- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-16
- Bylos Nr.
- e2-235-374/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01540-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Gustienė
- Ieškovas
- B. P.
- Atsakovas
- A. P.
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui D. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovui A. P., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė B. P. teismo prašo: pakeisti (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl M. P. išlaikymo dydžio, t. y. priteistą išlaikymo sumą, t. y. 200 Eur, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomos iki M. P. pilnametystės, pakeisti į 350 Eur sumą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomos nuo ieškinio padavimo dienos iki M. P. pilnametystės. Kitą (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį palikti nepakeistą.
Ieškovė paaiškino, kad nuo 2022 m. dukra paaugo, išaugo ir jos poreikiai, atitinkamai išaugo ir išlaidos, nuolat auga šalies ekonomika, didėja tiek prekių, tiek paslaugų kainos, todėl ieškovė prašo pakeisti priteistą išlaikymo sumą ir priteisti iš atsakovo A. P. 350 Eur kas mėnesį mokamomis išlaikymo išmokomis.
Ieškovė nurodė, kad dukra be visų bendrų poreikių, reikalingų bet kuriam tokio amžiaus vaikui, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti mokyklą, dėl ko materialinės išlaidos skirtos jos išlaikymui dar labiau padidėjo ir, ieškovės giliu įsitikinimui, ateityje tik didės. Dukra sveikatos problemų neturi, tačiau, ieškovės teigimu, mergaitei sparčiai augant, keičiasi jos kūnas, pomėgiai, todėl išlaidos skirtos jos išlaikymui ir būtiniausių poreikių patenkinimui stipriai išaugo. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, ieškovės aiškinimu, labai išauga išlaidos. Vidutinė, ieškovės teigimu, išlaikymo suma, reikalinga dukros išlaikymui per mėnesį yra apie 700 Eur. Todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 350 Eur.
Ieškovė paaiškino, kad šiuo metu ji registruota Užimtumo tarnyboje bei gauna išmoką iš „Sodros“, taip pat, turi santaupų iš anksčiau. Pastaruoju metu tvarkosi visus reikalingus dokumentus, siekiant dirbti budinčia globotoja pagal individualią veiklą. Šiam pasiruošimo procesui lanko specialius GIMK kursus, šiai veiklai vykdyti išklausė visą privalomą programą, kuri truko apie 4 mėnesius. Šiuo metu vyksta baigiamieji namų rekonstrukcijos ir gerinimo darbai, tam, kad būtų galima užtikrinti vaikų, laikinai netekusių tėvų, atvykimą ir prieglobstį ieškovės namuose.
Šiuo metu ieškovė nurodo, jog aktyviai užsiėmė naujos individualios veiklos įsteigimu, kuri yra susijusi su apgyvendinimo paslaugomis tiek L., tiek K. salose. Ieškovė paaiškino, kad tai trumpalaikio apgyvendinimo paslaugos, susijusios su poilsiu ir turizmu. Šiai dienai egzistuojantys objektai yra kupolinis namelis J. rajone, esantis visai šalia ieškovės namų, kuris, ieškovės teigimu, socialiniuose tinkluose jau sulaukė didelio susidomėjimo, bei apartamentai T. Ši veikla oficialiai ieškovės vardu (pagal individualią pažymą) bus pradėta vykdyti nuo gegužės mėnesio. Taip pat, 2024 metų pabaigoje aukciono būdu ieškovė įsigijo butą T., kurį suremontavus ateityje, taip pat, 3 planuoja nuomoti.
Ieškovės teigimu, visa ši situacija rodo, kad, iš tikrųjų, ieškovė deda maksimalias pastangas siekiant emocinio gerbūvio ir didesnių pajamų savo šeimai, tai, kad dukra užaugtų ne tik fiziškai viskuo aprūpinta, bet ir geru, doru žmogumi, todėl, ieškovės įsitikinimu, kad jos, kaip mamos, rūpesčio ir atsidavimo indėlis čia yra pats svarbiausias ir nenuginčijamas.
Ieškovė nurodo, kad pagrindiniai dukros M. P. poreikiai, kurie atsispindi pateiktuose mokėjimo kvituose, sąskaitose, banko išraše, tai yra, maistas, higieninės prekės, buitinės prekės, mokyklinės, kanceliarinės prekės, žaislai, patalynė, rūbai, avalynė, gydymosi išlaidos, kavinės, automobilio kuras, dujos, elektra, komunaliniai mokesčiai, lizinginis kompiuterio mokestis, interneto paslaugos, baldai. Ieškovės nuomone, išlaidos už maistą turėtų būti dalinamos per pusę, t. y. tiek motinai, tiek dukrai, nors didesnę perkamo maisto dalį suvartoja dukra, nes pati ieškovė vartoja daugiau kruopų, ankštinių produktų, daržovių, kurios yra sandėliuojamos pas namuose iš anksčiau. Su dukra, ieškovės teigimu, turi tradiciją kartą ar du kartus per mėnesį nueiti į kavinę ar restoraną pavalgyti. Ieškovė įsitikinusi, kad buitinės ir higieninės prekės turėtų būti dalinamos per pusę, kadangi jomis naudojasi bendrai kartu su dukra. Išlaidos už automobilio kurą turėtų būti dalinamos bendrai per pusę, kadangi šį mėnesį dukra sirgo, teko nemažai lankytis pas gydytojų, taip pat, tekdavo ir pačiai ieškovei ją nuvežti ar parvežti iš mokyklos, t. y. važiavimas automobiliu (kuro naudojimas) buvo susijęs su dukros poreikių ir interesų užtikrinimu. Dujos, elektra, komunaliniai mokesčiai turėtų būti dalinami bendrai, tiek ieškovei, tiek dukrai, kadangi tuo naudojasi abi kartu. Lizinginis kompiuterio mokestis, interneto paslaugos turėtų būti dalinamos per pusę, kadangi dukra naudojasi kompiuteriu bei internetu mokymosi, animacinių filmukų žiūrėjimo, muzikos klausymosi tikslais. Išlaidos, kurios yra nurodytos dukros poreikių lentelėje, priskiriamos tik jai vienai, t. y. rūbai, avalynė, žaislai, kanceliarinės prekės, gydymosi išlaidos, taip pat, šį mėnesį jai buvo nupirkta didesnė lova į naujai ruošiamą erdvesnį kambarį bei kupranugario vilnos komplektas. Kitą savaitę mokykloje bus renkami pinigai už uniformas (apie 100 Eur). Pagal ieškovės skaičiavimus, išlaidos dukros išlaikymui iš viso per mėnesį – 1215,34 Eur. Šias išlaidas sudaro: rūbai, avalynė – 149,14 Eur; kanceliarinės prekės – 60,40 Eur; žaislai – 34,97 Eur; higieninės prekės – 17,46 Eur (17,46 / 2 = 8,73 Eur); gydymosi išlaidos – 71,00 Eur; buitinės prekės – 361,15 Eur (361,15 / 2 = 180,57 Eur); maistas – 428,46 Eur (428,46 / 2 = 214,23 Eur); kavinės, restoranai – 21,35 Eur (21,35 / 2 = 10,67 Eur); kupranugario vilnos patalynė – 121,00 Eur; automobilio kuras – 183,81 Eur (183,81 / 2 = 91,90 Eur); dujos – 48,00 Eur (48,00 / 2 = 24,00 Eur); elektra (kovo mėn.) – 22,02 Eur (22,02 / 2 = 11,01 Eur); komunaliniai mokesčiai – 51,15 (51,15 / 2 = 25,57 Eur); kompiuterio lizingas ir interneto paslaugos – 115,03 Eur (115,03 / 2 = 57,51 Eur); Baldai – 155 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. su ieškiniu nesutinka. Atsakovas atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu nurodė, kad priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovo finansinė padėtis nėra pagerėjusi ir atsakovo pajamos nėra padidėjusios. Atsakovas teigia, kad norėdamas praleisti daugiau laiko su vaiku, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė išsiskyrus su atsakovu pakeitė gyvenamąją vietą ir šiuo metu gyvena 40 km atstumu nuo atsakovo gyvenamosios vietos, turėjo pakeisti darbovietę ir atitinkamai pradėjo gauti mažesnes mėnesines pajamas. Dar daugiau, atsakovas su dukra per mėnesį vidutiniškai praleidžia 10 dienų, t. y. 1/3 mėnesio dienų, atitinkamai šiomis dienomis atsakovas rūpinasi dukra, išlaiko ją materialiai, nuveža į/iš mokyklos (±40 km atstumas nuo atsakovo namų iki vaiko mokyklos). Atsakovas nurodė, kad taip pat aprūpina vaiką reikalingais daiktais, drabužiais. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovė turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, turi visas galimybes gauti didesnes pajamas, yra sveika ir darbinga, todėl vien tai, kad šiuo metu ieškovė neturi darbo, negali būti pagrindas priteisti iš atsakovo didesnę išlaikymo sumą, nes tokia pozicija neatitinka teismų praktikos, kurioje išaiškinta, jog darbingo amžiaus ir sveiki tėvai turi imtis visų priemonių, jog gebėtų išlaikyti savo vaikus materialiai, nes tai yra jų konstitucinė pareiga.
Atsakovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį su AB „K e“, faktinė atsakovo darbo vieta – G. skyrius, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigia, kad buvo priverstas pakeisti savo darbovietę, nes ieškovė su dukra gyvena ±40 km atstumu nuo atsakovo gyvenamosios vietos. Iki darbo pakeitimo, atsakovas dirbo UAB „N“, (duomenys neskelbtini). Todėl dėl didelių atstumų, atsakovas neturėjo galimybės su vaiku praleisti daugiau laiko. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas turi gyvenamąjį namą, neturi skolinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, atsakovas priėmė sprendimą pakeisti darbovietę, dirbti už mažesnį darbo užmokestį, tačiau turėti galimybė daugiau laiko praleisti su vaiku. Kaip nurodė atsakovas, naujoje atsakovo darbovietėje darbo užmokestis numatytas 10,57 Eur/val. (bruto). Atsakovas jau yra gavęs pirmąjį darbo užmokestį už spalio mėnesį, kuris už 108,30 išdirbtų valandų yra 635,13 Eur (neto) Atsakovo nuomone, jei teismas tenkintų ieškovės reikalavimą padidinti vaikui skiriamą išlaikymą iki 350,00 Eur, tokia suma būtų neproporcinga atsakovo gaunamoms pajamoms ir atsakovas negalėtų išlaikyti ir savęs.
Atsakovas teigia, kad su vaiku praleidžia 1/3 mėnesio laiko (vidutiniškai 10 dienų per mėnesį), per kurias ne tik nuveža/parsiveža vaiką į/iš mokyklos, kas kiekvieną kartą į vieną pusę sudaro 40 km atstumą, tačiau ir pilnai materialiai aprūpina vaiką, užsiima įvairiomis veiklomis ir pramogomis. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog į vaiko būtinuosius poreikius patenka tiek vaiko maitinimas, tiek gyvenamojo būsto patogumų užtikrinimas, tiek mokslas bei mokymosi reikmenys, apranga, avalynė, pramogos. Atsakovas įsitikinęs, kad praleisdamas 1/3 mėnesio su vaiku užtikrina visus vaiko poreikius, papildomai iš ieškovės neprašo jokių sumų, padengiančių atsakovo patiriamas išlaidas skirtas vaikui.
Atsakovas atkreipė dėmesį, jog ieškovei neturint pakankamai pajamų vaiko išlaikymui, nesukuriant vaiko aplinkos, užtikrinančios visokeriopą vaiko auklėjimą, vystymąsi, socialinius, fiziologinius ir kitus įgūdžius, gali būti keliamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su kitu iš tėvų, kuris visus būtinus ir didesnius vaiko poreikius gali tinkamai užtikrinti. Dėl aukščiau atsakovo nurodytų aplinkybių, atsakovas prašo ieškinį laikyti neįrodytu ir atmesti.
Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas ieškinį palaiko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad ieškovė B. P. ir atsakovas A. P. yra nepilnametės M. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
(duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl M. P. išlaikymo priteisė 200 Eur, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomos iki M. P. pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė, atsižvelgdama į pasikeitusias aplinkybes – dukra per 3 metus išaugo, išaugo ir jos poreikiai, prašo pakeisti teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį ir padidinti dukros išlaikymui skiriamą sumą iki 350 Eur, kurią prašo priteisti iš atsakovo.
Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Jis nurodo, kad ieškovė neįrodė reikalavimo padidinti išlaikymo sumą.
Tėvai turi abipusę pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 3.192 straipsnis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Abu tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai priimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Ieškovė nurodo, jog vaikas neturi sveikatos problemų. Nepilnamečiui vaikui išlaikyti ieškovė patiria išlaidas maistui, būstui, drabužiams, avalynei, vaistams, vaiko mokslui, laisvalaikiui ir kitas būtinąsias vaiko poreikių tenkinimo išlaidas. Kaip minėta, išlaidos dukros išlaikymui iš viso per mėnesį – 1215,34 Eur. Šias išlaidas sudaro: rūbai, avalynė – 149,14 Eur; kanceliarinės prekės – 60,40 Eur; žaislai – 34,97 Eur; higieninės prekės – 17,46 Eur (17,46 / 2 = 8,73 Eur); gydymosi išlaidos – 71,00 Eur; buitinės prekės – 361,15 Eur (361,15 / 2 = 180,57 Eur); maistas – 428,46 Eur (428,46 / 2 = 214,23 Eur); kavinės, restoranai – 21,35 Eur (21,35 / 2 = 10,67 Eur); kupranugario vilnos patalynė – 121,00 Eur; automobilio kuras – 183,81 Eur (183,81 / 2 = 91,90 Eur); dujos – 48,00 Eur (48,00 / 2 = 24,00 Eur); elektra (kovo mėn.) – 22,02 Eur (22,02 / 2 = 11,01 Eur); komunaliniai mokesčiai – 51,15 (51,15 / 2 = 25,57 Eur); kompiuterio lizingas ir interneto paslaugos – 115,03 Eur (115,03 / 2 = 57,51 Eur); Baldai – 155 Eur.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).
Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tačiau kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į LR CK 3.192 str. 2 dalies nuostatas, numatančias nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos garantiją, kurios esmė - išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Paprastai vaiko poreikiai nesiskiria priklausomai nuo to, kurioje vietovėje, valstybėje vaikas gyvena, tačiau gali skirtis tų poreikių tenkinimo sąlygos. Vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
Teismas sutinka su ieškovės nuomone dėl ieškinio motyvų. Atsakovas pareigos išlaikyti savo nepilnamečio vaiko neneigia. Atsakovas jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo negalėjimą prisidėti prie vaiko išlaikymo ar paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikia. Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis atsakovas grindžia savo negalėjimą teikti vaikui išlaikymą, tenka atsakovui (CPK 178 str.). Duomenų apie atsakovo sveikatos stovį, dėl ko negalėtų teikti išlaikymo vaikui, ar duomenų apie neturėjimą galimybės susirasti geriau apmokamą darbą, byloje nepateikta. Kaip minėta, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu teigė, kad pakeitė darbovietę, kurioje yra gavęs pirmąjį darbo užmokestį už 2024 m. spalio mėnesį, - 635,13 Eur (neto). Todėl, atsakovo teigimu, teismui patenkinus ieškinį ir priteisus išlaikymą dukrai po 350 Eur, tokia suma būtų neproporcinga atsakovo gaunamoms pajamoms ir atsakovas negalėtų išlaikyti savęs.
Teismo iniciatyva patikrinus teismų informacinėje sistemoje LITEKO duomenis apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatyta, kad atsakovas dirba AB „K e“ , darbo užmokestis 2025 m. sausio mėn. – (duomenys neskelbtini) Eur; vasario mėn. – (duomenys neskelbtini) Eur; kovo mėn. – (duomenys neskelbtini) Eur. Tokiu būdu, kritiškai vertintinas atsakovo paaiškinimas, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma - 350 Eur, būtų neproporcinga atsakovo gaunamoms pajamoms ir atsakovas negalėtų išlaikyti savęs.
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis Nr. e3K-3-70-969-2018).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis Nr. 3K-7-231-969/2016).
Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, į protingus ieškovės nepilnametės dukros M. P. poreikius, į Lietuvos ekonominę būklę ir pragyvenimo lygį, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, turimus duomenis apie sveikatos būklę, (CK 3.198 straipsnis), bei vadovaudamasis išimtinai šalių nepilnamečio vaiko interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad iš atsakovo A. P. priteistina po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. gruodžio 17 d.) iki vaiko pilnametystės.
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti pavestina įstatyminei nepilnamečio vaiko atstovei motinai B. P. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).
Kiti šalių teismo posėdžio metu nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.
Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 126 Eur žyminio mokesčio (CPK 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Pakeisti (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl M. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydžio, t.y. priteistą išlaikymo sumą - 200 Eur, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomos iki M. P., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, pakeisti į 350 Eur (trys šimtai penkiasdešimt eurų) sumą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomos nuo ieškinio padavimo dienos – 2024-12-17 iki M. P. pilnametystės.
Kitą (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. P., a/k (duomenys neskelbtini) valstybei bylinėjimosi išlaidas: 126,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.