Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

5. Nustatė, kad šalys 2022 m. vasario 21 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K848078123, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 4 500 Eur vartojimo kreditą 42 mėnesių terminui, metinė palūkanų norma – 21 proc., paskolos gavėjo mokama palūkanų suma – 1 891,98 Eur, tarpininkavimo mokestis iki 2025 m. rugpjūčio 21 d. – 632,80 Eur. Vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2025 m. rugpjūčio 21 d. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą, laikantis terminų bei kitų įsipareigojimų, nurodytų sutarties specialiosiose sąlygose. Atsakovas nesilaikė mokėjimo grafiko, todėl ieškovė 2022 m. gruodžio 27 d. vienašališkai nutraukė sutartį.

6. Dėl negrąžinto kredito ir mokėjimo palūkanų. Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, sprendė, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 4 058,86 Eur negrąžinto kredito dalį. Teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo 287,07 Eur pelno palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos, kadangi atsakovas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos pagal įmokų mokėjimo grafiką turėjo sumokėti prašomą priteisti palūkanų sumą.

7. Dėl tarpininkavimo mokesčio. Vadovaudamasis sutarties 5.3.1 papunkčio nuostatomis nustatė, kad tarpininkavimo mokesčio dydis ir vartotojo prievolė jį mokėti yra susieti su sutarties pažeidimu – vėlavimu mokėti įmokas. Vertino, kad šios nuostatos pažeidžia Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, todėl pripažintinos negaliojančiomis ab initio. Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 66,13 Eur tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 27 d.) ir atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 479,13 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančius ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. gruodžio 27 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2028 m. rugpjūčio 25 d.).

8. Dėl negautų pajamų (nuostolių). Nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Vertino, kad ieškovė pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. rugpjūčio 21 d.), galėjo tikėtis gauti 21 proc. negautas pajamas (nuostolius), tinkamu sutarties vykdymo atveju skaičiuojamus nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Taigi, teismas šį reikalavimą tenkino iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteisė 184,48 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotus pagal mokėjimų grafiką nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 27 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2023 m. kovo 16 d.) (4 058,86x21 proc./365 dienosx79) ir 21 proc. negautas pajamas (nuostolius), taikant sutartinę 21 proc. metinę palūkanų normą, nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos – 2023 m. kovo 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. rugpjūčio 21 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

9. Dėl delspinigių priteisimo. Teismas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir sutarties specialiosios dalies 6.1 punktu, priteisė ieškovei iš atsakovo 18,27 Eur delspinigius.

10. Dėl procesinių palūkanų. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei sutarties 6.6 punktu, priteisė ieškovei iš atsakovo 15 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi laikė, jog palūkanų dydis (15 proc.) neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams.

11. Teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė atsižvelgęs į proporcingai tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės (apeliantės) prašymas priteisti 479,13 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančius apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 27 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. rugpjūčio 21 d.), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2022 m. vasario 21 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K848078123, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 4 500 Eur vartojimo kreditą 42 mėnesių terminui, metinė palūkanų norma – 21 proc., paskolos gavėjo mokama palūkanų suma – 1 891,98 Eur, tarpininkavimo mokestis iki 2025 m. rugpjūčio 21 d. – 632,80 Eur. Vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2025 m. rugpjūčio 21 d. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą laikantis terminų bei kitų įsipareigojimų, nurodytų sutarties specialiosiose sąlygose. Atsakovas nesilaikė mokėjimo grafiko, todėl ieškovė 2022 m. gruodžio 27 d. vienašališkai nutraukė sutartį.

18. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti jai iš atsakovo 479,13 Eur tarpininkavimo mokesčio už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos kaip ieškovės negautas pajamas, apeliacinį skundą argumentuodama tuo, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, todėl tarpininkavimo mokestis yra vienintelė galimybė ieškovei gauti pajamas (sutarties galiojimo laikotarpiu) arba nuostolių atlyginimą (sutartį nutraukus).

19. Pagal CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, turėtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

20. Vartojimo kredito sutarties 1.29 punktas numato, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Sutarties 5.3 punkte nustatyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju – 9,90 proc.) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1 punktas).

21. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punkte atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį. Sutarties 5.8 punkte šalys susitarė vartojimo kredito gavėjo ar trečiosios šalies bendrovei sumokėtus mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį paskirstyti tokia tvarka: 1) pirma eile – išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (5.8.1 punktas); 2) antra eile – palūkanoms už pradelstą sumokėti kredito dalį (pagal grafiką) ir dengti 5.3.1. punkte nurodytą tarpininkavimo mokesčio sudedamąją dalį, netesybas. 5.3.1. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis apmokama išskaičiuojant taikomą tarpininkavimo mokesčio procentinį dydį nuo apmokėtos įmokos sumos, o likusios įmokos sumos dydžiu dengiamos palūkanos už pradelstą sumokėti kredito dalį, netesybos (5.8.2 punktas); 3) trečia eile – seniausiai vėluojančių įmokų palūkanoms (įmokos lygmenyje), vartojimo kreditui (įmokos lygmenyje) ir 5.3.1 punkte nurodytos tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies dengimui. 5.3.1 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis yra apmokama išskaičiuojant taikomą tarpininkavimo mokesčio procentinį dydį nuo apmokėtos įmokos sumos, kur likusi įmokos suma yra paskirstoma tokia tvarka: palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, vartojimo kreditui (pirmiausia tai jo daliai, kuri turėjo būti grąžinta anksčiau) (5.8.3.2. punktas).

22. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei netesybas, jeigu tokios yra. Tame pačiame sutarties bendrųjų sąlygų punkte numatyta, kad palūkanos, apskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, pripažįstamos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito davėjui sutartį vykdant tinkamai.

23. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte nenumatyta, jog nesumokėtas tarpininkavimo mokestis būtų pripažįstamas ieškovės negautomis pajamomis (nuostoliais), nes pagal šį sutarties punktą tik palūkanos, apskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį, ir kurias vartojimo kredito gavėjas įsipareigojo padengti.

24. Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, o po sutarties nutraukimo veiksmų, už kuriuos mokestis apskaičiuotas, ieškovė nebeatliks, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Apeliantė pasirinko tokią tarpusavio sutartinių santykių su atsakovu formą, pagal kurią sutarties kainos dalis, susijusi su naudojimusi pinigais (mokestinės palūkanos) yra griežtai atskira nuo sutarties kainos dalies, skirtos apmokėti už konkrečias vykdant sutartį teikiamas paslaugas, bei nenurodė, kokia dalis (kokios vertės paslaugos) kokiu laikotarpiu teikiama, t. y. neįrodė fakto, jog laikotarpiu iki sutarties nutraukimo buvo suteikta didesnės vertės paslaugos, nei už tą laikotarpį priskaityta tarpininkavimo mokesčio suma. Apeliaciniame skunde teikiami argumentai, jog ieškovė tėra platformos operatorė, o lėšas faktiškai skolina kiti subjektai, gali būti reikšmingi vertinant apeliantės ir tokių subjektų tarpusavio santykius, bet negali turėti jokios įtakos vartojimo kredito santykiams, besiklostantiems tarp apeliantės ir kredito gavėjų. Vartotojų teisės negali būti ribojamos ar jų pareigos priklausyti atsižvelgiant į tai, ar pasitelkė ieškovė, kuri santykiuose su vartotojais veikia kaip kredito davėja, trečiuosius asmenis ar ne (Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-859-945/2022).

25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nagrinėjamu atveju iki 2022 m. gruodžio 27 d. Taigi, ieškovės prašymas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, pripažintinas nepagrįstu.

26. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių skundžiamoje dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo visiškai atitinka formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-198-657/2023, Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-331-390/2023, Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-220-775/2023, 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-583-657/2023 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

27. Apibendrinadamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą už akių, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, apeliantės prašymas priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimą už akių.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.