- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-27
- Bylos Nr.
- 2-625-494/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01404-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė (pirm.)
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“, "Naudingas plotas"
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, UADBB „Colemont draudimo brokeris“, atstovaujamam Association, „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, Association of Underwrites known as Lloyd's, atstovas Lietuvoje UADBB „Colemont draudimo brokeris“
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 2.1.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.5.20.2Turto pardavimas iš varžytynių
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. K. patikslintą ieškinį atsakovams anstoliui A. N., UAB „(duomenys neskelbtini)“, tretiesiems asmenims Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, UADBB „Colemont draudimo brokeris“, atstovaujamam Association of Underwriters known as Lloyd, s“ institucijai teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ab initio,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti antstolio Armino Naujokaičio 2019-03-21 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S1-18968 negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), Ieškovei R. K. ir nepilnamečiams vaikams D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) bei D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) o lėšas, sumokėtas už turtą - Atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškinyje nurodė, kad Antstolis Arminas Naujokaitis savo kontoroje yra užvedęs vykdomąją bylą Nr. 0157/16/02098, kurioje vykdomas priverstinis 4 523,40 EUR skolos išieškojimas iš Ieškovės R. K. (toliau tekste - „Ieškovė“) išieškotojo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius naudai. Priverstinis skolų išieškojimas buvo nukreiptas į Ieškovei ir jos nepilnamečiams vaikams priklausantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - „Turtas“).
Tt Antstolis Arminas Naujokaitis buvo paskelbęs Turto varžytynes Nr. 167292, kurios 2019-02-28 paskelbtos įvykusiomis. 2019-03-21 turto pardavimo iš varžytynių aktu (toliau tekste - „Varžytynių aktas“) anstolis Arminas Naujokaitis Ieškovės Turto nuosavybės teisę už 4 444,00 EUR perleido UAB „Naudingas plotas“. Ieškovė teikia šį patikslintą ieškinį dėl Varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ab initio, kadangi jos ir jos nepilnamečių vaikų vienintelis gyvenamasis būstas antstolio Armino Naujokaičio buvo parduotas nepagrįstai.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje - LR CPK 602 straipsnyje - įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R,S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009). LR CPK 602 str. yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais. Minėto LR CPK straipsnio 7 p. numato, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jei turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises.
Šiuo atveju buvo pažeistos Ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų teisės, kadangi antstolis Arminas Naujokaitis Ieškovės Turtą ginčijamu Varžytynių aktu perleido esant per mažai išieškotinai sumai, be to, Turte gyvenant nepilnamečiams vaikams, kurių vienintelis gyvenamasis būstas yra būtent Varžytynių aktu perleistas Turtas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CPK 700 str., turto pardavimas iš varžytinių yra procesinė turto realizavimo forma. Tai reiškia, kad turtas priverstinai perleidžiamas kito asmens nuosavybėn specialia įstatyme nustatyta tvarka ir tokiu perleidimu siekiama gauti lėšų atsiskaityti su skolininko kreditoriais. Šiuo procesiniu veiksmu nuosavybės teisių apsauga užtikrinama turto pardavimą varžytinėse vykdant pagal šiam veiksmui nustatytus įstatymo reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad anstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš anstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip anstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad anstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nrpažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi, antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
CPK 664 straipsnis nustato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę. Jame numatyta, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile - iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja eile - iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, ketvirtąja eile - iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, penktąja eile - iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. CPK 675 straipsnio 2 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
CPK 663 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Konkrečiu atveju Ieškovė pažymi, kad jos turimos skolos išieškotojui Luminor Bank AS Lietuvos skyrius sudaro 4 523,40 EUR, t. y. nežymiai, vos 500 EUR viršija CPK 663 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą minimalią 4 000,00 EUR sumą, ką patvirtina pridedamas Turto arešto aktų registro išrašas.
Taigi, antstolis Arminas Naujokaitis turėjo į tai atsižvelgti ir iš varžytynių nepardavinėti vienintelio Ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų (12-mečio D. K. ir 14-mečio D. K.) gyvenamojo būsto. 4 523,40 EUR skolų išieškojimui antstolis iš varžytynių Nr. 167292 pardavė Ieškovės ir jos vaikų Turtą. Tokia situacija pažeidžia Ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Tačiau šiai dienai yra tokia situacija, kuomet Ieškovė ir jos vaikai liks be vienintelio gyvenamojo būsto. Tokie antstolio veiksmai yra akivaizdžiai neteisėti, pažeidžiantys ne tik imperatyvias teisės normas, tačiau ir skolininkės bei jos vaikų interesus. Antstolis neturėjo teisės nukreipti išieškojimo į Ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų vienintelį gyvenamąjį būstą, kadangi antstolio Armino Naujokaičio vykdomojoje byloje išieškoma suma vos viršija 4 000,00 EUR sumą. Antstolis Arminas Naujokaitis, žinodamas Ieškovės situaciją, galėjo įvertinti, kad Ieškovės skola vos viršija minimalią sumą išieškojimo į gyvenamąjį būstą nukreipimui ir, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais, nenukreipti išieškojimo į Ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų paskutinį gyvenamąjį būstą. Ieškovė tokią skolą gali sumokėti atlikdama dalines skolos įmokas. Apibendrinus, šiuo atveju išieškojimas į Ieškovės ir jos vaikų vienintelį gyvenamąjį būstą buvo nukreiptas neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias CPK 663 straipsnio 3 dalies normas, dėl ko toks pardavimas yra neteisėtas, atitinkamai - Varžytynių aktas turi būti panaikintas.
Teismo posėdžio metu, ieškovė, palaikydama ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai parodė, kad ji bankui įmokas mokėjo tiesiogiai nuo 2018 metų iki dabar, ji sumokėjo apie 1500 Eur, mano, kad turtas vertas daugiau negu skola. Šiai dienai skola yra 4000 Eur už sodą ir 2000 Eur vykdymo išlaidų anstoliui. Varžytinės vyko gal 3-4 kartus, dėl ko jos neįvyko ji nežino. Jos turtas parduotas iš varžytinių yra įkeistas bankui, turtą įkeitė jos vyras jiems būnant santuokoje. Apie turto įkeitimą ji nežinojo, ji tik žinojo, kad jos vyras ima iš banko paskolą, tą sutartį ji pasirašė. Ji su vaikais dabar gyvena parduotame turte, o žiemą jie gyvena pas jos motiną bute, (duomenys neskelbtini), kito nekilnojamojo turto ji neturi. Dėl skolos mokėjimo dalimis 2018 metais ji kreipėsi į banką, o bankas ją nukreipė pas anstolį Naujokaitį. Ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kirpėja 5 metus, jos atlyginimas į mėnesį apie 600-700 Eur, ji dirba ne pagal darbo sutartį, o yra išsiėmusi leidimą vykdyti individualią veiklą. Nepilnamečiai vaikai lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją.
Atsakovas UAB „Naudingas plotas“ atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra vienintelis ir teisėtas nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - nekilnojamasis turtas), savininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-02-28 d. pasiūlė didžiausią kainą nekilnojamojo turto elektroninėse varžytynėse Nr. 167292 ir jas laimėjo. 2019-03-21 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu nuosavybės teisės perėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2019-04-12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės įregistruotos VĮ „Registrų centras“. Ieškovė nenurodė jokių tikrovę atitinkančių ir teisėtų pagrindų dėl ko 2019-03-21 d. aktas galėtų būti pripažintas negaliojančių bei klaidinančiai interpretuoja jos pačios pateiktus argumentus.
CPK 664 straipsnyje įtvirtinta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė: pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Nekilnojamasis turtas buvo hipoteka įkeistas išieškotojo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus naudai, todėl LR CPK 663 str. numatyti apribojimai, taikomi išieškant iš fizinio asmens turto, remiantis to paties straipsnio 5 d., yra netaikomi išieškant iš Įkeisto turto. Todėl šiuo atveju ieškovės teiginiai dėl arešto sumų dydžio bei tikrovės neatitinkantys Ieškovės teiginiai, jog nekilnojamasis turtas yra jos ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, neturi jokios reikšmės. Be to iš Ieškovės teismui pateiktų Gyventojų registro pažymų apie asmens duomenis matosi, kad R. K. ir D. K. nekilnojamajame turte deklaravo gyvenamąją vietą tik nuo 2005-08-22 iki 2006- 07-17 d., tai yra tik nepilnus metus daugiau kaip prieš 12 metų. D. K. gyenamoji vieta apskritai nekilnojamajame turte nebuvo registruota. Taip pat pažymėtina, kad tiek prieš nekilnojamojo turto varžytynes, tiek jau joms įvykus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui nuvykus į nekilnojamojo turto buvimo vietą akivaizdžiai matėsi, kad nekilnojamasis turtas yra neprižiūrimas ir negyvenamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, palaikydamas atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai parodė, kad ieškinyje nurodytą turtą įsigijo už 4444 Eur elektroninių varžytinių metu, turtas įkeistas. Jis pats buvo nuvykęs į turto buvimo vietą iki ir po varžytinių, ten niekas negyvena, turtas nebuvo prižiūrėtas, matėsi, kad žolė nenupjauta, niekas tuo turtu nesinaudoja. Po turto įsigijimo jis kreipėsi į ieškovę, kad pasiimtų daiktus, ieškovė žadėjo tai padaryti. Kadangi turtas yra įkeistas kreditoriui, tai ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai neturi reikšmės.
Atsakovas anstolis Arminas Naujokaitis atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad antstoliui A. N. vykdyti 2016-08-24 pateiktas Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro Vykdomasis Įrašas Nr. MK-5972, išduotas 2016-07-05 dėl 6808,71 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) bei D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) (įpėdinių perėmusių mirusio K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą), nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą, išieškotojo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus (hipotekos kreditoriaus) naudai (v. b. lapai Nr. 1 - 8).
Antstoliui A. N. vykdant Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro 2016-07-05 Vykdomąjį Įrašą Nr. MK-5972, įsiskolinimo bei vykdymo išlaidų nesumokėjus geruoju per raginimo terminą buvo pradėtas priverstinio išieškojimo (įkeisto nekilnojamojo turto realizavimo) procesas, kurio metu buvo paskirta ekspertizė įkeisto turto vertei nustatyti. Įkeistas turtas, jį įkainojus, buvo realizuojamas varžytynėse. Iš viso buvo skelbtos septynerios varžytynės, siekiant realizuoti įkeistą turtą (varžytynių informacija matoma priede Nr. 1 prie šio atsiliepimo). Priešingai, nei nurodoma pareikštame ieškinyje, varžytynės Nr. 167292 įvyko, 2019-03-01 priimtas patvarkymas dėl įvykusių varžytynių, kuris suinteresuotiems asmenims buvo tinkamai įteiktas (v. b. lapai Nr. 429 - 430, 431 - 431). Ir tik įvykus varžytynėms, pirkėjui sumokėjus visą sumą už nupirktą turtą bei suėjus įstatyme numatytiems terminams, buvo surašytas ieškiniu prašomas panaikinti turto pardavimo iš varžytynių aktas (v. b. lapai Nr. 461 - 462). Skirtingai, nei teigiama ieškinyje, tiek remiantis pačios R. K. pateiktais, tiek vadovaujantis LR gyventojų registro duomenimis, nei skolininkės, nei jos nepilnamečių vaikų deklaruota gyvenamoji vieta nėra iš varžytynių parduoto įkeisto turto adresu (duomenys neskelbtini) (visi šie asmenys deklaravę gyvenamąją adresu (duomenys neskelbtini)) (v. b. lapai Nr. 555 - 557). Be to, skolininkė teikdama anstoliui raštus savo adresą taip pat nurodo (duomenys neskelbtini) (pvz. v. b. lapai Nr. 357, 518).
Išieškojimą vykdant beveik trejus metus, kaip nurodo ieškinyje ieškovė, išieškomai sumai esant tokiai, kad gali ją sumokėti atlikdama dalines skolos įmokas, įsiskolinimas iki turto realizavimo buvo beveik nedengiamas (išieškotojas anstolį el.paštu buvo informavęs apie dvi 2018 m. rudenį gautas įmokas skolos dengimui: 2019-09-18 - 82 Eur, 2018-10-19 - 67 Eur (v. b. lapas Nr. 329), įmokų į antstolio depozitinę sąskaitą gauta nebuvo (pavirtina v. b. lapas Nr. 558). Skolininkė kelis kartus buvo atvykusi į antstolio kontorą atsiimti procesinių dokumentų. Jai buvo išaiškinta visa tolimesnė išieškojimo eiga, tame tarpe ir jos teisė dengti įsiskolinimą tiesiogiai išieškotojui. Pažymėtina, jog išieškotojas yra juridinis asmuo, visi jo kontaktiniai duomenys viešai prieinami, todėl antstolio atskiras leidimas ar kontaktinių duomenų suteikimas nėra būtinas siekiant dengti įsiskolinimą.
Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teises normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. LR CPK 602 str. yra numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant, turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktas suinteresuotų asmenų reikalavimu teismo gali pripažinti negaliojančiais. Pateikto ieškinio pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu ab initio pagrindu nurodomas LR CPK 602 str. 1 d. 7 p. įtvirtintas pagrindas, jog turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises.
Pateiktame ieškinyje nurodoma, jog skolininkės bei jos nepilnamečių vaikų teisės buvo pažeistos turtą perleidus esant per mažai išieškotinai sumai bei turte gyvenant nepilnamečiams vaikams (pastarąjį teiginį paneigia net ir prie ieškinio pridedamos Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis). Pažymėtina, jog pagal vykdomą vykdomąjį dokumentą yra vykdomas skolos išieškojimas nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą hipotekos kreditoriaus (išieškotojo) naudai. LR CPK 664 str. reglamentuota išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė. Šiuo atveju taikoma minėto straipsnio 1 d., pagal kurią pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai.
Teismų praktikoje formuojama pozicija, jog hipotekos teisė suteikia ją turinčiam kreditoriui priveligijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, nes hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto pirmiau už kitus skolininko kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis c.b Nr. 3K-3-435/2008; 2012-04-03 nutartis c. b. Nr. 3K-3-122/2012). Nuo kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (netesybų, laidavimo, garantijų ir kt.) hipoteka skiriasi tuo, kad ji yra daiktinė teisė,
t.y. siejama su konkrečiu nekilnojamuoju daiktu ir iš esmės suteikia hipotekos kreditoriui teisę į svetimą daiktą. Hipoteka, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, padidina kreditoriaus galimybes gauti skolininko prievolės įvykdymą ar bent jo dalį, t. y. nukreipus išieškojimą į konkretų nekilnojamąjį turto objektą yra užtikrinama galimybė dalį skolos padengti įkeisto turto verte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-25 nutartis c. b. Nr. e3K-3-136-313/2019).
LR CPK 663 str. numatyti apribojimai, taikomi išieškant iš fizinio asmens turto, kurie, remiantis šio straipsnio 5 d., yra netaikomi išieškant iš įkeisto turto. Teiginiai, kad realizuotas turtas neva yra skolininkės bei jos nepilnamečių vaikų vienintelis gyvenamasis būstas, o išieškoma skolos suma neva neženkliai viršija keturių tūkstančių eurų sumą, šiuo atveju nėra reikšmingi, nes nepanaikina hipotekos kreditoriaus teisės reikalauti nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą
Be kita ko paminėtina, jog 2018-11-08 skolininkė R. K. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių bei sudaryti sąlygas susitarti su išieškotoju dėl skolos mokėjimo dalimis. Vilniaus miesto apylinkės, išnagrinėjęs šį skundą ir antstolio patvarkymą dėl atsisakymo skundą tenkinti bei vykdomosios bylos medžiagą , 2019-01-30 nutartimi c. b. Nr. 2YT-2657-936/2019 pareiškėjos R. K. skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų nutarė atmesti. Šioje įsiteisėjusiose nutartyje teismas konstatavo, jog LR CPK 663 str. nustatyti ribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto; skolininkei norint susitarti su išieškotoju dėl skolos mokėjimo dalimis, ji turi kreiptis tiesiogiai į išieškotoją, tam nėra reikalingas atskiras antstolio leidimas ar sutikimas; o aplinkybės, jog skolininkė turi nepilnamečių vaikų, nepanaikina hipotekos kreditoriaus teisės reikalauti nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą. Paminėtina, jog teismų praktikoje formuojama pozicija, jog teismo nutartimi, kuria | išsprendžiamas tam tikras klausimas iš esmės, gali būti nustatyti prejudiciniai faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-344-421/2018).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareikštas ieškinys visiškai nepagrįstas: pardavimo iš varžytynių aktas nėra skelbtinas negaliojančiu ab initio ir restitucija netaikytina, Antstolio procesiniai dokumentai skolininkei buvo tinkamai įteikti, įsiskolinimas per raginimo terminą padengtas nebuvo. Įkeistas nekilnojamasis turtas, ekspertui jį įkainojus, buvo realizuojamas varžytinėse. Turto pardavimo iš varžytynių akto neteisėtumą pagrindžiančių argumentų ieškinyje nėra pateikta, LR CPK 663 str. numatyti apribojimai įkeisto turto realizavimo atveju nėra taikomi, o teiginys, jog turtas buvo parduotas nepagrįstai, laikytinas asmenine skolininkės nuomone.
Antstolio Armino Naujokaičio profesinė civilinė atsakomybė yra apdrausta „Association of Underwriters known as Lloyd, s“ nario, veikiančio per valdymo agentą Aegis Managing Agency Ltd, kurį atstovauja UADBB „Colemont draudimo brokeris“, todėl prašome Gerb. Teismo įtraukti draudimo kompaniją, apdraudusią antstolio profesinę civilinę atsakomybę, į bylą trečiuoju asmeniu.
Teismo posėdžio metu atsakovas antstolis Arminas Naujokaitis prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių pagrindu. Papildomai parodė, kad ieškovė nelabai domėjosi vykdymu. Turtas buvo įvertintas tinkamai, buvo net 7 varžytinės. Ieškovė buvo padavusi skundus dėl antstolio veiksmų, bet jos skundai buvo atmesti, konstatuota, kad antstolio veiksmai teisėti. Ieškovė neteisingai nurodo savo gyvenamąją vietą, ginčo turte vaikai ir ieškovė pastoviai negyvena, o gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra sumokėjusi tik dvi įmokas bankui 2019-09-18 – 82 Eur, 2018-10-19 – 67 Eur.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad 2019-05-29 Vilniaus rajono Socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja lankėsi adresu (duomenys neskelbtini). Namo, esančio nurodytu adresu, duris atidarė moteris, kuri teigė, kad nepažįsta tokio asmens kaip R. K.. Kaimynystėje gyvenantys žmonės teigė, kad šioje gatvėje negyvena moteris R. K.. (duomenys neskelbtini) seniūnija neturi duomenų apie ieškovę bei jos šeimą. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė 2019-06-05 lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Lankymosi šeimoje metu nustatyta, kad R. K. su nepilnamečiais vaikais D. K. ir D. K. faktiškai gyvena jos tėvų A. ir A. L. nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute. Šeimos gyvenimo sąlygos yra geros. Vaikams sudarytos tinkamos sąlygos augti, ugdytis ir ilsėtis.
Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio i dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymo leidimo organai, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 d. pabrėžia, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnis numato, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos.
Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remtasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 12 str.). Jeigu ieškovė pateiks pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad yra pajėgi padengti turimą įsiskolinimą, Skyrius gindamas vaikų teises ir interesus bei atsižvelgiant į tai kad, varžytinių aktu perleistas turtas yra vienintelis šeimos gyvenamasis būstas, Skyrius palaikys ieškinio reikalavimus.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu, palaikydama išvadoje nurodytus argumentus parodė, kad vaikai negali likti be gyvenamosios vietos, bet ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsiskaitinėja su kreditoriumi, todėl sutinka su atsakovų pozicija.
Tretysis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 3 dalis numato, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Taigi, vertinant galimybę taikyti šią išlygą turi būti įvertinta ne tik skolininko skola išieškotojui, bet ir vykdymo išlaidos. Kaip nurodo pati skolininkė, vien Ieškovės skola Bankui viršija nurodytą 4 000 eurų sumą, todėl Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 3 dalis šiuo atveju negali būti taikoma.
2005 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius įregistravo M. K. priklausančio turto - žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), hipoteką kreditoriaus Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno korporacijos Baltic-American Enterprice Fund naudai. 2005 m. spalio 14 d. sutartimi Nr. EMV-2973 Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno korporacija Baltic-American Enterprice Fund perleido hipotekos reikalavimus Nordea Bank Finland Plc, kurio teises ir pareigas vėliau perėmė Bankas. Kaip matyti iš pateikiamo Hipotekos lakšto, kreditoriui dar 2005 m. rugsėjo 5 d. buvo įkeistas visas nurodytas M. K. priklausęs turtas, tuo tarpu Ieškovės bei jos nepilnamečių vaikų nuosavybės teisė į įkeistą turtą paveldėjimo teisės pagrindu buvo įregistruota tik 2012 m. gegužės d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.170 straipsnio 6 dalimi, perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybei, galioja taisyklė - hipoteka seka paskui daiktą, taigi, įkeisto turto nuosavybės teisės pasikeitimas neturi įtakos kreditoriaus teisėms ir pareigoms. Dėl šios priežasties faktas, kad Bankui įkeistą turtą paveldėjo Ieškovė ir jos nepilnamečiai vaikai, nepanaikina hipotekos kreditoriaus galimybės patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto. Priešingai nei nurodo ieškovė, šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 664 straipsnio 1 dalimi (o ne to paties straipsnio 5 dalimi), pagal kurią, vykdant išieškojimą hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ar įkeisto turto. Taigi, antstolis Arminas Naujokaitis pagrįstai nukreipė išieškojimą į Ieškovei ir jos vaikams priklausiusį turtą, kuriam buvo nustatyta hipoteka. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju Ieškovei priklausiusio turto pardavimo varžytinės įvyko, laikantis Civilinio proceso kodekse nustatytos tvarkos, buvo surašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas, taip perleidžiant parduoto turto nuosavybės teisę pirkėjui.
Trečiojo asmens Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant.
Tretysis asmuo UADBB „Colemont draudimo brokeris“, atstovaudamas Association of Underwriters known as Lloyd, s“ narius, atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Todėl byla nagrinėtina trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
Ieškinys atmestinas.
Šios civilinėje byloje ir Vykdomosios bylos Nr. 0157/16/02098 duomenimis nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro 2016-07-15 vykdomąjį įrašą Nr. MK-5972 dėl skolos išieškojimo iš skolininkų R. K. ir jos nepilnamečių vaikų D. K. ir D. K. išieškotojui AB Luminor Bank, nukreipiant išieškojimą į hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - sodo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - pirtį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). (1 t., v. b. l. 5-8, 69-70, 73, 2 t., v. b. l. 236-237). Antstolis, vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcija bei CPK nuostatomis, atsižvelgdamas į išieškotojo interesus, suėjus raginimo terminui įvykdyti vykdomąjį dokumentą geruoju, vykdomojoje byloje 2016-12-21 turto arešto aktu areštavo įkeistą nekilnojamąjį turtą (1 t., v. b. l. 79-82, 84-85). 2016-12-21 patvarkymu antstolis paskyrė areštuoto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, pavedant ją atlikti turto vertintojui – UAB „Ober-Haus“ (1 t., v. b. l. 88-89). Vykdomojoje byloje atliktas įkeisto turto rinkos vertinimas, nustatyta turto vertė – 15000 Eur (2017-03-30 ekspertizės aktas, 1 t. v. b. l. 139-140). Prieštaravimų dėl ekspertizės išvados pateikta nebuvo. 2017-04-04 patvarkymu antstolis įkainojo turtą 15000 Eur (1 t., v. b. l. 141-143) ir 2017-06-07 paskelbė areštuoto turto pirmąsias varžytynes (1 t., v. b. l. 155-157). Tačiau pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis nedalyvavus nei vienam dalyviui. 2017-08-01 patvarkymu antstolis paskelbė areštuoto turto antrąsias varžytynes (1 t., v. b. l. 210-211). Antrosios varžytinės paskelbtos neįvykusiomis nedalyvavus nei vienam dalyviui. 2018-04-05 antstolis turtą perkainojo 13500 Eur (2 t., v. b. l. 240-242), o 2018-05-11 patvarkymu paskelbė areštuoto turto pirmąsias varžytynes (2 t., v. b. l. 264-266). Tačiau pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis nedalyvavus nei vienam dalyviui. 2018-07-02 patvarkymu antstolis paskelbė areštuoto turto antrąsias varžytynes (2 t., v. b. l. 283-284). Tačiau antrosios varžytinės paskelbtos neįvykusiomis nedalyvavus nei vienam dalyviui. 2018-08-21 antstolis turtą perkainojo 9100 Eur (2 t., v. b. l. 298-300) ir 2018-09-13 patvarkymu paskelbė areštuoto turto pirmąsias varžytynes (2 t., v. b. l. 313-315). Tačiau pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis nedalyvavus nei vienam dalyviui. 2018-10-26 patvarkymu antstolis paskelbė areštuoto turto antrąsias varžytynes perkainojęs turtą 5460 Eur sumai (2 t., v. b. l. 339-340), tačiau ir jos neįvyko nedalyvavus jose nei vienam pirkėjui. Anstoliui pasiūlius išieškotojui perimti turtą ir pastarająm pasiūlius tęsti turto realizavimą ir skelbti turto pardavimą, 2019-01-29 antstolis paskelbė areštuoto turto pirmąsias varžytynes, nustatydamas pradinę parduodamo turto kainą – 4368 Eur. 2019-03-01 anstolio patvarkymu paskelbė apie apie įvykusias varžytines ir paskelbta, kad pasiūlyta turto maksimali kaina 4444 Eur, laimėjęs dalyvis UAB „(duomenys neskelbtini)“; minėtas patvarkymas buvo išsiųstas tiek skolininkei – ieškovei, tiek išieškotojui (2 t., v. b. l. 379-432). Anstolis surašė 2019-03-21 Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0157/16/02098, reg. Nr.S1-18968 apie turto pardavimą už 4444 Eur pirkėjui UAB „Naudingas plotas“ (3 t., v. b. lapai Nr. 461 - 462).
Kaip matyti iš 2019-05-14 VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ( civ. bylos b.l.18-23) nekilnojamojo turto: žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - sodo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - pirties, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - ūkino pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) savininku nuo 2019-04-12 įregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-03-21 Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. 0157/16/02098, reg. Nr.S1-18968 pagrindu.
2018-11-08 skolininkė R. K. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl anststolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių bei sudaryti sąlygas susitarti su išieškotoju dėl skolos mokėjimo dalimis. Vilniaus miesto apylinkės, išnagrinėjęs R. K. skundą dėl anststolio veiksmų, kuriuo buvo prašoma panaikinti antstolio 2018-10-26 patvarkymą dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytyniųvykdomojoje byloje Nr.0157/16/02098 bei sudaryti sąlygas susitarti su išieškotoju dėl skolos mokėjimo dalimis, 2019-01-30 nutartimi c. b. Nr. 2YT-2657-936/2019 pareiškėjos R. K. skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų nutarė atmesti; šioje įsiteisėjusiose nutartyje teismas konstatavo, jog LR CPK 663 str. nustatyti ribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto; skolininkei norint susitarti su išieškotoju dėl skolos mokėjimo dalimis, ji turi kreiptis tiesiogiai į išieškotoją, tam nėra reikalingas atskiras antstolio leidimas ar sutikimas; o aplinkybės, jog skolininkė turi nepilnamečių vaikų, nepanaikina hipotekos kreditoriaus teisės reikalauti nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą.
R. K. yra nepilnamečių vaikų D. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini) motina (civ. bylos b.l. 37-38).
Kaip matyti iš LR Gyventojų registro duomenų, nei skolininkės, nei jos nepilnamečių vaikų deklaruota gyvenamoji vieta nėra iš varžytynių parduoto įkeisto turto adresu (duomenys neskelbtini) (visi šie asmenys deklaravę gyvenamąją adresu (duomenys neskelbtini)) (v. b. lapai Nr. 555 – 557, t.3). 2019-05-14 LR Gyventojų registro pažymose (civ. bylos b.l. 24-25), nurodyta, kad R. K. nuo 2005-08-22 iki 2006-07-17 gyvenamąją vietą deklaravo adresu V(duomenys neskelbtini); D. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini).
Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis. Teismas, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei, turi įvertinti, ar turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teises, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad šis kasacinio teismo išaiškinimas padarytas galiojant CPK 2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcijai. Nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojanti CPK 602 straipsnio 1 dalis papildyta 7 punktu – nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais, jei buvo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės. Taigi įstatymo leidėjas, įtvirtindamas naują nurodytų aktų negaliojimo pagrindą, suteikė galimybę suinteresuotiems asmenims ginčyti antstolio patvirtintus aktus ir dėl kitų esminių pažeidimų, padarytų priverstinio vykdymo metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014). Turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais.
Ieškovės ieškinys grindžiamas tuo, kad buvo pažeistos ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų teisės, kadangi anstolis ieškovės turtą ginčo varžytinių aktu perleido esant per mažai išieškotinai sumai, be to turte gyvenant nepilnamečiams vaikams, kurių vienintelis gyvenamasis būstas yra būtent ginčo varžytinių aktu perleistas turtas.
CPK 663 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad 3 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto.
Nagrinėjamu atveju ieškovės skola ginčo varžytinių metu išieškotojui Luminor Bank AS Lietuvos skyrius sudarė 4 523,40 EUR, 2019-03-01 antstolio Armino Naujokaičio vykdymo išlaidų apskaičiavime (t.2, v.b.l.427) nurodyta išieškotina vykdymo išlaidų suma 1745,97 Eur, taigi bendra suma ženkliai viršijo 4000 Eur sumą.
Taigi CPK 663 str. nustato apribojimus, taikomus išieškant iš fizinio asmens turto, tačiau jie netaikomi vykdant išieškojimą iš įkeisto turto, kadangi CPK 663 str. 5 d. nurodyta, jog šiame straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.192 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo. Pagal CK 4.192 str. 7 d. antstoliui pradėjus priverstinio išieškojimo procedūrą, įkeistas daiktas hipotekos kreditoriaus pasirinkimu gali būti parduodamas iš viešųjų varžytynių arba perduodamas kreditoriui administruoti, išskyrus įmonės hipotekos ir svetimo turto hipotekos atvejus. CPK 664 str. 1 d. nustatyta, kad pirmąja eile išieškoma iš hipoteka įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Atkreiptinas dėmesys, jog keitimo teisė yra daiktinė turtinė teisė, kuriai būdingi absoliutumo, pirmumo prieš kitus kreditorius, sekimo paskui daiktą ir kiti požymiai. Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą), įkaito gavėjas įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad aplinkybė, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Jei būtų traktuojama priešingai, tai sukeltų nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių, nes asmenims, turintiems nepilnamečių vaikų, būtų sunku gauti kreditą ar kitas finansines paslaugas, nes finansų įstaigų, norinčių kredituoti tokius asmenis, rinkoje sumažėtų. Be to, taip būtų pažeidžiami kreditoriaus turtiniai interesai (Konstitucijos 23 str.). CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes prieš įgyvendinant savo teises įvertinti iš to kylančių pareigų mastą ir vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas būti apdairiam ir rūpestingam. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims. Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas. Draudimas nukreipti išieškojimą į gyvenamąjį būstą taikomas tik konkrečiais įstatyme įtvirtintais atvejais (CPK 663 str. 4 d.), į kuriuos išieškojimas iš įkeisto gyvenamojo būsto pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą nepatenka (CPK 663 str. 5 d.). Teismo ir antstolio pareiga atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus nereiškia, kad turi būti paneigiama hipotekos kreditoriaus teisė išieškoti iš įkeisto turto. Įstatymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nebūtinai yra siejama su nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą turėjimu, todėl pareiškėjai, užtikrindami savo nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, gali naudotis ne tik nuosavybės, bet ir nuomos teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-307-513/2017).
Todėl ieškovės argumentai, kad ieškinyje nurodytas realizuotas turtas neva yra skolininkės bei jos nepilnamečių vaikų vienintelis gyvenamasis būstas, o išieškoma skolos suma neva neženkliai viršija keturių tūkstančių eurų sumą, šiuo atveju nėra reikšmingi, nes nepanaikina hipotekos kreditoriaus teisės reikalauti nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą. Atmestinos kaip neįrodytos ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji ir jos vaikai gyveno parduotame iš varžytinių turte adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jos paneigiamos, kaip minėta aukščiau, LR Gyventojų registro duomenimis, institucijos teikiančios išvadą išvadoje nurodytais faktais, tiek atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo parodymais.
Esant aukščiau nurodytais argumentais ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 str. str.).
Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovės atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 300 Eur (b.l.67-70) bei valstybei - 35,20 Eur pašto išlaidų (CPK 88, 93, 96, 98 str. str.).
Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, ieškovės ieškinio reikalavimų užtiktikrinimui 2019-05-20 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės –įrašas viešajame registre – uždraudžiant atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nuosavybės perleidimą žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), naikintinos
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270 str. str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 35,20 Eur (trisdešimt penkis eurus 20 eurocentų) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a. s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Panaikinti, šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, 2019-05-20 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.