- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-07
- Bylos Nr.
- e2-740-854/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00152-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „RASERNA“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RASERNA“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RASERNA“ iškelta bankroto byla.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė GAIA PRODUCE Sp. z o. o. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „RASERNA“ (toliau – ir bendrovė).
2. Nurodė, kad atsakovės UAB „RASERNA“ 136 000 Eur skola susiformavo dar 2021 m. gruodžio 16 d. pagal pradinės kreditorės Premium Vertex General Trading LLC 2021 m. gruodžio 16 d. išrašytą sąskaitą Nr. PV-GT00214957/21, pagal kurią atsakovė įsigijo 20 000 kg graikinių riešutų, už kuriuos neatsiskaitė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6250-1160/2023 patvirtino šalių taikos sutartį dėl 136 000 Eur skolos sumokėjimo dalimis iki 2025 m. kovo 20 d., t. y. sumokant skolą 25 įmokomis. Pareiškimo dėl nemokumo proceso inicijavimo dieną bendrovė pagal patvirtintą taikos sutarties mokėjimo grafiką yra atlikusi tik kelis mokėjimus bendrai 35 500 Eur sumai, o pradelsta pagal taikos sutartyje numatytą mokėjimų grafiką suma sudaro 87 000 Eur.
4. Šalys 2024 m. gegužės 30 d. sudarė susitarimą dėl 53 500 Eur pradelstos pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. kovo 2 d. nutartimi patvirtintos taikos sutartį skolos grąžinimo, tačiau bendrovė susitarimo piktybiškai nevykdo, yra atlikusi tik vieną 1 000 Eur dydžio (vietoje privalomo 2 000 Eur) mokėjimą. Nuo 2024 m. birželio 20 d. iki pareiškimo parengimo dienos, t. y. iki 2025 m. kovo 31 d., atsakovė jokio mokėjimo nėra atlikusi, į siunčiamus raginimus nereaguoja, į skambučius neatsiliepia.
5. Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centrui pateikto 2022 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio matyti, kad bendrovės ilgalaikis turtas sudaro tik 19 098 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 338 661 Eur, todėl darytina išvada, kad ieškovės skolos sumos grąžinimas nėra užtikrintas atsakovės likvidžiu turtu. Atsakovė sistemiškai, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 26 d. nevykdo ir negali laiku vykdyti turtinių prievolių ieškovei, neturi likvidaus turto, kurio pakaktų kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl akivaizdu, kad ji yra nemoki.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2025 m. gegužės 30 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą atidėti byloje paskirtą rašytinį teismo posėdį, atsakovei UAB „RASERNA“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė E. J.
7. Teismas, įvertinęs tai, kad procesiniai dokumentai atsakovei jos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), buvo siųsti net keturis kartus, tačiau visus kartus jie buvo grąžinti teismui su žymomis „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“, taigi atsakovė neėmė jai siunčiamų procesinių dokumentų, padarė išvadą, jog atsakovė buvo tinkamai informuota apie pareigą pateikti atsiliepimą bei reikalingus duomenis, todėl atsakovės prašymą atidėti teismo posėdį atmetė. Teismas vertino, kad atsakovės pozicijos dėl pareiškimo pagrįstumo ir pareikalautų dokumentų nepateikimas nėra kliūtis klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti. Klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei teismas sprendė vadovaudamasis į bylą pateiktais ir teismo iniciatyva išreikalautais rašytiniais įrodymais.
8. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „RASERNA“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2012 m. balandžio 4 d., įmonės vadovė yra R. N. Atsakovė paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ Registrų centrui pateikė už 2022 metus. Balanso duomenimis bendrovės 2022 m. gruodžio 31 d. turėto turto vertė buvo 585 693 Eur (19 098 Eur ilgalaikis turtas, 555 888 Eur trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 338 661 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis atsakovės pelnas 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 6 297 Eur. VĮ Registrų centro duomenimis atsakovė registruoto nekilnojamojo turto neturi. Akcinės bendrovės (toliau – AB) „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu nėra registruotų transporto priemonių. Teismas pažymėjo, kad atsakovei nepateikus duomenų apie turimą turtą ir jo vertę bylos iškėlimo dieną, nėra galimybės įvertinti turto pakankamumo turimoms turtinėms prievolėms įvykdyti.
9. Teismas nurodė, kad ieškovės kartu su pareiškimu pateikti duomenys patvirtina, jog Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovei iki 2025 m. kovo 20 d. sumokėti 136 000 Eur skolą pagal nustatytą tvarką ir terminą, tačiau atsakovė iki nemokumo proceso atsakovei inicijavimo dienos atliko tik kelis mokėjimus bendrai 35 500 Eur sumai.
10. Iš viešų 2025 m. gegužės 30 d. draudėjų duomenų teismas nustatė, kad atsakovė turi 1 355,67 Eur įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, bendrovėje socialiniu draudimu yra apdrausti 2 asmenys. Remiantis viešais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2025 m. gegužės 30 d. duomenimis atsakovė mokestinės nepriemokos neturi. Iš Antstolių informacinėje sistemoje esančių duomenų teismas nustatė, kad atsakovės atžvilgiu yra užvestos 6 vykdomosios bylos (vykdomųjų bylų Nr. 0072/25/00112, 0072/24/01716, 0072/24/01475, 0072/24/01364, 0072/24/01177), kuriose antstolis V. K. atlieka priverstinius skolų išieškojimo veiksmus bendrai 65 075,55 Eur sumai.
11. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas nusprendė, kad atsakovės finansinė padėtis atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 dalies 7 dalyje įtvirtintą įmonės nemokumo sąvoką, nes atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas. Teismas konstatavo, kad yra įstatyminis pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis). Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, teismas nenustatė (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1–4 punktai).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovė UAB „RASERNA“ (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Atsakovė veiklą (prekybą riešutais) vykdo nuo 2012 metų, dirba su partneriais visoje Europoje. Bendrovė per daugiau nei dešimtmetį veiklos yra sukaupusi didžiulę patirtį ir platų verslo kontaktų tinklą. Pagrindinės valstybės iš kurių atsakovė veždavo riešutus ir sėklas buvo Gruzija ir Ukraina. Atsakovės veiklos sritis yra jautri apyvartinių lėšų srautui – didelė dalis sandorių yra vykdoma už reikšmingą sumą, o vieno krovininio automobilio riešutų vertė gali svyruoti nuo 140 000 Eur iki 220 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pelno maržos šioje srityje nėra didelės, bet koks mokėjimų vėlavimas turi reikšmingos įtakos įmonės likvidumui ir galimybėms laiku vykdyti įsipareigojimus tiekėjams. Atsakovė, siekdama apsisaugoti nuo tokios rizikos, reguliariai drausdavo komercinius sandorius ,,Coface“, kuri yra viena didžiausių pasaulyje prekinio kredito draudimo bendrovių, kuri perimdavo skolų išieškojimo procesą. Pažymėtina, kad skolų išieškojimo procesas užtrunka 8–10 mėnesių, per šį laikotarpį bendrovė negali atgauti reikšmingų sumų, o tai smarkiai paveikė atsakovės galimybes vykdyti naujus užsakymus, įsigyti prekių ir vykdyti turimus įsipareigojimus tiekėjams ir bankams. Be to, prasidėjus karui Ukrainoje, riešutų ir moliūgų sėklų importas iš šios valstybės tapo faktiškai neįmanomas, todėl atsakovė negalėjo laiku vykdyti sudarytų sutarčių. Taigi dėl laiku negaunamų numatytų pajamų ir dėl kitų nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių susiklostė tokia situacija, kai atsakovė atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje, tačiau ne tokioje, kad bankrutuotų. Atsakovė ieškojo ir ieško būdų, kaip atsiskaityti su esamais kreditoriais, tarp jų ir ieškove, ir tai patvirtina faktas, kad ieškovei buvo sumokėta dalis įsiskolinimo, t. y. 35 500 Eur.
12.2. Atsakovė šiuo metu pagal galimybes vykdo ūkinę komercinę veiklą, deda visas pastangas, kad kuo greičiau atsiskaitytų su kreditoriais bei nedidintų esamų įsiskolinimų, šiuo metu taip pat veda derybas su potencialiu investuotoju, kuris, įvertinęs atsakovės ilgametę patirtį ir kontaktų bazę, yra suinteresuotas prisidėti prie atsakovės veiklos. Tikimasi, kad šios derybos padės bendrovei užtikrinti tolimesnį veiklos tęstinumą bei atsiskaityti su kreditoriais.
12.3. Nemokumo bylos atsakovei iškėlimas, kai atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą ir yra didelė tikimybė, kad netolimoje ateityje bendrovė gaus pajamų, būtų nuostolingas visiems suinteresuotiems asmenims, įskaitant ieškovę. Dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo visų kreditorių reikalavimų patenkinimas būtų atidėtas bei atsirastų prielaidos dalies reikalavimų nepatenkinimui dėl bankroto proceso kaštų. Todėl atsakovės toliau vykdoma veikla atitinka visų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus, nes sudaro sąlygas bendrovei ir kreditoriams nepatirti papildomų išlaidų, susijusių su nemokumo procesu, operatyviai ir visiškai patenkinti visus esamus kreditorių reikalavimus.
Atsiliepimas
13. Ieškovė GAIA PRODUCE Sp. z o. o. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
13.1. Apeliantės teiginys, kad ji vykdo ūkinę komercinę veiklą, yra deklaratyvaus pobūdžio. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie jos finansinę padėtį, galimybes atsiskaityti su kreditoriais, gyvybingumą ir veiklos tęstinumą. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad apeliantės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2023 metus ir 2024 metus VĮ Registrų centrui iki šiol nėra pateikti.
13.2. Apeliantės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatytą įmonės nemokumo sąvoką. Apeliantė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, vien jos pradelsta skola ieškovei pagal mokėjimų grafiką sudaro 87 000 Eur. Teismas teisingai įvertino byloje esančius ir viešai prieinamus duomenis apie bendrovės finansinę padėtį ir pagrįstai jai iškėlė bankroto bylą.
13.3. Priešingai nei nurodo apeliantė, kuo anksčiau pradedama bankroto byla, tuo didesnė tikimybė patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Akcentuotina, kad nemokumo (bankroto) proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „RASERNA“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atsakovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą
16. Atsakovės vadovė 2025 m. rugpjūčio 6 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka iki kol jos sveikatos būklė jai leis aktyviai dalyvauti procese ir pateikti teismui paaiškinimus. Kartu pateikė jai 2025 m. rugpjūčio 6 d. sveikatos priežiūros įstaigos išduotą nedarbingumo pažymėjimą.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2-969/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).
18. Nagrinėjamu atveju atsakovė 2025 m. birželio 27 d. pateikė atskirąjį skundą, o ieškovė 2025 m. liepos 17 d. – atsiliepimą į jį. Terminas šiems procesiniams dokumentams pateikti yra pasibaigęs, o tai reiškia, kad šalys nebeturi teisės jų papildyti ar keisti. Atsakovės siekis pateikti paaiškinimus dėl ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų aplinkybių taip pat nėra pagrįstas, nes, kaip jau minėta, apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį atskirąjį skundą bei atsiliepimą į jį. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka iš esmės dėl to, kad ji galėtų pateikti paaiškinimus, nelaikytinas pagrįstu, todėl netenkinamas.
19. Be to, apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad įvertinus šalių procesinių dokumentų pateikimo datas (2025 m. birželio 27 d. ir 2025 m. liepos 17 d.), tai, jog byla rašytinio proceso tvarka paskirta nagrinėti 2025 m. rugpjūčio 7 d. 9 val., spręstina, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko pateikti paaiškinimus iki paskirto teismo posėdžio. Tačiau tai padaryta nebuvo, o prašymas atidėti teismo posėdį sudarant atsakovei galimybę pateikti paaiškinimus teisme gautas tik 2025 m. rugpjūčio 6 d. Toks atsakovės procesinis elgesys nelaikytinas suderinamu su operatyvumo, ekonomiškumo ir protingumo principais, taip pat neatitinka sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principo.
Dėl pagrindo atsakovei iškelti bankroto bylą (ne)buvimo
20. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad jai bankroto byla iškelta nepagrįstai, kadangi ji pagal galimybes vykdo ūkinę komercinę veiklą ir yra didelė tikimybė, kad netolimoje ateityje ji gaus pajamų ir turės galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantės vertinimu, bankroto bylos iškėlimas yra nenaudingas ne tik pačiai bendrovei, bet ir jos kreditoriams, kadangi jų reikalavimų tenkinimas būtų atidėtas, o ir atsirastų prielaidos šių reikalavimų nepatenkinti, nes tektų dengti bankroto proceso metu atsiradusias išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems apeliantės teiginiams dėl toliau nurodomų motyvų.
21. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.
22. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei. Juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
24. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020). Todėl nagrinėjamu atveju atsakovė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti teismui įrodymus, kad ji vykdo veiklą, ši veikla generuoja pajamas, įmonė turi daugiau turto negu įsipareigojimų ar yra realių finansinių galimybių per protingą laikotarpį atkurti mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais (CPK 12, 178 straipsniai).
25. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).
26. Remiantis atsakovės paskutiniais Juridinių asmenų registrui pateiktais 2022 metų finansinės atskaitomybės dokumentais, nustatyta, kad atsakovė nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. turėjo 585 693 Eur vertės turto, kurį sudarė 19 098 Eur ilgalaikis turtas ir 555 888 Eur trumpalaikis turtas (atsargos – 150 125 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 350 639 Eur; pinigai ir pinigų ekvivalentai – 55 124 Eur), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 338 661 Eur; atsakovės grynasis pelnas buvo 6 297 Eur.
27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2022 metų balanse dalį atsakovės trumpalaikio turto sudarė atsargos (150 125 Eur), tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, jog vis dar disponuoja minėtos vertės atsargomis, taip pat nepateikė paaiškinimų (įrodymų) apie atsargų savikainas, likutines arba realizavimo vertes, todėl jų realumas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra neįrodytas, o taip pat abejotinas, be kita ko atsižvelgiant į atsakovės veiklos pobūdį bei tikėtiną 2022 metais turėtų atsargų nuvertėjimą.
28. Be to, didžiąją dalį trumpalaikio turto 2022 metais sudarė per vienerius metus gautinos sumos (debitorių skolos) (350 639 Eur), tačiau teismų praktikoje yra pripažįstama, kad trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020; 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-921-781/2021; 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-216-567/2024). Taigi į bendrą turto masę neįtraukiant atsargų bei per vienerius metus gautinų sumų (atitinkamai, 150 125 Eur ir 350 639 Eur) matyti, kad tokiu atveju atsakovė pagal 2022 metų turimus duomenis galėjo būti laikoma nemokia pagal balanso testą, t. y. jos įsipareigojimai kreditoriams (338 661 Eur) viršijo turimo turto vertę (55 124 Eur).
29. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų už 2023 ir 2024 metus, tokių duomenų ji nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams, todėl nėra galimybės objektyviai įvertinti atsakovės šiuo metu esančią finansinę padėtį pagal balanso testą, o sprendžiant bankroto bylos atsakovei iškėlimo klausimą reikšminga tai, jog nėra įrodymų, kad nuo 2022 metų jos finansinė padėtis būtų pagerėjusi.
30. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, apibrėžianti juridinio asmens nemokumą, yra alternatyvi ir bendrovės nemokumą, kaip minėta, sieja su dviem sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei. Remiantis aktualia teismų praktika, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-958-381/2018; 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-467/2024, 36 punktas). Tai reiškia, kad nustačius bent vieną iš alternatyvių sąlygų, įmonei gali būti iškeliama nemokumo byla. Taigi nėra pagrindo apie įmonės mokumą spręsti įvertinus išimtinai tik dviejų rodiklių – susidariusių skolų sumos ir į balansą įrašyto turto – santykį. Vertinant bendrovės mokumą, turi būti atsižvelgta ne tik į faktiškai bendrovės turimą turtą, bet ir galimybę išieškoti skolas iš bendrovės.
31. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).
32. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto, jos vardu nėra registruotų transporto priemonių (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Skundžiamos nutarties priėmimo dieną bendrovėje valstybiniu socialiniu draudimu buvo apdrausti 2 asmenys, 2025 m. liepos 31 d. duomenimis – 0; įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 1 388,04 Eur (skundžiamos nutarties priėmimo dieną – 1 355,67 Eur). Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu antstolis V. K. vykdo 6 vykdomąsias bylas (vykdomųjų bylų Nr. 0072/25/00112, 0072/24/01716, 0072/24/01475, 0072/24/01364, 0072/24/01177) dėl bendro 65 075,55 Eur dydžio įsiskolinimo išieškojimo kreditoriams. Anksčiausia vykdomoji byla pradėta 2024 m. birželio 25 d. Nors apeliantė nurodo, kad ji pagal jos ir ieškovės sudarytus susitarimus yra padengusi dalį skolos – 35 500 Eur (to neneigia ir ieškovė), tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šis mokėjimas buvo atliktas dalimis 2023 m. kovo 29 d.–2024 m. birželio 19 d., o duomenų, kad atsakovė ir po 2024 m. birželio mėn. būtų atlikusi kitus mokėjimus ieškovei, taip sumažindama turimą įsiskolinimą, nėra. Byloje taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovė būtų padengusi (visiškai ar iš dalies) turimus įsiskolinimus ir kitiems kreditoriams. Atsakovė tokių duomenų teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis).
33. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių ir jos negalėjimas sumokėti skolas nėra laikinas. Pažymėtina tai, kad nors apeliantė atskirajame skunde teigia, jog ji vykdo ūkinę komercinę veiklą, deda visas pastangas kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriais, taip pat veda derybas su potencialiu investuotoju, kuris, yra suinteresuotas prisidėti prie atsakovės veiklos, tačiau tokių deklaratyvių teiginių nepagrindžia jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Atsakovė nepateikė teismui objektyvių duomenų apie tai, kad ji vykdytų kokią nors ūkinę komercinę veiklą (darbo sutartys su darbuotojais, užsakymai iš tiekėjų (klientų) ir t. t.), taip pat nepagrindė savo teiginių dėl su neįvardintu potencialiu investuotoju vykdomų derybų ir jų pobūdžio, reikšmės bendrovės gyvybingumui atstatyti, jos finansinei padėčiai stabilizuoti. Minėta, kad šiuo metu bendrovėje nėra nė vieno asmens, apdrausto valstybiniu socialiniu draudimu. Atsižvelgiant į tai, neaišku, kokiu būdu, nevykdydama ūkinės komercinės veiklos, atsakovė ketina atkurti savo mokumą ir padengti susidariusius įsiskolinimus kreditoriams. Vien apeliantės tikėjimas veiklos perspektyvomis, to nepagrindus objektyviais duomenimis, nėra pakankamas konstatuoti bendrovės gyvybingumą, galėjimą įveikti susidariusius finansinius sunkumus, kuriuos pripažįsta ir pati apeliantė.
34. Byloje nėra realių duomenų, kad apeliantės finansinė padėtis artimiausiu metu galėtų pagerėti, t. y. jog jos negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) nėra laikinas. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesiėmė pareigos įrodinėti, jog ji yra pajėgi sugeneruoti pajamas ir atkurti mokumą (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018; 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-567/2022).
35. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
36. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė nepagrindė savo veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, jog ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar kad negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, todėl nėra pagrindo ją laikyti gyvybinga ir spręsti, jog jos išsaugojimas rinkoje užtikrins finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Apeliantei neįrodžius, kad ji yra pajėgi dengti įsiskolinimus kreditoriams, nenustačius bendrovės gyvybingumo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovės padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, atsakovei iškėlė bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).
37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojančiai bendrovei atsiskaičius su visais kreditoriais arba kreditoriams atsisakius savo reikalavimų, arba sudarius su kreditoriais taikos sutartį, bankroto byla bet kurioje bankroto proceso stadijoje (iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos) gali būti nutraukiama (JANĮ 78 straipsnio 1, 2 dalys, 79, 80 straipsniai).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
38. Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino klausimo nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes ir įrodymus bei tinkamai taikė JANĮ nuostatas, reglamentuojančias bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimą. Todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
39. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą, jos apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.