- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-13
- Bylos Nr.
- 2A-918-259/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-08117-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- N. M.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešajai bibliotekai
- Trečiasis asmuo
- UAB „Avona“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11810-199/2012 pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešajai bibliotekai, trečiajam asmeniui UAB „Avona“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1 830 Lt turtinės žalos bei 1 500 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog 2012 m. vasario 22 d. apie 10.00 val. pasistatė ieškovui nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW 530 v/n (duomenys neskelbtini) prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šalia bibliotekos. Sugrįžęs prie automobilio pastebėjo, kad nuo bibliotekos pastato nukritusi sniego ir ledo nuošliauža įlenkė ieškovo automobilio stogą, variklio dangtį, suskaldė priekinį stiklą, nulaužė kairės pusės veidrodėlį ir apgadino kairės pusės galines dureles. 2012-03-29 ieškovas su pretenzija kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, kuri 2012-04-20 raštu Nr. 58-2-79 atsakė, jog bibliotekos pastatas patikėjimo teise yra perduotas valdyti, naudoti ir disponuoti Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešajai bibliotekai. Atsakovė atsisakė atlyginti žalą, nurodydama, kad pastatas perduotas trečiajam asmeniui UAB „Avona“ vykdyti statybos remonto darbams. Ieškovas pažymėjo, jog statant automobilį, jokių statybos darbus rodančių ženklų nematė, pastatas nebuvo aptvertas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovo 1 500 Lt už advokato teisinę pagalbą, valstybei – 26,23 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, jog ieškovas patirtą žalos dydį įrodinėja PVM sąskaitomis faktūromis bei kasos pajamų orderiais, tačiau šiuose dokumentuose nėra nurodyta, kad šios išlaidos patirtos remontuojant būtent ieškovo automobilį. Iš 2012-04-24 Kauno miesto savivaldybės V. Kudirkos viešosios bibliotekos atsakymo į N. M. pretenziją matyti, kad pagal projektą pastato dalis, kurią valdo patikėjimo teise Kauno miesto savivaldybės V. Kudirkos biblioteka, priėmimo-perdavimo aktu yra perduota statybos rangos darbus atliekančiai UAB „Avona“. Atsakovė pažymėjo, jog ant pastato langų buvo iškabinti perspėjimai nestatyti automobilių ant šaligatvio ties remontuojamu pastatu. Iš pateiktos medžiagos, pagal kurią Kauno apskrities VPK VPS Centro policijos nuovada atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šio įvykio, matyti, jog pats ieškovas pažeidė Kelių eismo taisyklių 155.5 p., kadangi statyti transporto priemonę ant šaligatvio draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu. Tačiau ieškovas automobilį pastatė ant šaligatvio, ir tuo pažeidė KET 155 str.5 p, nes jokio ženklo dėl transporto priemonių stovėjimo būdo (duomenys neskelbtini) 2012-02-22 dienai, nebuvo, leidimo statyti automobilį ant šaligatvio ieškovas nepateikė, ieškovas pats patraukė automobilį iš jo nurodomos įvykio vietos, nesulaukęs policijos pareigūnų ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 231.1p, be to, ieškovas nepažymėjo eismo įvykio vietos. Byloje kilus ginčui dėl rekonstrukcijos darbų baigties ginčo pastate, esančiame(duomenys neskelbtini), teismas nurodė, kad aplinkybė neva statybos darbai buvo baigti 2011-11-09, nėra patvirtinti jokiais įrodymais. Teismas rėmėsi liudytojų parodymais, kad pastato remontas buvo baigtas tik 2012 m. kovo mėn., ir nuo to laiko atsakovės darbuotojams buvo leidžiama grįžti į darbą pastate, (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog ieškovas buvo itin neatsargus, nes iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad pastatas remontuojamas, ant pastato stogo yra sniego. Esant tokioms aplinkybėms bei paties ieškovo dideliam neatsargumui, teismas konstatavo, jog atsakovė neprivalo atlyginti ieškovui turtinės žalos. Dėl neturtinės žalos teismas nurodė, jog jos ieškovas apskritai neįrodė, priešingai, pats pažeidė teisės aktų reikalavimus, nerūpestingai bei neapdairiai paliko automobilį neleistinoje stovėti vietoje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas N. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovo patirtos žalos dydis buvo įrodytas pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo ieškinį;
2. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų nubaustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl teismas nepagrįstai sprendime rėmėsi šia aplinkybe. Tai, kad automobilis buvo patrauktas iš įvykio vietos, nepaneigia aplinkybės, kad sniego ir ledo nuošliauža užkrito ant automobilio. Policijos medžiagoje esančios fotonuotraukos paneigia teismo nustatytą aplinkybę, jog ant ginčo pastato buvo perspėjamieji plakatai apie vykstančią rekonstrukciją, įvykio dieną šių perspėjimų nebuvo. Atsakovė pripažino, jog trečiajam asmeniui remonto darbams perdavė tik dalį pastato, todėl darytina išvada, jog atsakovė yra tinkama šalis šioje byloje, t.y. statinio valdytojas. Pagal CK 6.266 str., būtent atsakovė yra atsakinga už ieškovui padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo;
3. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog trečiajam asmeniui baigus statybos darbus 2011 m. lapkričio mėn., pastatas nebuvo apžiūrėtas. Įvykio metu trečiasis asmuo ginčo pastate nebevykdė jokių statybos darbų.
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka atsileipimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui, nes CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Iš šios sąlygos darytina išvada, kad registracijos dokumentuose viešajame registre nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Atsakovė patikėjimo teise valdo statinį, esantį(duomenys neskelbtini). 2010 m. rugsėjo 6 d. sutartimi dėl bibliotekos Senamiesčio filialo rekonstrukcijos projektinės dokumentacijos parengimo ir projekto ekspertizės, projekto vykdymo priežiūros paslaugų ir rekonstrukcijos darbų bei 2011 m. birželio 1 d. statybvietės priėmimo - perdavimo aktu buvo perduota rangovui UAB „Avona“, kuris įsipareigojo atlikti rekonstrukcijos darbus. Remiantis priėmimo - perdavimo aktu, rangovui buvo perduotas ir statinio valdymas. Rekonstrukcijos metu atsakovė statinio nenaudojo, todėl jo valdytoju nebuvo. Šį faktą patvirtino ir liudytojos N. O. C., E. Š.. Iki 2012 vasario 22 d. atsakovei pastatas nebuvo priėmimo - perdavimo aktu grąžintas. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 12 punktą statybos užbaigiamos tik tada, kai išduodamas statybos užbaigimo aktas. Taip pat LR CK 6.694 straipsnio 4 dalis nustato, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Kadangi atsakovei darbai perduoti nebuvo, laikytina, kad nebuvo perduota ir statybvietė, o už pastato saugumą turėjo atsakyti faktinis pastato valdytojas - UAB „Avona“. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad trečiajam asmeniui buvo perduotas ne visas pastatas. Trečiajam asmeniui buvo perduotas visas atsakovės patikėjimo teise valdomas pastatas, tikslu atlikti jo rekonstrukciją - tiek iš (duomenys neskelbtini)gatvės, kurioje ieškovo teigimu įvyko įvykis, tiek iš kiemo. Todėl trečiasis asmuo turėjo pareigą aptverti statybvietę, o už jos ribose įvykusį įvykį taip pat kyla trečiojo asmens atsakomybė;
2. Ieškovas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Tiek bendrosios, tiek griežtosios civilinės atsakomybės atveju, ieškovas privalėjo įrodyti tris civilinės atsakomybės sąlygas- neteisėtus veiksmus, žalą bei priežastinį ryšį. Byloje nebuvo pateikta neginčijamų įrodymų, kad ieškovo transporto priemonė buvo apgadinta ieškovo nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovas patraukė iš įvykio vietos transporto priemonę, ji apžiūros metu buvo nuvalyta, jokių sniego žymių, leidžiančių teigti, kad transporto priemonę apgadino nušliaužęs sniegas, nematyti. Nėra jokios galimybės nustatyti tikslios transporto priemonės apgadinimo vietos, būdo, laiko. Todėl nebuvo pateikta jokių realių įrodymų, kad transporto priemonė apgadinta dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, neįrodytos kitos, būtinos civilinės atsakomybės sąlygos;
3. Teismo išvados, kad yra didelis ieškovo neatsargumas yra visiškai pagrįstos. Byloje nustatyta, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuri yra labai siaura, nėra vietų pritaikytų automobiliams sustoti ir stovėti. Ieškovas savo automobilį BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paliko stovėti, ties (duomenys neskelbtini) ne, esančiu pastatu, kuris buvo rekonstruojamas, ant šaligatvio. Toks stovėjimo būdas šioje vietoje yra draudžiamas, todėl ieškovas pažeidė Kelių eismo taisyklių 155.5 punkto reikalavimus, kurie draudžia sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys ženklai). Įvykio dieną ženklų, leidžiančių statyti transporto priemones nurodytoje vietoje, nebuvo, todėl statyti transporto priemonę ant šaligatvio, buvo draudžiama. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad jis nėra baustas administracine tvarka už KET. Ieškovas dėl neva jo apgadintos transporto priemonės kreipėsi į Centro PK ( ne į Kelių policijos valdybą). Tai, kad Centro PK nesiėmė priemonių, kad ieškovui būtų surašytas protokolas dėl KET pažeidimo, nereiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl žalos atlyginimo ir esant akivaizdiems įrodymams dėl ieškovo atliktų priešingų teise veiksmų, negali konstatuoti jo didelio neatsargumo. Taip pat ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad patraukė automobilį ir įvykio vietos. Policijos medžiagoje esančiose automobilio nuotraukose, ieškovo automobilis nufotografuotas be jokių sniego likučių ant jo. Tai kelia realias abejones dėl fakto buvimo. Ir šalia ieškovo automobilio nematyti jokių didesnių sniego sankaupų. Todėl galima daryti prielaidą, kad transporto priemonė galėjo būti apgadinti ir kitoje vietoje bei kitokiomis priemonėmis, kadangi ieškovas pats nematė įvykio, taip pat nėra liudininkų, kurie patvirtintų ieškovo teiginius apie automobilio stovėjimo vietą įvykio bei kokiu būdu ji buvo apgadinta. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas elgdamasis neatsargiai sudarė prielaidas žalai atsirasti, kadangi paliko automobilį stovėti draudžiamoje vietoje, ant šaligatvio, šalia rekonstruojamo pastato, nors ant pastato buvo iškabinti perspėjimai, kad nestatyti automobilių ties remontuojamu pastatu, neįvertino, kad ant pastato stogo yra susikaupę sniego bei ledo, nors tai turėjo įvertinti, todėl ieškovas atlikdamas tokius veiksmus išimtinai veikė savo rizika ir dėl žalos atsiradimo yra jo kaltė;
Šalies argumentai
4. Ieškovas neįrodė kad jo patirta žala yra 1 830 Lt. Pateikti byloje duomenys nėra konkretūs, kadangi UAB „Meninis lyginimas“ remonto sąmatoje nurodyta, kad remonto darbai atlikti automobiliui BMW 320, nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad apgadintas automobilis yra BMW 530. Taip pat šioje sąmatoje nėra nurodytas automobilio valstybinis numeris, kasos pajamų orderis yra be buhalterio parašo ir antspaudo; UAB „Latona“ komerciniame pasiūlyme dėl automobilio veidrodėlio pirkimo bei keitimo darbų nėra įvardintas automobilio modelis bei kiti duomenys, kurie padėtų identifikuoti kokiai transporto priemonei yra teiktas šis pasiūlymas. Be to, komercinis pasiūlymas nepatvirtina nei ieškovo patirtų išlaidų, nei žalos masto, todėl nėra tinkamu įrodymu žalai pagrįsti. Atsakovė mano, kad vertinant žalą reikėtų vadovautis 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120 ir 2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 LR Susisiekimo ministro ir Finansų ministro įsakymu patvirtintomis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijų IV skyriuje numatytomis taisyklėmis, kadangi apgadinta transporto priemonė yra 10 metų senumo, todėl turėtų būti skaičiuojamas keičiamų automobilio detalių nusidėvėjimas pagal šioje instrukcijoje pateiktas taisykles. Tuo tarpu ieškovas prašo priteisti už naujas detales – priekines juosteles ir stiklą, neatskaičiuodamas nusidėvėjimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl įstatymo normų, reglamentuojančių statinių savininko (valdytojo) civilinės teisinės atsakomybės atsiradimo pagrindus ir sąlygas, aiškinimo ir taikymo (LR CK 6. 266 str.), taip pat dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigos šalims paskirstymą ir įrodymų vertinimą (LR CPK 178 str., 185 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka nustatė, jog ieškovas žalos atsiradimo faktą įrodinėjo tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog 2012 m. vasario 22 d. apie 10.00 val. pastatė savo automobilį BMW 530 v/n (duomenys neskelbtini) prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , po valandos grįžęs pastebėjo, kad nuo pastato stogo yra nukritusi sniego ir ledo nuošliauža, kuri nukrito ant automobilio ir jį apgadino. Dėl to jam padaryta 1830 lt turtinė žala, atsiradusi remontuojant automobilį, taip pat atsirado 1500 lt neturtinė žala, kuri kilo jam dėl nepatogumų, dvasinių išgyvenimų ir neigiamų emocijų sugadinus nuosavybės priklausantį automobilį. Atsakovas manė, kad žalą privalo atlyginti pastato teisėtas valdytojas Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka.
Kauno miesto apylinkės teismas ieškovo skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu ieškinį atmetė tais motyvais, jog ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, numatytų LR CK 6.246 str.-6.249 str., nenurodė ir nepagrindė neturtinės žalos priteisimui būtinų kriterijų, žalos atsiradimą lėmė ir paties ieškovo didelis neatsargumas, pasireiškęs tuo, jog pastatė savo automobilį neleistinoje vietoje, o po įvykio patraukė automobilį iš įvykio vietos. Teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos,. o atsakovas įrodė, kad jis nekaltas, be to atsakovas negali atsakyti dėl atsiradusios žalos, kadangi atsakovas pastatą pasirašytinai perdavė trečiajam asmeniui byloje UAB „Avona“ rekonstrukcijos darbams atlikti, o pastato po rekonstrukcijos atgal neatgavo (b.l. 116-120).
Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas tais motyvais, jog atsakovė Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka yra tinkama šalis šioje byloje, t.y. statinio valdytojas ir ji pagal CK 6.266 str. yra atsakinga už ieškovui padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, taip pat skunde teigiama, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, jog būtų ieškinys patenkintas.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias statinių savininko (valdytojo) civilinės teisinės atsakomybės atsiradimo pagrindus ir sąlygas (LR CK 6.266 str.), prievolės atlyginti padarytą žalą pagrindus (LR CK 6.263 str.), netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo naštos šalims paskirstymo ir įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178 str., 185 str.), dėl ko buvo neteisingai išspręstas šalių ginčas. Kadangi byloje yra nustatytos visos bylos aplinkybės, Kauno apygardos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas dalinai panaikintinas, byloje priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys yra tenkintinas dalinai (LR CPK 326 str. 1 d., 2 p.).
Dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka civilinės teisinės atsakomybės sąlygų
Kauno apygardos teismas pažymi, jog pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (LR CK 6.246–6.248 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėjo, kad pastato savininkas (valdytojas) netinkamai prižiūrėjo (eksploatavo) jam patikėtą turtą. Todėl byloje būtina nustatyti būtinas civilinės teisinės atsakomybės atsiradimo sąlygas (LR CK 6.246 str.-248 str.).
Kauno apygardos teismas pažymi, jog deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota LR CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (LR CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
Kauno apygardos teismas nustatė, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pastatų, statinių savininkai ir jų teisėti valdytojai yra įpareigoti šalinti ledą nuo gyvenamųjų namų ir kitų pastatų stogų, lietaus vamzdžių ir balkonų. Iš Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ nuostatų, patvirtintų LR aplinkos ministro 2004-06-21 įsakymu Nr. D1-347; taip pat iš Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ nuostatų, patvirtintų LR aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu matyti, kad atsakovė, būdama pastato teisėta turėtoja ir valdytoja, privalėjo šalinti ledą nuo gyvenamųjų namų ir kitų pastatų stogų, lietaus vamzdžių ir balkonų. Šių reikalavimų, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, atsakovė nevykdė, nes nuo atsakovės pastato stogo ant ieškovo automobilio nukrito sniego ir ledo sankaupa. Dėl to byloje yra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas), kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių nuostolių ieškovui (LR CK 6.246 str.-6.248 str.).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Kauno apylinkės teismo sprendimo išvada, jog Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka yra netinkamas atsakovas byloje, jog jo atsakomybę dėl ieškovo sugadinto automobilio pašalina ta faktinė aplinkybė, kad pastatas, nuo kurio stogo nukrito sniegas ir ledas, buvo įvykio metu perduotas UAB „Avona“ rekonstrukcijos darbams atlikti, pastatas po rekonstrukcijos nebuvo „apžiūrėtas“ ir perduotas atgal Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešajai bibliotekai. Byloje nustatyta, jog Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka ir UAB „Avona“ 2010 09 06 sudarė sutartį pagal kurią tretysis asmuo byloje įsipareigojo atlikti atsakovės pastate rekonstrukcijos darbus (b.l. 29-40). 2011 06 01 statybvietės priėmimo-perdavimo aktu Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka perdavė UAB „Avona“ statybvietę (duomenys neskelbtini) (b.l. 28). Iš minėtos 2010 09 06 Sutarties turinio matyti, kad UAB „Avona“ prisiėmė prievolę per 13 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo rekonstruoti atsakovės pastatą. Šioje Sutartyje nėra šalių išreikštos valios, jog Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka perduoda UAB „Avona“ teisę ir prievolę eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti pastatą (duomenys neskelbtini). Sutartyje šalių įrašyta nuostata, jog rangovas UAB „Avona“ įsipareigojo darbų atlikimo metu garantuoti saugų darbą, užtikrinti gretimos aplinkos apsaugą, greta statybos teritorijos esančių žmonių apsaugą (sutarties 10.4.17 p., b.l. 36), nepašalina atsakovės Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos atsakomybės LR CK 6.266 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi iš įvykio aplinkybių matyti, kad ieškovo automobilis buvo sužalotas ne atliekamų pastato rekonstrukcijos darbų procese, ne „Avona“ darbuotojams vykdant tam tikrus darbus pastate, o nuo atsakovei priklausančio namo stogo nukritus susikaupusiam ledui ir sniegui.
Be to, Kauno apygardos teismas įvertina ir tą byloje nustatytą faktinę aplinkybę, jog 2012 02 22, kai buvo sugadintas ieškovo automobilis, UAB „Avona“ pastate (duomenys neskelbtini) UAB „Avona“ atliekami rekonstrukcijos darbai jau buvo baigti (b.l. 48).
Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, Kauno apygardos teismas sprendžia, kad Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka pažeidė prievolę laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (LR CK 6.263 str. 1 d.). Byloje nustačius, kad dėl netinkamos prievolės vykdymo pastatą Mapų g. 18 valdyti, eksploatuoti, naudotis, prižiūrėti, ieškovui buvo padaryta materialinė žalą, atsakovei Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešajai bibliotekai kilo prievolė atlyginti ieškovui patirtą turtinę žalą.
Dėl ieškovo patirtos turtinės žalos dydžio nustatymo
Byloje ieškovas įrodinėjo, jog patyrė 1830 lt turtinę žalą, kurią sudaro a/m priekinio lango stiklo keitimo 500 lt išlaidos, automobilio kėbulo lyginimo ir jo paruošimo dažymui darbai 750 lt sumai , galinių durelių remontas-250 lt ir kairės pusės veidrodėlio keitimas-330 lt (b.l. 4). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus šiems teiginiams pagrįsti (b.l. 9-12, 69, prijungta prie bylos Kauno miesto VPK Centro policijos komisariato medžiaga Nr. 22-A+-00236-12). Atsakovė su tokiu ieškovo reikalavimu nesutiko, laikė, kad ieškovo pateikti įrodymai neatitinka įstatymo leidėjo keliamų reikalavimų, nes sąskaitose nurodomas ne toks automobilis, kokį turi ieškovas, nėra įrodymų , jog pateiktos sąskaitos yra apmokėtos.
Teismas, spręsdamas šalių ginčą įvertina tą įstatymo leidėjo teisinį reglamentavimą, jog LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę kito asmens neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.
Kauno apygardos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.
Kauno apygardos teismas vertina, jog ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai neginčijamai įrodo, jog jam priklausantis automobilis 2012 m. vasario 22 d. prie pastato (duomenys neskelbtini)buvo sugadintas nukritus ant jo sniego ir ledo sankaupai nuo pastato stogo (prijungta prie bylos Kauno miesto VPK Centro policijos komisariato medžiaga Nr. 22-A+-00236-12) ir jam atstatyti buvo patirtos 1230 litų išlaidos (b.l.9-13). Ieškovas įstatymo leidėjo leistinų įrodymų, jog be šių 1230 lt dydžio automobilio remontui turėtų išlaidų, kitų nurodomų 600 litų išlaidų byloje nėra pateikęs. Todėl ieškovo teiginys, kad jis patyrė papildomai 600 lt išlaidų automobilio remontui, yra neįrodytas ir ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas (LR CPK 178 str.).
Atsakovė byloje teigė, jog ir paties ieškovo nerūpestingumas lėmė nuostolių atsiradimą, kadangi jis pastatė automobilį neleistinoje vietoje, (duomenys neskelbtini)gatvėje, kuri yra labai siaura, joje nėra vietų pritaikytų automobiliams sustoti ir stovėti, todėl ieškovas pažeidė Kelių eismo taisyklių 155.5 punkto reikalavimus. Kauno apygardos teismas šiuo atsakovės argumentus atmeta, kadangi jie nėra pagrįsti jokiais rašytiniais ar kitais įstatymo leidėjo leistinais įrodymais (LR CPK 178 str.). Ieškovas nėra nubaustas administracine tvarka už automobilio stovėjimo taisyklių pažeidimą, kitų įrodymų byloje, jog automobilį statyti prie namo (duomenys neskelbtini) buvo negalima, uždrausta, byloje nėra. Teismas atmeta atsakovės argumentus, jog ieškovas neleistinai patraukė automobilį iš įvykio vietos 5 metrus, todėl nusižengė KET reikalavimams. Šie atsakovės argumentai nepaneigia jos kaltės dėl įvykio ir nešalina jos atsakomybės. Todėl atsakovės prašymas mažinti priteistinos žalos sumą LR CK 6.253 straipsnio 4 ir 5 dalies pagrindu atmestini. Teismas sprendžia, kad taip pat atmestinas atsakovės prašymas mažinti priteistiną žalos sumą, atsižvelgiant į ieškovo automobilio nusidėvėjimą, kadangi yra keistas tik priekinio lango stiklas ir automobilio veidrodėlis, kurių nusidėvėjimas eksploatuojant automobilį, yra minimalus.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, Kauno apygardos teismas sprendžia, kad ieškovui iš atsakovės yra priteistina 1230 litų turtinė žala.
Dėl ieškovui priteistinos neturtinės žalos ir jos dydžio
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingi kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, todėl nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma. Ieškovas patirtą neturtinę žalą įrodinėjo tomis aplinkybėmis, jog dėl automobilio sugadinimo turėjo nepatogumų, dvasinių išgyvenimų ir neigiamų emocijų. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad ieškovo manymas, kad nagrinėjamu atveju jam buvo padaryta neturtinė žala yra nepagrįstas, todėl prašymas priteisti 1 500 Lt dydžio neturtinę žalą pagrįstai Kauno apylinkės teismo buvo atmestas. Byloje nustatytas ieškovo automobilio sugadinimas teismo vertinimu yra normali gyvenimiška situacija, sugadinimas pinigine išraiška yra menkavertis, todėl toks įvykis negali būti pagrindu automobilio savininkui reikalauti priteisti neturtinės žalos sumą iš automobilį sugadinusio asmens. Kauno apygardos teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismas skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu pagrįstai netenkino tokio ieškovo prašymo, todėl šioje dalyje skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Nustatyta, kad ieškovas byloje turėjo 100 Lt išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti (b.l. 13), 100 Lt išlaidų apeliaciniam skundui apmokėti (b.l.127) ir 2500 Lt advokato atstovavimo išlaidų (b.l.5, 132), viso 2700 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė patyrė 2300 Lt advokato atstovavimo išlaidų (b.l. 105, 106, 142, 143). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys yra patenkintas 37 procentais (3330 Lt-1230 Lt), teismas paskirsto šalims turėtas bylinėjimosi išlaidas taip: priteisia ieškovui N. M. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos 999 Lt išlaidas, patirtas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose; priteisia iš ieškovo N. M. atsakovei Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešajai bibliotekai 1 449 Lt išlaidas, patirtas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose; atlikus priešpriešinį įskaitymą, galutinai priteisia iš ieškovo N. M. atsakovei Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešajai bibliotekai 450 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Taip pat nustatyta, kad valstybė šioje byloje patyrė 26, 23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir 12, 78 Lt išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, viso 39,01 Lt sumą. Atsižvelgiant į teismo sprendimu patenkintų ir atmestų reikalavimų sumą, iš N. M. valstybei priteistina 24,58 Lt suma, o iš Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos valstybei priteistina 14,43 Lt suma (LR CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
apeliacinį skundą patenkinti dalinai.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo N. M. prašymas priteisti turtinę žalą, priteista iš N. M. Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešajai bibliotekai 1500 litų turėtų išlaidų, priteista iš N. M. valstybei 26, 23 Lt išlaidų, panaikinti.
Šioje bylos dalyje priimti naują sprendimą.
Ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo patenkinti dalinai. Priteisti N. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos (į.k. 290145360) 1230 Lt (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt litų) padarytai žalai atlyginti.
Kitoje dalyje Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo N. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešajai bibliotekai (į.k. 290145360) 450 Lt (keturių šimtų penkiasdešimties litų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš ieškovo N. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 24,58 Lt (dvidešimt keturių litų 58 ct), o iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos (į.k. 290145360) 14,43 Lt (keturiolikos litų 43 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (mokama gavėjui VMI prie LR FM, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, tai patvirtinantį dokumentą pateikiant Kauno apygardos teismui).