- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-22
- Bylos Nr.
- e2-12-516/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00513-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „PU1“, notarei J
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Justarela“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „PU1“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta pakeisti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Justarela“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „PU1“ ir notarei J. Š. dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. D., J. A., antstolis T. U.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Justarela“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „SME Capital 3“ (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 22 d. nutartimi pakeista jos teisių perėmėja UAB „PU1“) ir notarei J. Š., prašydama:
1.1. pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento (ab initio): Priedą Nr. 2 prie 2023 m. gruodžio 18 d. paskolos sutarties Nr. PSCAP3-23-1099, pasirašytą 2024 m. rugpjūčio 27 d.; Priedą Nr. 3 prie Sutarties, pasirašytą 2024 m. rugpjūčio 29 d.; Priedą Nr. 4 prie Sutarties, pasirašytą 2024 m. lapkričio 29 d.;
1.2. pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (ab initio) 2024 m. rugpjūčio 27 d. ir 2024 m. lapkričio 29 d. vekselius, sudarytus tarp UAB „SME Capital 3“ ir ieškovės;
1.3. pripažinti negaliojančiais Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. atliktą 2025 m. kovo 19 d. vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-2912 pagal vekselį ir 2025 m. balandžio 14 d. vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-4075 pagal hipoteką;
1.4. taikyti restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovės visas pagal Sutarties Priedus Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir 2024 m. lapkričio 29 d. vekselį gautas pinigines lėšas;
1.5. priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė laikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bylos išnagrinėjimo teisme ir galutinio teismo sprendimo priėmimo sustabdyti antstolio T. U. vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0136/25/00698 ir Nr. 0136/25/00489; sustabdyti notarės J. Š. 2025 m. balandžio 14 d. vykdomojo įrašo Nr. JŠ-4075 dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą ir 2025 m. kovo 19 d. vykdomojo įrašo Nr. JŠ-2912 pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius galiojimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą – iki bylos išnagrinėjimo bei galutinio teismo sprendimo priėmimo sustabdė antstolio T. U. vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0136/25/00698 ir Nr. 0136/25/00489.
4. Atsakovė UAB „PU1“ pateikė prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones: leisti antstoliui T. U. tęsti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0136/25/00698 ir Nr. 0136/25/00489, bet uždrausti antstoliui skirstyti vykdomosiose bylose Nr. 0136/25/00698 ir Nr. 0136/25/00489 išieškotas lėšas iki šioje civilinėje byloje bus priimtas galutinis ir įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas.
5. Nurodė, kad ieškovė ieškiniu neginčija tarp jos ir atsakovės UAB „PU1“ 2023 m. gruodžio 18 d. sudarytos Sutarties, pagal kurią ieškovei buvo suteikta 169 000 Eur paskola, todėl darytina išvada, jog ieškovės prievolė, net ir tuo atveju, jeigu Sutarties Priedai Nr. 2, 3, 4 būtų nuginčyti, siektų ne mažiau nei 180 000 Eur. Ieškovės įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį įvykdymas yra užtikrintas ieškovės vekseliu, J. A. laidavimu ir nekilnojamojo turto, priklausančio V. D. ir J. D., hipoteka. Išieškojimas iš laiduotojo J. A. šio prašymo pateikimo dieną nėra vykdomas, nes civilinė byla Nr. e2-305-650/2025 pagal atsakovės ieškinį J. A. dėl skolos pagal laidavimo sutartį priteisimo yra sustabdyta iki bus išnagrinėta ši civilinė byla. Ieškovė neturi nekilnojamojo ir ilgalaikio turto, turi įsiskolinimų kreditoriams, todėl vienintelė galimybė atsakovei atgauti savo reikalavimą pagal Sutartį yra išieškojimas iš hipoteka užtikrinto turto. Galiausiai, net ir tuo atveju, jeigu ieškovės ieškinys būtų patenkintas, atsakovės naudai įkeistas turtas vis tiek turėtų būti realizuotas, o šio turto vertės nepakaktų padengti atsakovės reikalavimą. Akivaizdu, kad tęsiant vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose, ieškovės ieškinio reikalavimo patenkinimui grėsmė nekyla. Byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti pakeistos, siekiant užtikrinti abiejų šalių interesus ir užkirsti kelią vienos šalies piktnaudžiavimui, nes visiškas vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose sustabdymas yra perteklinė ir neproporcinga priemonė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 1 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.
7. Teismas nesutiko su atsakovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, leidžiant antstoliui tęsti vykdymo veiksmus, bet uždraudžiant skirstyti išieškotas lėšas. Nurodė, kad tokiu būdu būtų ne tik realizuotas ir parduotas areštuotas turtas, taip pat ir vienintelis gyvenamasis būstas, tačiau atsirastų su laikinųjų apsaugos priemonių tikslais nesuderinamų negrįžtamų teisinių pasekmių rizika, nes, realizavus areštuotą turtą, būtų panaikintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytas status quo (esama padėtis), juolab kad vykdymo proceso atnaujinimas, kol nėra priimtas sprendimas dėl vykdymo pagrindo teisėtumo, neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties.
8. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog būtų galima neabejotinai konstatuoti, kad vienintelė galimybė atsakovei atgauti savo reikalavimą pagal Sutartį yra skubus išieškojimas iš hipoteka užtikrinto turto. Pakeitus laikinąsias apsaugos priemones ir leidus realizuoti hipoteka įkeistą turtą kreditorės (atsakovės) interesas iš esmės nebūtų patenkintas (išieškotos lėšos būtų įšaldytos), o ieškovei būtų užkirstas kelias po jai galimai priimto palankaus teismo sprendimo įvykdyti likusį nepatenkintą reikalavimą kitomis atsiskaitymo priemonėmis, išsaugant hipoteka įkeistą turtą, kurį realizavus ginčą nagrinėjant teisme, galimai būtų parduotas mažesne, nei jo reali vertė, kaina. Savo ruožtu, atsakovei palankaus teismo sprendimo atveju išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto galės būti atnaujintas ir jos reikalavimas patenkintas.
9. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas arba jų taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė UAB „PU1“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – visiškas vykdomųjų bylų sustabdymas – yra perteklinė ir neproporcinga priemonė, neužtikrinanti proceso šalių interesų pusiausvyros ir jų teisių apsaugos, suteikianti ieškovei piktnaudžiavimo galimybę. Dėl perteklinių ir neproporcingų byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei tik iš dalies ginčijant atsakovės turimą reikalavimą į ieškovę pagal Paskolos sutartį, likusios atsakovės turimos ir ieškovės neginčijamos reikalavimo teisės yra nepagrįstai apribotos, suvaržytos atsakovės galimybės realizuoti turimas, galiojančias, pagrįstas ir ieškovės vykdytinas reikalavimo teises. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jokia apimtimi neužtikrina abiejų proceso šalių interesų pusiausvyros.
10.2. Priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovės, vykdomas antstolio, nėra rezultatyvus ir perspektyvus. Antstoliui, vykdančiam priverstinį skolos išieškojimą ieškovės atžvilgiu, iki vykdomosios bylos sustabdymo nepavyko išieškoti jokių lėšų. Ieškovė nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto. Remiantis ieškovės 2024 m. balansu, ieškovei priklauso 15 tūkst. Eur vertės ilgalaikis turtas ir 347 509 Eur trumpalaikis turtas. Ieškovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių, per 2024 m. patyrė nuostolius. Darytina išvada, kad išieškojimo galimybių iš ieškovės nėra.
10.3. Ieškovė ginčija atsakovės reikalavimą pagal Paskolos sutartį tik iš dalies. Nėra jokio objektyvaus pagrindo daryti prielaidą, kad skoliniai įsipareigojimai atsakovei pagal Paskolos sutartį gali būti įvykdyti kitu, negu priverstinai realizuojant turtą, būdu. Nei ieškovė, nei įkaito davėjai nepasinaudojo galimybe įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Vienintelis būdas atgauti skolą pagal Paskolos sutartį – jos išieškojimą nukreipiant į hipoteka užtikrintą turtą.
Atsiliepimas
11. Ieškovė UAB „Justarela“ pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos tik iš esmės pasikeitus aplinkybėms arba paaiškėjus akivaizdžiam neproporcingumui. Vien patogumo ar ekonomiškumo motyvai negali būti vertinami kaip pateisinama priežastis laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui. Atsakovės siūlomas laikinųjų apsaugos priemonių modelis nesiderina su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144–145 straipsniuose įtvirtinta laikinųjų apsaugos priemonių paskirtimi – išsaugoti esamą padėtį ir užkirsti kelią negrįžtamoms pasekmėms iki ginčo iš esmės išnagrinėjimo. Sąskaitoje užšaldytos sumos nekompensuoja vienintelio fizinio asmens gyvenamojo būsto praradimo.
11.2. Į bylą pateikti mokėjimo įrodymai (dėl 74 241,29 Eur sumokėjimo) patvirtina nuoseklų atsiskaitymą tiek ankstesniam kreditoriui, tiek atsakovei. Tai prieštarauja bandymams suformuoti vaizdą, kad ieškovė nevykdo prievolių. Nėra jokio pagrindo skubiai realizuoti hipotekos objektą.
11.3. Atskirojo skundo motyvai nepatvirtina, kad po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo būtų atsiradusios teisiškai reikšmingos naujos aplinkybės: nėra duomenų apie įkeisto turto teisinės ar faktinės būklės pasikeitimą; neįrodyta, jog reikalaujama suma būtų reikšmingai padidėjusi naujų prievolių pagrindu; nepateikta įrodymų dėl naujai nustatytos, esmingai mažesnės turto vertės; neatskleista nei vieno naujo, įrodymais pagrįsto skolininkės mokumo pablogėjimo požymio. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina nuoseklaus atsiskaitymo ir veiklos tęstinumo požymius.
11.4. Kreditoriaus interesas užtikrinamas net ir esant sustabdymui (hipoteka išlieka, turto areštas galioja). Savo ruožtu, fizinio asmens interesas neprarasti vienintelio būsto – esminis ir socialiai jautrus. Vadinasi, interesų balansas pateisina griežtesnę status quo apsaugą iki bylos išnagrinėjimo. Priverstinis pardavimas dažnai vyksta už sumažintą pradinę kainą (pirmosiose varžytynėse paprastai apie 80 proc. nustatytos vertės, antrosiose – dar mažiau).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Byloje nustatyta, kad ieškinio reikalavimų dėl sandorių (paskolos sutarties priedų Nr. 2, 3 ir 4, vekselių, notarės vykdomųjų įrašų) pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais bei restitucijos taikymo (priteisiant ieškovei iš atsakovės lėšas, gautas pagal negaliojančiais pripažintus sandorius) užtikrinimui, Vilniaus apygardos teismas, siekdamas išlaikyti status quo, iš dalies patenkino ieškovės prašymą ir 2025 m. birželio 12 d. nutartimi taikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones – iki bylos išnagrinėjimo teisme ir galutinio teismo sprendimo priėmimo sustabdė antstolio T. U. vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0136/25/00698 ir Nr. 0136/25/00489.
15. Apeliantė UAB „PU1“, siekdama pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašo leisti antstoliui T. U. tęsti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0136/25/00698 ir Nr. 0136/25/00489, bet uždrausti antstoliui skirstyti paminėtose vykdomosiose bylose išieškotas lėšas iki bus priimtas galutinis ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Apeliantės teigimu, taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, neproporcingos ir neužtikrina abiejų proceso šalių interesų pusiausvyros.
16. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas; antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kai teismas konstatuoja abiejų šių sąlygų buvimą ir laikinąsias apsaugos priemones pritaiko, o šiuo klausimu priimta teismo nutartis įsiteisėja, suinteresuoti asmenys nebegali kvestionuoti sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimo. Tokiu atveju jiems atsiranda kita teisė – kreiptis į teismą dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita (CPK 148 straipsnis) arba dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 149 straipsnis).
17. CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato teisę dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims teikti pagrįstą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet ir mastas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-376-302/2018).
18. Formuodamas ir plėtodamas CPK 148 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, šis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jau taikytų priemonių mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-223-186/2017; 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-91-330/2024, 14 punktas). Teismų praktikoje taip pat nuosekliai pasisakoma, kad CPK 148 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (panaikinimo) būdai turi būti adekvatūs (lygiaverčiai) teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, nes tik tokiu atveju ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas yra garantuojamas (užtikrinamas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-214/2008; 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1063-464/2018; 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-560-464/2025, 22 punktas).
19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir šalių argumentus, nenustatė pagrindo keisti įsiteisėjusia teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
20. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos ir (ar) pakeičiamos tik tada, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kaip minėta, ne tik patikrina, ar egzistuoja būtinosios CPK 144 straipsnyje įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygos – ieškinio prima facie pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, bet, parinkdamas konkrečią laikinąją apsaugos priemonę, patikrina, ar ji nepažeis teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Pažymėtina, kad šios aplinkybės teismo buvo įvertintos, 2025 m. birželio 12 d. nutartyje, be kita ko, konstatavus, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymas – atitinka proporcingumo principą bei ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šios sąlygos, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo poreikio, nebeturi būti iš naujo (pakartotinai) vertinamos. Tokiu atveju yra analizuojamos aplinkybės, atsiradusios (pasikeitusios) po nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priėmimo, sprendžiama, ar jos gali lemti kitokį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų vertinimą.
21. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios atsirado po nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir keistų teismo atliktą vertinimą dėl rizikų bei proporcingumo balanso. Nors, apeliantės teigimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės ir neproporcingos, neužtikrina proceso šalių interesų pusiausvyros, tačiau atskirajame skunde detaliau nepagrindė, kaip jos pažeidžia proporcingumo, ekonomiškumo ir kitus atskirajame skunde nurodytus principus, kurie, kaip minėta, teismo buvo įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė, siekdama laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir tiek prašymą, tiek atskirąjį skundą grįsdama ne pasikeitusiomis aplinkybėmis, o tuo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės, jos manymu, yra perteklinės, neproporcingos, neužtikrina šalių interesų pusiausvyros, iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusią teismo nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios apskundimo teise nepasinaudojo.
22. Kaip minėta, taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, siekiant užtikrinti status quo išsaugojimą, buvo sustabdyti antstolio T. U. vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose Nr. 0136/25/00698 ir Nr. 0136/25/00489. Taikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeitus apeliantės prašomu būdu, vykdymo veiksmai paminėtose vykdomosiose bylose faktiškai būtų atnaujinti, be kita ko, realizuojant hipoteka užtikrintą ir šiuo metu areštuotą fiziniams asmenims (hipotekos davėjams) priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį būstą, o gautos lėšos, atlikus vykdymo veiksmus, nebūtų paskirstytos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tokiu pakeitimu nebūtų užtikrintas taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siektas tikslas – status quo išsaugojimas. Apeliantė nepagrindė, kaip laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas, atnaujinant vykdymo veiksmus, tačiau įšaldant gautas lėšas ir uždraudžiant jas paskirstyti, užtikrins šalių interesų pusiausvyrą, juo labiau kad lėšos, gautos realizavus hipoteka užtikrintą nekilnojamąjį turtą, iš esmės nekompensuos tokio turto (fiziniams asmenims priklausančio gyvenamojo būsto) praradimo. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo sustabdytas vykdymo veiksmų atlikimas, tačiau nebuvo eliminuotos atsakovės teisės, esant ne ieškovei, o jai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, atnaujinti ir tęsti vykdymo veiksmus. Apeliantė neįrodė, kad laikinas vykdymo veiksmų sustabdymas neproporcingai pažeis jos teises ir kad vienintelė galimybė atsakovei atgauti skolą pagal Paskolos sutartį yra skubus vykdymo veiksmų atlikimas.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantei nenurodžius naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti įsiteisėjusia teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat neįrodžius, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas vykdymo veiksmų sustabdymas – neproporcingai pažeis ar suvaržys jos teises, nėra pagrindo tenkinti jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
24. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.