Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-06-10 · Civilinė byla Nr. e2-12624-217/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-10
Bylos Nr.
e2-12624-217/2020
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00699-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romaldas Šuliokas
Ieškovas
„Gelvora“
Atsakovas
D. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-12624-217/2020Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00699-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 10 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjas Romaldas Šuliokas,

vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – ir UAB) 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ ieškinį atsakovui D. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 786,09 Eur skolą, 1 200,87 Eur palūkanas, 162,60 Eur delpinigius ir 218,57 Eur palūkanų delspinigius, 23 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (786,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 53 Eur sumokėtą žyminį mokestį. Prašo priimti sprendimą už akių tuo atveju, jei per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateiks atsiliepimo.

Atsakovui adresuoti ieškinio kopija ir teismo pranešimas įteikti jo gyvenamosios vietos adresu kartu gyvenančiam pilnamečiui šeimos nariui – broliui R. M. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Tokiu atveju, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus formalų ieškovės byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas su pradine kreditore AB „Swedbank“ 2011-01-21 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 11-003055-GV pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 5 000,00 Lt (1 448,107 Eur) kreditas, įsipareigojant mokėti 23,00 procentų palūkanas bei 0,10 procentų delspinigius. Atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2013-12-17, o reikalavimo teisė į atsakovo skolą 2013-12-19 perleista ieškovei.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalį, šalys sudarytas sutartis privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnis). Prievolė pasibaigia tuomet, kai ji tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovės UAB „Gelvora“ prašoma priteisti 786,09 Eur skola atsirado atsakovo D. M. ir pradinio kreditoriaus „Swedbank“, AB (buvęs „Hansabankas“) 2011-01-21 sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 11-003055-GV pagrindu. Pradinis kreditorius „Swedbank“, AB 2013-11-25 reikalavimu pareikalavo atsakovo sumokėti skolą vėliausiai iki 2013-12-16. Bankas taip pat informavo atsakovą, kad atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų iki 2013-12-16, bankas 2013-12-17 vienašališkai nutraukia sutartį. Taigi, atsakovo ir pradinio kreditoriaus 2011-01-21 sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 11-003055-GV laikoma nutraukta 2013-12-17. 2013-12-19 pradinis kreditorius „Swedbank“, AB perleido ieškovei UAB „Gelvora“ visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal aukščiau minėtą sutartį.

Pradinė kreditorė atsakovui perdavė paskolos sutarties dalyką – lėšas, tačiau atsakovas negrąžino visos kreditų sumos. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolas ieškovei, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti atsakovą įvykdyti sutartines prievoles. Atsižvelgęs į teisės normas, šalių sutartimi sutartas sąlygas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad atsakovas pažeidė savo sutartinę prievolę grąžinti paskolos sumas ir mokėti sutartas palūkanas todėl iš jo ieškovei priteistina 786,09 Eur skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė kartu su reikalavimu priteisti skolą prašo priteisti 1 200,87 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo 2013-12-19 iki 2020-04-15 ir 23 procentų dydžio palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos (786,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal sutartį. Vertinant ieškovės prašomas priteisti palūkanas atkreiptinas dėmesys į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020). Iš teismui pateiktos sutarties turinio matyti, kad šalys susitarė bankui vienašališkai nutraukus sutartį prieš terminą, bankas turi teisę pareikalauti, kad kredito gavėjas grąžintų bankui visą negrąžintą kreditą (sutarties 11.2.2., 13.5 punktai).

Vertinant ieškovės reiškiamą reikalavimą minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo taisyklės kontekste laikytina, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo mokėjimo (pelno) palūkanas už visą laikotarpį iki visiško kredito grąžinimo dienos. Papildomai pažymėtina, kad palūkanos nutraukus sutartį savaimę negali būti laikomos kompensuojamosiomis palūkanomis, išskyrus atvejus, kai tokia sąlyga būtu aptarta šalių pasirašytoje sutartyje. Nagrinėjamu atveju sutartyje, kurios pagrindu yra reiškiamas reikalavimas šioje byloje nėra numatytas kompensuojamųjų palūkanų mokėjimas, taip pat nėra nustatyta kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo tvarka, ar jų atsiradimo pagrindai. Vertinant ieškovei priteistinų mokėjimo (pelno) palūkanų apimtį atsižvelgtina į kitą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigus sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020).

Siekiant nustatyti ginamo lūkesčių intereso apimtį nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į šalių pasirašytos sutarties sąlygas numatančias atsakovui suteikto kredito grąžinimo sąlygas ir jo gražinimo terminą. Sutartyje šalys susitarė, kad kredito grąžinimo terminas yra sutartyje nurodytas termi­nas iki kurio pabaigos kredito gavėjas privalo grąžinti visą kreditą sutartyje numatytomis dalimis ir terminais (sutarties 1.8. punktas). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad sutartis su atsakovu, pradinės kreditorės buvo vienašališkai nutraukta 2013-12-17, taigi kredito gražinimo terminas, atsižvelgiant į sutartyje numatytą trijų metų kredito grąžinimo terminą pasibaigė 2014-12-27. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės taikymo taisyklę laikytina, kad mokėjimo palūkanų terminas per kurį kreditorė galėjo pagrįstai tikėtis gauti mokėjimo (pelno) palūkanas skaičiuojamas iki 2014-12-27, o suėjus šiam terminui mokėjimo (pelno) palūkanų tikėtis nebuvo pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad atsakovui pažeidus sutarties sąlygas ir nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, ieškovei, po reikalavimo į atsakovo perėmimo iš pradinės kreditorės, priteistina 57,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos 2013-12-19 perimtos reikalavimo perleidimo sutartimi iš pradinio kreditoriaus ir 185,26 Eur nuo pagrindinės skolos sumos paskaičiuotos palūkanos (786,09x0,23/365x374) iki perimtos sutarties pabaigos – 2014-12-27 už 374 dienas, viso – 242,38 Eur. Kitoje dalyje ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo atmestinas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).

Delspinigiai yra viena iš netesybų rūšių (CK 6.71 straipsnis 1 dalis). Atsakovas neįvykdė sutarčių, todėl, vadovaujantis sutarčių sąlygomis ir CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalimis, atsakovė privalo sumokėti netesybas. Sutartyse numatyta, kad atsakovė už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo ieškovei mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius. Ieškovė prašo priteisti 162,60 Eur delspinigius už 180 dienų ir 218,57 Eur palūkanų delspinigius už 180 dienų.

Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė iš atsakovo, kuris yra vartotojas, prašo priteisti 0,10 procento dydžio delspinigius. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). Be to, teismų praktikoje CK 6.73 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtintas netesybų ir nuostolių santykis aiškinamas kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-378/2005; Nr. 3K-3-400/2005; Nr. 3K-3-1070/2003; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pabrėžiama, kad siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008; Nr. 3K-3-541/2009). Minėta VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostata ginčo kredito sutarčių sudarymo metu (2007 m. spalio 2 d. ir 2007 m. spalio 15 d.) negaliojo, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta maksimali netesybų riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-205-881/2016, Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2159-390/2017). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas yra kur kas labiau užtikrinantis vartotojo interesų apsaugą, paskaičiuoti delspinigiai yra mažintini (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Perskaičiavus prašomas priteisti netesybas už ieškovės nurodytą 180 dienų laikotarpį delspinigiai nuo 786,09 Eur sumos ieškovei yra 70,75 Eur (786,09 Eur x 0,05 / 100 x 180), o palūkanų delspinigiai nuo 242,38 Eur sumos ieškovei yra 21,81 Eur (242,38 Eur x 0,05 / 100 x 180).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsakovui (fiziniam asmeniui) praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, iš atsakovo ieškovei priteistinos įstatyme numatyto dydžio – 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusi ieškinio dalis atmestina (CPK 178 straipsnis).

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina proporcinga tenkintai ieškinio daliai žyminio mokesčio suma – 22,87 Eur (53 x 43,15 / 100) žyminio mokesčio suma (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 5,00 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263, 264, 285, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, naudai, 786,09 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 09 ct) skolą, 242,38 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 38 ct) palūkanas, 70,75 Eur (septyniasdešimt eurų 75 ct) delspinigius, 21,81 Eur (dvidešimt vieno euro 81 ct) palūkanų delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 121,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 22,87 Eur (dvidešimt dviejų eurų 87 ct) žyminį mokestį.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, ir apmokėtą žyminiu mokesčiu, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėjas Romaldas Šuliokas