- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-05
- Bylos Nr.
- e2-41-854/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00994-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Pareiškėjas
- Investeeringud
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Divaks“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal byloje nedalyvaujančio asmens uždarosios akcinės bendrovės „Boon Bridge“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutarties, kuria netenkintas byloje nedalyvaujančių asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Kamineros grupė“, uždarosios akcinės bendrovės „Boon Bridge“, A. Z., R. L. ir D. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba pakeitimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų Investeeringud ja kapital OÜ, uždarosios akcinės bendrovės „BIPA GROUP“, uždarosios akcinės bendrovės „Slanina Capital“, uždarosios akcinės bendrovės „Nomika“, uždarosios akcinės bendrovės „Spyneta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Vindesa“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio arbitražui pareiškimo dienos, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Divaks“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartimi tenkino pareiškėjų Investeeringud ja kapital OÜ, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BIPA GROUP“, UAB „Slanina Capital“, UAB „Nomika“, UAB „Spyneta“ ir UAB „Vindesa“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio arbitražui pareiškimo dienos – uždraudė UAB „Divaks“ (toliau – ir bendrovė) vykdyti bet kokius veiksmus, susijusius su 2025 m. rugpjūčio 18 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl įstatinio kapitalo didinimo įgyvendinimu, įskaitant, bet neapsiribojant: naujos UAB „Divaks“ įstatų redakcijos pateikimu ir registravimu Juridinių asmenų registre; naujai išleidžiamų akcijų pasirašymu ir jų nuosavybės teisės registravimu; bet kokiais kitais su šių sprendimų vykdymu susijusiais veiksmais iki galutinio sprendimo Vilniaus komercinio arbitražo teisme įsiteisėjimo dienos.
2. Byloje nedalyvaujantys asmenys, 2025 m. rugsėjo 3 d. sutartimi įsigiję naują bendrovės akcijų emisiją, UAB „Kamineros grupė“, UAB „Boon Bridge“, A. Z., R. L. ir D. S., 2025 m. spalio 8 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą panaikinti teismo nutartimi taikomas laikinąsias apsaugos priemones arba, atsisakius panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, jas pakeisti: sustabdyti UAB „Divaks“ paprastųjų vardinių akcijų, kurias pasirašė byloje nedalyvaujantys asmenys 2025 m. rugsėjo 3 d. akcijų pasirašymo sutartimi, suteikiamų balsų galiojimą; uždrausti UAB „Divaks“ akcininkams naudotis 2025 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Divaks“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pagrindu įgytų bendrovės paprastųjų vardinių akcijų balso teisėmis.
3. Prašymas dėl teismo anksčiau pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikytų panaikinimo grįstas tuo, kad 2025 m. rugpjūčio 18 d. įvyko bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio iniciatoriais buvo byloje nedalyvaujantys asmenys, pateikę bendrovei 2025 m. liepos 23 d. pretenziją dėl paskolos sutarčių ir pasiūlymą dėl tolesnių veiksmų. Pretenzijoje informuota apie susiklosčiusią padėtį dėl bendrovės pradelstų skolinių įsipareigojimų byloje nedalyvaujantiems asmenims ir kitiems bendrovės grupės įmonių einamosios veiklos kreditoriams bei apie teikiamą pasiūlymą spręsti bendrovės mokumo problemas visų bendrovės akcininkų naudai, siekiant bendrovę išlaikyti mokia (kas leistų ir, esant poreikiui, jos veiklą sustabdyti nekeliant bankroto) ir suteikti galimybę bendrovės bei jos dukterinių bendrovių veiklą pratęsti bent iki 2025 m. spalio 31 d., siekiant atlikti rinkos bandymus su bendrovės dukterinės bendrovės UAB „Divaks Food“ mažmenos produktais, nes tai potencialiai galėtų sugeneruoti produktų užsakymus ir pajamas bendrovės bei jos dukterinių bendrovių tolesnei veiklai. Dėl to susirinkimo metu buvo nuspręsta padidinti bendrovės įstatinį kapitalą 30 871,52 Eur suma, t. y. nuo 6 307,08 Eur iki 37 178,60 Eur, išleidžiant 3 087 152 vnt. naujų paprastųjų vardinių akcijų ir nustatyta vienos naujai išleidžiamos akcijos emisijos kaina (0,792759883 Eur). Bendra suma, kuria nuspręsta didinti bendrovės įstatinį kapitalą, remiantis susirinkimo metu priimtu sprendimu, sudaro 2 447 370,26 Eur (0,792759883 Eur x 3 087 152 vnt.) ir yra lygi papildomai investuotinoms lėšoms bei byloje nedalyvaujančių asmenų anksčiau suteiktų ir negrąžintų paskolų sumai.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjai, kreipdamiesi su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo nurodę, kad dar 2025 m. rugsėjo 3 d. buvo sudaryta akcijų pasirašymo sutartis, pagal kurią byloje nedalyvaujantys asmenys įgijo teisę į naujai išleidžiamų akcijų dalį ir reikšminga dalis (apytikriai 92,87 proc.) visos emisijos kainos buvo apmokėta dar 2025 m. rugsėjo 3 d. Bendrovė pateikė byloje nedalyvaujantiems asmenims duomenis apie bendrovės ir jos grupės įmonių sąskaitų likučius, iš kurių matyti, kad bendrai bendrovės įmonių grupės banko sąskaitose 2025 m. rugsėjo 4 d. buvo 175 900 Eur, kurie pervesti už naujai išleistas akcijas, o skoliniai įsipareigojimai tiekėjams 2025 m. rugsėjo 4 d. sudarė 202 739,73 Eur. 2025 m. rugsėjo 25 d. duomenimis bendrovės banko sąskaita yra tuščia, nes gauti už naujai išleistas akcijas pinigai buvo panaudoti bendrovės ir, bendrovei pinigus paskolų forma pervedant bendrovės dukterinėms bendrovėms, bendrovės dukterinių bendrovių skolinių įsipareigojimų dengimui.
5. Nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės prarado savo dalyką (objektą). Įstatinio kapitalo didinimo procesas buvo faktiškai įvykdytas iki nutarties priėmimo – pasirašyta akcijų pasirašymo sutartis, atliktos įmokos. Vienintelė likusi procedūros stadija – naujų įstatų įregistravimas Juridinių asmenų registre – yra tik formalus techninis veiksmas, kurio sustabdymas nebeužtikrina pareiškėjų interesų, tačiau neproporcingai pažeidžia byloje nedalyvaujančių asmenų teises – jie yra atsidūrę teisiškai neapibrėžtoje situacijoje: neturi nei akcijų, nei realios galimybės atgauti sumokėtus pinigus, o bendrovė įmokėtomis lėšomis disponuoja. Tokia padėtis prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai, nes jos ne tik neužtikrina pareiškėjų reikalavimų įgyvendinimo, bet sukuria nepagrįstą disproporciją ir nesąžiningą teisinį disbalansą.
6. Draudžiant užbaigti įstatinio kapitalo didinimo procesą, kuris faktiškai buvo pradėtas ir yra beveik užbaigtas, pažeidžiami proporcingumo, ekonomiškumo principai. Ši priemonė ne tik neužtikrina pareiškėjų interesų apsaugos, bet ir labiausiai kenkia sąžiningiems subjektams, įsigijusiems akcijas, kurie byloje nedalyvauja. Laikinosios apsaugos priemonės prarado savo racionalumą ir prasmę, o jų daroma žala viršija bet kokią galimą naudą.
7. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės ir neatitinkančios ieškinio reikalavimų. Pareiškėjai prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad neuždraudus vykdyti bendrovės įstatinio kapitalo didinimo procedūrų, jos bus užbaigtos. Tačiau grįžimas į buvusią padėtį taptų itin sudėtingas ar net neįmanomas dėl abejotino bendrovės mokumo ir jos galimybių grąžinti gautas pinigines lėšas, dėl to gali būti neįmanoma taikyti restituciją – grąžinti už naujai išleistas akcijas gautas pinigines lėšas. Be to, pareiškėjai Vilniaus komercinio arbitražo teismui pateiktu ieškiniu restitucijos taikyti neprašo, t. y. pirminiai motyvai, kuriais buvo grindžiama laikinųjų apsaugos priemonių būtinybė ir dėl ko buvo priimta nutartis, nepasitvirtino ir išnyko. Pareiškėjai nepretenduoja į akcininkų sumokėtas lėšas, todėl jų grąžinimo klausimas negali būti laikomas ginčo objektu. Priešingai, būtent byloje nedalyvaujantys asmenys, kurie sąžiningai įmokėjo lėšas už naujai išleidžiamas akcijas ir kuriems teoriškai galėtų kilti restitucijos įvykdymo grėsmė, šiandien prašo panaikinti ar pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti užbaigti įstatinio kapitalo didinimo procesą.
8. Pareiškėjų deklaruojami interesai yra susiję su galimybe užginčyti susirinkimo sprendimų galiojimą ir užtikrinti, kad bendrovėje nebūtų suformuota nauja, ginčijamais pagrindais atsiradusi balsų dauguma. Tokius interesus efektyviausiai apsaugotų pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis būtų uždrausta naudoti naujai išleidžiamas akcijas balsuojant ir priimant sprendimus visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 21 d. nutartimi netenkino byloje nedalyvaujančių asmenų UAB „Kamineros grupė“, UAB „Boon Bridge“, A. Z., R. L. ir D. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba pakeitimo, konstatavęs, kad tam nėra pagrindo.
10. Teismas nustatė, kad byloje nedalyvaujantys asmenys pateikė duomenis, jog jie ir bendrovė 2025 m. rugsėjo 3 d. sudarė akcijų pasirašymo sutartį, kuria suderėta: A. Z. pasirašo 708 729 vnt. naujų akcijų ir apmoka jų emisijos kainą, lygią 561 851,92 Eur (už pasirašomas akcijas 112 281,99 Eur yra apmokama akcininko piniginiu įnašu į bendrovės banko sąskaitą šios sutarties pasirašymo dieną, likusią akcijų kainą akcininkas apmoka įskaitant vienarūšius priešpriešinius reikalavimus) (4.1., 4.2. papunkčiai); UAB „Boon Bridge“ pasirašo 1 030 698 vnt. naujų akcijų ir apmoka jų emisijos kainą, lygią 817 096,03 Eur (už pasirašomas akcijas 53 300,92 Eur sumokami akcininko piniginiu įnašu į bendrovės banko sąskaitą šios sutarties pasirašymo dieną, likusią akcijų kainą akcininkas apmoka įskaitant vienarūšius priešpriešinius reikalavimus) (5.1., 5.2. papunkčiai); UAB „Kamineros grupė“ pasirašo 1 110 557 vnt. naujų akcijų ir apmoka jų emisijos kainą, lygią 880 405,04 Eur (už pasirašomas akcijas 103 199,77 Eur sumokama akcininko piniginiu įnašu į bendrovės banko sąskaitą šios sutarties pasirašymo dieną, likusią akcijų kainą akcininkas apmoka įskaitant vienarūšius priešpriešinius reikalavimus) (6.1., 6.2. papunkčiai); D. S. pasirašo 145 904 vnt. naujų akcijų ir apmoka jų emisijos kainą, lygią 115 666,84 Eur (akcijų kainą akcininkas apmoka įskaitant vienarūšius priešpriešinius reikalavimus) (7.1., 7.2. papunkčiai); R. L. pasirašo 13 024 vnt. naujų akcijų ir apmoka jų emisijos kainą, lygią 10 324,90 Eur (už pasirašomas akcijas 6 063,90 Eur sumokama akcininko piniginiu įnašu į bendrovės banko sąskaitą šios sutarties pasirašymo dieną, likusią akcijų kainą akcininkas apmoka įskaitant vienarūšius priešpriešinius reikalavimus) (8.1., 8.2. papunkčiai).
11. Teismas nustatė, kad A. Z. 112 281,99 Eur bendrovei sumokėjo 2025 m. rugsėjo 15, 16 d., UAB „Boon Bridge“ 53 300,92 Eur – 2025 m. rugsėjo 4 d., UAB „Kamineros grupė“ 103 199,77 Eur – 2025 m. rugsėjo 3 d., R. L. 6 063,90 Eur – 2025 m. rugsėjo 3 d.
12. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės pirmiausia yra susijusios su status quo (esamos padėties) išsaugojimu, t. y. siekiu išlaikyti bendrovės akcininkų turimų akcijų proporciją. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis tai buvo pasiekta – užkirstas kelias užbaigti įstatinio kapitalo didinimo procesą, įregistruojant Juridinių asmenų registre naujos redakcijos bendrovės įstatus (akcijų pasirašymo sutarties 10 punkte nustatyta, kad naujos akcijos (po jų apmokėjimo ir naujos redakcijos įstatų registravimo) suteikia visas Lietuvos Respublikos įstatymų ir bendrovės įstatų numatytas akcininkų turtines ir neturtines teises). Teismas konstatavo, kad byloje nedalyvaujantys asmenys nenurodė aplinkybių, atsiradusių (pasikeitusių) po nutarties priėmimo, dėl kurių kiltų poreikis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
13. Teismas nurodė, kad byloje nedalyvaujantys asmenys, alternatyviu reikalavimu prašydami pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė, kaip konkrečiai esamos šiuo metu įtakoja jų interesus bei kaip faktinė situacija pasikeistų, jeigu būtų pritaikytos prašyme nurodytos kitokios laikinosios apsaugos priemonės. Nors prašyme pažymėta, kad šiuo metu jie neturi nei akcijų, nei realios galimybės atgauti sumokėtus pinigus, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal akcijų pasirašymo sutarties nuostatas bendrovė privalo grąžinti byloje nedalyvaujantiems asmenims jų sumokėtą atitinkamą akcijų kainą, jeigu per 6 mėnesius nuo bendrovės akcininkų sprendimo padidinti bendrovės įstatinį kapitalą priėmimo dienos pakeisti bendrovės įstatai nebus pateikti Juridinių asmenų registrui (9.3. papunktis). Teismas akcentavo, kad įstatinio kapitalo padidinimas paliečia ne tik naujai išleistų akcijų suteikiamas balsavimo teises, bet ir turtines teises. Pareiškėjai pateikė duomenis, kad pareiškė ieškinį Vilniaus komercinio arbitražo teisme, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais 2025 m. rugpjūčio 18 d. bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtus sprendimus, todėl teismas vertino, jog nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir toliau išlieka aktualus, t. y. egzistuoja poreikis esamos padėties išsaugojimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. UAB „Boon Bridge“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti byloje nedalyvaujančių asmenų UAB „Kamineros grupė“, UAB „Boon Bridge“, A. Z., R. L., D. S. 2025 m. spalio 8 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo arba panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Pareiškėjų deklaruojami interesai yra susiję su galimybe užginčyti susirinkimo sprendimų galiojimą ir užtikrinti, kad bendrovėje nebūtų suformuota nauja, ginčijamais pagrindais atsiradusi balsų dauguma. Tokius interesus efektyviausiai apsaugotų laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis būtų uždrausta naudoti naujai išleidžiamas akcijas balsuojant ir priimant sprendimus visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, ko ir prašė byloje nedalyvaujantys asmenys prašymu.
14.2. Teismas neįvertino, kad apeliantės prašomos taikyti kitokios laikinosios apsaugos priemonės geriausiai atspindi proporcingumo principą, nes jos užtikrina status quo ir nepažeidžia kitų akcininkų teisių esmės. Teismas nepasisakė, kodėl apeliantės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitiktų byloje siekiamo status quo. Teismas formaliai konstatavo, kad pritaikytos priemonės šį tikslą jau įgyvendina, tačiau neįvertino alternatyvių priemonių mažesnio teisių suvaržymo ir neatskleidė, kokiu pagrindu buvo atmesta galimybė pasiekti tą patį tikslą švelnesnėmis, proporcingesnėmis priemonėmis.
14.3. Teismas formaliai įvertino prašymo argumentus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių po nutarties priėmimo. Esminė aplinkybė yra ta, kad priimant nutartį teismui nebuvo žinomas visas faktinis situacijos kontekstas, ypač aplinkybė, jog įstatinio kapitalo didinimo procesas buvo ne tik inicijuotas, bet ir faktiškai pradėtas įgyvendinti.
14.4. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės prarado savo dalyką (objektą). Įstatinio kapitalo didinimo procesas buvo faktiškai įvykdytas iki nutarties priėmimo – naujos akcijų emisijos įgijėjai pasirašė akcijas, atliko įmokas ir įvykdė visas savo sutartines pareigas. Vienintelė likusi procedūros stadija – naujų įstatų įregistravimas Juridinių asmenų registre – yra tik formalus techninis veiksmas, kurio sustabdymas nebeužtikrina pareiškėjų interesų, tačiau neproporcingai pažeidžia byloje nedalyvaujančių asmenų teises. Pastarieji šiuo metu yra atsidūrę teisiškai neapibrėžtoje situacijoje: jie neturi nei akcijų, nei realios galimybės atgauti sumokėtus pinigus, o bendrovė įmokėtomis lėšomis disponuoja. Tokia padėtis prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai, nes jos ne tik neužtikrina pareiškėjų reikalavimų įgyvendinimo, bet sukuria nepagrįstą disproporciją ir nesąžiningą teisinį disbalansą, dėl ko laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos arba pakeistos.
14.5. Akcijų pasirašymas ir reikšmingos dalies emisijos kainos apmokėjimas buvo atliktas dar iki nutarties priėmimo, todėl kapitalo didinimo procedūros jau buvo įžengusios į vykdymo fazę. Šios aplinkybės lemia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės faktiškai užkirto kelią teisėtai pradėtų finansinių ir korporatyvinių procesų užbaigimui, o tai neatitinka proporcingumo ir teisingumo principais grindžiamų laikinųjų apsaugos priemonių tikslų. Visi esminiai kapitalo didinimo juridiniai ir finansiniai veiksmai buvo atlikti dar iki nutarties priėmimo, dėl to pritaikytos priemonės nebesaugo pareiškėjų interesų, o tik sukelia nepagrįstą žalą kitiems akcininkams ir bendrovės finansinei veiklai. Būtent tai sudaro pagrindą spręsti, kad po nutarties priėmimo paaiškėjo esminės aplinkybės, turinčios lemiamą reikšmę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui. Šios aplinkybės egzistavo ir nutarties priėmimo metu, tačiau nebuvo atskleistos pareiškėjų, todėl teismas negalėjo jų įvertinti priimdamas procesinį sprendimą.
14.6. Teismas neįvertino, kad byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo ir efektyvumo reikalavimus. Laikinosios apsaugos priemonės reikšmingai riboja byloje nedalyvaujančių asmenų interesus. Šiuo atveju akcininkai, sąžiningai pasirašę akcijų pasirašymo sutartį iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apmokėję naujai išleidžiamas akcijas iki įstatymo reikalaujamo dydžio, faktiškai lieka be jokių realių teisių – jie neturi nei akcijų, nei galimybės susigrąžinti sumokėtų lėšų. Tuo tarpu bendrovė, gavusi šiuos įnašus, jais disponavo ir disponuoja iki šiol, nors kapitalo didinimas nėra įregistruotas. Negalėjimas disponuoti pervestomis lėšomis bendrovei reikštų bankrotą. Taip sukuriamas teisinis vakuumas, kuris yra neproporcingai žalingas byloje nedalyvaujantiems asmenims.
14.7. Teismas nevertino, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka pareiškėjų ieškinio reikalavimų. Susipažinus su 2025 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjų Vilniaus komercinio arbitražo teismui pateiktu ieškiniu, matyti, kad pareiškėjai ieškiniu restitucijos taikyti neprašo. Pareiškėjai reiškia vienintelį reikalavimą – pripažinti negaliojančiais susirinkimo metu priimtus sprendimus. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo grindžiamos restitucijos taikymo galimybe, tačiau ieškinyje restitucijos reikalavimas nereiškiamas. Tai reiškia, kad pirminis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas išnyko.
14.8. Teismas nemotyvavo skundžiamos nutarties, t. y. teismas nevertino ir neanalizavo byloje nedalyvaujančių asmenų prašymo esmės, o tik siekė pateisinti priimtos nutarties motyvus. Teismas nepasisakė dėl esminių prašyme išdėstytų argumentų, t. y. nebuvo įvertinta ir neaptarta, kad bendrovės įstatinio kapitalo didinimo procesas buvo iš esmės užbaigtas dar iki nutarties priėmimo. Teismas taip pat neįvertino byloje nedalyvaujančių asmenų teisių pažeidimo, kai šie jau buvo pasirašę akcijų pasirašymo sutartį, atlikę mokėjimus už naujai išleidžiamas akcijas, o bendrovė šiais mokėjimais faktiškai padengė savo įsipareigojimus.. Teismas neįvertino prašymo argumento dėl perteklinių ir neproporcingų laikinųjų apsaugos priemonių. Prašyme siūlytos alternatyvios, mažiau teises varžančios priemonės užtikrina tą patį tikslą – status quo ir ginčo objekto išsaugojimą, tačiau nepaneigia akcijas įsigijusių asmenų turtinių teisių esmės. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo įvertinta reikšmingų faktinių aplinkybių visuma, nebuvo atliktas proporcingumo vertinimas ir nebuvo motyvuotai pasisakyta dėl mažiau ribojančių alternatyvų, nutartis laikytina nepakankamai motyvuota, todėl naikintina.
Atsiliepimas
15. Pareiškėjai Investeeringud ja kapital OÜ, UAB „BIPA GROUP“, UAB „Slanina Capital“, UAB „Nomika“, UAB „Spyneta“ ir UAB „Vindesa“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
15.1. Apeliantė atkartoja prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo nurodytus motyvus ir siekia pakartotinio šio prašymo nagrinėjimo.
15.2. Nors apeliantė kritikuoja teismą dėl padarytų tariamų pažeidimų, tačiau šioje byloje esminę reikšmę turi tai, kad nei apeliantė, nei kiti byloje nedalyvaujantys asmenys neįrodė, jog egzistuoja sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui ar jų pakeitimui.
15.3. Byloje nedalyvaujantys asmenys prašyme daugiausiai akcentavo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jie negali užbaigti įstatinio kapitalo didinimo procedūros ir esą tokiu būdu yra pažeidžiamos jų teisės bei teisėti interesai. Bet tai nėra naujai atsiradusios faktinės aplinkybės – jos egzistavo tuo metu, kai buvo priimta nutartis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmė buvo sustabdyti neteisėto įstatinio kapitalo didinimo veiksmus. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti nepatogumų, tačiau laikinosiomis apsaugos priemonėmis sukurtas teisinis efektas savaime nėra naujai atsiradusios aplinkybės, kurios leistų svarstyti jų panaikinimą. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl teismas netenkino prašymo – akcininkai neįrodė naujų aplinkybių, kurios atsirado ar pasikeitė nuo tada, kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
15.4. Apeliantė tvirtina, kad teismas formaliai įvertino prašymo argumentus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių po nutarties priėmimo, tačiau tai yra neteisingi apeliantės teiginiai. Esminė aplinkybė būtent ir yra naujų aplinkybių nebuvimas, o ne tai, ar įstatinio kapitalo didinimo veiksmai buvo prasidėję. Įstatinio kapitalo didinimo veiksmai nebuvo užbaigti iki nutarties priėmimo, todėl visos kitos apeliantės nurodytos aplinkybės neturi teisinės reikšmės. Apeliantė nepaminėjo jokių naujų aplinkybių, kurios atsirado po nutarties priėmimo. Taigi apeliantė nepaneigė nutartyje nurodytų motyvų. Skundžiamos nutarties pagrįstumą netiesiogiai patvirtina ir tai, kad likę naujai išleistų akcijų įgijėjai (UAB „Kamineros grupė“, A. Z., R. L. ir D. S.) neteikė atskirojo skundo dėl skundžiamos nutarties panaikinimo ar pakeitimo.
15.5. Neįrodyta, kad egzistuoja pagrindai laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui, t. y. kad nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises. Vien tai, kad bendrovė laikinai negali užbaigti įstatinio kapitalo didinimo procedūrų, nesukelia neproporcingų suvaržymų. Apeliantė šių aplinkybių nepaneigė, neįrodė, kad esamos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai apriboja ar suvaržo jos teises, todėl nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių keitimui.
15.6. Nežiūrint į tai, kad byloje nedalyvaujantys asmenys byloje neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagrindo, jų siūlytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrintų Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo įvykdymo ir neišsaugotų status quo bendrovėje. Arbitražo byloje yra prašoma pripažinti negaliojančiu bendrovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimtus sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo, vadinasi status quo užtikrinanti laikinoji apsaugos priemonė yra sustabdyti įstatinio kapitalo didinimo veiksmus. Teismas ir pritaikė konservacinės paskirties laikinąsias apsaugos priemones, kurios skirtos esamos padėties išsaugojimui.
15.7. Pagrindinis ieškinio tikslas – pripažinti negaliojančiais bendrovės 2025 m. rugpjūčio 18 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo. Teismo sprendimo įvykdymas bus realiai užtikrintas tik tada, jei iki bylos išnagrinėjimo ginčijami sprendimai nebus įgyvendinti. Siūlomos alternatyvios apsaugos priemonės (balsavimo teisių sustabdymas naujoms akcijoms) leistų ginčijamus sprendimus įgyvendinti – akcijos galėtų būti išleistos, pasirašytos ir įregistruotos Juridinių asmenų registre, t. y. įstatinis kapitalas būtų faktiškai padidintas. Tokiu atveju, net pripažinus sprendimus negaliojančiais, arbitražo teismo sprendimo įvykdymas taptų komplikuotas ar net neįmanomas, nes reikėtų atstatyti bendrovę į buvusią padėtį.
15.8. Apeliantė klaidina teismą dėl pareiškėjų interesų, kurie yra ginami Vilniaus komerciniame arbitražo teisme. Įstatinio kapitalo padidinimas paliečia ne tik naujai išleistų akcijų suteikiamas balsavimo teises, bet ir turtines teises. Užbaigus įstatinio kapitalo didinimo procedūrą bus žymiai sumažintos pareiškėjų turimos akcijų procentinės dalys, todėl proporcingai sumažės gaunamų dividendų dalis. Net jei naujų akcijų balsai būtų sustabdyti, bendrovė vis tiek egzistuotų su nauju įstatiniu kapitalu, o pareiškėjų esamos dalys būtų reikšmingai sumažintos. Tai tiesiogiai prieštarautų laikinosios apsaugos tikslui – išsaugoti status quo iki galutinio ginčo išsprendimo ir leistų atsirasti negrįžtamiems padariniams, todėl negali būti laikomos tinkamomis pagal efektyvumo ir proporcingumo kriterijus.
15.9. Apeliantė klaidingai teigia, kad teismas neįvertino ekonomiškumo, protingumo ir efektyvumo reikalavimų. Vienintelė aplinkybė, kurią apeliantė nurodo, yra tai, kad buvo sustabdytas įstatinio kapitalo didinimo procesas, todėl naujas akcijas įgiję asmenys negali jų įsiregistruoti. Vien tai, kad bendrovė negali užbaigti įstatinio kapitalo didinimo procedūrų ir užregistruoti naujai išleistų akcijų, savaime nepatvirtina, jog laikinosios apsaugos priemonės yra neekonomiškos ir neproporcingos. Apeliantė tiesiog siekia įsiforminti naujai išleistų akcijų įsigijimą, o tokių veiksmų laikinas sustabdymas ekonominių suvaržymų ar kitų neproporcingų ribojimų nesukelia.
15.10. Bendrovės įstatinio kapitalo didinimo procedūros yra sustabdytos tik laikinai – iki Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo priėmimo. Jeigu bus priimtas pareiškėjams nepalankus teismo sprendimas, tai įstatinio kapitalo didinimo veiksmai bus užbaigti, todėl tokiu atveju vienintelis nepatogumas bus užsitęsęs įstatinio kapitalo didinimo procesas. Jeigu bus priimtas pareiškėjams palankus teismo sprendimas, tai įstatinio kapitalo didinimo veiksmai bus nutraukti, ir nei apeliantė, nei kiti asmenys naujai išleistų akcijų įgyti negalės. Tokiu atveju esama teisinė bendrovės padėtis nepasikeis, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apeliantei nepatogumų nesukels, nes ji akcijų įgyti ir nebūtų galėjusi. Bet jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos, būtų iškreipta ginčo šalių pusiausvyra, o arbitražo teismo sprendimas įvykdymas ir bendrovės grąžinimas į padėtį iki įstatinio kapitalo didinimo būtų itin apsunkintas ir (ar) neįmanomas.
15.11. Naujų išleistų bendrovės akcijų įgijėjai prašyme nepagrįstai skundėsi negalėjimu užbaigti įstatinio kapitalo procedūrą, nes ją tęsė, nepaisydami nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, pavyzdžiui, A. Z. mokėjimus atliko jau žinodamas apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdytą įstatinio kapitalo didinimo procedūrą. Be to, dar nėra sumokėta visos emisijos kaina, todėl teiginiai apie neekonomiškas ir neproporcingas laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįsti.
15.12. Teismas pasisakė, kodėl netenkina prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo, motyvavo savo išvadas, o apeliantės teiginiai dėl nutarties nemotyvavimo yra formalūs ir neturi pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas; antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kai teismas konstatuoja abiejų šių sąlygų buvimą ir laikinąsias apsaugos priemones pritaiko, o šiuo klausimu priimta teismo nutartis įsiteisėja, suinteresuoti asmenys nebegali kvestionuoti sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimo. Tokiu atveju jiems atsiranda kita teisė – kreiptis į teismą dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita (CPK 148 straipsnis) arba dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 149 straipsnis). Taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos ir (ar) pakeičiamos tik tada, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų. Gavus prašymą pritaikytas laikinąsias pasaugos priemones panaikinti ar pakeisti, yra analizuojamos tik naujos aplinkybės, atsiradusios (pasikeitusios) po nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priėmimo, sprendžiama, ar jos gali lemti kitokį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų vertinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-12-516/2026).
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartimi tenkino pareiškėjų Investeeringud ja kapital OÜ, UAB „BIPA GROUP“, UAB „Slanina Capital“, UAB „Nomika“, UAB „Spyneta“ ir UAB „Vindesa“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio arbitražui pareiškimo dienos. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė UAB „Divaks“ vykdyti bet kokius veiksmus, susijusius su 2025 m. rugpjūčio 18 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl įstatinio kapitalo didinimo įgyvendinimu, įskaitant, bet neapsiribojant: naujos UAB „Divaks“ įstatų redakcijos pateikimu ir registravimu Juridinių asmenų registre; naujai išleidžiamų akcijų pasirašymu ir jų nuosavybės teisės registravimu; bet kokiais kitais su šių sprendimų vykdymu susijusiais veiksmais iki galutinio sprendimo Vilniaus komercinio arbitražo teisme įsiteisėjimo dienos. Šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos kontekste reikšminga tai, kad minima nutartis nebuvo apskųsta, nėra skundžiama ir yra įsiteisėjusi.
20. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pažymėjo, kad pareiškėjai arbitraže ketina ginčyti 2025 m. rugpjūčio 18 d. bendrovės neeilinio akcininkų susirinkimo metu priimtus sprendimus ir konstatavo, kad tokie jų reikalavimai yra laikytini prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstais. Iš vėlesnių bylos duomenų matyti, kad būtent tokius reikalavimus pareiškėjai ir pareiškė. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartimi konstatavo, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės atlieka būtent šiuos reikalavimus užtikrinančią paskirtį, išsaugo status quo iki ginčo nagrinėjimo arbitraže pabaigos ir užkerta kelią neigiamiems padariniams atsirasti. Šios pirmosios instancijos teismo išvados, nutarčiai įsiteisėjus, nebegali būti kvestionuojamos, dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti su tuo susijusių apeliantės atskirojo skundo argumentų, tarp jų ir to, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tariamai neturi pareiškėjų reikalavimus užtikrinančios funkcijos.
21. Byloje nedalyvaujantys asmenys, kurie 2025 m. rugsėjo 3 d. Akcijų pasirašymo sutartimi įsigijo naujai išleistų bendrovės akcijų dalį, 2025 m. spalio 8 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones arba, atsisakius panaikinti, jas pakeisti: sustabdyti UAB „Divaks“ paprastųjų vardinių akcijų, kurias pasirašė byloje nedalyvaujantys asmenys 2025 m. rugsėjo 3 d. akcijų pasirašymo sutartimi, suteikiamų balsų galiojimą; uždrausti UAB „Divaks“ akcininkams naudotis 2025 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Divaks“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pagrindu įgytų bendrovės paprastųjų vardinių akcijų balso teisėmis. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2025 m. spalio 21 d. nutartimi minėto prašymo netenkino.
22. Pažymėtina, kad šioje byloje nagrinėjamą atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutarties pateikė tik viena iš naujosios akcijų emisijos įgijėjų – UAB „Boon Bridge“. Vadinasi, nepaisant to, kad apeliantė nurodo teikianti byloje nedalyvaujančių asmenų (išvardindama penkis tokius asmenis) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutarties, jai nesant kitų prašymą dėl anksčiau pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo pirmosios instancijos teismui pateikusių asmenų atstove (CPK 56 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą turi pagrindą vertinti tiek, kiek tai susiję su galimais išimtinai tik pačios apeliantės teisių pažeidimais.
23. Pagrindu panaikinti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones apeliantė nurodo iš esmės tik vieną tariamai naujai paaiškėjusią (teismo priimant 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartį nežinotą) aplinkybę, kad įstatinio kapitalo didinimo procesas buvo ne tik inicijuotas, bet ir faktiškai pradėtas įgyvendinti. Apeliacinės instancijos vertinimu ši aplinkybė nei nauja, nei lemianti pagrindą teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
24. Šiuo atveju, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas siekė išsaugoti status quo – t. y., kad pradėtas įstatinio kapitalo didinimo procesas nebūtų užbaigtas – jis buvo užšaldytas 2025 m. rugsėjo 5 d. nutarties priėmimo metu buvusioje stadijoje. Tai, kad nuo 2025 m. rugpjūčio 18 d. ginčijamų akcininkų susirinkimo sprendimų priėmimo šis procesas buvo pasistūmėjęs ir kiek veiksmų iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momento jau buvo atlikta, nekeičia teisinio situacijos vertinimo esmės ir nelemia pagrindo laikinąsias apsaugos priemones panaikinti atsiradimo. Juolab sprendžiant dėl pagrindo panaikinti anksčiau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nereikšminga, kad šie procesai buvo tam tikrų juose dalyvaujančių asmenų tęsiami ir po 2025 m. rugsėjo 5 d. taigi ir apeliantės argumentas, kad pareiškėjams teigiamo arbitražo sprendimo atveju ji neturėtų galimybės atgauti už naujai išleistas akcijas sumokėtų pinigų, nes bendrovė juos išleido, nei susijęs su pareiškėjų prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei įtakoja teismo tokį prašymą tenkinant padarytas išvadas.
25. Nurodyti argumentai suponuoja vertinimą, kad, priešingai nei teigia apeliantė, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra praradusios savo dalyko ar objekto, nes jos vis dar tarnauja tam pačiam tikslui – kad įstatinio kapitalo didinimo procedūra nebūtų užbaigta iki bus išspręstas ginčas dėl jos pradžios teisėtumo, t. y. esamos padėties išsaugojimui. Aptariama situacija visiškai atitinka laikinųjų apsaugos priemonių, skirtų išsaugoti status quo, paskirtį – laikinai užfiksuoti ginčo šalių faktinę ir teisinę padėtį tokia, kokia ji yra, siekiant apsaugoti esamą situaciją nuo tolesnio kitimo ir(ar) galimų vienašalių veiksmų, kurie galėtų apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią negrįžtamiems ar sunkiai atitaisomiems padariniams, išvengti ginčo objekto pasikeitimo bei užtikrinti, kad ginčo išnagrinėjimas iš esmės netaptų formalus.
26. Apeliantė nenurodė naujų esminių aplinkybių, kurios būtų atsiradusios po nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir keistų teismo taikant laikinąsias apsaugos priemones atliktą vertinimą dėl rizikų bei proporcingumo balanso. Iš apeliantės pateikto atskirojo skundo turinio akivaizdu, kad teiginį, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo ir efektyvumo reikalavimus, ji grindžia ne pasikeitusiomis aplinkybėmis, o tuo iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusią teismo nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios apskundimo teise nėra pasinaudojusi. Apeliantei neįrodžius pasikeitusių aplinkybių, taip pat to, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dėl jų pasikeitimo nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas prašymą naikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atmetė pagrįstai, o atskirojo skundo argumentai šios išvados nepaneigia.
27. Pasisakydamas dėl apeliantės prašymo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės pakeisti kitomis, mažiau jos teises ribojančiomis, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad formuodamas ir plėtodamas CPK 148 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, šis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jau taikytų priemonių mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-223-186/2017; 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-91-330/2024). Teismų praktikoje taip pat nuosekliai pasisakoma, kad CPK 148 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (panaikinimo) būdai turi būti adekvatūs (lygiaverčiai) teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, nes tik tokiu atveju ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas yra garantuojamas (užtikrinamas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-214/2008; 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-560-464/2025; 2026 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-12-516/2026).
28. Apeliantės siūlomos alternatyvios laikinosios apsaugos priemonės kaip tik iš esmės pakeistų šalių interesų pusiausvyrą. Tokiu atveju įstatinio kapitalo didinimo procedūra faktiškai būtų visiškai užbaigta, apeliantė įgytų visas turtines akcininkės teises, taigi, tokiu pakeitimu nebūtų užtikrintas taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siektas tikslas – status quo išsaugojimas. O apeliantės kaip alternatyva siūlomas ribojimas naudotis įsigytų akcijų pagrindu atsirandančiomis balsavimo teisėmis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent ir nebeatliktų pareiškėjų ieškinį užtikrinančios paskirties, nes neatitiktų jo dalyko. Taigi pagrindo pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones apeliantė taip pat neįrodė.
29. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo skundžiamos nutarties. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo atliktas teisinis faktinės situacijos įvertinimas yra neteisingas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nagrinėjamu klausimu pateikė esminius ir pakankamus motyvus, jog 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir toliau išlieka aktualus, t. y. egzistuoja poreikis status quo išsaugojimui ir tam tarnauja būtent pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o prašoma alternatyva to neužtikrintų. Pažymėtina, kad prerogatyva vertinti byloje pateiktus įrodymus, šių įrodymų pagrindu nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes ir teisiškai jas kvalifikuoti, atlikti dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytų argumentų teisinį įvertinimą bei nuspręsti dėl to, kokiais teisės šaltiniais remtis, yra suteikta tik teismui. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad netgi aplinkybė, jog teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024, 74 punktas).
30. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą ar pakeitimą, tinkamai įvertino klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.