Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2016-06-13 · Civilinė byla Nr. e2-2085-619/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-03-29Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-13
Bylos Nr.
e2-2085-619/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00609-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Ieškovas
D. Š., P. Š.
Atsakovas
UAB „Konekesko Lietuva"
Advokatai
Eglė Tamašauskaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2085-619/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00609-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10; 2.5.29; 3.2.6.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 13 d.VilniusVilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienėsekretoriaujant V. Kamašinienei

dalyvaujant ieškovui D. Š., ieškovų atstovei advokatei Eglei Tamašauskaitei

atsakovo UAB „Konekesko Lietuva" atstovui advokatui K. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų D. Š., P. Š. ieškinį atsakovui UAB „Konekesko Lietuva“, antstolė V. Ž. dėl atleidimo nuo prievolės įvykdymo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, atsakovo priešinį ieškinį dėl palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos teismui pateiktu ieškiniu ieškovai D. Š. ir P. Š. prašė atleisti juos nuo 2010 m. spalio 1 d. likusios solidarios prievolės pagal 2010 m. kovo 24 d. Paskolos sutartį Nr. 1 ir pagal jai užtikrinti išrašyto vekselio pagrindu 2011 m. vasario 2 d. išduotą Vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-934 vykdymo atsakovui UAB „Konekesko Lietuva”, iš atsakovo priteisti ieškovo D. Š. naudai 280.333,58 EUR dydžio sumą turtinei žalai ir 30.000,00 EUR dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti; iš atsakovo priteisti ieškovo P. Š. naudai 35.807,34 EUR dydžio sumą turtinei žalai ir 30.000,00 EUR dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti; priteisti ieškovų naudai 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose ieškovas D. Š. nurodė, kad siekdamas įgyvendinti projektą modernizuoti augalininkystės ūkį bei pasinaudoti Europos Sąjungos parama parengė projektą, tuo tikslu 2009 m. balandžio 30 d. tarp ieškovo D. Š. ir atsakovo pasirašytos Technikos pirkimo – pardavimo sutartys naujai technikai įsigyti. 2009 m. rugpjūčio 12 d. ieškovas D. Š. pervedė atsakovui UAB „Konekesko Lietuva“ 47.000,00 Lt dydžio avansą už ketinamą įsigyti techniką. Ieškovui D. Š. suteikta lengvatinė paskola iš AB „Citadele“ banko, 2010 m. kovo 24 d. atsakovas taip pat suteikė ieškovui 690.560,00 Lt paskolą (viso projekto vertė 1.646.955,20 Lt ir už šią sumą iš UAB „Konekesko Lietuva“ buvo nupirkta žemės ūkio technikos) pagal Paskolos sutartį Nr. 1, kurią ieškovas turėjo grąžinti iki 2010 m. liepos 30 d., t. y. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos atlikus projekto patikrą vietoje ir pervedus ieškovui ES paramos sumą – 690.560,00 Lt. Už ieškovo D. Š. paskolos atsakovui grąžinimą laidavo ieškovas P. Š., taip pat prievolės įvykdymui užtikrinti atsakovui išduotas ieškovo D. Š. paprastasis neprotestuotinas vekselis paskolos dydžio sumai. 2010 m. liepos 7-9 d. atlikus patikrą vietoje Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos nustatė, kad UAB „Konekesko Lietuva“ ieškovui pateikta technika neatitinka kartu su paraiška pateiktose 2009 m. balandžio 30 d. sutartyse nurodytos technikos komplektacijos. Tuomet paaiškėjo, kad UAB „Konekesko Lietuva“ pardavė ieškovui žemės ūkio techniką ne pagal 2009 m. balandžio 30 d. Technikos pirkimo – pardavimo sutartis. Dėl šių priežasčių užtruko Nacionalinės mokėjimo agentūros administruojamos paramos pervedimas ieškovui, t. y. užuot gavus paramą iki 2010 m. liepos 30 d. (kaip buvo planuota), parama buvo gauta tik 2010 m. rugsėjo 28 d., atitinkamai jos dalis (360.580,00 Lt) tik 2010 m. spalio 1 d. pervesta atsakovui, o likusią gautos paramos sumą (329.980,00 Lt) nusirašė AB „Citadele“ bankas. To pasekoje ieškovas liko skolingas atsakovui 329.980,00 Lt dydžio skolos pagal 2010 m. kovo 24 d. Paskolos sutartį Nr. 1 dalį. Pažymėjo, kad 2010 m. spalio 22 d. ieškovas D. Š. buvo išpirkęs (išlizingavęs) javų kombainą „CLAAS LEXION 480“ (lizingo objekto vertė pagal sutartį buvo 354.000,00 Lt (su PVM)) pagal tarp ieškovo ir atsakovo (tuometinio UAB „Kesko Agro Lietuva“) bei finansuotojo UAB „Pohjola Finance“ (tuometinio K-Rahoitus Oy filialo „K-Finance“) 2007 m. rugpjūčio 13 d. pasirašytą Finansinės nuomos (lizingo) sutartį Nr. 2021130. Pagal šios Finansinės nuomos (lizingo) sutarties Nr. 2021130 Bendrųjų sąlygų 16.8. p. bei Specialiųjų sąlygų („Kitos sąlygos“) 4 p., ieškovui kaip lizingo gavėjui įvykdžius visus sutartinius įsipareigojimus, turėjo būti perduota nuosavybės teisė į faktiškai išpirktą lizingo objektą, visoms sutarties šalims pasirašant trišalį Perdavimo – priėmimo aktą (Lizingo davėjo nuosavybėn). Ieškovas dar 2010 m. spalio 22 d. atvykęs pas atsakovą pasirašė Perdavimo – priėmimo aktą (Lizingo davėjo nuosavybėn) Nr. V2-894, tačiau jam toks aktas jo pasirašymo dieną nebuvo perduotas. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, jog faktiškai išpirko Lizingo objektą, ieškojo galimybių parduoti jį ir atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovas pasiūlė nupirkti minėtą kombainą už apytikriai 150.000,00 Lt dydžio sumą, tačiau su sąlyga, jog ieškovas atsisakys atsakovo naudai dar ir pagal kitas dvi Lizingo sutartis lizinguojamų objektų, su šiomis nesąžiningomis sąlygomis ieškovas nesutiko. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, jog dar 2010 m. spalio 22 d. iš savo pusės pasirašė atsakovo parengtą Perdavimo – priėmimo aktą Nr. V2-894, kurį pasirašytą visų šalių, kaip ir kitus reikalingus dokumentus nuosavybės teisei įregistruoti, tikėjosi netrukus gauti iš atsakovo, surado potencialų faktiškai išpirkto Lizingo objekto – javų kombaino CLAAS LEXION 480, pirkėją ir 2010 m. lapkričio 4 d. pasirašė Preliminarią javų kombaino pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iki 2010 m. gruodžio 31 d. parduoti minėtą turtą už 350.000,00 Lt dydžio sumą, sudarant pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Kadangi atsakovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, ieškovas neturėjo objektyvios galimybės parduoti javų kombainą. Atsakovas, savalaikiai ir tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal 2007 m. rugpjūčio 13 d. pasirašytą Finansinės nuomos (lizingo) sutartį Nr. 2021130, ko pasekoje nuo 2010 m. spalio 22 d. buvo apribotas ieškovo D. Š. nuosavybės teisės į aukščiau minėtą ne mažesnės nei 350.000,00 Lt vertės javų kombainą CLAAS LEXION 480 įgyvendinimas. Visų šalių pasirašytą 2010 m. spalio 22 d. datuojamą Perdavimo – priėmimo aktą Nr. V2-894 ieškovas gavo tik 2012 m. gegužės 25 d. registruotu paštu. Iki akto išsiuntimo, t. y. 2012 m. vasario 19 d., UAB „Konekesko Lietuva“ atstovas kreipėsi į antstolę V. Ž. su prašymu areštuoti javų kombainą CLAAS LEXION 480, vykdant išieškojimą iš ieškovų atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ naudai. Ieškovo tvirtinimu, atsakovas nuo pat 2010 m. spalio 22 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. apribodamas ieškovo galimybę pilnai įgyvendinti nuosavybės teisę į didelės vertės (ne mažiau 350.000,00 Lt) javų kombainą CLAAS LEXION 480, 2011 m. kovo 22 d. pradėjo priverstinį likusios skolos dalies pagal 2010 m. kovo 24 d. Paskolos sutartį Nr. 1 išieškojimą, ko pasekoje areštuotas visas ieškovams priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei lėšos. Šios aplinkybės suponuoja, kad atsakovas veikė nesąžiningai, tyčia ir sąmoningai savalaikiai neperdavė ieškovui nuosavybės teisės į javų kombainą pagal 2007 m. rugpjūčio 13 d. Finansinės nuomos (lizingo) sutartį Nr. 2021130, bei neatliko reikiamų procedūrų. Atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ prievolės pagal 2007 m. rugpjūčio 13 d. Finansinės nuomos (lizingo) sutartį Nr. 2021130 nevykdymas sąlygojo ieškovo D. Š. pilno prievolės pagal 2010 m. kovo 24 d. Paskolos sutartį Nr. 1 įvykdymo dar iki priverstinio skolos išieškojimo pradėjimo negalimumą. Dėl atsakovo sąlygotos situacijos ieškovai patyrė ir tebepatiria didžiulius nuostolius. Atsakovui pažeidus priešpriešinę prievolę, ieškovai remdamiesi CK 6.64 str., CK 6.38 str. prašo atleisti juos nuo prievolės įvykdymo bei priteisti nuostolius. Ieškovų tvirtinimu, jų prievolė sutartu terminu (iki 2010 m. rugsėjo 1 d.) grąžinti atsakovui paskolą pagal 2010 m. kovo 24 d. Paskolos sutartį Nr. 1 nebuvo pilnai įvykdyta dėl atsakovo tyčinio nebendradarbiavimo bei kaltės. Atsakovas ne tik kad nesutiko atpirkti iš ieškovo jo 2010 m. spalio 22 d. faktiškai išpirkto javų kombaino CLAAS LEXION 480 už tuo metu rinkoje buvusią kainą, bet ir nevykdė savo pareigos pagal 2007 m. rugpjūčio 13 d. Finansinės nuomos (lizingo) sutartį Nr. 2021130 – savalaikiai ir tinkamai neperdavė ieškovui nuosavybės teisės į kombainą, neatliko kombaino nuosavybės UAB „Konekesko Lietuva“ vardu išregistravimo. Tai neabejotinai sąlygojo D. Š. prievolės grąžinti UAB „Konekesko Lietuva“ likusią paskolos dalį, apylygią kombaino vertei, neįvykdymą, dėl ko kreditorius UAB „Konekesko Lietuva“ turėtų būti pripažintas pažeidusiu prievolę ir pastarajam turėtų tekti dėl tokios prievolės neįvykdymo atsiradusios neigiamos pasekmės. Tai, kad atsakovas savalaikiai ir tinkamai nevykdė sutartinės prievolės ieškovui, patvirtina rašytiniai įrodymai - Akto tik 2012 m. gegužės 25 d. gavimą patvirtinantis registruotos pašto siuntos vokas, iki 2012 m. gegužės 25 d. vykęs ieškovo susirašinėjimas su atsakovu ir trečiuoju asmeniu, bei tik 2013 m. rugsėjo 30 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui pateiktas Taisyklių nustatytos formos pranešimas apie parduotą traktorių ar perleistas daiktines teises į jį, atitinkamai Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus raštai, kuriuose nurodoma, kad jokio Taisyklių nustatytos formos pranešimo iš UAB „Konekesko Lietuva“ nebuvo gauta. Atsakovui daugiau nei pusantrų metų neperduodant visų šalių pasirašyto Akto, iki pat 2013 m. rugsėjo 30 d. nepateikiant registro tvarkytojui nustatytos formos pranešimo apie parduotą kombainą ar perleistas daiktines teises į jį, ieškovas nuo 2010 m. spalio 22 d. neturėjo galimybės visapusiškai įgyvendinti savo nuosavybės teisės, realizuoti išpirkto kombaino ir gauti piniginių lėšų, ko pasekoje ne tik kad negalėjo įvykdyti priešpriešinės prievolės atsakovui UAB „Konekesko Lietuva, bet ir patyrė didžiulių nuostolių. Atsakovo neteisėti veiksmai susideda iš to, kad atsakovas nevykdė savo, kaip Lizingo davėjo įsipareigojimų pagal 2007 m. rugpjūčio 13 d. Finansinės nuomos (lizingo) sutartį Nr. 2021130, t. y.: 1) savalaikiai Lizingo sutartyje numatytu terminu neperdavė visų šalių pasirašyto Perdavimo – priėmimo akto (Lizingo gavėjo nuosavybėn); 2) įstatymų nustatyta tvarka ir sutartyje numatytu terminu nepateikė teritoriniam žemės ūkio skyriui pranešimo apie parduotą traktorių ar perleistas daiktines teises į jį ir neišregistravo de facto išpirkto Lizingo objekto (javų kombaino) iš viešo registro, tam kad būtų galimas turto įregistravimas ieškovo D. Š. vardu; 3) iki pranešimo Kauno rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui pateikimo inicijavo javų kombaino areštą atsakovo naudai užvestoje vykdomojoje byloje. Dėl šių veiksmų ieškovas neturėjo jokios objektyvios galimybės įgyvendinti savo nuosavybės teisės į de facto išpirktą javų kombainą, ko pasekoje gautas pajamas ieškovas būtų panaudojęs pilnam atsiskaitymui su atsakovu, dėl taikyto arešto sužlugdyta ieškovų ūkinė veikla, ieškovai patyrė nuostolius, nes nebeturėjo galimybės išlaikyti 2010 m. dirbto žemės ploto, ko pasekoje dirbamas žemės plotas palaipsniui sumažėjo. 2011-2014 m. laikotarpiu ieškovas D. Š. prarado galimybę pasėti, užauginti ir gauti derlių iš apytikriai 1073 ha ploto pasėlių, o ieškovas P. Š. – iš apytikriai 74 ha ploto pasėlių. D. Š. 2011-2014 m. laikotarpiu negautos pajamos sudaro 488.500,00 EUR. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo D. Š. turto ir piniginių lėšų atžvilgiu nuo 2011 m. buvo taikomas areštas bei vykdomas išieškojimas ne tik UAB „Konekesko Lietuva“, bet ir kreditoriaus UAB „Agrorodeo“ naudai, 2011-2014 m. laikotarpiu patirti nuostoliai, kuriuos vienodai sąlygojo tiek UAB „Konekesko Lietuva“, tiek UAB „Agrorodeo“ neteisėti veiksmai, dalijami per pusę ir iš atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ prašoma priteisti 50 proc. visų ieškovo D. Š. 2011-2014 m. laikotarpiu patirtų nuostolių. Dėl nurodyto, ieškovui D. Š. iš atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ priteistina 244.250,02 EUR dydžio nuostoliai. Ieškovo P. Š. negautos grynosios pajamos sudaro 2011-2014 m. laikotarpiu sudaro 35.807,34 EUR. Nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir 2011 m. balandžio mėn. pradėto priverstinio išieškojimo iš ieškovų pritaikyto viso ieškovų turto arešto, ieškovas D. Š. dėl trąšų (azoto, fosforo bei kalio) ir fungicidų trūkumo (dėl piniginių lėšų arešto neturėjo galimybės jų nusipirkti) buvo priverstas užarti itin prastos būklės vasarinių rapsų pasėlius, esančius 108,30 ha ploto ieškovo dirbtuose laukuose, dėl ko prarado galimybę gauti pajamas iš tokio pasėlių ploto kas (išminusavus tiesiogines išmokas) sudaro 65.591,98 EUR, padalijus šiuos nuostolius per pusę, iš atsakovo ieškovui priteistina 32.796,00 EUR dydžio nuostoliai – negautas pajamas iš priverstinai užartų vasarinių rapsų pasėlių. Kiti ieškovo patirti nuostoliai susideda iš to, kad ieškovas neturėjo galimybės savalaikiai sumokėti sutartinių mokėjimų už žemės nuomą tretiesiems asmenims, ko pasekoje šie ne tik nutraukė sutartis, bet ir teismine tvarka prisiteisė nesumokėtą nuomos mokestį, delspinigius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Žemės nuomotojų UAB „Žemės vystymo fondas 7“, UAB „Žemės vystymo fondas 11“, UAB „Žemės vystymo fondas 12“, UAB „Žemės vystymo fondas 14“, UAB „Žemės vystymo fondas 16“ ir UAB „Žemės vystymo fondas 19“ naudai iš atsakovo D. Š. Panevėžio miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2143-902/2012 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimu priteista 755,25 EUR delspinigių, 2.204,93 EUR procesinių palūkanų (priskaičiuota 2015 m. vasario 17 dienai), 1.870,75 EUR bylinėjimosi išlaidų, kas iš viso sudaro 4.830,92 EUR. Žemės nuomotojo UAB „Žemėpatis“ naudai iš atsakovo D. Š. Panevėžio miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5617-812/2012 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu buvo priteista 1.136,70 EUR procesinių palūkanų (priskaičiuota 2015 m. vasario 17 dienai), 129,14 EUR bylinėjimosi išlaidų, kas iš viso sudaro 1.265,84 EUR. Žemės nuomotojo UAB „Žemėpatis“ naudai iš atsakovo D. Š. Panevėžio miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5996-828/2012 buvo priteista 23,05 EUR delspinigiai, 197,81 EUR procesinių palūkanų (priskaičiuota 2015 m. vasario 17 dienai), 38,45 EUR bylinėjimosi išlaidų, kas iš viso sudaro 259,31 EUR. Atsižvelgiant į tai, jog tokių nuostolių atsiradimą sąlygojo tiek atsakovas, tiek kitas kreditorius UAB „Agrorodeo“, kurių atsakomybę ieškovas dalija pusiau, iš atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ priteistina 3.178,03 EUR dydžio nuostolių suma. Atsakovui UAB „Konekesko Lietuva“ pradėjus priverstinį išieškojimą ir pritaikius viso ieškovo D. Š. turto ir piniginių lėšų areštą, ieškovas D. Š. neturėjo galimybės mokėti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, ko pasekoje VSDFV biudžetui ne tik susidarė skola, bet ir buvo priskaičiuoti delspinigiai, kurie laikytini ieškovo nuostoliais. Laikotarpiu nuo 2010 m. – 2014 m. laikotarpiu VSDFV Panevėžio skyrius priskaičiavo delspinigius nuo laiku nesumokėtų VSD ir PSD įmokų, t. y. 219,07 EUR. Kadangi tokių nuostolių atsiradimą sąlygojo tiek atsakovas, tiek UAB „Agrorodeo“, kurių atsakomybę ieškovas dalija pusiau, iš atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ priteistina 109,53 EUR dydžio nuostolių suma. Ieškovai nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovai patyrė neturtinės žalos. Pritaikius ieškovams priklausančio turto areštą, jie neturėjo jokios objektyvios galimybės gauti prekinių kreditų, ko pasekoje buvo sugadinta jų kredito istorija, reputacija, kas užkerta kelią bet kokios ūkinės veiklos vykdymui ateityje. Ieškovai patyrė ir tebepatiria stresą, gyvena nuolatinėje įtampoje, pablogėjo jų dvasinė būsena, išgyvena pasitikėjimo bet kuo praradimą, neigiamus jausmus, žlugo jų planai išvystyti modern augalininkystės ūkį, prašo kiekvienam iš ieškovų priteisti ne mažiau kaip 30 000 EUR žalos atlyginimo. Taip pat nurodė, kad egzisutoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovams atsiradusios žalos. Tuo atveju, jeigu atsakovas būtų vykdęs priešpriešines sutartines prievoles ieškovui pagal Lizingo sutartį ir savalaikiai perdavęs nuosavybės teisę į išlizinguotą javų kombainą, atlikęs visus būtinus procedūrinius veiksmus ir sudaręs galimybę ieškovui disponuoti tokiu turtu bei jį parduoti, ieškovas būtų realizavęs javų kombainą dar iki priverstinio skolos išieškojimo pagal Paskolos sutartį pradėjimo, gavęs ne mažesnę nei 350.000,00 Lt dydžio sumą, ir pilnai atsiskaitęs su atsakovu. Ieškovų tvirtinimu, atsakovo kaltė pasireiškia tyčinės kaltės forma. Atsakovas nebuvo sąžiningas bei rūpestingas, neveikė taip, kaip Lizingo davėjui privaloma veikti, ir nepadarė visko, kas jam priklausė atlikti.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2010 m. kovo 24 d. atsakovė ir ieškovas D. Š. sudarė Paskolos sutartį Nr. 1, pagal kurią atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovui 690.560,00 Lt paskolą, o ieškovas įsipareigojo priimti ją ir grąžinti iki 2010 m. liepos 30 d. Tą pačią dieną atsakovė ir ieškovas P. Š. sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią pastarasis įsipareigojo atsakyti visu savo turtu, jeigu ieškovas D. Š. tinkamai neįvykdys prievolių pagal Paskolos sutartį. Atsakovė paskolos sumą pervedė ieškovui D. Š. 2010 m. birželio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1406, 2010 m. liepos 19 d. šalys sudarė priedą Nr. 2010.07.19 prie Paskolos sutarties, kuriuo pratęsė paskolos grąžinimo terminą iki 2010 m. rugsėjo 1 d. Tą pačią dieną prievolių pagal Paskolos sutartį įvykdymui užtikrinti ieškovas D. Š. pateikė atsakovei paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo iki 2010 m. rugsėjo 1 d. sumokėti 690.560,00 Lt. Už Vekselio apmokėjimą laidavo ieškovas P. Š.. Ieškovas D. Š. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. atsakovei paskolos negrąžino. 2010 m. spalio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 639033 ieškovas pervedė atsakovei 360.580,00 Lt sumą. Ieškovui D. Š. daugiau neatlikus jokių mokėjimų, 2011 m. vasario 2 d. atsakovė kreipėsi į Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarę J. Š. dėl vykdomojo įrašo išdavimo pagal Vekselį. 2011 m. vasario 2 d. notarė išdavė atsakovei vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-934 dėl 358.907,34 Lt išieškojimo solidariai iš ieškovų, su priklausančiomis 6 procentų metinėmis palūkanomis, priskaičiuotomis iki prievolės įvykdymo. 2011 m. kovo 16 d. atsakovė pateikė Vykdomąjį įrašą vykdyti antstolei V. Ž.. Buvo užvestos vykdomosios bylos Nr. 0113/11/00381 ir Nr. 0113/11/00415, kurios iki šiol yra neužbaigtos, kadangi vykdomasis dokumentas nėra visiškai įvykdytas. Atsakovų tvirtinimu, nėra teisinių pagrindų tenkinti ieškovų ieškinį atleisti juos nuo prievolės vykdymo, toks reikalavimas nepagrįstas. Pagal paskolos sutartį atsakovė turėjo vienintelę prievolę – suteikti ieškovui D. Š. paskolą, kurią įvykdė tinkamai. Daugiau prievolių atsakovė neturėjo, tad negalėjo jų ir pažeisti. Ieškinio reikalavimas dėl atleidimo nuo prievolės grąžinti atsakovei negrąžintą paskolos sumą vykdymo yra grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis ne su Paskolos sutarties, bet su visai kitos sutarties, t. y. 2007 m. rugpjūčio 13 d. finansinės nuomos sutarties Nr. 2021130 vykdymu, tačiau šios sutartys ir iš jų atsiradusios prievolės yra visiškai nesusijusios, todėl ieškovai neturi teisės remtis atitinkamomis lizingo sutarties vykdymo aplinkybėmis. Nurodo, jog atsakovė neturėjo pareigos atpirkti iš ieškovo D. Š. javų kombaino CLAAS LEXION 480, ta aplinkybė, kad atsakovė nesutiko, jog ieškovų skola būtų padengta turtu nereiškia nepakankamo bendradarbiavimo ar kaltės. Atsakovė turėjo teisę visiškai laisvai pasirinkti sudaryti su ieškovu D. Š. skolos padengimo sutartį ar jos nesudaryti, todėl tokios sutarties nesudarymas negali būti panaudotas prieš atsakovę kaip jos nebendradarbiavimas ar kaltė. Nurodo, jog nėra pagrįstas ieškovų teiginys, kad Lizingo sutartyje nustatytos atsakovės prievolės per atitinkamą terminą pateikti ieškovui D. Š. visus dokumentus, reikalingus Kombaino nuosavybės teisės perėjimui įforminti, netinkamo įvykdymo ieškovas negalėjo parduoti Kombaino ir iš jo pardavimo gautomis lėšomis negalėjo atsiskaityti su Atsakove iki priverstinio išieškojimo pradžios. Atsakovų teigimu, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 7 d. sprendime (priimtame civilinėje byloje Nr. 2-5287-881/2014 nustatytos aplinkybės, kad ieškovas D. Š. neturėjo realios galimybės parduoti Kombainą UAB „Zenvita“ už 350.000,00 Lt kainą ir, labiau tikėtina, net neketino parduoti Kombaino, be to, net jeigu ir ketino, tai pats yra, kad jo nepardavė, laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje. Taigi, ne atsakovė, o pats ieškovas D. Š. yra kaltas dėl to, kad savalaikiai nepasirūpino reikalingų dokumentų gavimu ir Kombaino nuosavybės teisės perregistravimu, kad nepardavė Kombaino ir kad iš jo pardavimo gautų lėšų negrąžino atsakovei kaip paskolos dalies iki jos priverstinio išieškojimo pradžios. Būtent ieškovas nepakankamai bendradarbiavo su atsakove. Aplinkybę, kad ieškovas D. Š. iš tikrųjų niekada neturėjo ir neturi ketinimų įregistruoti viešajame registre savo nuosavybės teisę į Kombainą, parduoti jį ir gautomis lėšomis bent iš dalies įvykdyti piniginę prievolę atsakovei, patvirtina ir tas faktas, kad visa tai jis galėjo padaryti nuo 2013 m. rugsėjo 30 d., tačiau nepadarė iki pat šios dienos. Kita vertus, ieškovų negalėjimo 2010 m. pabaigoje įvykdyti prievolės grąžinti atsakovei tuo metu buvusią negrąžintą paskolos dalį pirminė ir, manytina, pagrindinė priežastis yra AB „Citadele“ banko veiksmai – 329.980,00 Lt sumos, skirtos paskolos dengimui, nurašymas iš sąskaitos. O 2011 m. kovo 30 d. prašyme „Dėl atsiskaitymo termino pratęsimo“ ieškovas D. Š. taip pat nurodė, kad „šiais metais dėl ypač nepalankių žemės ūkiui klimato sąlygų negavau planuoto derliaus, neradau kitų finansavimo šaltinių, todėl apgailestauju, bet [...] dėl nuo manęs nepriklausančių priežasčių objektyviai tapo neįmanoma įvykdyti sutartį“. 2012 m. sausio 11 d. prašyme nurodė, kad „dėl ne nuo manęs priklausančių (force majeure) aplinkybių negalėjau pilnai įvykdyti prievolių Jums, tačiau skolos neginčiju ir siekiu, kad mano įsipareigojimai Jums būtų kuo greičiau įvykdyti“. 2012 m. rugpjūčio 4 d. paaiškinimuose, teiktuose Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, ieškovas D. Š., pagrįsdamas, kodėl dirbo nuostolingai, nurodė, inter alia, kad dėl force majeure aplinkybių, t. y. itin prastų klimato sąlygų, sunyko atitinkami plotai grūdinių kultūrų, ko pasėkoje, dėl prasto derliaus, 2010 m. ūkis patyrė apie 352.619,00 Lt nuostolių, o 2011 m. patyrė dar 288.791,00 Lt nuostolių. Taigi, prastos klimato sąlygos, dėl kurių buvo negautas planuotas derlius ir patirti ženklūs nuostoliai yra dar viena su atsakovės veiksmais (neveikimu) niekaip nesusijusi priežastis, kodėl ieškovai 2010 m. pabaigoje galimai negalėjo įvykdyti prievolės grąžinti atsakovei tuo metu buvusią negrąžintą paskolos dalį. Pažymėjo, kad ieškovų reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas, nes nėra įrodyti neteisėti atsakovo veiksmai. Įvertinus ieškovų tariamai numatytų gauti, bet neva dėl prarastų dirbamos žemės plotų negautų pajamų realumą, pagrįstumą ir tikėtinumą, konstatuotina, kad 524.307,34 Eur nuostoliai negautų pajamų forma yra neįrodyti - tiek pats nuostolių faktas, tiek jų dydis. Tvirtina, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu ieškovai prašo teismo priteisti jiems iš atsakovės iš viso 60.000,00 EUR neturtinės žalos nepatenka į įstatymuose nustatytus neturtinės žalos atlyginimo atvejus, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas vien dėl šios priežasties. Nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju neegzistuoja nei faktinis, nei, juo labiau, teisinis priežastinis ryšys tarp aukščiau nurodytų atsakovės veiksmų (neveikimo) ir ieškovų tariamai patirtų nuostolių. Nesutinka su aplinkybe, kad yra atsakovo kaltė dėl ieškovo neva netektos galimybės 2010 m. pabaigoje parduoti Kombaino, nėra ir negali būti jos kaltės ir dėl inicijuoto priverstinio išieškojimo iš ieškovų, įskaitant turto arešto taikymą, o galiausiai ir dėl tariamai patirtų nuostolių.

Atsiliepimas

Dublike ieškovai nesutiko su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija dėl paskolos ir finansinio lizingo sutarčių sąsajų nebuvimo, nes šalis siejo tarpusavyje susijusių santykių visuma, t.y. ieškovas D. Š. gavo paskolą iš UAB „Konekesko Lietuva“ tam tikrai žemės ūkio technikai iš paties UAB „Konekesko Lietuva“ įsigyti, o ieškovas P. Š. laidavo už ieškovo D. Š. prievolių įvykdymą. Atsakovui neįvykdžius savo, kaip Lizingo davėjo, prievolės ir neperdavus javų kombaino nuosavybės teisės ieškovui D. Š., pastarajam buvo apribota galimybė pasinaudoti išpirktu turtu ir atsiskaityti su atsakovu pagal Paskolos sutartį. Tuo atveju, jeigu ieškovas D. Š. būtų turėjęs galimybę savalaikiai perimti ir perregistruoti savo nuosavybėn išpirktą turtą, jis būtų turėjęs galimybę tokį turtą realizuoti, o iš jo pardavimo gautas lėšas panaudoti paskolos grąžinimui. Nurodė, jog ieškovai nereiškia pretenzijų dėl to, kad atsakovas nesutiko atpirkti turto, ieškovai įrodinėja atsakovo nebendradarbiavimą ir nesąžiningumą. Tvirtina, kad atsakovas „prejudicinius faktus“ išima iš konteksto ir juos savaip interpretuoja. Atsakovo cituojamoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas siauras ginčas dėl įpareigojimo atlikti su nuosavybės teisės perregistravimu susijusius veiksmus ir nuostolių – kombaino vertės atitinkamais laikotarpiais skirtumo – atlyginimo. Tai, kad teismai, neva ieškovui nepateikus pakankamai įrodymų, nepriteisė atitinkamo dydžio nuostolių, nereiškia, kad šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje negali būti konstatuotas kitokio pobūdžio ir turinio žalos faktas, kylantis iš atsakovo neteisėtų veiksmų, kuriuos, beje, teismai, nagrinėję minėtą civilinę bylą, nustatė ir konstatavo. Dublike ieškovas nurodo, kad turtinės žalos dydis yra pagrįstas leistinais įrodymais, o neturtinė žala gali būti priteista tiesiogiai taikant Konstitucijos nuostatas.

Triplike atsakovas iš esmė išdėstė tuos pačius argumentus, papildomai nurodė, kad

ieškovai neturi teisės remtis atitinkamomis Technikos pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymo aplinkybėmis, prašydami atleisti nuo prievolės pagal Paskolos sutartį ir Vekselį vykdymo, nes CK 6.64 str. 2 d. pagrindu skolininkas gali būti atleidžiamas nuo prievolės vykdymo tik tuo atveju, jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, kilusią iš tų pačių teisinių santykių. Nesutinka, kad atsakovas pardavė ieškovui D. Š. žemės ūkio techniką ne pagal 2009 m. balandžio 30 d. Technikos pirkimo – pardavimo sutartis (pagal jose numatytą komplektaciją)“. Kaip matyti iš pačių ieškovų į bylą pateiktų atsakovės 2010 m. liepos 12 d. raštų „Dėl technikos pavadinimo“ Nr. DS-302/65 ir DS-302/66, ieškovui pagal Technikos pirkimo-pardavimo sutartis buvo perduoti būtent tokie lėkštinis skutikas ir prikabinamas priešsėjinis žemės dirbimo agregatas, kokie jam buvo pasiūlyti ir kokius jis nusipirko. Nesutapo dokumentuose ir identifikacijos lentelėje nurodytas lėkštinio skutiko modelio pavadinimas bet tik dėl to, kad identifikacijos lentelėje buvo nurodytas išplėstinis pavadinimas, o kitu atveju nurodant prikabinamo priešsėjinio žemės dirbimo agregato modelio pavadinimą komerciniame pasiūlyme, sutartyje ir PVM sąskaitoje-faktūroje įsivėlė gramatinė klaida (buvo sumaišytas vienas skaitmuo). Pažymėjo, kad ieškovas niekada nereiškė atsakovei pretenzijų dėl įsigytos technikos komplektacijos, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ieškovui D. Š. paramą turėjo pervesti būtent iki 2010 m. liepos 30 d.. Atsakovė ir toliau laikosi tos pozicijos, jog ne ji, o pats ieškovas D. Š. yra kaltas dėl to, kad savalaikiai nepasirūpino reikalingų dokumentų gavimu ir Kombaino nuosavybės teisės perregistravimu, kad nepardavė Kombaino ir kad iš jo pardavimo gautų lėšų negrąžino atsakovei kaip paskolos dalies iki jos priverstinio išieškojimo pradžios. Nesutinka, kad išieškojimo pagal Vykdomąjį įrašą inicijavimas buvo neteisėtas. Ieškovai dėl nežinomų priežasčių nepateikė į bylą pirminių (tiesioginių) ir būtent jų pačių 2011 – 2014 m. vykdytos žemės ūkio veiklos rodiklius (t. y. faktinį derlingumą, pajamingumą, išlaidas ir kt.) atspindinčių įrodymų, visų pirma, buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų arba paneigtų lentelėse nurodytus duomenis ir jų pagrindu atliktus paskaičiavimus. Tiek vidutinei pardavimo kainai, tiek pardavimo pajamoms pagrįsti ieškovai galėjo ir turėjo pateikti įrodymus apie tai, už kokią konkrečiai kainą jie patys pardavė visą iš 2011 – 2014 m. dirbtuose žemės plotuose faktiškai užaugintų atitinkamų grūdinių kultūrų gautą derlių. Ieškovai neįrodė ir, galima sakyti, net neįrodinėjo, inter alia, to, iš kur būtų gavę apyvartinių lėšų, reikalingų būtinosioms žemės ūkio veiklos išlaidoms padengti, jeigu atsakovė nebūtų atlikusi tariamai neteisėtų veiksmų. Papildomai pabrėžė, kad nėra jokios atsakovės kaltės dėl tų tolesnių veiksmų/įvykių, t. y. nei dėl ieškovo D. Š. neva netektos galimybės 2010 m. pabaigoje parduoti Kombaino, nei dėl inicijuoto priverstinio išieškojimo iš ieškovų, įskaitant turto arešto taikymą, kas reiškia, jog nėra jos kaltės ir dėl ieškovų tariamai patirtų nuostolių.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės N. Švedienės 2015 m. liepos 2 d. nutartimi nutarta sujungti civilines bylas: Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-9267-933/2015 (teisminio proceso Nr. 2-52-3-02178-2014-7) prijungti prie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-4326-619/2015 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00609-2015-8).

Šalies argumentai

Vilniaus rajono apylinkės teismui pateiktu ieškiniu ieškovė UAB “Konekesko Lietuva” prašė teismą priteisti priteisti solidariai iš atsakovų D. Š. ir P. Š. 120.580,42 Lt palūkanų; 20.527,05 Lt delspinigių; 8,40 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus ir juos patikslino, prašydamas priteisti 34 922 EUR mokėjimo palūkanų, atsisakė nuo reikalavimo priteisti 10 263,52 Lt delspinigių, palaikė reikalavimą dėl 8,40 procentų dydžio palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2010 m. kovo 24 d. ieškovė UAB „Konekesko Lietuva“ ir atsakovas D. Š. sudarė paskolos sutartį Nr. 1, kurioje nustatytomis sąlygomis ir tvarka ieškovė suteikė atsakovui D. Š. 690.560.00,00 Lt paskolą, kurią pastarasis priėmė ir įsipareigojo grąžinti iki 2010 m. liepos 30 d. Tą pačią dieną, t. y. 2010 m. kovo 24 d., ieškovė ir atsakovas P. Š. sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią atsakovas P. Š. įsipareigojo atsakyti visu savo turtu ieškovei, jeigu atsakovas D. Š. tinkamai neįvykdys savo prievolių pagal Paskolos sutartį.2010 m. liepos 19 d. ieškovė ir atsakovas D. Š. sudarė priedą Nr. 2010.07.19 prie Paskolos sutarties, pagal kurį susitarė pratęsti paskolos grąžinimo terminą iki 2010 m. rugsėjo 1 d., o Paskolos sutarties vykdymui užtikrinti atsakovas D. Š. išrašė ir pateikė ieškovei paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį besąlygiškai įsipareigojo iki 2010 m. rugsėjo 1 d. sumokėti ieškovei 690.560.00,00 Lt. Atsakovas P. Š. laidavo už Vekselio apmokėjimą. Iki 2010 m. rugsėjo 1 d. atsakovas D. Š. negrąžino ieškovei paskolos, 2010 m. spalio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 639033 atsakovas D. Š. pervedė ieškovei 360.580,00 Lt. Atsakovui neatlikus daugiau neatlikus jokių mokėjimų, 2011 m. vasario 2 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarę J. Š. dėl vykdomojo įrašo išdavimo pagal Vekselį, tačiau ne visai jame nurodytai sumai, o 357.119,74 Lt sumai (kadangi 27.139,74 Lt iš anksčiau gautų 360.580,00 Lt ieškovė išskaičiavo ir „užsiskaitė“ kaip palūkanas, susidariusias pagal Paskolos sutartį iki 2011 m. sausio 1 d., kas reiškė, jog pačios paskolos buvo grąžinta tik 333.440,26 Lt). 2011 m. vasario 2 d. Notarė išdavė ieškovei vykdomąjį įrašą pagal Vekselį, notarinio registro Nr. JŠ-934 dėl 358.907,34 Lt (iš kurių 1.787,60 Lt sudarė Notarės atlyginimas už Vykdomojo įrašo padarymą) išieškojimo solidariai iš atsakovų D. Š. ir P. Š., su priklausančiomis 6 procentų metinėmis palūkanomis, priskaičiuotomis iki prievolės įvykdymo. 2011 m. kovo 16 d. Vykdomasis įrašas buvo pateiktas vykdyti antstolei V. Ž., kuri yra pervedusi ieškovei 89.073,27 Lt. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų mokėjimo pelno palūkanas pagal paskolos sutarties 2.1 punktą, kurios sudaro 10 proc. dydžio metų palūkanas, už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. Nesutiko su atsakovės pozicija, kad D. Š. išdavus ieškovės naudai Vekselį visos atsakovo prievolės pagal Paskolos sutartį buvo modifikuotos į prievolę pagal Vekselį ir pasibaigė, kad ieškovė, pradėjusi negrąžintos paskolos dalies išieškojimą pagal Vekselio pagrindu išduotą Vykdomąjį įrašą, konkliudentiniais veiksmais atsisakė savo reikalavimo teisės į palūkanas pagal Paskolos sutartį. Ši atsakovo prievolė yra ir visada buvo galiojanti bei vykdytina. Taip pat nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-604/2014, nustatyta, kad: „pagal paskolos sutartį atsakovui išliko teisė reikalauti palūkanų, netesybų“; „vekselio išdavimas nagrinėjamu atveju nepakeitė paskolos sutarties visa apimtimi“, „nėra pagrindo teigti, kad vekselio išdavimas panaikino paskolos gavėjo pareigą mokėti paskolos davėjui palūkanas už naudojimąsi paskola“. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartyje nustatyta aplinkybė, kad Vekselio išdavimas nepakeitė ir nepanaikino atsakovo D. Š. prievolės mokėti ieškovei palūkanas, taip pat ir netesybas pagal Paskolos sutartį, laikytina prejudiciniu faktu nagrinėjamoje byloje. Ieškovės paskaičiuotos palūkanos yra laikant, kad 2011 m. sausio 1 d. D. Š. negrąžinta paskolos dalis sudarė 357.119,74 Lt, 2012 m. lapkričio 14 d. – 335.269,96 Lt, 2014 m. gegužės 17 d. – 269.834,07 Lt. Skirtingais laikotarpiais palūkanos skaičiuotos nuo skirtingos sumos, kadangi, kaip Antstolė pagal Vekselio (I t., 18 psl.) pagrindu išduotą Vykdomąjį įrašą (I t., 20 psl.) iš D. Š. ir P. Š. išieškojo ir pervedė UAB „Konekesko Lietuva“ iš viso 89.073,27 Lt. Antstolės išieškota ir pervesta 938,67 Lt suma, kaip ir atitinkama dalis 2012 m. lapkričio 13 d. pervestos 22.698,71 Lt sumos buvo paskirta UAB „Konekesko Lietuva“ Notarei sumokėtam 1.787,60 Lt dydžio atlyginimui už Vykdomojo įrašo padarymą „padengti“, o paskolai „padengti“ (arba prievolei pagal Vekselį vykdyti) buvo paskirti likę 87.285,67 Lt. Tokiu būdu 2011 m. sausio 1 d. D. Š. buvusi negrąžinta paskolos dalis, sudariusi 357.119,74 Lt, 2014 m. gegužės 16 d. sumažėjo iki 269.834,07 Lt (357.119,74 – 87.285,67 = 269.834,07). 2013 – 2014 m. Antstolė papildomai išieškojo iš D. Š. ir P. Š. bei pervedė UAB „Konekesko Lietuva“ iš viso 12.650,64 Lt sumą, tačiau ši suma buvo išieškota ne vykdomosiose bylose Nr. 0113/11/00381 ir Nr. 0113/11/00415, o visai kitose vykdomosiose bylose, t. y. pagal teismų išduotus vykdomuosius raštus civilinėse bylose. Taigi, 12.650,64 Lt sumos išieškojimas ir pervedimas UAB „Konekesko Lietuva“ neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos nei D. Š. negrąžintos paskolos likučiams, nei nuo jų skaičiuotoms palūkanoms. UAB „Konekesko Lietuva“, skaičiuodama prašomas priteisti palūkanas, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015, ir laikė, kad 2011 m. sausio 1 d. D. Š. negrąžinta paskolos dalis sudarė būtent 357.119,74 Lt, nes nutartyje konstatuota, kad išduodant Vykdomąjį įrašą pagal Vekselį D. Š. negrąžinta paskolos suma sudarė 357.119,74 Lt, laikytina prejudiciniu faktu nagrinėjamoje byloje. Jeigu teismas laikytų, kad 2011 m. sausio 1 d. negrąžinta paskolos dalis sudarė ne 357.119,74 Lt, o 329.980,00 Lt, tai tokiu atveju už naudojimąsi paskola nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. (imtinai) susidaro 111.085,23 Lt (32.172,51 Eur) palūkanų. Kadangi mokėjimo (pelno) palūkanos nėra civilinės atsakomybės forma, tai nuo jų mokėjimo skolininkas negali būti atleistas pagal Civilinio kodekso 6.259 straipsnį, ji taip pat nesibaigė sulig Vekselio išdavimu, nebuvo atsisakyta reikalavimo teisės į palūkanas pagal paskolos sutartį. Nors nuo 2011 m. sausio 1 d. UAB „Konekesko Lietuva“ neberašė PVM sąskaitų-faktūrų palūkanoms pagal Paskolos sutartį, ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad D. Š. prievolė mokėti palūkanas pasibaigė, juo labiau, kad Paskolos sutartyje apskritai nenumatyta, kad UAB „Konekesko Lietuva“ būtų privalėjusi išrašyti ir pateikti D. Š. sąskaitą palūkanoms už kiekvieną mėnesį. Nurodė, kad P. Š. kaip laiduotojas atsako pagal CK 6.81 str. 1 d.

Atsakovai su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-548-565/2013 pagal ieškovų D. Š. ir P. Š. pateiktą ieškinį atsakovams UAB „Konekesko Lietuva“ ir notarei J. Š., trečiajam asmeniui antstolei V. Ž., dėl 2010 m. liepos 19 d. paprastojo neprotestuotino Vekselio pripažinimo negaliojančiu ir 2011 m. vasario 2 d. notarės J. Š. išduoto vykdomojo įrašo Nr. JŠ-934 panaikinimo, UAB „Konekesko Lietuva“ laikėsi pozicijos, kad „D. Š. prievolė grąžinti paskolos sumą pagal paskolos sutartį yra pakeista prievole pagal vekselį, todėl pirmoji prievolė yra pasibaigusi, o galioja ir yra vykdytina tik antroji.“, „D. Š. prievolė grąžinti UAB „Konekesko Lietuva“ paskolos sumą pagal paskolos sutartį pasibaigė vekselio išdavimu, ir tam nebuvo būtini jokie papildomi susitarimai dėl paskolos santykių modifikavimo (nutraukimo, pakeitimo ar pan.)“.Taigi, UAB „Konekesko Lietuva“ anoje byloje laikantis pozicijos, kad prievolė pagal Paskolos sutartį pasibaigusi ir yra galiojanti prievolė pagal Vekselį, laikytina, kad kreditorius, siekdamas atgauti D. Š. negrąžintos paskolos dalį savo valia pasirinko supaprastintą būdą – pasinaudojo jo naudai išduotu vekseliu, tokiu būdu modifikuodamas D. Š. prievoles pagal Paskolos sutartį į atsakovo prievoles pagal Vekselį. Tokiu būdu konkliudentiniais veiksmais atsakovas atsisakė bet kokių reikalavimų D. Š. ir P. Š. atžvilgiu pagal Paskolos sutartį. Pažymėjo, kad Paskolos sutarties 8.1. p. buvo numatyta, jog ši sutartis „galioja iki visiško Paskolos gavėjo prievolių pagal Sutartį įvykdymo momento.“, vadinasi, Vekselio vykdomojo įrašo išdavimo dienai viskas, kas buvo neįvykdyta pagal Paskolos sutartį, buvo perkelta į Vekselio vykdomąjį įrašą ir Paskolos sutartis pasibaigė. Net jeigu teismas ir laikytų, kad tokia UAB „Konekesko Lietuva“ palūkanų reikalavimo teisė išliko, atsakovas konkliudentiniais veiksmais pakeitė atitinkamus prievolinius teisinius santykius pagal Paskolos sutartį - daugiau nei 3,5 metų nebeišrašinėjo PVM sąskaitų – faktūrų ir neteikė jų apmokėjimui, t. y. atsisakė palūkanų pagal Paskolos sutartį, o D. Š. ir/ ar P. Š. su tuo sutiko. Tai patvirtina rašytiniai įrodymai ir paties UAB „Konekesko Lietuva“ konkliudentiniai veiksmai, t. y.: palūkanų sąskaitos pagal Paskolos sutartį išrašytos tik už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 8 d. iki 2011 m. vasario 28 d. (iki vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti antstolei V. Ž.), vėliau 2011 m. rugsėjo 27 d. išrašyta kreditine sąskaita Nr. INT000911 palūkanų sąskaita Nr. INT000764 už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. vasario 28 d. (6.360,46 Lt) buvo apskritai anuliuota; už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 1 d. (iki ieškinio pateikimo dienos (2014 m. liepos 8 d., t. y. daugiau nei per 3,5 metų) nebuvo išrašyta ir pateikta nei viena palūkanų sąskaita pagal Paskolos sutartį, o ieškovas nuo 2011 m. vasario 2 d. iki pat 2014 m. liepos 8 d. nereiškė jokių reikalavimų D. Š. dėl palūkanų mokėjimo; 2011 m. rugsėjo 27 d. kreditine PVM sąskaita – faktūra Serija INT Nr. 000911 (-6.360,48 Lt). UAB „Konekesko Lietuva“ atsisakė palūkanų pagal Paskolos sutartį reikalavimo už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. vasario 28 d. pagal 2011 m. kovo 14 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija INT Nr. 000764 (ją anuliavo). 2012 m. kovo 21 d. ir 2012 m. gegužės 21 d. UAB „Konekesko Lietuva“ D. Š. pateikti Klientų skolų suderinimo aktai, kuriuose nėra užfiksuoti jokie UAB „Konekesko Lietuva“ reikalavimai dėl palūkanų sumokėjimo/ palūkanų įsiskolinimas pagal Paskolos sutartį po 2011 m. sausio 7 d. PVM sąskaitos – faktūros Serija INT Nr. 000731 išrašymo. UAB „Konekesko Lietuva“ atstovo 2012 m. gegužės 23 d. faksu atsiųstas išrašas iš UAB „Konekesko Lietuva“ buhalterinės apskaitos programos, kuriame yra žyma dėl palūkanų sąskaitų „Nerašome. 03.18 perduota antstoliams“ . UAB „Konekesko Lietuva“ D. Š. atsiųstas 2011 m. spalio 4 d. pranešimas dėl apmokėjimų vėlavimų, kuriame taip pat nėra užfiksuoti jokie UAB „Konekesko Lietuva“ reikalavimai dėl palūkanų sumokėjimo/ palūkanų įsiskolinimas pagal paskolos sutartį po 2011 m. sausio 7 d. PVM sąskaitos – faktūros Serija INT Nr. 000731 išrašymo. Liudytojas V. A. ir liudytoja E. Š. patvirtino, kad po to, kai buvo perduotas išieškojimas pagal Vykdomąjį įrašą antstolei V. Ž., palūkanų sąskaitų neberašė. Liudytoja E. Š. nurodė, kad pagrindinis UAB „Konekesko Lietuva“ tikslas – atgauti pagrindinę skolą. Be to, liudytoja nurodė, kad rašant PVM sąskaitas – faktūras palūkanoms, UAB „Konekesko Lietuva“ tektų pareiga mokėti PVM, kai tuo tarpu skolos susigrąžinimo klausimas yra neaiškus. Taigi, įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad UAB „Konekesko Lietuva“, po 2011 m. vasario 2 d. neišrašinėdamas palūkanų sąskaitų (nors palūkanų sąskaitų išrašymo praktika iki tol buvo susiklosčiusi) ir jų nepateikdamas apmokėti, taip pat nepriskaičiuodamas jokių palūkanų pagal Paskolos sutartį iki pat 2014 m. liepos 8 d., t. y. beveik 3,5 metų, laikė, kad Vekselis modifikavo Paskolos sutartį ir jokio palūkanos pagal pastarąją neturi bei negali būti skaičiuojamos. Todėl beveik 3,5 metų reiškiamas ieškinys dėl palūkanų pagal Paskolos sutartį priteisimo laikytinas nesąžiningu, nepagrįstu ir neteisėtu, bei turėtų būti teismo atmestas. Taip pat nurodė, kad atsakovas privalo palūkanas pagal paskolos sutartį apmokestinti PVM mokesčiu, todėl privalėjo kas mėnesį išrašinėti sąskaitas-faktūras pagal Paskolos sutartį, ji to nedarė, todėl atsisakė teisės reikšti reikalavimą dėl palūkanų pagal paskolos sutartį. Atsakovų tvirtinimu, 2011 m. vasario 2 d. notarė J. Š. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-934 (toliau – „Vykdomasis įrašas“) iš viso 358.907,34 Lt dydžio sumai (357.119,74 Lt skola ir 1.787,60 Lt dydžio notaro atlyginimas už Vykdomojo įrašo padarymą). Kaip matyti iš Vykdomojo įrašo turinio, jis buvo išduotas dėl 357.119,74 Lt dydžio sumos su priklausančiomis 6 proc. metinėmis palūkanomis, priskaičiuotomis iki prievolės įvykdymo, išieškojimo iš D. Š. it P. Š.. Vadinasi, faktiškai nuo 2011 m. vasario 2 d. minėtose vykdomosiose bylose yra skaičiuojamos 6 proc. metinės palūkanos nuo išieškomos sumos iki visiško prievolės įvykdymo, todėl susiklosto tokia situacija, kad nuo 2011 m. vasario 2 d. ne tik kad skaičiuojamos 6 proc. metinės palūkanos nuo išieškomos sumos iki visiško prievolės įvykdymo, bet UAB „Konekesko Lietuva“ papildomai dar priskaičiuoja ir 10 proc. metines palūkanas pagal Paskolos sutartį nuo 2011 m. sausio 1 d., t.y. dėl tos pačios sumos UAB „Konekesko Lietuva: įgyja teisę priskaičiuoti ir gauti ne 10 proc. metines palūkanas (kaip numatyta Paskolos sutartyje), o 16 proc. (10+6 proc.) metines palūkanas, be to, papildomai 8,40 proc. procesines palūkanas nuo palūkanų, kas laikytina akivaizdžiu nepagrįstu ir neteisėtu kreditoriaus praturtėjimu skolininkų sąskaita. Taip pat nurodė, kad ieškovas pradine atskaitos suma, nuo kurios skaičiuojamos prašomos priteisti palūkanos, nepagrįstai laiko 357.119,74 Lt dydžio sumą, t. y. neva negrąžintos paskolos likutį, kuris nurodytas 2011 m. vasario 2 d. Vekselio vykdomajame įraše, nes tai, kad atsakovas 2010 m. spalio 1 d. nesudengė 27.139,74 Lt dydžio palūkanų pagal paskolos sutartį iš D. Š. sumokėtos 360.580,00 Lt sumos, o visą sumą panaudojo pagrindinės skolos dengimui, dėl ko negrąžintos skolos (paskolos) likutis buvo ne 357.119,74 Lt, o 329.980,00 Lt (nuo šios sumos tik ir galėtų būti pradėtos skaičiuoti palūkanos), patvirtina bylos medžiagoje esantys ir pridedami rašytiniai įrodymai: 2012 m. kovo 21 d. ir 2012 m. gegužės 21 d. UAB „Konekesko Lietuva“ atsakovui D. Š. pateikti Klientų skolų suderinimo aktai, kuriuose nurodytas pagrindinės skolos likutis (po 2010 m. spalio 1 d. atlikto 360.580,00 Lt dydžio mokėjimo pavedimo) lygus 329.667,11 Lt; UAB „Konekesko Lietuva“ D. Š. atsiųstas 2011 m. spalio 4 d. pranešimas dėl apmokėjimų vėlavimų, kuriame taip pat nurodytas pagrindinės skolos likutis (po 2010 m. spalio 1 d. atlikto 360.580,00 Lt dydžio mokėjimo pavedimo) lygus 329.667,11 Lt; UAB „Konekesko Lietuva“ atstovo 2012 m. gegužės 23 d. faksu atsiųstas išrašas iš UAB „Konekesko Lietuva“ buhalterinės apskaitos programos, kuriame fiksuojamas pagrindinės skolos likutis (po 2010 m. spalio 1 d. atlikto 360.580,00 Lt dydžio mokėjimo pavedimo) lygus 329.980,00 Lt; UAB „Konekesko Lietuva“ pateiktas išrašas iš buhalterinės apskaitos, iš kuriame užfiksuotų finansinių operacijų matyti, kad visa 2010 m. spalio 1 d. gauta 360.580,00 Lt dydžio suma UAB „Konekesko Lietuva“ buvo panaudota paskolai (o ne palūkanoms) dengti. UAB „Konekesko Lietuva“ pateikta 2011 m. kovo 14 d. PVM sąskaita – faktūra Serija INT Nr. 000764 (vėliau dėl nežinomų priežasčių anuliuota, išrašant 2011 m. rugsėjo 27 d. kreditinę PVM sąskaitą - faktūrą), kurioje nurodyta: „Palūkanos nuo 2011.01.01 iki 2011.02.28. Palūkanos nuo 329980 LT sumos“; Liudytojos E. Š., kuri asmeniškai „dirbo su D. Š. skola“, 2016 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad 2010 m. spalio 1 d. UAB „Konekesko Lietuva“ gavus mokėjimą iš D. Š., visa gauta pinigų suma buhalteriškai buvo panaudota pagrindinės skolos, o ne kažkokių palūkanų dengimui (elektroninės bylos Nr. e2-2085-619/2016, t. V, b.l. 92-93). Taigi, nepagrįstai atskaitos tašku yra laikomas 357.119,74 Lt dydžio tariamai negrąžintos paskolos likutį, kai tuo tarpu kiti rašytiniai įrodymai liudija kitokį tikrąjį pagrindinės skolos likutį po 2010 m. spalio 1 d. dalies skolos padengimo (329.980,00 Lt). Atsakovas taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas visgi pripažintų UAB „Konekesko Lietuva“ teisę reikalauti palūkanų, jie neturėtų būti priteisiami iš D. Š. ir P. Š. UAB „Konekesko Lietuva“ naudai, kadangi jų priskaičiavimą skolininkams sąlygojo paties UAB „Konekesko Lietuva“ neteisėti veiksmai pastarajam apribojant galimybę D. Š. ir/ ar P. Š. savalaikiai įvykdyti prievolę (realizavus atitinkamą UAB „Konekesko Lietuva“ savalaikiai D. Š. neperduotą turtą). (CK 6.259 str. 2 d.). Taip pat prašė įvertinti tai, kad pats ieškovas nevykdė atitinkamų pareigų, piktnaudžiavo ir piktnaudžiauja turimomis teisėmis, ko pasekoje atsakovai patyrė ir patiria didžiulius nuostolius.

Vilniaus rajono apylinkės teismui 2015 m. balandžio 20 d. pateiktu ieškiniu ieškovas D. Š. prašė pripažinti, kad pagal 2010 m. kovo 24 d. Paskolos sutartį Nr. 1 palūkanos už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 8 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. atsakovo naudai 1 613,66 Eur dydžio PVM sumos dalyje priskaičiuotos nepagrįstai ir neteisėtai, panaikinti atsakovo ieškovui D. Š. pagal 2010 m. kovo 24 d. paskolos sutartį Nr. 1 už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 8 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. išrašytas PVM sąskaitas - faktūras kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

2016 m. balandžio 25 d. pareiškimu ieškovas D. Š. atsisakė ieškinio reikalavimų dėl palūkanų sumažinimo (PVM dalyje) bei reikalavimo panaikinti 2010 m. liepos 26 d. - 2011 m. sausio 7 d. išrašytas PVM sąskaitas - faktūras ir prašė šioje dalyje bylą nutraukti.

Ieškovų D. Š. ir P. Š. ieškinys atsakovei UAB “Konekesko Lietuva” dėl atleidimo nuo prievolės įvykdymo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos teismui pateiktu ieškiniu ieškovai D. Š. ir P. Š. prašo atleisti juos nuo 2010 m. spalio 1 dienai likusios solidarios prievolės vykdymo kreditoriui UAB „Konekesko Lietuva“ pagal 2010 m. kovo 24 d. Paskolos sutartį Nr. 1 ir pagal jai užtikrinti išrašyto Vekselio pagrindu 2011 m. vasario 2 d. išduotą Vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-934, taip pat ieškovo D. Š. naudai iš atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ priteisti 280.333,58 EUR sumą turtinei žalai ir 30.000,00 EUR sumą neturtinei žalai atlyginti, o ieškovo P. Š. naudai - 35.807,34 EUR turtinei žalai ir 30.000,00 EUR neturtinei žalai atlyginti, taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovų reikalavimas atsakovui grindžiamas CK 6.64 str., 6.38 str. 3 d., 6.200 str. 2 d. nuostatomis. Ieškovų tvirtinimu, jų prievolė sutartu terminu grąžinti atsakovui paskolą pagal 2010 m. kovo 24 d. Paskolos sutartį Nr. 1 (grąžinta 360 580 Lt, negrąžintos paskolos likutis 329 980 Lt) nebuvo pilnai įvykdyta dėl atsakovo tyčinio nebendradarbiavimo, neteisėto neveikimo nevykdant savo prievolių ieškovui, siekio nepagrįstai praturtėti ir paties atsakovo kaltės. Tvirtina, jog atsakovas pažeidė priešpriešines prievoles, susijusias su Technikos pirkimo-pardavimo sutartimis, ko pasekoje ieškovas negalėjo tinkamai įvykdyti Paskolos sutarties grąžinant skolą joje numatytais terminais. Dėl atsakovo pateiktos žemės ūkio technikos neatitikimų ir trūkumų šalinimo užtruko Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM administruojamos paramos pervedimas ieškovui, užuot gavus paramą iki 2010 m. liepos 30 d., ji buvo gauta tik 2010 m. rugsėjo 28 d., atitinkamai jos dalis 360 580 Lt tik 2010 m. spalio 1 d. buvo pervesta ieškovui, o likusią paramos dalį nusirašė AB “Citadele” bankas. Jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs neatsiejamai su paskolos sutartimi susijusias Technikos pirkimo-pardavimo sutartis, NMA dar 2010 m. liepos mėn. būtų baigusi administruoti paramos paraišką ir šalių sutartu terminiu - iki 2010 m. liepos 30 d. ieškovas būtų grąžinęs visą paskolą atsakovui. Taigi, atsakovas netinkamai vykdė savo priešpriešines prievoles ieškovui. Atsakovas 2010 m. spalio 1 d. ieškovui grąžinus daugiau nei pusė paskolos sumos veikė nesąžiningai, nebendradarbiavo, nesutiko nupirkti iš ieškovo 2010 m. spalio 22 d. faktiškai išpirkto javų kombaino CLASS LEXION 480 už tuo metu rinkoje buvusią kainą ir tokiu būdu įskaityti priešpriešinius įsiskolinimus, bet ir nevykdė pareigos pagal 2007-08-13 d. Finansinės nuomos sutarties NR. 2021130 Bendrųjų sąlygų 16.8 p. ir Specialiųjų sąlygų 4 p. - savalaikiai ir tinkamai neperdavė nuosavybės teisės į kombainą, neatliko kombaino nuosavybės atsakovo vardu išregistravimo, ko pasekoje apribojo ieškovo galimybę parduoti kombainą be kuriam kitam potencialiam pirkėjui, o gautas lėšas panaudoti atsiskaitymui su atsakovu. Kadangi ieškovui atsirado prievolė grąžinti paskolą atsakovui pagal Paskolos sutartį Nr. 1, faktiškai tuo metu atsakovui atsirado priešpriešinė prievolė ieškovui perduoti nuosavybės teisę į išpirktą javų kombainą. Ir nors šalių sudarytos sutartys - technikos pirkimo - pardavimo, paskolos, laidavimo ir lizingo yra tiesiogiai ir nesusijusios, tačiau šalys yra susietos bendrų prievolių, turinčių įtakos vienos ar kitos prievolės vykdymui, visumos. Dėl nurodytų aplinkybių, ieškovai turi būti atleisti nuo 2010 m. spalio 1 d. likusios pagrindinės prievolės kreditoriui vykdymo pagal 2010 m. kovo 24 d. Paskolos sutartį Nr 1. Ir pagal jai užtikrinti išrašyto vekselio pagrindu 2011 m. vasario 2 d. išduotą Vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-934.

Išnagrinėjęs bylos aplinkybių visumą, teismas laiko nustatytu, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovų ieškinio reikalavimus atleisti ieškovus nuo solidarios prievolės atsakovui įvykdymo pagal 2010 m. kovo 24 d. Paskolos sutartį bei jai užtikrinti išrašyto Vekselio pagrindu 2011 m. vasario 2 d. išduotą Vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-934.

Remiantis CK 6.64 str. 2 d. tuo atveju, kai kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas gali kreiptis į teismą ir prašyti visiškai ar iš dalies, su sąlyga ar besąlygiškai jį atleisti nuo prievolės įvykdymo. Pagal CK 6.64 str. 1 d. kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės. Nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas jo kaltei konstatuoti, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir skolininko negalėjimo įvykdyti prievolės egzistuoja priežastinis ryšys, t. y. kreditoriaus nepakankamas bendradarbiavimas lemia skolininko negalėjimą įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008).

Šalies argumentai

Ieškovai prašo teismą atleisti juos nuo prievolės įvykdymo pagal 2010 m. kovo 24 d. Paskolos sutartį Nr. 1 ir pagal jai užtikrinti išrašyto vekselio pagrindu 2011 m. vasario 2 d. išduotą Vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-934, t.y. nuo prievolės grąžinti nesumokėtą paskolos likutį.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalis siejo tam tikrų sutartinių santykių visuma. T. y. šalys 2007-08-13 d. buvo sudarę Finansinės nuomos sutartį (dėl kombaino CLaas Lexion 480 finansinės nuomos); 2009 m. balandžio 30 d. Technikos pirkimo pardavimo sutartis Nr. 302-20090430-GB01; Nr. 302-20090430-GB02; Nr. 302-20090430-GB03; Nr. 302-20090430-GB04; Nr. 302-20090430-GB05; Nr. 302-20090430-GB06; Nr. 302-20090430-GB07; Nr. 302-20090430-GB08; remiantis kuriomis atsakovas pardavė ieškovui tam tikrą sutartyse nurodytą techniką; 2010 m. kovo 24 d. Paskolos sutartis Nr. 1, kuria atsakovas suteikė ieškovui D. Š. 690 560 Lt paskolą, kurią pastarasis įsipareigojo grąžinti iki 2010 m. liepos 30 d.; 2010 m. kovo 24 d. Laidavimo sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir ieškovo P. Š.; 2010 m. liepos 19 d. priedas prie Paskolos sutarties dėl paskolos sutarties termino pratęsimo.

Pagal 2010 m. kovo 24 d. Paskolos sutartį Nr. 1 atsakovas suteikė ieškovui D. Š. tikslinę 690 560 Lt paskolą paskolos gavėjo prievolėms įvykdyti pagal Pirkimo pardavimo sutartis dėl technikos pirkimo (Sutarties 1.2 punktas), o ieškovas įsipareigojo šią paskolą grąžinti iki 2010 m. liepos 30 d., vėliau šalių sutarimu terminas buvo pratęstas iki 2010 m. rugsėjo 1 d. Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas būtų pažeidęs savo prievoles pagal Paskolos sutartį - pinigines lėšas ieškovui pervedė, tuo tarpu ieškovas įsipareigojimų pagal paskolos sutartį neįvykdė, paskolos atsakovui savalaikiai negrąžino. Sistemiškai vertinant šalių pasirašytos Paskolos sutarties nuostatas, laikytina, jog kitų prievolių pagal Paskolos sutartį (išskyrus lėšų pervedimą) atsakovas neturėjo, todėl sutiktina su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, kad nėra teisinio pagrindo byloje taikyti CK 6.64 str. 2 d. ir atleisti ieškovus nuo likusios prievolės vykdymo pagal minėtą Paskolos sutartį bei Vekselį.

Pažymėtina, kad ieškovas reikalavimą dėl atleidimo nuo prievolės įvykdymo pagal Paskolos sutartį iš esmės grindžia aplinkybėmis, kurios yra susijusios su kitų sutarčių, t.y. Lizingo bei Technikos pirkimo - pardavimo sutarčių netinkamu vykdymu iš atsakovo pusės, motyvuodamas sutarčių tiesiogine sąsaja bei bendrų prievolių vykdymo visuma, tačiau teismo vertinimu iš šių sutarčių (Lizingo ir Pirkimo - pardavimo) atsiradusios atsakovo sutartinės prievolės ieškovo atžvilgiu nėra susijusios su Paskolos sutartimi, nurodytos sutartys atsakovo įsipareigojimų prasme yra visiškai savarankiškos, ko pasekoje ieškovai negali remtis atitinkamomis šių sutarčių vykdymo aplinkybėmis. Dėl nurodytų aplinkybių, nėra teisinio pagrindo atleisti ieškovus nuo prievolės atsakovui įvykdymo, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovas D. Š. prašo priteisti iš atsakovo 280 333,58 EUR dydžio sumą turtinei žalai atlyginti ir 30 000 EUR neturtinei žalai atlyginti; ieškovas P. Š. - 35 807,34 EUR turtinei žalai ir 30 000 EUR neturtinei žalai atlyginti. Ieškovų tvirtinimu, šiuo atveju yra visos sąlygos atsakovo civilinei atskomybei kilti, t.y. neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad atsakovas nevykdė savo kaip Lizingo davėjo pareigų pagal 2007 m. rugpjūčio 13 d. Finansinės nuomos sutartį Nr. 2021130 ir apribojo ieškovo D. Š. nuosavybės teises į faktiškai išpirktą lizingo objektą įgyvendinimą, ko pasekoje ieškovui negalint dėl atsakovo kaltės atsiskaityti su juo buvo pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai ir pritaikytas ieškovų turtui areštas. Pareigų nevykdymas pasireiškė tuo, kad atsakovas savalaikiai Lizingo sutartyje numatytu terminu neperdavė visų šalių pasirašyto Perdavimo – priėmimo akto (Lizingo gavėjo nuosavybėn); įstatymų nustatyta tvarka ir sutartyje numatytu terminu nepateikė teritoriniam žemės ūkio skyriui pranešimo apie parduotą traktorių ar perleistas daiktines teises į jį ir neišregistravo de facto išpirkto Lizingo objekto (javų kombaino) iš viešo registro, tam kad būtų galimas turto įregistravimas ieškovo D. Š. vardu; iki pranešimo Kauno rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui pateikimo inicijavo javų kombaino areštą atsakovo naudai užvestoje vykdomojoje byloje. Dėl šių aplinkybių ieškovas neturėjo jokios galimybės įgyvendinti savo nuosavybės teisės į de facto išpirktą javų kombainą, jo realizuoti ir atsiskaityti su atsakovu. Jeigu nebūtų taikomi areštai, ūkis dirbtų pilnu tempu, nebūtų kilę neigiamų finansinių ir moralinių pasekmių. Pažymėjo,jog atsakovas tik 2012 m. gegužės 25 d. ieškovui registruotu paštu atsiuntė 2010 m. spalio 22 d. datuojamą ir visų šalių pasirašytą Perdavimo - priėmimo aktą, o prievolę teritoriniam žemės ūkio skyriui pateikti nustatytos formos pranešimą apie parduotą traktorių įvykdė tik 2013 m. rugsėjo 30 d., po to, kai jau buvo areštuotas javų kombainas. Dėl šių atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovai negavo pajamų iš prarastų dirbamų žemės plotų, prarastų pasėlių, patyrė kitų nuostolių bei neturtinę žalą.

Teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą, ieškovų ieškinį dėl žalos atlyginimo atmeta kaip neįrodytą.

Bylos duomenimis, 2007-08-13 buvo pasirašyta Finansinės nuomos (lizingo sutartis) Nr. 2021130, remiantis kuria Lizingo gavėjas D. Š. įsigijo iš lizingo davėjo UAB “Kesko Agro Lietuva” lizingo objektą naudotą kombainą Claas Lexion 480. Remiantis Lizingo sutarties 16.8 punktu, lizingo gavėjui visiškai įvykdžius šioje sutartyje numatytus įsipareigojimus ir Finansuotojas tai patvirtina, pasirašius Lizingo objekto perdavimo-priėmimo nuosavybėn aktą, nuosavybės teisė į Lizingo objektą pereina Lizingo gavėjui. Lizingo objekto perdavimo - priėmimo nuosavybėn aktą pasirašo Lizingo gavėjas, davėjas ir finansuotojas. Nuosavybės teisė į Lizingo objektą pereina tik nuo šio akto pasirašymo momento. Pagal Finansinės nuomos Specialiųjų sąlygų nuostatas, lizingo davėjas privalo per 7 darbo dienas po paskutinio mokėjimo gavimo ir/arba paskutinio šioje sutartyje nustatyto lizingo gavėjo įsipareigojimo tinkamo įvykdymo, pateikti Lizingo gavėjui visus dokumentus, reikalingus Lizingo objekto nuosavybės teisės perėjimui lizingo gavėjui įforminti. Nustatyta, kad 2010 m. spalio 22 d. buvo sudarytas perdavimo - priėmimo aktas tarp lizingo davėjo ir gavėjo, kuriuo konstatuota, kad lizingo gavėjas pilnai įvykdė savo įsipareigojimus pagal Finansinės nuomos sutartį, aktas pasirašytas visų šalių. 2012-01-18 d. prašymu UAB “Pahjola Finance” ieškovas, nurodydamas, kad prievolės pagal Finansinės nuomos sutartį iš jo pusės pilnai įvykdytos, prašė pateikti iki 2012-01-25 prievolių įvykdymą patvirtinančius dokumentus, reikalingus nuosavybės teisės į šį turtą įregistravimui. Pohjola Finance 2012-02-22 raštu informavo, kad Perdavimo - priėmimo aktas iš finansuotojo pusės pasirašytas ir perduotas lizingo davėjui. 2012-02-17 d. Perdavimo-priėmimo aktu dėl perdavimo - priėmimo akto pagal 2007-08-13 Finansinės nuomos sutartį Nr. 2021130 konstatuota, kad Lizingo gavėjas įvykdė visus įsipareigojimus Finansuotojui ir Finansuotojas, vykdydamas sutartį, perduoda Lizingo davėjui iš savo pusės pasirašytą perdavimo - priėmimo aktą. Kauno raj. Savivaldybės administracijos žemės ūkio skyrius 2013-12-12 raštu nurodė, kad 2013-09-30 UAB “Konkekesko Lietuva” pateikė pranešimą apie kombaino perdavimą D. Š. nuosavybėn. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas per 7 dienas neperdavė ieškovui dokumentų, būtinų nuosavybės teisei į lizingo objektą įregistruoti, savalaikiai neperdavė teritoriniam žemės ūkio skyriui pranešimo apie parduotą traktorių ar perleistas daiktines teises į jį.

Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik nustačius visas visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltę (CK 6.246 - 6.249 str.). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246 str., 6.256 str.), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti civilinę atsakomybę. Sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į asmeniui tenkančios prievolės pobūdį, reikalaujamo iš jo rūpestingumo laipsnį ir kitas aplinkybes. Ieškovo tvirtinimu, atsakovui nevykdžius lizingo davėjo pareigų ir apribojus jo nuosavybės teises į faktiškai išpirktą lizingo objekto įgyvendinimą, ieškovas negalėjo realizuoti javų kombaino, atsiskaityti su atsakovu, buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai bei taikytas ieškovų turtui areštas, ko pasekoje kilo nuostoliai. Teismas šiuo atveju vertina, ar atsakovo sutartinės pareigos pažeidimas sąlygojo ieškovo žalą ir buvo jos kilimo priežastimi.

Pažymėtina, jog tarp šalių teismine tvarka jau buvo spręstas ginčas dėl ieškovo D. Š. patirtų nuostolių atlyginimo atsakovui netinkamai vykdžius savo kaip lizingo davėjo prievolę nustatytu terminu pateikti ieškovui Kombaino nuosavybės teisės perėjimui įforminti reikalingus dokumentus, dėl ko jis neteko galimybės iki 2010 m. gruodžio 31 d. parduoti Kombainą UAB “Zenvita” už 350 000 Lt kainą vykdant 2010 m. lapkričio 4 d. sudarytą preliminarią javų kombaino pirkimo-pardavimo sutartį ir toks ieškovo ieškinys buvo atmestas (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-287-881/2014 pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovui UAB “Konekesko Lietuva” dėl įpareigojimo išduoti įgaliojimą atlikti veiksmus ir nuostolių atlyginimo ). Minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose - Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendime bei Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartyje yra konstatuotos aplinkybės, kad “ ieškovo įvardijami žalingi padariniai jam kilo ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, o dėl paties ieškovo kaltės, t.y. žalingi padariniai būtų atsiradę ir tuo atveju, jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėto veiksmo, o būtent, ieškovas, kaip rūpestingas, atidus ir protingas, savo turtu besirūpinantis šeiminkas, ketinantis parduoti turtą preliminariosos sutarties pagrindu, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo principais, remdamasis bendradarbiavimo pareiga, laiku negavęs iš atsakovo dokumentų nedelsiant galėjo kreiptis į atsakovą ar trečiajį asmenį ir prašyti pasirašyti turto perdavimo-priėmimo aktą ir perduoti jam visus reikalingus dokumentus, tačiau tai padarė tik 2012 m. Teismo vertinimu, toks ieškovo elgesys prieštarauja racionaliai logikai bei apdairaus ir rūpestingo ir atidaus asmens elgesio standartui. Ir nors ieškovas įrodinėja, kad ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl turto perdavimo-priėmimo akto pateikimo, tačiau pirmasis rašytinis įrodymas, patvirtinantis šiuos teiginius yra 2012 m. vasario 8 d. raštas, taigi nėra pagrindo daryti išvadai, kad pats ieškovas buvo pakankamai apdairus, atidus ir rūpestingas”. Teismas taip pat atmetė ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą suteikti/išduoti įgaliojimą atlikti visus veiksmus reikiamus, susijusius su nuosavybės teisės į lizingo objektą išregistravimu bei perduoti ieškovui visus kitus reikalingus ir Taisyklių 38 punkte nurodytus dokumentus, motyvuodamas tuo, kad ieškovui nėra jokių kliūčių įregistruoti javų kombainą savo vardu viešame registre. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartyje konstatuota, kad “apeliantas neįrodė turėjęs realią galimybę parduoti kombainą pirkėjui už 350 000 Lt sumą”. Remiantis CPK 182 str. 2 punktu nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Taigi, minėtoje civilinėje byloje yra nustatyti prejudiciniai faktai, kad ieškovas neturėjo realios galimybės parduoti Lizingo objektą už 350 000 Lt kainą, bei kad ieškovas D. Š. kaip sutarties šalis elgėsi nerūpestingai, nebendradarbiavo, nedelsiant nesikreipė į atsakovą ar trečiajį asmenį prašyti pasirašyti turto perdavimo aktą ir perduoti jam visus kitus reikalingus dokumentus nuosavybės įforminimui, tai padarė tik 2012 m. Teismo vertinimu, nors atsakovas ir pažeidė savo sutartinę pareigą pagal Lizingo sutartį, kuomet jis nesiėmė visų priemonių per 7 darbo dienas po paskutinio mokėjimo gavimo ir neperdavė visų dokumentų, būtinų nuosavybės teisei į lizingo objektą įregistruoti, visgi teismas daro išvadą, jog tarp atsakovo atliktų veiksmų/neveikimo ir ieškovams kilusios turtinės ir neturtinės žalos neegzistuoja priežastinis ryšys, t.y. padariniai yra pernelyg nutolę neteisėto veiksmo. Įrodinėdami priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir galimai kilusios turtinės ir neturtinės žalos ieškovai nurodo, kad jeigu atsakovas savalaikiai būtų perdavęs ieškovui nuosavybės teisę į javų kombainą, savalaikiai atlikęs kombaino išregistravimo veiksmus, neapribojęs ieškovo nuosavybės teisės įgyvendinimo, sudaręs galimybę atsiskaityti iš javų kombaino pardavimo gautomis lėšomis dar iki priverstinio skolos išieškojimo pradėjimo, ieškovų atžvilgiu nebūtų buvęs pritaikytas areštas, sąlygojęs turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą, nes ieškovai neturėjo galimybės atsiskaityti su žemės nuomotojais, prarado dirbamos žemės plotus, galimybę tokiuose plotuose pasėti derlių, gauti pajamas, vykdyti prievoles biudžetui. Šiuo atveju kaip jau buvo minėta, teismų nustatytos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, kad ieškovas 2010 m. neketino parduoti lizinguojamo objekto, ir yra jo paties nerūpestingi veiksmai siekiant pasirašyti turto perdavimo priėmimo aktą bei perimti dokumentus, reikalingus nuosavybės teisės įforminimui, todėl atsakovo veiksmai nėra priežastiniame ryšyje su ieškovui kilusiomis pasekmėmis. Byloje taip pat nėra nustatyta, kad būtų atsakovo neteisėti veiksmai pateikiant 2011 m. kovo 16 d. anstolei vykdyti vykdomąjį įrašą, kurios pagrindu buvo pradėtos Vykdomosios bylos Nr. 0113/11/00381 ir Nr. 0113/11/00415. Dėl nurodyto, teismui nenustačius priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovų nurodytos prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos egzistavimo, teismas ieškovų ieškinius dėl jų patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmeta, o taip pat atskirai nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų egzistavimo.

Atmestus ieškovų ieškinį, nėra teisinio pagrindo priteisti prašomas procesines palūkanas.

Dėl UAB “Konekesko Lietuva” reikalavimo priteisti iš mokėjimo palūkanas bei 8,40 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Sumažinusi ieškinio reikalavimus ieškovė UAB “Konekesko Lietuva” prašė teismą priteisti priteisti solidariai iš atsakovų D. Š. ir P. Š. 34 922,50 EUR mokėjimo palūkanų, 8,40 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Šis ieškovės reikalaviams yra grindžiamas šalių sudarytos Paskolos sutarties 2.1 punktu, nustatančiu 10 proc. dydžio metines palūkanas, paskola paskaičiuota už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. Palūkanos paskaičiuotos nuo negrąžintos paskolos dalies - 357 119,74 Lt, jas skaičiuodamas ieškovas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartimi. Ieškovo tvirtinimu, minėtoje teismo nutartyje konstatuota aplinkybė, kad išduodant UAB „Konekesko Lietuva“ Vykdomąjį įrašą pagal Vekselį D. Š. negrąžinta paskola sudarė 357 119,74 Lt ir tai ieškovės tvirtinimu laikytina prejudiciniu faktu byloje. Visgi jeigu teismas laikytų, kad 2011 m. sausio 1 d. negrąžinta paskolos dalis sudarė ne 357 119,74 Lt, o 329 980,00 Lt, tokiu atveju už naudojimąsi paskolą laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. susidaro 32 172,51 Eur palūkanų.

Atsakovai su reikalavimu nesutinka, nurodydami, kad D. Š. prievolė mokėti palūkanas pasibaigė su Vekselio išdavimu, būtent taip atsakovai suprato prievolinių santykių modifikaciją, juo labiau, kad taip leido manyti ir paties ieškovo konkludentiniai veiksmai - ieškovė faktiniais veiksmais atsisakė reikalavimo teisės į palūkanas, nuo 2011 m. sausio 1 d. neberašė PVM sąskaitų - faktūrų palūkanoms pagal sutartį ir jų neteikė atsakovams apmokėti. Todėl atsakovai laikė, kad Vekselis, išduotas su 6 proc. dydžio palūkanomis modifikavo paskolos sutartį ir jokios palūkanos pagal sutartį neturi bei negali būti skaičiuojamos. Taip pat atsakovai nesutinka ir su priskaičiuotomis 8,40 proc. dydžio procesinėmis palūkanomis.

Ieškovo ieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies.

Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimas (CK 6.37 str. 1 d.). Remiantis CK 6.872 str. 1 d. ir 2 d. palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką šalys susitarimu, jeigu šalys nėra sutarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskola bus grąžinta.

Nustatyta, kad pagal 2010 m. kovo 24 d. paskolos sutartį Nr. 1 bei jos 2.1 punktą paskolos gavėjas įsipareigojo už naudojimąsi paskola mokėti paskolos davėjui 10 proc. dydžio metų palūkanas. 2010 m. kovo 24 d. Laidavimo sutartimi P. Š. laidavo kreditoriui UAB „Konekesko Lietuva“, jeigu D. Š. tinkamai neįvykdys savo prievolių pagal Skolininko ir kreditoriaus 2010 m. kovo 24 d. sudarytą paskolos sutartį. 2010 m. liepos 19 d. paprastuoju vekseliu D. Š. įsipareigojo besąlygiškai sumokėti UAB „Konekesko Lietuva“ 690 560 Lt. Pagal 2011 m. vasario 2 d. vykdomąjį įrašą solidarių skolininkų D. Š. ir laiduotojo P. Š. solidari skola sudaro 358 907,34 Lt su priklausančiomis 6 proc. metinėmis palūkanomis, priskaičiuotomis iki prievolės įvykdymo. Ieškovas nurodo, kad palūkanos paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d., palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos sumos 357 119,74 Lt.

Šiuo atveju nesutiktina su atsakovų argumentais, kad D. Š. prievolė mokėti palūkanas pasibaigė su Vekselio išdavimu UAB „Konekesko Lietuva“ ir konkludentiniais veiksmais (pasinaudodamas vekseliu) ieškovas atsisakė bet kokių reikalavimų pagal Paskolos sutartį. Pažymėtina, jog įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-604/2014 konstatuota, kad pagal paskolos sutartį UAB „Konekesko Lietuva“ išliko teisė reikalauti palūkanų, netesybų; vekselio išdavimas nagrinėjamu atveju nepakeitė paskolos sutarties visa apimtimi, nutartyje taip pat konstatuota aplinkybė, kad vekselio išdavimas nepanaikino paskolos gavėjo pareigos mokėti paskolos davėjui palūkanas už naudojimąsi paskolą. Taigi, šiuo atveju teismų sprendimais yra nustatytas prejudicinis faktas, kad vekselio išdavimas nepakeitė paskolos sutarties, todėl atmestini atsakovų argumentai dėl prievolės modifikavimo kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad ieškovas atsakovui neišrašinėjo sąskaitų faktūrų palūkanų išieškojimui šiuo atveju nesudaro pagrindo daryti išvadą, ieškovas konkludentiniais veiksmais atsisakė nuo reikalavimo teisės dėl palūkanų išieškojimo pagal Paskolos sutartį ar prarado teisę jų reikalauti.

Šiuo atveju teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad ieškovas palūkanas nepagrįstai skaičiuoja nuo 357 119,74 Lt sumos, nes šiuo atveju nustatyta, kad visa 2010 m. spalio 1 d. gauta 360 580 Lt dydžio skola buvo panaudota paskolai padengti, o ne palūkanoms (išrašas iš buhalterinės apskaitos, 2012 m. kovo 21 d. ir 2012 m. gegužės 21 d. Klientų skolų suderinimo aktai, kuriuose nurodytas pagrindinės skolos likutis - 329 980 Lt), todėl teismo vertinimu yra teisinis pagrindas ieškovų ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti solidariai iš atsakovų D. Š. ir P. Š. ieškovui UAB „Konekesko Lietuva“ 32 172,51 EUR palūkanų už naudojimąsi paskola laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. (Paskolos sutarties 2.1 p., Laidavimo sutarties 2.1 p.). Šiuo atveju taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovų prašymą atleisti juos pagal CK 6.259 str. nuo atsakomybės arba mažinti atsakomybę, nes kaip jau buvo aptarta prieš tai teismo sprendimo motyvuose, nėra nustatyta ieškovo kaltės/neteisėtų veiksmų pastarajam apribojant galimybę atsakovams tinkamai įvykdyti prievolę. Ieškovui iš atsakovų taip pat solidariai priteistinos 8,40 proc. dydžio palūkanos nuo priteistos sumos 32 172,51 EUR nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. liepos 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str.).

Dėl priešinio ieškinio

Vilniaus rajono apylinkės teismui 2015 m. balandžio 20 d. pateiktu ieškiniu ieškovas D. Š. prašė pripažinti, kad pagal 2010 m. kovo 24 d. Paskolos sutartį Nr. 1 palūkanos už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 8 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. atsakovo naudai 1 613,66 Eur dydžio PVM sumos dalyje priskaičiuotos nepagrįstai ir neteisėtai, panaikinti atsakovo ieškovui D. Š. pagal 2010 m. kovo 24 d. paskolos sutartį Nr. 1 už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 8 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. išrašytas PVM sąskaitas - faktūras kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Teismui pateiktu 2016 m. balandžio 25 d. pareiškimu ieškovas D. Š. atsisakė ieškinio reikalavimų dėl palūkanų sumažinimo (PVM dalyje) bei reikalavimo panaikinti 2010 m. liepos 26 d. - 2011 m. sausio 7 d. išrašytas PVM sąskaitas - faktūras ir prašė šioje dalyje bylą nutraukti. Toks ieškovo prašymas tenkintinas. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 str. 1 d.).

Pagal CPK 293 str. 4 p., teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisako ieškinio ir atsisakymą teismas priima. Šiuo nagrinėjamu atveju atsisakymas nuo ieškinio imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui neprieštarauja ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 str. 1 ir 2 dalys, 140 str. 1 d.), todėl ieškovo D. Š. atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų priimamas priimtinas ir šis prašymas tenkintinas. Ieškovo reikalavimas buvo apmokėtas 36 EUR žyminiu mokesčiu, atsisakius ieškinio reikalavimų ieškovui D. Š. grąžinamas 27 EUR žyminis mokestis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo tenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Išlaidos priteisiamos pagal pateiktus dokumentus (CPK 98 str. 1 d.).

UAB “Konekesko Lietuva” pateikė teismui įrodymus apie tokios apimties patirtas bylinėjimosi išlaidas: žyminis mokestis - 830 EUR už paduotą ieškinį, išlaidos už advokato paslaugas sudarė 12 421,49 EUR (pateiktos išlaidas pagrindžiančios sąskaitos faktūros bei ataskaita, mokėjimo nurodymai). Įvertinus bylos sudėtingumą, apimtį, darbo sąnaudas byloje teismas laiko išlaidas advokatų pagalbai apmokėti bei kitas patirtas išlaidas pagrįstomis, todėl nemato teisinio pagrindo jų mažinimui. Įvertinus UAB “Konekesko Lietuva” patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 699 EUR žyminio mokesčio (iš kiekvieno po 349 EUR) žyminio mokesčio už ieškinį ir 11478 Eur (po 5739 EUR iš kiekvieno) atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268-270 str.,

nusprendė:

ieškovų D. Š. ir P. Š. ieškinį atsakovei UAB “Konekesko Lietuva” dėl atleidimo nuo prievolės vykdymo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Ieškovės UAB “Konekesko Lietuva” ieškinį ieškovui D. Š. ir P. Š. tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovų D. Š. ir P. Š. solidariai 32 172,51 EUR palūkanų, 8.40 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos 32 172,51 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. liepos 14 d. iki teismo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti UAB “Konekesko Lietuva” iš D. Š. ir P. Š. lygiomis dalimis 12 177 EUR bylinėjimosi išlaidų (iš kiekvieno po 6088,50 EUR).

Priimti ieškovo D. Š. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo pripažinti, kad pagal 2010 m. kovo 24 d. Paskolos sutartį Nr. 1 palūkanos už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 8 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. atsakovo naudai 1 613,66 Eur dydžio PVM sumos dalyje priskaičiuotos nepagrįstai ir neteisėtai, panaikinti atsakovo ieškovui D. Š. pagal 2010 m. kovo 24 d. paskolos sutartį Nr. 1 už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 8 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. išrašytas PVM sąskaitas - faktūras ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Grąžinti D. Š. 27 EUR žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė