“ įvykių administravimo bylos duomenų teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad vandentiekio avarija įvyko naktį iš 2004-08-11 į 2008-08-12, tokia avarija įvyko atsakovei ir trečiajam asmeniui B. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
Atsakovės argumentas, kad jos bute nėra jokių vandentiekio avarijos pėdsakų yra aptartas teismo sprendime ir pripažintas kaip nepaneigiantis avarijos fakto. Liudytojas J. P. parodė, kad nors vandens atsakovės bute jo apžiūros metu (2 t, b.l. 38, 57, 3 t, b.l. 223) ir nebuvo, jo nematė liudytojai O. K. ir R. R. , tačiau liudytojas nurodė, kad buvo matyti, jog vanduo kažkada buvo, taip pat ši aplinkybė įvertinta ir eksperto išvadoje, iš kurios matyti, kad išsiliejęs vanduo dėl atsakovės buto koridoriaus patalpų grindų būklės galėjo pakankamai greitai patekti į po juo esančias patalpas (3 t, b.l. 197-232). Šie atsakovės pateikti įrodymai negali paneigti nustatyto aukščiau fakto, kad vandentiekio avarija buvo būtent jai priklausančiame (kartu su trečiuoju asmeniu B. R. ) bute. Pagal ekspertizės akto duomenis, tiek A. B. , tiek UAB „Servika“ priklausančios patalpos pagal jų apipylimo pobūdį galėjo būti apipiltos tik iš virš esančio, t.y. atsakovei priklausančio buto. Be ekspertizės duomenų prie bylos pridėtos fotonuotraukos patvirtina šią aplinkybę. Tai atitinka ir aukščiau nurodytų liudytojų parodymus bei nurodytus rašytinius įrodymus.
Kolegija sutinka su teismo išvada, kad atsakovės pateikti teismui samprotavimai apie tai, kad žala galėjo atsirasti ar padidėti dėl trečiųjų asmenų kaltės – yra tik spėjimai ir pasvarstymai, kurie neturi jokio realaus pagrindo. Atsakovė tik samprotauja, kad 2004 08 12 vandentiekio avarija (avarijos buvimo ji neneigia) įvyko dėl netinkamo namo inžinerinių tinklų ar konstrukcinių elementų priežiūros ir eksploatavimo. Taip pat niekuo nepagrįsti atsakovės samprotavimai, kad UAB „Avarija“ lokalizavus vandentiekio avariją, UAB „Senamiesčio ūkis“ darbuotojai ar bet kokie kiti asmenys, neįsitikinę avarijos priežasčių pašalinimu, vėl atnaujino vandens tiekimą, dėl ko buvo užpiltos trečiųjų asmenų patalpos. Ekspertizės duomenimis, kuriuos patvirtino teismo posėdyje apklaustas ekspertas S.Mitkus (4 t, b.l. 44-48) yra paneigti atsakovės argumentais, kad avarija galėjo įvykti ar žala padidėti dėl UAB „Servika“ ar A. B. nuosavybės teise priklausančiose patalpose atlikto remonto, nes remonto darbų metu atlikti pakeitimai – arkų įrengimas, santechnikos įrangos pakeitimas ir kt., o kitų įrodymų, kad tokie remonto darbai galėjo įtakoti namo konstrukcijų patvarumo ar stabilumo, atsakovė teismui neteikė. Teismui nebuvo jokio pagrindo ekspertizės išvadas vertinti kritiškai. Teismo išnagrinėti šalių pateikti į bylą įrodymai neprieštarauja ekspertizės išvadoms, jie atitinka ir papildo vienas kitą, abejonės, kurias teisme iškėlė atsakovė, buvo pašalintos teisme apklausus ekspertą, todėl apelaintės argumentas, jog teismas negalėjo vadovautis ekspertizės išvadomis nepagrįstas jokiais įrodymais.
Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad teismas neturėjo teisės vertindamas įrodymus vadovautis tikimybių pusiausvyros principu. Tokiu principu teismą vadovautis įpareigoja Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis. Pagal šio straipsnio nuostatas ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas šiuo principu teisingai vadovavosi nustatydamas vandentiekio avarijos laiką ir vietą, nes nurodyti įrodymai bei aplinkybės leido tokią išvadą daryti, negu atsakovės samprotavimai ir versijos – daryti priešingą išvadą.
Atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas negalėjo vadovautis ieškovo pateiktais į bylą žalos dydį nustatančiais dokumentais, nes tokių tinkamų įrodymų ieškovas nepateikė. Ieškovo pateikti į bylą žalos dydį nustatantys įrodymai – buto remonto darbų sąmata (1 t, b.l. 15-16), UAB „Servika“ priklausančių patalpų atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, PVM sąskaitos-faktūros, kvitas (1 t. b.l. 130-133), buvo pagrindas teismui spręsti apie vandentiekio avarijos metu padarytos žalos dydį materialine išraiška. UAB „Servika“ savo patalpas buvo suremontavusi ir ieškovas draudimo išmoką sumokėjo pagal faktines išlaidas UAB „Servika“ turtui atstatyti po patalpų užpylimo, t.y. remonto kaštus. Nors atsakovė ginčijo PVM sąskaitos-faktūros už medžiagas ir už darbą dėl jų išrašymo datos ir dėl prekių pardavėjo UAB „Žambas“ neturėjimo teisės prekiauti statybinėmis medžiagomis, tačiau teismas šias aplinkybes sprendime aptarė ir kolegija, sutikdama su teismo argumentais, jų neatkartoja nutartyje. Atsakovė nesutikdama su remonto darbų kaštais bei juos ginčydama, turėjo vadovautis ne savo prielaidomis ir samprotavimais, o pateikti leistinus įrodymus, jog šie kaštai yra per dideli, tokių įrodymų nepateikus, teismas patikrinęs atsakovės iškeltas versijas bei jas apsvarstęs, neturėjo pagrindo netikėti ieškovo pateiktais dokumentais apie remonto kaštus.
Taip pat netenkintinas apeliantės skundo motyvas dėl neva trečiojo asmens A. B. butui užpylimu padarytos žalos paskaičiavimo ir priteisimo netinkamumo dėl tos priežasties, jog A. B. žalos nustatymo metu nebuvo suremontavusi buto. Ši aplinkybė nėra pagrindas neskaičiuoti žalos dydžio ir laukti, kol bus atliktas remontas, nes tiek draudimo santykius reguliuojančius teisinius aktus, tiek pagal susiklosčiusią teismų praktiką žala turi būti skaičiuojama, o žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, jei turtas dar neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs neturėjo realių išlaidų. Tai neužkerta kelio jam reikalauti žalos atlyginimo iš draudimo kompanijos, o draudimo kompanijai regreso tvarka iš kaltojo asmens. Teismas, svarstydamas dėl žalos dydžio, nagrinėjo ieškovo remonto darbų sąmatą ir pagrįstai bei teisėtai pasirėmė šiuo dokumentu, nustatydamas butui padarytą žalos dydį. Atsakovė manydama, kad draudimo kompanijos nustatytas žalos dydis yra per didelis galėjo jį ginčyti ne reikšdama abejones dėl ieškovo veiksmų teisingumo atliekant vieną ar kitą veiksmą, o tiesiog pateikti įrodymus, jog analogiškas remontas, koks numatytas nagrinėjamoje sąmatoje, kitų statybinių organizacijų galėjo būti atliktas žymiai pigiau, tačiau atsakovė tokių įrodymų į bylą neteikė.
Teismas teisingai kartu su kitais įrodymais vertino nuotraukas, kurias laikė kaip rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus patvirtinančiais įrodymais. Ta aplinkybė, jog V. B. per klaidą prie žalos reguliavimo bylos pridėjo visiškai su trečiųjų asmenų butais nesusijusias nuotraukas, teismas ištyrė, šiomis keliomis nuotraukomis (2 t, b.l. 37) nesivadovavo, tačiau tiek apeliantė, tiek kiti bylos dalyviai neginčijo, jog likusios nuotraukos darytos tiek A. B. bute, tiek UAB „Servika“ patalpose, todėl teismui nebuvo pagrindo nevertinti kitų nuotraukų kaip įrodymų nagrinėjamoje byloje (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 3 d.), nes įrodymų, kad nuotraukos buvo padarytos pažeidžiant kokius nors įstatymus, į byla nepateikta.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.)
Iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, ieškovui – 1 000 Lt, trečiajam asmeniui A. B. – 1 200 Lt (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnis). Prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-330 str. kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš E. R. 1 200 Lt A. B. ir 1 000 Lt UADB „Ergo Lietuva“ bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.