- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-07
- Bylos Nr.
- e2-393-910/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01343-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Idėjų piramidė“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus V. D., atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutarties, kuria pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Idėjų piramidė“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus V. D., pareiškimas dėl uždarosios akcinės bendrovės „Idėjų piramidė“ bankroto pripažinimo tyčiniu laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Idėjų piramidė“ (toliau – ir pareiškėja arba bendrovė), atstovaujama nemokumo administratoriaus V. D. (toliau – nemokumo administratorius), kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė LUAB „Idėjų piramidė“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 1 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą pareiškimo trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti. Šia nutartimi teismas konstatavo, kad pareiškėja nenurodė faktinių aplinkybių, dėl kurių bendrovės bankrotas pripažintinas tyčiniu (sąmoningai blogo bendrovės valdymo veiksmų, bendrovei nenaudingų sandorių sudarymo faktų, veiksmų, nukreiptų į turto perleidimą bendrovei nenaudingomis sąlygomis ir pan.). Pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės dėl bendrovės tyčinio bankroto (pareiškimo faktinis pagrindas) yra itin lakoniškos, neišsamios, nenurodyti konkretūs kiekvieno ar vieno iš buvusių bendrovės vadovų veiksmai, kurie, bendrovės manymu, privedė bendrovę prie bankroto, nenurodytas vadovo (vadovų) veiksmų loginis ryšys su kilusiomis pasekmėmis (bankroto bylos iškėlimu). Pareiškime iš esmės remiamasi tik tuo, kad nemokumo administratoriui neperduoti bendrovės dokumentai ir turtas, akcentuojama patvirtintų kreditorių reikalavimų suma. Dėl netikslaus, nekonkretaus pareiškimo pagrindo turinio neįmanoma nustatyti bylos nagrinėjimo ribų, užtikrinti procese dalyvaujančių asmenų teisių į tinkamą procesą. Teismas pasiūlė pareiškėjai patikslinti pareiškimo faktinį pagrindą. Be to, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pareiškėja pareiškė reikalavimą valstybei priteisti solidariai iš N. M., D. V., G. G. 421 707,17 Eur žalą, pasiūlė patikslinti ir pareiškimo dalyką. Pažymėjo, kad, teikiant pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nėra galimybės pareikšti reikalavimo dėl žalos atlyginimo, juolab nėra pagrindo reikalauti atlyginti žalą valstybei.
3. Pareiškėja, atstovaujama nemokumo administratoriaus, 2023 m. kovo 13 d. pateikė teismui patikslintą pareiškimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą dėl LUAB „Idėjų piramidė“ bankroto pripažinimo tyčiniu laikė nepaduotu.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėja tik iš dalies pašalino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartyje nurodytus trūkumus. Pareiškėja patikslino pareiškimo dalyką, tačiau nepašalino esminio pareiškimo trūkumo – tinkamai nenurodė pareiškimo faktinio pagrindo.
6. Teismas pažymėjo, kad pradiniame pareiškime faktinės aplinkybės (pareiškimo faktinis pagrindas) nurodytos itin lakoniškai, neišsamiai, neįvardyti konkretūs kiekvieno ar vieno iš buvusių bendrovės vadovų veiksmai, kurie, pareiškėjos manymu, privedė UAB „Idėjų piramidė“ prie bankroto, nenurodytas vadovo (vadovų) veiksmų loginis ryšys su kilusiomis pasekmėmis (bankroto bylos iškėlimu). Patikslintame pareiškime pareiškėja nurodė, kad nemokumo administratoriui nebuvo perduoti bendrovės dokumentai ir turtas, kad bendrovės direktorė N. M. ir vienintelis akcininkas D. V. padarė tyčinius, didelio masto įstatymo pažeidimus, tačiau nepaaiškino, kas yra laikoma didelio masto pažeidimais. Taip pat iš pareiškimo turinio neaišku, kokie konkretūs bendrovės vadovės ir akcininko veiksmai (be dokumentų nemokumo administratoriui neperdavimo) laikomi sąmoningai blogu bendrovės valdymu, nenurodytas vadovo ir (ar) akcininko veiksmų loginis ryšys su kilusiomis pasekmėmis (bankrotu bylos iškėlimu) ar kiti veiksmai, kurie būdingi bankrotui pripažinti tyčiniu. Teismas padarė išvadą, kad pagal pareiškėjos pareikštą patikslintą pareiškimą bylos nagrinėjimas negalimas dėl jame esančių esminių trūkumų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėja, atstovaujama nemokumo administratoriaus, atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjos pareiškimą dėl LUAB „Idėjų piramidė“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pareiškėja aiškiai nurodė pareiškimo pagrindą: bendrovės buvusi direktorė N. M. ir vienintelis akcininkas D. V. nuo bankroto bylos iškėlimo neperdavė nemokumo administratoriui UAB „Idėjų piramidė“ turto ir dokumentų, t. y. netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas pareigas; pagal bendrovės 2013 m. gruodžio 31 d. balansą bendrovė buvo nemoki, nei buvę bendrovės vadovai, nei akcininkas nesikreipė į teismą dėl bankroto bendrovei iškėlimo; nei buvusi bendrovės direktorė, nei akcininkas nuo 2013 m. neteikė valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui bendrovės finansinių metinių ataskaitų; buvusi bendrovės vadovė, atsiskaitydama su kreditoriais, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumą; buvusi bendrovės direktorė galbūt apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą. Pareiškėja negali nustatyti realios bendrovės būklės, turto ir įsipareigojimų, patikrinti sandorių ir nustatyti kitų bendrovės valdymo organų veiksmų, susijusių su kreditorių interesų pažeidimu, nes buvusi bendrovės vadovė ir akcininkas nemokumo administratoriui neperdavė bendrovės dokumentų ir turto.
7.2. Pareiškėja neturi pareigos suformuluoti teisinį pareiškimo pagrindą. Iš pareiškėjos nurodyto ieškinio faktinio pagrindo ir pateiktų įrodymų matyti, jog yra JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyti pagrindai, kuriais remdamasis teismas, išnagrinėjus pareiškimą, galėtų jį patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme
8. Pareiškėja su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eB2-1253-340/2022, kuria atsakovei UAB „Idėjų piramidė“ iškelta bankroto byla.
9. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
10. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1253-340/2022 yra prieinama Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl ja pildyti bylos medžiagą nėra pagrindo. Be to, pareiškėja neprašo jos (nutarties) prijungti prie bylos medžiagos, nepagrindžia šio dokumento priėmimo būtinumo, nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas pripažinti LUAB „Idėjų piramidė“ bankrotą tyčiniu laikytas nepaduotu.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
11. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
13. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos pareiškimas dėl UAB „Idėjų piramidė“ bankroto pripažinimo tyčiniu laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teismui padarius išvadą, kad pareiškėja nepašalino šio procesinio dokumento trūkumų. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesinio dokumento (šiuo atveju – pareiškimo juridinio asmens bankrotą pripažinti tyčiniu) turiniui keliami reikalavimai ir procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo teisiniai padariniai.
Dėl reikalavimų, keliamų teismui paduodamo procesinio dokumento turiniui
14. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma.
15. Teismų praktikoje, pasisakant dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, akcentuojama, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015; 2015 rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015; 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, kt.).
16. Civilinio proceso teisės normos numato, kad bet koks teismui pateikiamas procesinis dokumentas turi atitikti CPK 111 straipsnio 2 dalyje procesinių dokumentų formai ir turiniui nustatytus reikalavimus. Be kitų turinio elementų, procesiniame dokumente ypač svarbu tinkamai nurodyti procesinio dokumento dalyką (reikalavimą, kuris reiškiamas) ir aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką (reiškiamą reikalavimą), bei įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). Tinkamas šių esminių procesinio dokumento turinio elementų nurodymas yra itin reikšmingas dėl to, kad teismas besikreipiančiam į jį asmeniui gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu iš pateikto procesinio dokumento turinio pakankamai aišku, kokių subjektinių teisių pažeidimu remiamasi, kokiomis aplinkybėmis, konkrečiais faktiniais duomenimis grindžiamas reiškiamas reikalavimas.
17. Reikalavimai pareiškimo turiniui yra imperatyviai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems adresuojamas reikalavimas, galėtų susipažinti su reikalavimų esme, žinotų aplinkybes, kuriomis reikalavimai grindžiami, taigi turėtų galimybę tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Dėl to, kai yra tokių pareiškimo trūkumų, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali ir privalo pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad pareiškimą padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų.
18. Kai teismui pateiktas procesinis dokumentas neatitinka jo formai ir (ar) turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
19. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad tikslus ieškinio (pareiškimo) pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, todėl įstatymų leidėjas yra numatęs procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei pasekmes. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas pašalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kai pateiktas ieškinys (pareiškimas) yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos yra suprantami. Taigi ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013, kt.).
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl UAB „Idėjų piramidė“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
21. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 1 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu trūkumams pašalinti – patikslinti pareiškimo dalyką ir faktinį pagrindą.
22. Pareiškėja, patikslindama pareiškimo dalyką, jį suformulavo taip: pripažinti UAB „Idėjų piramidė“ bankrotą tyčiniu; nustatyti, kad tyčinį UAB „Idėjų piramidė“ bankrotą sukėlė bendrovės direktorės N. M. ir vienintelio akcininko D. V. veiksmai. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėja trūkumą dėl pareiškimo dalyko pašalino.
23. Tikslindama pareiškimo faktinį pagrindą, pareiškėja nurodė tokias aplinkybes: teismas, iškėlęs UAB „Idėjų piramidė“ bankroto bylą, įpareigojo bendrovės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus; nemokumo administratorius buvusiai bendrovės vadovei JANĮ nustatyta tvarka išsiuntė raginimą perduoti bendrovės turtą ir visus dokumentus; negavęs atsakymo, 2022 m. kovo 17 d. išsiuntė pakartotinį raginimą; nemokumo administratorius raginimą pateikti bendrovės dokumentus išsiuntė ir bendrovės akcininkui D. V.; iki šiol nei bendrovės turtas, nei dokumentai nemokumo administratoriui neperduoti; Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi patvirtino vienintelio kreditoriaus VĮ Turto banko 421 707,17 Eur dydžio finansinį reikalavimą; buvusi bendrovės direktorė ir akcininkas pažeidė JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, nes nemokumo administratoriui neperdavė bendrovės dokumentų; buvusi bendrovės direktorė ir akcininkas sąmoningai neperduoda bendrovės turto ir dokumentų, slepia didelio masto įstatymo pažeidimus; buvusi bendrovės direktorė N. M. ir vienintelis akcininkas D. V. pažeidė JANĮ 70 straipsnį. Pareiškime taip pat pacituotas JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas, tačiau sakinys – neužbaigtas.
24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs patikslinto pareiškimo turinį, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja nepašalino 2023 m. kovo 1 d. nutarties motyvuojamoje dalyje įvardyto trūkumo dėl pareiškimo faktinio pagrindo.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad patikslintame pareiškime nurodytos aplinkybės, jog, iškėlus bendrovei bankroto bylą, buvusi vadovė neperdavė nemokumo administratoriui bendrovės turto ir dokumentų, kad tokiais veiksmais pažeidė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį dėl turto ir dokumentų perdavimo ir JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kad nemokumo administratorius buvusiai vadovei ir akcininkui siuntė raginimus perduoti turtą, dokumentus ir pan., yra susijusios bendrovės valdymo organo ir (ar) dalyvio veiksmais jau iškėlus bendrovei bankroto bylą ir pradėjus bankroto procedūras. Tuo tarpu reiškiant reikalavimą bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu būtina nurodyti iki bankroto bylos iškėlimo atliktus bendrovės valdymo organų ir (ar) dalyvių sąmoningus neteisėtus veiksmus (ar neveikimą), kurie nulėmė bendrovės nemokumą arba jau nemokios bendrovės turtinės padėties esminį pabloginimą. Patikslintame pareiškime nenurodyta aplinkybių dėl UAB „Idėjų piramidė“ valdymo organo ir (ar) dalyvio veiksmų, kurie, pareiškėjos nuomone, reikštų, kad bendrovė buvo privesta prie bankroto tyčia.
26. Be to, teismų praktikoje akcentuojama, kad, sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius šį faktą galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp įvardytų veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018 ir kt.). Patikslintame pareiškime nėra LUAB „Idėjų piramidė“ nemokumo administratoriaus pozicijos, nuo kada bendrovė jau buvo faktiškai nemoki.
27. Patikslintame pareiškime pacituota JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto dalis, tačiau neišdėstyta jokių faktinių aplinkybių dėl šioje normoje nurodyto tyčinio bankroto požymio buvimo būtent UAB „Idėjų piramidė“ veikloje: kokios konkrečios aplinkybės rodo, kad UAB „Idėjų piramidė“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, nuo kada Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir kt. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nepašalinti esminiai pareiškimo faktinio pagrindo trūkumai.
28. Pareiškėjos atstovė (advokatė) atskirajame skunde nurodė papildomų ir naujų aplinkybių, susijusių su faktiniu siekiamo paduoti pareiškimo pagrindu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškimo pripažinti bankrotą tyčiniu pagrindas negali būti tikslinamas ir papildomas atskirajame skunde, tai turi būti padaryta parengiant pareiškimą, atitinkantį jo formai ir turiniui proceso teisės normų nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju to pareiškėja nepadarė nei pradiniame, nei patikslintame pareiškime dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.
29. Atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti aplinkybę, jog dėl nemokumo administratoriui neperduotų dokumentų nėra galimybės pakankamai aiškiai nurodyti pareiškimo faktinį pagrindą, stokoja pagrįstumo. Atskirojo skundo turinys rodo, kad pareiškėja gali atskleisti pareiškimo faktinį pagrindą. Be to, tam tikrą informaciją, susijusią su UAB „Idėjų piramidė“ veikla iki bankroto bylos iškėlimo, nemokumo administratorius turi galimybę gauti iš viešųjų registrų (pvz., iš Juridinių asmenų registro – duomenis, kada paskutinį kartą šio registro tvarkytojui buvo patekti bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniai, nuo kada jų imta neteikti), kaip buvo mokami mokesčiai valstybei, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir pan.
30. Pabrėžtina tai, kad teismas ir tose bylose, kuriose jam skirtas aktyvus vaidmuo, negali savo nuožiūra nustatyti nei pareiškimo dalyko, nei jo faktinio pagrindo, negali savo nuožiūra parinkti, kokiu būdu ginti galbūt pažeistas pareiškėjo teises, nes priešingu atveju būtų pažeisti laisvo naudojimosi procesinėmis teisėmis ir dispozityvumo principai (CPK 5, 13 straipsniai). Apeliantei pareiškime aiškiai neišdėsčius pareiškimo faktinio pagrindo, objektyviai nėra galimybės įvertinti, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis yra grindžiamas reikalavimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pagal pareiškėjos pateiktą pareiškimą procesas negali būti pradėtas dėl esminių pareiškimo turinio trūkumų.
31. Kartu pažymėtina tai, kad pareiškėjai neužkertamas kelias parengus pareiškimą, atitinkantį jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus (aiškiai ir išsamiai išdėsčius faktinį reikalavimo pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu pagrindą), iš naujo kreiptis į teismą. Toks pareiškimo pateikimas nebus laikomas kreipimusi dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
32. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu priėmimo klausimą, priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėja nepašalino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartimi konstatuotų pareiškimo trūkumų (aiškiai nenurodė pareiškimo faktinio pagrindo), civilinis procesas pagal tokį pareiškimą negali būti pradėtas. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento trūkumus ir jų nepašalinimo per teismo nustatytą terminą teisinius padarinius, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.