Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui A. L., nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei N. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiosios tyrėjos N. Z. 2019 m. gruodžio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-4279-2019.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. L. pateikė skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Kelių policijos skyriaus vyriausiosios tyrėjos N. Z. 2019 m. gruodžio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-4279-2019 (toliau – Nutarimas), kuriuo A. L. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą nubaustas 800 eurų bauda ir jam paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Skundu pareiškėjas prašo pakeisti nutarimą ir jam paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams bei palikti paskirtą 800 eurų baudą, nurodo, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo neatsargaus poelgio, padarė labai rimtas išvadas, tai jam bus gera gyvenimiška pamoka. Nors buvo nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 23 d. automobilį vairavo neblaivus (0,42 promilių girtumas), tačiau visiškai nesitikėjo, kad pažeidimo dieną jo organizme gali būti alkoholio, nes tą dieną buvo nuvykęs į savo dukros sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), ir ten padėdamas jai nudirbti ūkio darbus prieš kelias valandas buvo išgėręs tik vieną skardinę alaus. Todėl, prieš sėsdamas į automobilį, buvo įsitikinęs, kad yra visiškai blaivus, nes puikiai jaučiasi, o nuo alaus išgėrimo buvo praėjęs nemažas laiko tarpas. Tačiau pasirodė, kad klydo ir dėl to savęs neteisina, o tik nuoširdžiai gailisi. Policijos pareigūnams jį sustabdžius ir nustačius 0,42 girtumą, su šiuo faktu sutiko ir nesiginčijo, dėl susiklosčiusių darbinių bei šeimyninių aplinkybių mano, kad yra galimybė vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi paskirti jam švelnesnę nei įstatymo numatyta administracinė nuobauda, t. y. skirti trumpesnį, ne 12, o iki 3 mėnesių specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, ko jis ir prašė šio administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimu metu. Nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), jo, kaip įmonės vadovo, darbas yra susijęs su išvykomis į įvairius Lietuvos miestus, kur įmonė veda derybas su užsakovais, sudaro sutartis ir vykdo įvairius darbus. Taip pat į jo, kaip įmonės vadovo, pareigas įeina įmonės tiekėjų bei produkcijos pirkėjų lankymas tokiose užsienio šalyse, kaip Lenkija, Vokietija, Latvija, Estija. Jo žiniai yra priskirtas įmonės automobilis ,,Honda CRV“. Neturint vairuotojo pažymėjimo ir galimybės vairuoti automobilį jam bus neįmanoma atlikti savo tiesioginių darbo pareigų. (duomenys neskelbtini) yra maža įmonė (14 darbuotojų), todėl samdyti atskirą vairuotoją neturi galimybės. Būtent dėl šių aukščiau išvardintų priežasčių jam yra labai reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nes netekus teisės vairuoti reikėtų mažinti įmonės gamybos apimtis ir dėl to tektų iš darbo atleisti dalį darbuotojų, nukentėtų ne tik jo, tačiau ir kitų asmenų bei valstybės interesai, nes į valstybės biudžetą pateks mažiau įmokų, o atleistiems darbuotojams valstybė turės mokėti nedarbo išmokas. Be to, teisė vairuoti transporto priemones jam labai reikalinga ir dėl to, kad slaugo ir prižiūri savo sergantį tėvą A. K. L., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kuriam yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), todėl bent jau kartą ar daugiau per savaitę vyksta pas savo tėvą ir padeda jam buityje. Taip pat dėl šių sunkių tėvo ligų dažnai jį vežioja į gydymo įstaigas. Netekus vairuotojo pažymėjimo, neturėtų galimybės netgi nuvežti tėvo į ligoninę, todėl vairuotojo pažymėjimo netekimas jam yra tolygus tėvo sveikatos blogėjimui, todėl atsižvelgiant į tai prašo trumpinti specialios teisės atėmimo terminą ir teisę vairuoti man atimti tik 3 mėnesiams. Atkreipė dėmesį, kad jam buvo nustatytas tik 0,42 promilių neblaivumas, kuris vos 0,02 promilėmis viršijo leistiną normą, todėl paskyrus per griežtą administracinę nuobaudą yra pažeistas proporcingumo principas. Supranta, kad už tokį savo neatsakingą poelgį privalo atsakyti ir jokiu būdu nevengia atsakomybės už padarytą pažeidimą, tačiau mano, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta net ir minimali sankcija šiuo atveju yra per griežta ir neatitinka padaryto pažeidimo pobūdžio bei jo asmenybės.

Teismo posėdžio metu A. L. skundą palaikė, prašė tenkinti jį skunde nurodytais motyvais, nurodė, kad jis pripažįsta padaręs nusižengimą, mano, kad jam skirtos sankcijos yra per griežtos, nes nusižengimas buvo netyčinis, nemanė, kad jį gali padaryti. Teisių praradimas jam apsunkina gyvenimą, nes tėvas yra senas ir ligotas, jis jį prižiūri. Jo darbas yra susijęs su vairavimu. Pažeidimą padarė dėl neatsakingumo ir pažeidimas nėra didelis. Taip pat nurodė, kad 2019 m. lapkričio 23 d. po pietų jam buvo nustatytas girtumas, buvo vartojęs alų po talkos, pavaišino darbininkus ir kartu su jais išgėrė vieną pintą (daugiau nei pusę litro) alaus. Jam buvo netikėta, kad viršijo leistiną alkoholio normą. Į ligoninę nuvyko praėjus ilgesniam negu valanda laikui, todėl negalėjo papildomai patikrinti girtumo. Yra baustas administracine tvarka 2019 m. balandžio mėn. už kelių eismo taisyklių pažeidimą – greičio viršijimą, sumokėjo 12 eurų baudą. Taip pat buvo baustas už analogišką nusižengimą (vairavimą neblaiviam) prieš 6 metus, tada nebuvo atima teisė vairuoti automobilį, skirta tik piniginė bauda. Prašė jam taikytą sankciją sušvelninti.

Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad su A. L. skundu nesutinka, nurodė, kad pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tam, kad bylą nagrinėjantis organas taikytų ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti nustatytas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės naudai: t. y., ne tik jo atsakomybę švelninančios ir sunkinančios aplinkybės, bet ir pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės. Pažymėtina, kad A. L. padarytas pažeidimas yra tyčinis, kadangi pažeidėjas suprato savo veiksmų eigą, veikė sąmoningai, žinodamas, kad vartojo alkoholio, vairavo automobilį, elgėsi ypatingai neatsakingai. Įstatymų leidėjas atsižvelgdamas į nusižengimo pavojingumą nustatė minimalias ir maksimalias administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo taikymo ribas: nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Turint omenyje, kad atsakomybė pagal ATPK 422 straipsnio 5 dalį nustatyta už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kai neblaivumas viršija 0,40 promiles, įstatymo leidėjas nelaikė administracinio poveikio priemonės taikymo minimalaus 1 metų termino per griežtu nagrinėjamam nusižengimui. Priešingai, valstybės baudžiamosios teisės politika yra nukreipta į atsakomybės už transporto priemonių vairavimą neblaiviam asmeniui griežtinimą, nustatant baudžiamąją atsakomybę už vairavimą esant atitinkamam neblaivumui. Pažymėtina, kad A. L., dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo neblaivus, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo šeimai dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Pagal teismų praktiką, aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbo reikalams, nėra išskirtinė ir nesudaro pagrindo neskirti administracinio poveikio priemonės ar ją sušvelninti. Taip pat atsižvelgiama į aplinkybę, kad A. L. yra baustas administracinėmis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimus, dvi administracinės nuobaudos galioja. Mano, kad A. L. išdėstytuose skundo motyvuose nėra išskirtinių aplinkybių, kad būtų galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytus pagrindus, prašo A. L. skundo netenkinti, 2019 m. gruodžio 10 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti galioti nepakeistą.

Institucijos atstovė N. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 23 d. 14 val. 43 min. buvo fiksuotas nusižengimas, neblaivumas iš pradžių buvo fiksuotas bekontakčiu matuokliu, kuris parodė alkoholio koncentraciją, todėl buvo papildomai pamatuota stacionariu alkotesteriu ir buvo nustatytas neblaivumas 0,44 promilės, įvertinus paklaidą, neblaivumas - 0,42 promilės. Tiek nusižengimo padarymo metu, tiek rašant protokolą A. L. sutiko su nusižengimu, paaiškino, kad prieš dvi valandas vartojo alaus ir važiavo namo. Bylos nagrinėjimo metu buvo gautas A. L. prašymas paskirti jam švelnesnę nuobaudą negu numato sankcija, motyvuodamas tuo, kad jis yra įmonės (duomenys neskelbtini), teisė vairuoti jam yra reikalinga darbui, taip pat rūpinantis senu tėvu. Tačiau šios aplinkybės nebuvo pripažintos išskirtinėmis, kad būtų galima švelninti nuobaudą, ir buvo paskirta sankcijoje numatyta minimali bauda - 800 eurų bauda ir minimaliam 12 mėn. terminui atimta teisė vairuoti transporto priemonę. Pažeidėjas nesitikėjo, kad alkoholio koncentracija viršys leistiną normą, todėl vairavo transporto priemonę. Asmuo, žinodamas, kad jis neseniai vartojo alkoholį, sėsdamas prie vairo, turi prisiimti neigiamas pasekmes, kurios kyla tiek jam pačiam, tiek įmonei, tiek jo šeimos nariams. Prašo skundo netenkinti ir palikti nutarimą galioti. Atkreipė dėmesį į tai, kad asmuo turi galiojančių administracinių nuobaudų už greičio viršijimą ir važiavimą valstybinės reikšmės mokamais keliais nesusimokėjęs už tai mokesčio, nuobaudos yra galiojančios. Anksčiau asmuo taip pat yra baustas už tokį patį pažeidimą, iš to išvadų nepadarė, todėl skundas negali būti tenkintas, prašė jį atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą, kadangi atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam yra griežtinama ir įstatymo leidėjas, kuris numatė sankcijos ribas, nustatė, kad asmenims, kurie vairuoja neblaivūs - daugiau nei 0,4 promilės, numatė teisės atėmimą vairuoti transporto priemonę minimaliai 1 metams laiko, todėl mano, kad teikia laikytis šios įstatymo normos.

Pareiškėjo A. L. skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Pagal Kelių eismo taisyklių 14 punktą draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Atsakomybė už Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims nesilaikymą numatyta ANK 422 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 5 dalį transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Be to, pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) už tokį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Institucijos 2019 m. gruodžio 10 d. nutarimu konstatuota, kad A. L. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. 2019 m. lapkričio 23 d. 14.43 val. Alytuje, Santaikos gatvėje vairavo automobilį, būdamas neblaivus, nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,42 promilės, įvertinus alkoholio kiekio matuoklio paklaidą), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą. Už šį nusižengimą jam paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda – 800 Eur ir taikyta įstatymo imperatyviai nustatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 12 mėnesių terminui. Byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, pareiškėjas A. L. skunde kelia nuobaudos individualizavimo klausimą, t. y. pareiškėjas teigia, kad jam nepagrįstai buvo taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam minimaliam terminui – 12 mėnesių, todėl jis prašo teismo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki 3 mėnesių. Būtent dėl administracinio poveikio priemonės individualizavimo teismas toliau ir pasisako.

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Ši teisės norma yra dispozityvaus pobūdžio ir numato tik galimybę, bet ne pareigą taikyti švelnesnę nuobaudą. Teismas neprivalo nusižengimą padariusiam asmeniui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Priešingu atveju, visada taikant specialiąją taisyklę, bendroji taisyklė netektų prasmės. Taigi, ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tokiu būdu, teismas ar įstatymo nustatyta institucija (pareigūnas) turi teisę paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu įstatymo numatyta, iš viso neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, kai, teismo ar įstatymo nustatytos institucijos (pareigūno) vertinimu, ANK numatytos normos sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per didelė nusižengimą padariusiam asmeniui, neproporcinga padarytam nusižengimui ir dėl to yra neteisinga.

Dėl pareiškėjo nurodytų argumentų, jog teisės vairuoti transporto priemones turėjimas būtinas vykdant darbines funkcijas, nes jis dirba (duomenys neskelbtini), jo, kaip įmonės vadovo, darbas yra susijęs su išvykomis į įvairius Lietuvos miestus bei užsienio šalis, kur įmonė veda derybas su užsakovais, sudaro sutartis ir vykdo įvairius darbus, lanko įmonės tiekėjus bei produkcijos pirkėjus, tuo tikslu jo žiniai yra priskirtas įmonės automobilis ,,Honda CRV“ o, neturint vairuotojo pažymėjimo ir galimybės vairuoti automobilį, jam bus neįmanoma atlikti savo tiesioginių darbo pareigų, nes (duomenys neskelbtini) yra maža įmonė (14 darbuotojų), samdyti atskirą vairuotoją neturi galimybės, taip pat dėl pareiškėjo nurodytų argumentų, kad jis prižiūri savo sergantį tėvą, juo rūpinasi bei vežioja jį į gydymo įstaigas - teismas pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką pažeidėjo šeiminė ir darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats nusižengimą padaręs asmuo. Aukštesnės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-463-593/2018, Nr. AN2-504-327/2018, AN2-498-634/2018 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje kitaip vertinti A. L. nurodytas aplinkybes, nei kad jos buvo įvertintos nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos, nėra jokio pagrindo. Be kita ko, A. L., teigdamas, kad jam taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių neigiamai paveiks jo darbinę veiklą ir pačios įmonės bei kitų jos darbuotojų padėtį, nepateikė jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis rūpinasi (duomenys neskelbtini) sergančiu tėvu, taip pat nėra išskirtinė, tuo labiau, kad pareiškėjo pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjo tėvas nuo (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo bylos lapai 20-21), vėliau, 2016 metais, magnetinio rezonanso tyrimo būdu jam nustatytos (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo bylos lapai 22-23), o duomenų apie susirgimus, kurie šiuo metu sąlygotų būtinybę vežioti pareiškėjo tėvą į gydymo įstaigas, byloje nėra. Be to, būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas tėvą, kuriam reikalinga pagalba, ir būdamas už jį atsakingas, pareiškėjas privalėjo skrupulingai įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes, tačiau jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio (vairavimo apsvaigus nuo alkoholio) pasekmių, todėl šioje situacijoje jis turi prisiimti ir atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus.

Teismas pažymi ir tai, jog aplinkybės, susijusios su darbine veikla, šeimine padėtimi, administracinėn atsakomybėn patrauktam A. L. buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, o buvimas įmonės direktoriumi ir buvimas atsakingu ne tik už save, bet ir už įmonės veiklą, turėjo sąlygoti didesnės pareiškėjo atsakomybės buvimą bei rizikos vairuojant neblaiviam didesnį įvertinimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo ir priešingo teisei elgesio nesulaikė, todėl kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas ir minėtos aplinkybės, sprendžiant A. L. administracinės atsakomybės švelninimo klausimą, lemiamos reikšmės neturi. O būtent tai, kad pareiškėjo darbas yra susijęs su nuolatiniu automobilio vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis. Be to, net ir esant grėsmei kilti neigiamoms pasekmėms pažeidėjo darbinėje veikloje ar šeimoje, nebūtų pagrindo švelninti nuobaudą, šiuo atveju – netaikyti specialiosios teisės atėmimo, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Administracinio poveikio priemonėmis nesiekiama prisiderinti prie administracinį nusižengimą padariusio asmens įprastinio gyvenimo aplinkybių, nesukeliant jam jokių gyvenimiškų nepatogumų, kuriuos jis pats sau ir susikūrė, taip pat tuos gyvenimiškus nepatogumus laikyti išskirtiniu atveju, sudarančiu pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Paskirtomis poveikio priemonėmis sukuriami administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui tam tikri nepatogumai, tačiau tie nepatogumai yra rezultatas būtent asmens pavojingo elgesio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad tam tikrų nepatogumų sukėlimas asmeniui, kuriam paskirta nuobauda, ar kitiems jo šeimos nariams, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, leidžianti nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (kasacinė nutartis byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

Pareiškėjas A. L. skunde nurodo, kad net ir minimali jam taikyta sankcija yra jam per griežta ir neatitinka nei padaryto nusižengimo pobūdžio, nei jo asmenybės, o paskyrus per griežtą administracinę nuobaudą yra pažeistas proporcingumo principas, nes jis kaltę dėl nusižengimo pripažino, suprato savo veiksmų neigiamą esmę, jo padarytas nusižengimas savo pobūdžiu jokios grėsmės eismo saugumui nesukėlė, jis pats charakterizuojamas teigiamai, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju administraciniu nusižengimu jokia reali žala padaryta nebuvo, A. L. veiksmai neigiamų padarinių nesukėlė, tačiau tai nelaikytina aplinkybe, ypatingai mažinančia padaryto nusižengimo pavojingumą ir sudarančia pagrindą švelninti A. L. taikytiną administracinę atsakomybę. Padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas prie šiurkščių ir įstatymų leidėjas, už šio administracinio nusižengimo padarymą numatydamas privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, pabrėžė jo pavojingumą. Todėl švelnesnės, negu numatyta sankcijoje, administracinio poveikio priemonės taikymas ar jos netaikymas galimas tik esant pakankamai duomenų, aiškiai rodančių, kad net ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės taikymas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui sukels neproporcingai neigiamas pasekmes. Tokių duomenų šioje byloje nėra. Priešingai, administracinio nusižengimo bylos aplinkybės tik patvirtina jo, kaip vairuotojo, neatsakingą elgesį ir patvirtina, kad jis nėra atsakingas vairuotojas. Vien tai, kad pažeidimas šiuo konkrečiu atveju nesukėlė sunkių padarinių, jo pavojingumo nemažina, nes kilus sunkiems padariniams dėl vairavimo neblaiviam, kiltų jau baudžiamoji atsakomybė. Taip pat teismas vertina ir tai, kad administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad jis per penkerius metus tris kartus buvo nubaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (du kartus už greičio viršijimą, kartą už važiavimą nesumokėjus kelio naudotojo mokesčio), visos trys administracinės nuobaudos šio nusižengimo padarymo dieną buvo galiojančios (administracinio nusižengimo bylos lapai 28-30), tai teismui neleidžia laikyti pareiškėjo pavyzdingu vairuotoju. Dar daugiau, vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis, pareiškėjas Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nutarimu jau buvo baustas už pažeidimą, numatytą tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje (automobilio vairavimas esant neblaiviam, kai buvo nustatytas 0,70 promilės girtumas) ir taikant ATPK 30¹ straipsnį jam buvo skirta 1250 litų bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (skundo bylos lapas 13-15), tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl vairavo neblaivus, ir nors skirtoji nuobauda jau negalioja, ji pareiškėją neabejotinai charakterizuoja neigiamai. Šie duomenys taip pat patvirtina, kad A. L. padaryto nusižengimo negalima vertinti ir kaip atsitiktinio, be to, ankščiau taikytos administracinio poveikio priemonės įtakos jo tolimesniam elgesiui neturėjo, išvadų iš ankstesnio nubaudimo asmuo nepadarė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas mano, jog tik principingai bei teisingai taikant administracines nuobaudas, bus užtikrintas nepriekaištingas teisės aktų laikymasis ir visuomenės saugumas. Pabrėžiama dar ir tai, kad aukščiau minėtas nutarimas priimtas, atsižvelgus į tas pačias aplinkybes, kurias pareiškėjas nurodė dabar nagrinėjamame skunde – pareiškėjo darbinę ir įmonės padėtį bei būtinybę rūpintis senais tėvais.

Byloje nustatyta viena A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis dėl administracinio nusižengimo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Šios aplinkybės A. L. apibūdina teigiamai ir jos, kaip ir kitos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, yra vertinamos sprendžiant dėl administracinės nuobaudos paskyrimo ANK straipsnio sankcijos ribose, tai šiuo atveju ir buvo padaryta, Institucijos 2019 m. gruodžio 10 d. nutarimu A. L. skiriant minimalaus dydžio ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą baudą ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonę, tačiau šios aplinkybės nėra išskirtinės ir nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti A. L. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. L. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, jam kartu su nuobauda – 800 Eur bauda paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, teismo vertinimu, yra proporcinga padarytam nusižengimui ir pažeidėjo asmenybei. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad Institucijos nutarimas A. L. administracinio nusižengimo byloje yra priimtas tinkamai įvertinus visus byloje surinktus duomenis, todėl yra pagrįstas ir nekeistinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gruodžio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-4279-2019 nepakeistą ir A. L. skundo netenkinti.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 52-ANR_N-4279-2019, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja I. K.