Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-11-17 · Civilinė byla Nr. 2S-1079-524/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-17
Bylos Nr.
2S-1079-524/2022
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04816-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Ieškovas
T. Ž.
Atsakovas
„Klaipėdos žinios“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1079-524/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04816-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.1.14.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarties ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovams „Klaipėdos žinios“ administratoriui M. M., asociacijai „Klaipėdos apskrities žurnalistų ir verslininkų klubas“ dėl teisės būti pamirštam laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teisme 2022 m. rugpjūčio 3 d. gautas ieškovės T. Ž. ieškinys atsakovams „Klaipėdos žinios“ administratoriui M. M., asociacijai „Klaipėdos apskrities žurnalistų ir verslininkų klubas“, kuriuo prašoma pripažinti paskleistą žinią kaip prieš jos teisę būti pamirštai pažeidimu ir įpareigoti atsakovą panaikinti nurodytą nuotrauką iš jų internetinio tinklapio „Klaipėdos žinios“, priteisti iš atsakovų solidariai 10 000 Eur dydžio neturtinės (moralinės) žalos dydžio atlyginimo kompensaciją dėl ilgamečio, tęstinio garbės ir orumo tyčinio, šiurkštaus pažeidimo bei pažeistos teisės būti pamirštai, priteisti 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nutarė ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

3. Teismas nurodė, kad teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovės prašymu šis teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumų pašalinimui buvo pratęstas iki 2022 m. rugsėjo 14 d. (imtinai). Ieškovė teismo nustatytu terminu neištaisė nurodytų ieškinio trūkumų, nenurodė priežasčių, sutrukdžiusių teismo nustatytu terminu pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, nepateikė prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti, todėl yra pagrindas ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 115 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartį, nušalinti teisėją R. D. nuo atskirojo skundo priėmimo ir nagrinėjimo klausimų, nušalinti visą Klaipėdos apylinkės teismą nuo atskirojo skundo priėmimo ir nagrinėjimo klausimų, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų, skundą nagrinėti žodinė proceso tvarka.

5. Atskirajame skunde nurodoma, kad skundžiama nutartimi suinteresuotai ir absoliučiai neteisėtai atsisakyta priimti teisėtą, laiku paduotą ir pagrįstą ieškinį. Nurodyta nutartis naikintina nuo jos paskelbimo dienos kaip absoliučiai melaginga, šališka, neteisėta ir nepagrįsta. Sumokėtas iš dalies žyminis mokestis iš ieškovės yra pavogtas, t. y. negrąžintas. Tam, kad patikslinti teisėjo išgalvotus trūkumus, kreipėsi į Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybą, kurioje dar iki galo nėra išspręstas klausimas dėl advokato ieškovei paskyrimo. Jokios nutarties dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo iki šiol ieškovė nėra gavusi. Teismas nepateikė absoliučiai svarių įrodymų, kad apie tai tinkamai ir laiku informavo, ar buvo įteikęs raštu kokį nors savo nutartį apie termino neva pratęsimo iki 2022 m. rugsėjo 14 d. dienos. Taip pat teismas apskritai neinformavo jokia nutartimi, kad esą nustatė pašalinti trūkumus. Taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad nutartis buvo ieškovei įteikta. Teismas akiplėšiškai meluoja, rašydamas, kad esą ieškovė neprašė pratęsti termino ir esą nenurodė kodėl trūkumai negalėjo būti pašalinti. Teismas dirbtiniu būdu ieško priekabiavimų, kad ieškovės teisių apskritai neginti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl atskirojo skundo prašymų

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

8. Ieškovės prašymai nušalinti teisėją R. D. nuo atskirojo skundo priėmimo ir nagrinėjimo klausimų bei nušalinti visą Klaipėdos apylinkės teismą nuo atskirojo skundo priėmimo ir nagrinėjimo klausimų išspręsti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8174-676/2022 ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-28-1092/2022.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartis, kuria nutarta ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovams „Klaipėdos žinios“ administratoriui M. M., asociacijai „Klaipėdos apskrities žurnalistų ir verslininkų klubas“ dėl teisės būti pamirštam laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

10. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai buvo nustatęs ieškinio trūkumus, teismas neinformavo apie termino pratęsimą trūkumams pašalinti, ieškovė kreipėsi į Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybą, kurioje dar iki galo nėra išspręstas klausimas dėl advokato paskyrimo.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

11. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalis), pasirinkdamas CK 1.138 straipsnyje ar kituose įstatymuose numatytus jų gynimo būdus. Kitaip tariant, kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas byloje Nr. 23/02). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimas byloje Nr. 44/2010); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas byloje Nr. 10/04-12/04-18/04).

12. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės pažeistų teisių gynybos. Pagal CPK nustatytą reglamentavimą, savo pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį.

13. Ieškinio turiniui keliami reikalavimai nustatyti CPK 135 straipsnyje. Jame nurodyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Be to, ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami šio kodekso nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka.

14. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. ieškovė nepateikė dalies žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, nepateikė pakankamai duomenų ieškovės turtinei padėčiai įvertinti ir prašymui dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo tenkinti, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad, kaip nurodo ieškinyje, bylą ves per Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatą, nenurodė tikslių atsakovų duomenų, adresų bei kt. įstatymo numatytos reikalingos informacijos, dviprasmiškai nurodė atsakovus (neaišku ar ieškovė reiškia savo reikalavimus dviem, ar trims atsakovams), taip pat įvertinus ieškovės pateikto ieškinio turinį ieškovei būtina spręsti dėl tikslingumo įtraukti byloje trečiąjį asmenį. Nutartis nebuvo skundžiama.

16. Pirmosios instancijos teisme 2022 m. rugpjūčio 12 d. gautas ieškovės prašymas (DOK-33760) dėl termino pratęsimo trūkumams pašalinti. Prašymas dėl termino pratęsimo tenkintas – terminas trūkumams pašalinti pratęstas iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nutarta ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

17. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams ir argumentams.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovė už pareikštą ieškinį turėjo sumokėti 501 Eur žyminį mokestį (300 Eur už reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo + 134 Eur už neturtinį reikalavimą + 67 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 , 6 punktai, 5 dalis, 82 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio ar atidėti jo sumokėjimą, teismas įvertinęs įrodymų visumą (asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas galės sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Fizinio asmens turtinės padėties sunkumą galima įvertinti atsižvelgiant į jo gaunamų pajamų, turimų turtinių teisių bei turto ir įsipareigojimų (vykdytinų prievolių) santykį. Prašant šios lengvatos taikymo privalu pateikti duomenis ir apie turimą / ar turėtą kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą, lėšas, esančias (buvusias) kredito įstaigų sąskaitose, paskolintas kitiems asmenims lėšas, taip pat dividendus ar panašaus pobūdžio finansines pajamas, gautas per pastaruosius kelerius metus. Fizinio asmens turtinę padėtį taip pat gali padėti identifikuoti valstybinio socialinio draudimo duomenys, VĮ „Regitra“ ir VĮ Registrų centras duomenys apie turimą (turėtą) to asmens registruojamą turtą, asmens turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1217-464/2018). Asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1109-330/2020). Pažymėtina, kad asmuo dėl savo sunkios turtinės padėties prašantis jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, turi pareigą pateikti teismui sunkią turtinę padėtį patvirtinančius objektyvius rašytinius įrodymus, kurių pagrindu teismas turėtų galimybę neabejotinai įsitikinti prašymo pagrįstumu, t. y. konstatavęs įrodymais pagrįstą sunkią asmens turtinę padėtį, galėtų tenkinti atitinkamą prašymą (CPK 178 straipsnis). Teismas negali tenkinti deklaratyviais teiginiais, bet ne visapusiškais įrodymais pagrįsto prašymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-579-467/2022).

19. Pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 5 Eur žyminį mokestį ir prašė teismo atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo dėl itin sunkios jos turtinės padėties, senyvo amžiaus, darbo pajamų neturėjimo, mažai gaunamos darbingumo netekimo invalidumo pensijos, 5 metus įsipareigojimo mokėti už mokslo studijas, sunkaus sveikatos stovio, nepagydomų ligų, turimų specialiųjų poreikių, negalėjimo pasirūpinti savimi, skolų, nepagrįstos teismo uždėtos baudos ir kitų priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju įvertinus ieškovės pateiktus duomenis bei įrodymus, kuriais ji grindžia savo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, vertintina, kad pateikti duomenys nėra pakankami ieškovės turtinei padėčiai įvertinti ir prašymui atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo tenkinti.

20. Žyminio mokesčio gražinimą reglamentuoja CPK 87 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali būti paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią yra atliktas atitinkamas procesinis veiksmas, kurio pagrindu prašoma grąžinti žyminį mokestį; jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis, šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo dienos; žyminio mokesčio grąžinimo klausimą teismas išsprendžia nutartimi rašytinio proceso tvarka. Taigi, esant pagrindui grąžinti žyminį mokestį ieškovė turi teisę pareiškimu kreiptis į teismą dėl jo grąžinimo.

21. Apeliacinės instancijos teismas taip sutinka ir su kitomis pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutarties išvadomis dėl ieškinio trūkumų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nuo tada kai 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi buvo nustatyti ieškinio trūkumai turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje.

22. Ieškovė nurodo, kad nebuvo informuota apie pakartotiną termino ieškinio trūkumams pašalinti pratęsimą, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui teikdama atskirąjį skundą nepateikė įrodymų, kad ieškovė apskritai būtų šalinusi ar dėjusi pastangas šalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, nenurodė priežasčių, kodėl trūkumai iki šiol negalėjo būti pašalinti, neprašė pakartotinai pratęsti teismo nustatyto termino trūkumams pašalinti, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą su ieškiniu, pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas laikyti procesinį dokumentą nepaduotu.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

25. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nelaikytina, jog sprendimas priimtas ieškovės naudai CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme. Kita vertus, civilinė byla nagrinėjamu atveju net nebuvo iškelta, todėl antroji šalis net nebuvo įtraukta į procesą. Be to, ieškovė nepateikė teismui raštu prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Netenkinti atskirojo skundo prašymo dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atmesti atskirojo skundo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Erika Misiūnienė