- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-19
- Bylos Nr.
- 2FB-2531-1040/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Vaišvilienė
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Konekesko Lietuva“, A. P., AB „Citadelė“
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Š. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje – AB „Citadelė“ bankas, UAB „Specagra“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Konekesko Lietuva“, UAB „Agrorodeo“, G. V. įmonė „Šoklys“, UAB „Žemės vystymo fondas 19“, UAB „Žemės vystymo fondas 16“, UAB „Žemės vystymo fondas 14“, UAB „Žemės vystymo fondas 12“, UAB „Žemės vystymo fondas 7“, UAB „Žemės vystymo fondas 11“, UAB „Žemvesta“, UAB „Žemėpatis“, Jonas A. Č., Teresė Trakanavičienė, R. P., A. P., A. A., K. Č., UAB „Zenvita“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. Š. prašo iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Adminova“. Nurodė, kad yra nemokus, gaunamų pajamų nepakanka įvykdyti kreditorinius įsipareigojimus. Nemokumą, pareiškėjo teigimu, sukėlė, nesąžiningi kreditorių veiksmai ir force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybė – prastos klimato sąlygos 2010 metais, kurios sunaikino visus pareiškėjo grūdinių ir kitų kultūrų plotus, pareiškėjas negavo suplanuotų pajamų, iš kurių turėjo atsiskaityti su tuometiniais kreditoriais.
Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2001 m. gegužės 28 d. yra įregistravęs ūkį, vykdo žemės ūkio veiklą (augalininkystės ūkis). 2009 metais pareiškėjas dalyvavo projekte, turėdamas tikslą modernizuoti augalininkystės ūkį ir pasinaudoti Europos Sąjungos bei valstybės teikiama parama. Jam buvo skirta 50 procentų projekto vertės parama. 2010 m. balandžio 23 d. tarp pareiškėjo ir AB „Citadelė“ bankas buvo pasirašyta kreditavimo sutartis Nr. KS05/930, pagal kurią pareiškėjui iki 2014 m. gegužės 23 d. buvo suteiktas lengvatinis 290 000 Eur kreditas, kurio paskirtis – investiciniam projektui „Augalininkystės ūkio modernizavimas“ finansuoti. Likusią atitinkamą projektui įgyvendinti piniginių lėšų sumą (690 560 Lt) 2010 m. kovo 24 d. Paskolos sutarties Nr. 1 pagrindu iki 2010 m. rugsėjo 1 d. paskolino UAB „Konekesko Lietuva“, iš kurios buvo įsigyta visa žemės ūkio technika pagal investicinį projektą. Dėl vėluojančių mokėjimų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių, dėl kurių nebuvo gauta planuotų pajamų, sutriko atsiskaitymai su kreditoriais, dėl ko iki 2010 m. spalio 1 d. UAB „Konekesko Lietuva“ buvo grąžinta tik daugiau nei pusė paskolos – 360 580 Lt, o negrąžintos paskolos likutis liko 329 980 Lt. Kreditorius pradėjo priverstinius išieškojimo veiksmus pagal vekselį, kuriuo buvo užtikrintas paskolos grąžinimas. Dėl pritaikyto viso turto ir piniginių lėšų arešto, negavus pajamų iš 2010 metų derliaus, sutriko pareiškėjo atsiskaitymas su kitais kreditoriais. Nepristačius 2010 metų derliaus, kuris sunyko dėl prastų klimato sąlygų, kreditorius UAB „Agrorodeo“ pareikalavo nuostolių atlyginimo. Be to, pareiškėjas buvo kooperatyvo „Viridis group“ pajininkas, laidavęs už kooperatyvo prievoles. Kooperatyvui bankrutavus jam teko iš laidavimo teisinių santykių atsiradusios piniginės prievolės. Pareiškėjas nurodo, kad pagal preliminarų kreditorių sąrašą pareiškėjas turi apie 399 212,88 Eur skolinių įsipareigojimų (įskaitant palūkanas, delspinigius ir kt.), o preliminarioji jo turto vertė yra apie 157 000 Eur. Pareiškėjas yra ūkininkas, vykdantis žemės ūkio veiklą, kurią ketina tęsti, pagal darbo sutartis jis nedirba. 2017 metų rudenį pareiškėjo numatomos planuojamos minimalios pajamos iš derliaus pardavimo apie 6 622,50 Eur. Kadangi pareiškėjas ūkininkas planuoja gauti pajamas iš toliau vykdomos žemės ūkio veiklos, jam bus reikalinga faktiškai visa kreditoriaus AB „Citadelė“ bankui įkeista žemės ūkio technika bei nekilnojamas turtas, priešingu atveju, jokia ūkininko veikla be technikos nebus galima.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys K. Č., UAB „Agrorodeo“, valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. A., UAB „Zenvita“ atsiliepimuose neprieštaravo dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui D. Š., nurodė jiems pradelstų įsipareigojimų dydžius (3 t., b. l. 215, 219, 229-230, 243, 248).
Suinteresuotas asmuo UAB „Konekesko Lietuva“ atsiliepime prašo, remiantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, atsisakyti iškelti pareiškėjui D. Š. fizinio asmens bankroto bylą; nustačius, kad yra pagrindas iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti M. T..
Atsiliepime nurodoma, kad UAB „Konekesko Lietuva“ yra pareiškėjo kreditorius pagal 2010 m. kovo 24 d. paskolos sutartį Nr. 1, pagal kurią kreditorius suteikė pareiškėjui 200 000 Eur (690 560 Lt) paskolą, o pareiškėjas įsipareigojo ją grąžinti iki 2010 m. liepos 30 d. Paskolos grąžinimo terminas pratęstas iki 2010 m. rugsėjo 1 d. Pareiškėjas pateikė paprastąjį neprotestuotiną vekselį paskolos sumai pagal minėtą paskolos sutartį užtikrinti. 2010 m. spalio 1 d. UAB „Konekesko Lietuva“ grąžinta 104 431, 19 Eur (360 580 Lt) paskolos, daugiau neatlikus jokių mokėjimų kreditorius kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo pagal minėtą vekselį. 2011 m. kovo 16 d. vykdomasis įrašas pateiktas antstolei vykdyti. Kreditorius nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas tapo galimai nemokus dėl nesąžiningų UAB „Konekesko Lietuva“ veiksmų. Pareiškėjas nuo 2011 metų yra iniciavęs daugybę teisminių ginčų prieš UAB „Konekesko Lietuva“, kuriuose be kita ko, įrodinėjo ir tariamai nesąžiningus UAB „Konekesko Lietuva“ veiksmus, tačiau visose bylose jo reikalavimai buvo atmesti.
Suinteresuotas asmuo UAB „Konekesko Lietuva“ atsiliepime teigia, kad yra pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą dėl nesąžiningų pareiškėjo veiksmų, siekiant atsiskaitymo su kreditoriais. Pareiškėjas nuslėpė informaciją savo turimą turtą. Jam nuosavybės teise priklauso javų kombainas CLASS (duomenys neskelbtini) (konstatuota įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-5287-88/2014) ir traktorius CLAAS (duomenys neskelbtini) RZ, kurį jis yra išsipirkęs iš lizingo davėjo. Pareiškėjas sąmoningai nėra įregistravęs savo vardu nuosavybės teisių į šias transporto priemones viešame registre, siekdamas išvengti priverstinio išieškojimo veiksmų iš jų. Be to, pareiškėjas 2012 – 2014 metais, galimai ir vėlesniu laikotarpiu iki bankroto bylos iškėlimo gavo (uždirbo) dideles pajamas, tačiau nepanaudojo jų atsiskaitymui su kreditoriais, o nuslėpė, išleido neaiškioms asmeninėms reikmėms ir (ar) perleido tretiesiems asmenims. Suinteresuoto asmens teigimu, tokiais veiksmais buvo siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Tokią išvadą suinteresuotas asmuo padarė atlikęs skaičiavimus pagal pareiškėjo pateiktas lenteles Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2085-619/2016, kurioje yra nurodytos jo tariamai negautos pajamos dėl prarastų žemės plotų 2011 – 2014 metais (3 t., b. l. ). Kreditoriaus paskaičiavimu 2013 metais pareiškėjas užauginęs kviečius, rapsus ir rugius jam likusiuose žemės plotuose turėjo gauti apie 290 263,02 Lt grynųjų pajamų (pelno). Jis dar augino rugius, tačiau nėra aišku, kiek grynųjų pajamų jis gavo. Be to, atsiliepime teigiama, kad pareiškėjo nemokumą nulėmė sąmoningas jo delsimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. FABĮ įsigaliojo 2013 m. kovo 1 d., pagal pareiškime išdėstytus duomenis tuo metu pareiškėjas jau nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų. Per trejus su pusę metų pareiškėjo įsipareigojimai kreditoriams išaugo. Be to, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tik tada, kai AB „Citadelė“ banko naudai vykdomas išieškojimas buvo nukreiptas į įkeistą turtą, siekdamas išvengti tokios priverstinio išieškojimo priemonės taikymo iš bankui įkeisto turto (žemės ūkio technika ir nekilnojamasis turtas), kuris jam reikalingi žemės ūkio veiklai. Bankroto administratoriumi prašo skirti jo, kaip didžiausio pareiškėjo kreditoriaus, pasiūlytą bankroto administratoriaus kandidatūrą (3 t., b. l. 96-106).
Suinteresuoti asmenys A. P. ir R. P. atsiliepime prašo atsisakyti iškelti pareiškėjui D. Š. fizinio asmens bankroto bylą, remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatomis; jeigu būtų nustatytas pagrindas iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti M. T..
Atsiliepime nurodoma, kad žemės ūkio bendrija „Viridis group“ (toliau – kooperatyvas) su pareiškėju neatsiskaitė dėl jo paties veiksmų, o įsipareigojimus, kylančius iš laidavimo teisinių santykių pareiškėjas prisiėmė jau žinodamas (t. y. veikdamas sąmoningai), jog vėliau atsiradusių kreditorinių reikalavimų nebevykdys. Pareiškėjas iniciavo kooperatyvo steigimą ir kartu su suinteresuotais asmenimis A. P. ir R. P., P. Š. ir kitais dviem asmenimis, kurie nedalyvavo kooperatyvo veikloje, buvo jo steigėjai. Pareiškėjui kooperatyvas buvo reikalingas tik tam, kad galėtų toliau ūkininkauti (pirkti savo ūkiui medžiagas ir parduoti produkciją) per kooperatyvą, nes kaip ūkininkas objektyviai tai daryti nebegalėjo dėl kitiems kreditoriams jau turimų įsiskolinimų, areštų. Nei A. P., nei kiti pajininkai jokių pardavimų per kooperatyvą nevykdė, nes neūkininkavo ir jokios pardavimui skirtos produkcijos neturėjo. Kooperatyvo vadovu tapo A. P., nors faktiškai visą veiklą organizavo pareiškėjas. Pas pareiškėją buvo laikoma ne tik visa žemės ūkio technika, bet ir pristatomos kooperatyvo perkamos medžiagos. Kooperatyvas praktiškai jokių pajamų iš savo veiklos negavo, liko skolingas tiekėjams ir pačiam pareiškėjui, kuris tikėjosi, kad tik su juo bus atsiskaitoma, o visos skolos liks tiekėjams. Pareiškėjo laidavimas už kooperatyvo prievoles buvo niekinis, nes jis neturėjo jokio turto, iš kurio būtų galima efektyviai vykdyti išieškojimus (dėl jau prieš tai buvusių įsiskolinimų ir jų vykdymo užtikrinimui pritaikytų areštų). Pareiškėjui laiduojant nebuvo ką prarasti, tuo tarpu ūkininkavimui reikalingų medžiagų, per kooperatyvą buvo galimą įsigyti. Suinteresuotas asmuo A. P., supratęs pareiškėjo veiklos tikslus, nepraėjus nė dvejiems metams nuo kooperatyvo veiklos, t. y. 2013 m. sausio 25 d., kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos kooperatyvui iškėlimo. Pareiškėjas 2012 m. balandžio 2 d. laiduodamas už kooperatyvo prievoles elgėsi nesąžiningai, nes jas prisiėmė, būdamas faktiškai nemokus. Iš bylos duomenų matyti, kad iki minėtos laidavimo sutarties sudarymo pareiškėjo turtui buvo taikyti įvairaus masto nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų areštai, vykdomi išieškojimai. Pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir finansiškai neatsakingai tiek esamų, tiek būsimų savo kreditorių atžvilgiu, dėl to jo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo taip pat reiškiamas nesąžiningai ir negali būti tenkinamas (4 t., b. l. 6-15).
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą iškelti D. Š. fizinio asmens bankroto bylą teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas D. Š. yra ūkininkas, 2001 m. gegužės 28 d. įregistravęs ūkį, vykdantis augalininkystės žemės ūkio veiklą (1 t., b. l. 15). Pareiškėjas 2009 metais parengė projektą, turėdamas tikslą modernizuoti augalininkystės ūkį ir pasinaudoti Europos sąjungos teikiama parama. Šiam projektui buvo paskirta 50 procentų dydžio projekto vertės parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) paslaugų žemės ūkiui teikimas“. Įgyvendinti minėtą projektą, tikslinę lengvatinę paskolą suteikė Žemės ūkio paskolų fondo valdytojas per finansinį tarpininką AB „Citadelė“ banką (buvęs AB Parex bankas). Dėl to 2010 metais balandžio 23 d. pareiškėjas su AB „Citadelė“ pasirašė Kreditavimo sutartį Nr. KS05/930, pagal kurią D. Š. iki 2014 m. gegužės 23 d. buvo suteiktas lengvatinis 290 000 Eur kreditas, kurio paskirtis – finansuoti investicinį projektą „Augalininkystės ūkio modernizavimas“ (traktorius CLASS (duomenys neskelbtini) traktorius CLAAS (duomenys neskelbtini) C, lėkštinis skutikas Rubin 9/600 KUA, sėjamoji Solita ir 9/600 KA-SD, puspriekabė LMR 18, daugiafunkcinė puspriekabė LMR 18, žemės dirbimo agregatas Heliodor 8/600, purkštuvas H. N. Delta Z pirkti). Likusią projektui įgyvendinti reikalingą piniginių lėšų sumą (690 560 Lt, t. y. 200 000 Eur) 2010 m. kovo 24 d. Paskolos sutarties Nr. 1 pagrindu iki 2010 m. rugsėjo 1 d. paskolino UAB „Konekesko Lietuva“, iš kurio buvo įsigyta žemės ūkio technika.
Pareiškėjas teigia, kad jo nemokumą sukėlė 2010 metais surikęs investicinio projekto administravimas Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl ko vėlavo paramos lėšų (690 560 Lt) išmokėjimas, atitinkamai atsiskaitymas su UAB „Konekesko Lietuva“. Taip pat 2010 metais įvykusios force mejeure aplinkybės – prastos klimato sąlygos, dėl kurių sunyko grūdinių ir kitų kultūrų plotai ir negautos suplanuotos pajamos. Taip pat Nacionalinei mokėjimo agentūrai išmokėjus paramos lėšas 690 560 Lt, pusę šios sumos nusirašė bankas, tikėtinai, nuogąstaudamas dėl force majeure aplinkybių. Tokiu būdu su UAB „Konekesko Lietuva“ buvo atsiskaityta tik iš dalies, t. y. sumokėta 360 580 Lt, liko – 329 980 Lt. Kreditorius pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus, dėl ko buvo pritaikytas turto areštas, dėl kurio atitinkamai sutriko atsiskaitymai su kitais kreditoriais. Dėl force mejeure aplinkybių pareiškėjas nepristatė produkcijos UAB „Agrorodeo“ pagal 2010 m. balandžio 7 d. išankstinę sutartį, prasidėjo priverstinio išieškojimo veiksmai dėl nuostolių atlyginimo. Žemės ūkio kooperatyvas „Viridis group“ liko skolingas pareiškėjui 250 000 Lt, kuriam 2013 metais buvo iškelta bankroto byla, pareiškėjas buvo šio kooperatyvo steigėjas ir pajininkas, laidavęs už kooperatyvo prievoles UAB „Litagros prekybai“ (šiuo metu regresinį reikalavimą į pareiškėją yra perėmę A. ir R. P.). Taigi, pareiškėjo teigimu, dėl taikomų didelės apimties areštų, įvykusio force mejeure situacijos, žemės ūkio produkcijos supirkėjo kooperatyvo „Viridis group“ neatsiskaitymo ir bankroto, nesąžiningų kreditorių UAB „Konekesko Lietuva“ ir UAB „Agrorodeo“ veiksmų, sumažėjo dirbamos žemės plotai, liko vos 4 procentai dirbamos žemės, pareiškėjo veikla tapo paralyžuota. Šiai dienai pareiškėjas dėl taikomų areštų ir vykdomo išieškojimo neturi galimybės normaliai dirbti ir gauti pajamų.
Dėl pareiškėjo mokumo
Pareiškėjo pradelstos skolos kreditoriams pagal prie pareiškimo pridedamo kreditorių sąrašo duomenis sudaro 377 440,93 Eur (pagrindinė skola) ir 20 299,91 Eur (palūkanos, delspinigiai ir kt.), tarp jų pagrindinė skola UAB „Konekesko Lietuva“ 60 000 Eur, R. P. – 3 180 Eur, A. P. – 16 677,97 Eur, UAB „Agrorodeo“ – 92 882,16 Eur (1 t., b. l. 21). Suinteresuotas asmuo UAB „Konekesko Lietuva“ nurodė, kad vykdomąjį įrašą dėl 103 946,75 Eur sumos išieškojimo iš D. Š. pateikė antstolei V. Ž., iš kurios atsiliepimo pateikimo metu dar nebuvo gauta duomenų apie likusią neišieškotą skolos dalį. Pagal antstolės teismui pateiktą informaciją neišieškota suma UAB „Konekesko Lietuva“ sudaro 61 745,57 Eur (2 t., b. l. 47). R. P. ir A. P. skolos likutis pareiškimo priede nurodytas pagal antstolio M. A. pateiktus duomenis apie neišieškotų lėšų likutį 2016 m. rugsėjo mėn. (1 t., b. l. 113). UAB „Agrorodeo“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad D. Š. pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį skolingas UAB „Agrorodeo“ 10 375 Eur (3 t., b. l. 219). Pareiškėjas nurodė, kad skola UAB „Agrorodeo“ sudaro 92 882,16 Eur, 1 798,16 Eur bylinėjimosi išlaidos, pagal vekselio vykdomąjį įrašą ir 2014 m. vasario 13 d. ir 2015 m. birželio 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarties turinio matyti, kad D. Š. išduoti vekseliai 50 000 Lt ir 255 000 Lt sumai, iš viso 305 000 Lt (88 334,11 Eur) pripažinti negaliojančiais (2 t., b. l. 57-73). Kitų duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo skolos dydį UAB „Agrorodeo“ byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad skola UAB „Agrorodeo“ pagal šiai dienai teismui pateiktus dokumentus yra 10 375 Eur. Kitų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodyti skolos dydžiai iš esmės atitinka pareiškėjo nurodytus jiems skolos dydžiu su nežymia paklaida, dėl to plačiau neanalizuojami. Taigi, patikslinus UAB „Agrorodeo“ ir UAB „Konekesko Lietuva“ kreditorinius reikalavimus, laikytina, kad bendras pagrindinis įsiskolinimas kreditoriams pagal šiai dienai pareiškėjo pateiktą kreditorinių reikalavimų sąrašą (1 t., b. l. 21), be delspinigių, palūkanų ir kt. išlaidų (jų suma pagal minėtą sąrašą 20 299,91 Eur) yra 296 679,34 Eur.
Pagal teismui pateiktą pareiškėjo debitorių sąrašą, jis turi 35 371,62 Eur dydžio debitorinius reikalavimus (1 t., b. l. 23).
Pareiškėjas turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurio didžioji dalis yra įkeista AB „Citadelė“ ir UAB „Zenvita“ naudai. Pagal prie pareiškimo pateiktus duomenis apie pareiškėjui priklausantį turtą ir jo vertę, pareiškėjas nuosavybės teise valdo 157 153 Eur vertės turtą (1 t., b. l. 22).
Pareiškėjas nurodo, kad javų kombainas CLASS (duomenys neskelbtini) nėra įtrauktas į jam priklausančio turto sąrašą, nes jo priklausomybė šiai dienai vis dar yra ginčijama. Suinteresuoto asmuo UAB „Konekesko Lietuva“ tvirtina, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, jog javų kombainas nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, tačiau jis sąmoningai viešame registre neregistruoja transporto priemonės, siekdamas išvengto priverstinių išieškojimo veiksmų UAB „Konekesko Lietuva“ naudai iš antstolės areštuoto javų kombaino.
Šiuo atveju, byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-287-881/2014 yra konstatuota, kad nuosavybė ieškovui į lizinguotą turtą, t. y. javų kombainą CLAAS (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. 4128LI) perėjo turto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo metu (2007 m. rugpjūčio 13 d. Finansinės nuomos (lizingo) sutarties Nr. 2021130 objektą Specialiųjų sąlygų nuostatos), kuriame nurodyta, jog šiuo aptvirtinama, kad lizingo gavėjas D. Š. pilnai įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, o atsakovas, kaip buvęs lizinguoto turto savininkas kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administraciją ir pateikė Taisyklių 19.2.1 ir 19.2.2 punktuose nurodytus dokumentus ir 4 priede nustatytos formos pranešimą apie kombaino pardavimą, todėl ieškovui nėra jokių kliūčių įregistruoti javų kombainą savo vardu viešajame registre (3 t., b. l. 178-184). Šis įsiteisėjęs ir galiojantis teismo sprendimas paneigia pareiškėjo argumentus, kad šiuo metu vis dar vyksta teisminiai ginčai dėl nuosavybės teisių į minėtą javų kombainą. Tokiu atveju ši transporto priemonė turėjo būti įtraukta į pareiškėjo nuosavybės teise valdomo turto balansą. Juolab, kad pats pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu būtent jis ir valdo javų kombainą, esantį jo kieme. UAB „Verslavita“ 2016 m. balandžio 5 d. atlikta kombaino vertinimo ataskaita Nr. PN-16-184 patvirtina, kad javų kombaino CLAAS (duomenys neskelbtini) rinkos vertė vertinimo dieną (2016 m. balandžio 5 d.) yra 42 700 Eur (5 t., b. l. 10-11). Tokiu atveju bendra pareiškėjo nuosavybės teise valdomo turto vertė yra ne 157 153 Eur, o 199 853 Eur.
Suinteresuoto asmens UAB „Konekesko Lietuva“ teigimu, pareiškėjui nuosavybės teise priklauso traktorius CLAAS (duomenys neskelbtini) RZ, kuris turėjo būti nurodytas pareiškime.
Byloje nustatyta, kad 2012 m. liepos 23 d. susitarimu UAB „Pahjola Finance“ perėmė iš UAB „Konekesko Lietuva“ lizingo davėjo teises, kylančias pagal 2007 m. lapkričio 14 d. Finansinės nuomos (lizingo) sutartį, kurio pagrindu UAB „Konekesko Lietuva“ perleido UAB „Pahjola Finance“ nuosavybės teises į lizingo objektą, t. y. traktorių CLAAS (duomenys neskelbtini) RZ, ir visas savo teises, kylančias pagal Lizingo sutartį (4 t., b. l. 213). 2016 m. vasario mėn. perdavimo – priėmimo aktas patvirtina, kad lizingo gavėjas D. Š. atliko visus mokėjimus bei įvykdė visus kitus savo įsipareigojimus, kylančius iš Finansinės nuomos sutarties, o lizingo davėjas perdavė lizingo objektą, t. y. traktorių CLAAS (duomenys neskelbtini) RZ, lizingo gavėjo nuosavybėn (4 t., b. l. 218). Pareiškėjas D. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuosavybės teisė viešame registre į šią transporto priemonę nebuvo įregistruota. Jis paaiškino, kad dėl savo sunkios materialinės padėties negalėjo vykdyti įsipareigojimų pagal minėtą finansinės nuomos sutartį UAB „Pahjola Finance“, dėl to siekdamas, kad iš jo nebūtų perimtas lizinguojamas turtas, skolinosi iš fizinio asmens lėšas sumokėti lizingo įmokas, o kaip savo įsipareigojimų vykdymo užtikrinimą įkeitė traktorių CLAAS (duomenys neskelbtini) RZ. Šiuos pareiškėjo paaiškinimus patvirtina 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. vasario 3 d. paskolos sutartys (jų 2.3.3 punktai) (5 t., b. l. 16-18, 19-21). Mokėjimai lizingo davėjui atlikti 2014 m. kovo 6, 7 d. (5 t., b. l. 23, 24). 2014 m. gegužės 2 d. raštu pareiškėjas informuotas, kad jis dar liko neapmokėjęs 3 588,34 Eur skolą (5 t., b. l. 28-30), kurį pareiškėjas atliko 2016 m. birželio 3 d. (5 t., b. l. 32, 33). 2016 m. vasario 20 d. tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būdu traktorius CLAAS (duomenys neskelbtini) RZ buvo perleistas Z. K. nuosavybėn (5 t., b. l. 37, 38). Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes, traktorius CLAAS (duomenys neskelbtini) RZ pareiškimo nagrinėjimo metu nėra pareiškėjo nuosavybė.
Remiantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA, t. y. 8 750 EUR.
Pagal pareiškime nurodytus duomenis pareiškėjo 2017 metais numatomos gauti pajamos iš derliaus pardavimo apie 6 622,50 Eur, 2017 metais už 2016 metų deklaruotą 29,22 ha žemės ūkio naudmenų plotą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos turėtų būti gaunamos apie 3000 Eur dydžio tiesioginės išmokos. Įvertinus pareiškėjo įsiskolinimo kreditoriams dydį, kuris sudaro 294 933,77 Eur, pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto vertę, t. y. 199 853 Eur, sudėjus su debitoriniais reikalavimais sudarytų 235 224,62 Eur (199 853 Eur+35 371,62 Eur), jo pareiškime nurodomas gaunamas pajamas, kurių skaičiavimas pateiktas prieduose prie pareiškimo (1 t., b. l. 28, 29, 30-31, 32, 33), akivaizdu, jog pareiškėjas yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme. Skirtumas tarp pareiškėjui priklausančio turto ir kreditorinių įsipareigojimų yra 59 709,15 Eur (294 933,77 Eur – 235 224,62 Eur).
Visgi suinteresuoti asmenys UAB „Konekesko Lietuva“, A. P. ir R. P. tvirtina, kad fizinio asmens bankroto byla pareiškėjui negali būti iškelta, nes egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyti pagrindai, t. y. pareiškėjo nemokumą sukėlė nesąžiningi jo veiksmai.
Dėl pareiškėjo nesąžiningumo
FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nurodytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte neįtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai. Dėl to aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslus. FABĮ tikslas - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-516/2014).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas pateikė teismui ne visus duomenis apie savo turtinę padėtį.
Kaip jau minėta, be pareiškime nurodyto turto, pareiškėjui nuosavybės teise priklauso javų kombainas CLAAS Lexion 480. Ši aplinkybė yra nustatyta ir konstatuota įsiteisėjusiame ir galiojančiame Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-287-881/2014 (3 t., b. l. 178-184). Pažymėtina, kad kombainas CLAAS Lexion 480 yra areštuotas antstolės vykdomojoje byloje dėl skolos išieškojimo kreditoriaus UAB „Konekesko Lietuva“ naudai (4 t., b. l. 148, 150-151, 157-159). Kombaino savininku nurodoma UAB „Konekesko Lietuva“, tačiau šios įmonės pranešimas apie kombaino perdavimą D. Š. nuosavybėn Kauno rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriui suteikė teisę pareiškėjui perregistruoti perleistą techniką (4 t., b. l. 147,153,154, 155). Be kita ko, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-570-198/2016 yra konstatuota, kad pareiškėjas D. Š. piktnaudžiauja turima teise ir elgiasi nesąžiningai neperregistruodamas kombaino CLAAS (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais, pažeisdamas kreditorių teises, sukuria apsunkinimus išieškoti kreditoriams priteistą skolą (3 t., b. l. 189). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2964-392/2016 patenkino UAB „Konekesko Lietuva“ ieškinio reikalavimą ir leido antstolei V. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0113/11/381 nukreipti išieškojimą į kombainą. Šis teismo sprendimas neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka. Byloje esantys D. Š. siųsti atsakymai į jo užklausimus (4 t., b. l. 149, 153, 154, 155, 156, 160) patvirtina, kad jis domėjosi jam priklausančio turto, t. y. javų kombaino CLAAS (duomenys neskelbtini), likimu, tačiau nepatvirtina jo aktyvių pastangų išviešinti jam priklausančią nuosavybės teisę į šią techniką, registruojant ją viešame registre. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2964-392/2016 pagal ieškovo UAB „Konekesko Lietuva“ ieškinį atsakovui D. Š. dėl išieškojimo nukreipimo į atsakovui priklausantį turtą, t. y. javų kombaino CLAAS (duomenys neskelbtini), nustatė, kad pareiškėjas D. Š. bylos nagrinėjimo metu nesiėmė jokių priemonių įregistruoti javų kombainą savo vardu viešame registre, nors tam nėra jokių kliūčių, kadangi antstolė 2016 m. sausio 20 d. patvarkymu yra sutikusi su kombaino perregistravimu pareiškėjo D. Š. vardu (3 t., b. l. 129). Tai, kad nėra kliūčių nuosavybės teisių registravimui į minėtą turtą, o pareiškėjas piktnaudžiauja turima teise ir elgiasi nesąžiningai neperregistruodamas javų kombaino CLAAS (duomenys neskelbtini) yra konstatuota ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-570-198/2016 (3 t., b. l. 189). Taigi šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas sąmoningai nesiėmė jokių veiksmų šiam turtui registruoti, siekdamas išvengti priverstinių skolos išieškojimo veiksmų UAB „Konekesko Lietuva“ naudai.
Pareiškėjas nuosavybės teises į traktorių CLAAS (duomenys neskelbtini) RZ perleido Z. K. 2016 m. vasario 20 d. technikos pirkimo-pardavimo sutartimi ir tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būdu (5 t., b. l. 37, 38). Toks pareiškėjo elgesys, kuomet jis, jo paties teigimu, būdamas nemokiu nuo 2010 metų, prieš bankroto bylos iškėlimą suteikia pirmenybę atsiskaitymui su tam tikrais kreditoriais, neatitinka sąžiningo elgesio standarto. Esant nemokumo situacijai skolininkas privalo elgtis sąžiningai. Šiuo atveju pareiškėjas, negalėdamas įgyvendinti savo finansinių įsipareigojimų UAB „Pahjola Finance“, papildomai skolinosi 2013 m. liepos 1 d., 2014 m. vasario 3 d. iš fizinio asmens Z. K. (5 t., b. l. 16-18, 19-21). Su UAB „Pahjola Finance“ atsiskaityta 2014 m. kovo mėnesį (5 t., b. l. 23-24), galutinis atsiskaitymas įvyko 2014 m. birželio 3 d. (5 t., b. l. 32, 33), tačiau pats pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų įregistruoti nuosavybės teises į šią technikos priemonę, o pradėjo domėtis lizinguojamo turto objekto nuosavybės teisių jam perdavimu tik 2015 m. lapkričio 16 d., t. y. prieš perleidžiant lizingo objektą Z. K.. Kaip matyti iš bylos medžiagos susitikimas dėl lizinguojamojo turto suderintas 2016 metais, o lizingo gavėjas (pareiškėjas) turto perdavimo priėmimo aktą pasirašė 2016 m. vasario 20 d., šio turto savo vardu neregistravo, iš karto tą pačią dieną nuosavybės teises perleido Z. K., remiantis 2016 m. vasario 20 d. technikos pirkimo-pardavimo sutartimi ir tos pačios dienos tarpusavio reikalavimų įskaitymo aktu (5 t., b. l. 34, 35, 37, 38). Šiame kontekste reikšminga aplinkybė yra tai, kad pareiškėjas pats yra nurodę, kad nemokumą sąlygojo 2010 metų įvykiai (t. y. dėl klimato sunykęs derlius, pradėti kreditorių priverstiniai skolų išieškojimo veiksmai bei turto areštai). Tai patvirtina, kad jis neabejotinai žinojo savo mokumo būklę. Dėl to jam priklausančio turto perleidimas prieš bankroto bylos iškėlimą vienam iš kreditorių, išvengiant skolų išieškojimo kreditoriams, kurių reikalavimai kilę daug anksčiau nei pastarojo, yra nesąžiningi, nes šiais veiksmai buvo išvengta atsiskaitymo su kreditoriais, kurių reikalavimai kilę dar 2010 metais. Pagal teismui pateiktus duomenis traktoriaus CLAAS (duomenys neskelbtini) RZ vertė 2016 metais siekia apie 27 000 Eur (5 t., b. l. 39).
Šie išdėstyti veiksmai su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiomis transporto priemonėmis turėjo įtakos jo nemokumui, atsižvelgiant į visas toliau nurodomas nustatytas byloje aplinkybes, ir vertinami kaip sąmoningas vengimas atsiskaityti su tam tikrais kreditoriais, tikintis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti.
Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo elgesys turėtų būti vertinamas išimtinai tik nuo 2013 m. spalio 18 d. iki 2016 m. spalio 18 d., t. y. pareiškimo teismui pateikimo dienos. Visgi, šioje byloje pareiškėjas deklaruoja, kad jo nemokumą sukėlė 2010 metų įvykiai (t. y. dėl klimato sunykęs derlius, pradėti kreditorių priverstiniai skolų išieškojimo veiksmai bei turto areštai). Teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga aplinkybė yra tai, kad pareiškėjas jau praktiškai nuo 2010 metų neturi galimybių vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, daugelių jų įsipareigojimų įvykdymo terminas baigėsi 2013– 2014 metais, tačiau pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė tik 2016 m. spalio mėnesį (1 t., b. l. 21).
Suinteresuotų asmenų Aurimo bei R. P. atstovė pateikė teismui duomenis, kuriais įrodinėjo, kad pareiškėjas 2011 metais įsiteigė žemės ūkio kooperatyvą „Viridis group“, per kurį vykdė veiklą (t. y. įsigydavo prekes (kurą, trąšas ir pan.) bei vykdė savo gauto derliaus pardavimus), be to, laidavo už šio kooperatyvo prievoles, žinodamas, kad neturi jokių galimybių vykdyti naujai prisiimtus įsipareigojimus, dėl jau turimų kreditorinių įsipareigojimų ir jų dydžio, jo turtui taikomų areštų. Tačiau visi šie pareiškėjo prisiimti įsipareigojimai bei nurodomi veiksmai atlikti iki 2013 metų (2013 m. pradžioje kooperatyvui „Viridis group“ iškelta bankroto byla), dėl to teismas, vadovaudamasis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu ir kasacinio teismo praktika, šių pareiškėjo veiksmų ir sandorių, kurie atlikti (įvykę) ne per pastaruosius trejus metus nevertina.
Iš teismo posėdžio metu pateiktų pareiškėjo D. Š. paaiškinimų nustatyta, kad, nepaisant 2011 metais taikytų apribojimų jo turtui, jis vykdė žemės ūkio veiklą iki pat 2014 metų ir vėliau natūriniais manais (barteriu), t. y. nepiniginiu keitimusi prekėmis ar paslaugomis, ir grynaisiais pinigais. Nepaisant vykdomos veiklos, atsiskaitymai su kreditoriais vyko tik priverstinio išieškojimo tvarka, antstoliams nurašant jo sąskaitoje gautas tikslines išmokas už deklaruotus dirbamos žemės plotus. Teismui nepateikti duomenys, iš kurių būtų galima spręsti, kad per paskutinių trejų metų laikotarpį pareiškėjas savo iniciatyva iš uždirbtų lėšų atsiskaitinėjo su kreditoriais (išskyrus Z. K., kuriam už 2013 – 2014 metų skolas buvo perleistas žemės ūkio technika ir banką AB „Citadelė“, kuriam vyko tikslinės paskolos mokėjimai pagal vykdomą Europos sąjungos projektą). Tai patvirtina ir paties pareiškėjo pateikta atsiskaitymo su kreditoriais lentelė, iš kurios matyti, kad skolos kreditoriams sumažėjo, vykdant priverstinį išieškojimą (5 t., b. l. 52). Tuo tarpu pareiškėjo parengtas ir pateiktas banko operacijų išrašas nuo 2010 m. balandžio 28 d. iki 2014 m. gegužės 30 d. patvirtina paties pareiškėjo paaiškinimu teismo posėdžio metu, kad nuo areštų taikymo dienos jis bet kokia kaina vykdė veiklą iki 2014 m. gegužės mėn., išimtinai siekdamas įgyvendinti Europos sąjungos projektą, kad nereiktų grąžinti iš jos gautų tikslinių išmokų. Pateiktame išraše esančios įplaukos ir tikslinės išmokos buvo skiriamos banko reikalavimams dengti (taikomų įkeitimų pagrindu, t. y. indėlio įkeitimo, reikalavimų teisių į tiesiogines išmokas įkeitimo ir pan.), išraše pateikta informacija apie piniginių srautų judėjimą iki minėto Europos sąjungos projekto įgyvendinimo dienos 2014 m. gegužės mėn. (5 t., b. l. 48-51).
Byloje nustatyta, kad 2013 m. birželio 18 d. sutartinio įkeitimo sutartimi, pareiškėjas, užtikrindamas kredito sumų grąžinimą AB „Citadelė“ bankui, įkeitė jo naudai visas esamas ir būsimas reikalavimo teise į gaunamas išmokas (dotacijas) iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos (1 t., b. l. 202-206). Dėl to banko kreditoriniai reikalavimai ilgą laiką buvo tenkinami pirmiau nei senųjų kreditorių. Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos 2015 m. lapkričio 26 d. rašto turinio matyti, kad, vykdant 2013 m. birželio 18 d. sutartinio įkeitimo sutartį, iki 2015 m. lapkričio 30 d. buvo pervesta iš viso 51 760,73 Eur suma (5 t, b. l. 12).
Be to, 2013 – 2014 metais pareiškėjas prisiėmė naujų kreditorinių įsipareigojimų. 2014 m. kovo 3 d. jis pasiskolino iš A. A. 40 000 Lt (2 t., b. l. 150-151). Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad buvo ir dar viena paskolos sutartis su šia kreditore, kurios neturi, nes už joje suteikta paskolą atsiskaityta žemės ūkio technikos įranga. 2013 m. liepos 1 d. jis pasiskolino iš Z. K. 45 000 Lt (5 t., b. l. 16-18), 2014 m. vasario 3 d. jis pasiskolino iš Z. K. dar 15 000 Lt (5 t., b. l. 19-21), šias paskolas grąžino 2016 m. vasario 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties ir tos pačios dienos tarpusavio reikalavimų įskaitymo aktu perleisdamas Z. K. nuosavybės teises į jam priklausančią 27 000 Eur vertės techniko priemonę – traktorių CLAAS (duomenys neskelbtini) RZ (5 t., b. l. 37, 38, 39). Šiuo atveju reikšminga aplinkybė, kad pareiškėjas traktoriaus nebuvo registravęs savo vardu, dėl ko iš jos negalėjo būti vykdomas priverstinis išieškojimas jau esamų, seniau atsiradusių, kreditorių reikalavimams patenkinti.
Pareiškėjas nurodęs, kad žemės ūkio veiklą vykdė natūriniais mainais ir grynaisiais pinigais, nepateikė teismui jokių informatyvių įrodymų, pagrindžiančių jo realiai uždirbtas pajamas per paskutinių trejų metų laikotarpį. Vertinant pareiškėjo pateiktus prekių pirkimo pardavimo 2013 metų suvestines galima daryti išvadą, kad pareiškėjas 2013 metais įsigijo prekių iš viso už 243 889,37 Lt (4 t., b. l. 134-135, 136-137, 146), o pardavė už 651 037,03 Lt (4 t., b. l. 133, 145), t. y. uždirbo 407 147,66 Lt (117 918,11 Eur) pelno. Iš pareiškėjo pateikto 2014 m. pirmojo pusmečio prekių pirkimo pardavimo suvestinės matyti, kad pareiškėjas iš viso įsigijo prekių už 131 461,05 Lt, o pardavė už 393 489,58 Lt (4 t., b. l. 120), t. y. uždirbo 275 686,61 Lt (79 844,36 Eur). Šie duomenys leidžia spręsti, kad pareiškėjas per 2013 m. – 2014 m. pirmąjį pusmetį turėjo uždirbti apie 197 762,47 Eur (117 918,11 Eur+79 844,36 Eur). Teismui nepateikti duomenys, kur uždirbtos lėšos buvo panaudotos, kad iš jų buvo atsiskaitoma su kreditoriais, kurių reikalavimai kilę dar 2010 metais. Valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriaus 2016 m. rugsėjo 13 d. raštas patvirtina, kad pareiškėjas nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo 2012 m. balandžio 1 d. (1 t., b. l. 115). Panevėžio apskrities VMI 2016 m. rugsėjo 27 d. raštas patvirtina, kad pareiškėjas nemokėjo pridėtinės vertės mokesčio nuo 2012 m. antrojo pusmečio (1 t., b. l. 116). Žemės nuomos mokesčio nemokėjo nuo 2013 metų (1 t., b. l. 21). AB „Citadelė“ bankui kredito grąžinimas vyko išimtinai iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos gaunamų išmokų. Pareiškėjas deklaratyviai teigia, kad tokia piniginių lėšų suma buvo reikalinga tolimesnei jo vystomai žemės ūkio veiklai, nepateikdamas įrodymų apie šių lėšų panaudojimą ūkio veiklai. Pareiškėjo teismo posėdžio metu pateikti rašytiniai duomenys, kuriais grindžiami dirbamiems laukams apsėti reikalingų medžiagų kiekiai ir kainos, nepatvirtina, kad tokias išlaidas pareiškėjas faktiškai patyrė (5 t., b. l. 55, 56). Juolab, kad pareiškėjas pats teismo posėdžio metu paaiškino, kad pateikti dokumentai rodo ne jo faktines išlaidas, o reikalingas investicijas į ūkį derliui gauti.
Pažymėtina, kad teismui nėra pateikti duomenys apie pareiškėjo finansinę padėti 2015 – 2016 metais. Teismo posėdžio metu pareiškėjas iš pradžių nurodė, kad tokių duomenų neturi, vėliau paaiškino, kad tokių duomenų nespėjo pateikti, nepaisant to, jog juos buvo prašoma pateikti jau nuo kreditorių atsiliepimų gavimo dienos. Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytą byloje jau esamą medžiagą, sprendžia kad šiuo atveju byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, kad pareiškėjas slėpė nuo kreditorių savo tikrąją turtinę padėtį ir tai turėjo tiesioginę įtaką jo nemokumui. Tokią išvadą teismas daro, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus apie jo vykdyta veiklą nuo 2010 metais taikytų areštų dienos natūriniais mainais ir grynaisiais pinigais; byloje esančius duomenis apie 2013 m. – 2014 m. pirmąjį pusmetį pareiškėjo gautą pelną; kad kreditoriniai reikalavimai buvo tenkinami tik priverstinio išieškojimo tvarka; kad pareiškėjas neregistravo savo vardu techniko priemonių, siekdamas išvengti kreditorinių reikalavimų tenkinimo priverstinio išieškojimo tvarka; duomenis, kad su senaisiais kreditoriais nebuvo atsiskaitoma, o su kai kuriais iš jų (pvz. UAB „Konekesko Lietuva“) tiesiogiai vengiama atsiskaityti (neregistruota kombaino nuosavybės teisė, iš kurio buvo galima vykdyti išieškojimą).
Išdėstytų aplinkybių pagrindu, teismo vertinimu, pareiškėjas per keletą paskutinių metų slėpė nuo kreditorių savo tikrąją turtinę padėtį, kas laikytinas tyčiniais veiksmais arba sąmoningu neveikimu, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, o tai turėjo tiesioginę įtaką jo nemokumui šiai dienai. Dėl to, vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, atsisakytina pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
nutaria:
atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (adresas korespondencijai: (duomenys neskelbtini).
Įsiteisėjusios teismo nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš pareiškėjo D. Š..
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Ukmergės rajono apylinkės teismą.